Language of document :

Pranešimas OL

 

2005 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Rounis prieš Komisiją

(Byla T-311/05)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Gergios Rounis (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato E. Boigelot

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai:

1)    panaikinti Komisijos sprendimą atsisakyti pervesti ieškovo atlyginimo dalį, skirtą padengti jo dukters 2003-2004 akademinių metų studijų išlaidas;

2)    atlyginti materialią ir moralinę žalą, atsiradusią dėl įvairiuose lygmenyse padarytų įvairių esminių klaidų, žalą, su sąlyga, kad proceso metu ji gali būti padidinta arba sumažinta, ex aequo et bono įvertinti 13 582,88 EUR, pridedant 5,25 % dydžio palūkanas iki galutinio sumokėjimo;

3)    bet kuriuo atveju priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas, kuris taip pat yra ieškovas byloje T-17/011, prieštarauja Paskyrimų tarnybos (PT) sprendimui atsisakyti pervesti į Jungtinę Karalystę 35 % jo mėnesinio atlyginimo neto vertės, skirtos padengti jo dukters universitetinių studijų išlaidas.

Šiuo požiūriu jis pabrėžė, kad pateikė realiai Jungtinėje Karalystėje patirtų išlaidų įrodymus ir, kad teisė atlikti tokį pervedimą jam buvo pripažinta priėmus minėtoje byloje 2002 m. gegužės 16 d. Sprendimą, papildytą 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimu.

Grįsdamas savo reikalavimus ieškovas nurodė Pareigūnų nuostatų 62 ir 67 straipsnių, taip pat to paties teisės akto VII ir XIII priedų 17 straipsnių, bei šių straipsnių redakcijos 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujiems Nuostatams, pažeidimą. Jis taip pat nurodė, kad nebuvo laikomasi bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui gero administravimo ir protingo valdymo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, taip pat nesilaikoma pareigos atsižvelgti į pareigūnų interesus ir principų, nustatančių PT pareigą priimti sprendimą remiantis tik esminiais motyvais, o ne daryti akivaizdžias vertinimo klaidas.

____________

1 - 2002 m. gegužės 16 d. Sprendimas (Rink. VT p. IA-63; FP II-301) ir 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas (Rink. VT p. IA-221; FP II-1079).