BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. spalio 8 d.(*)
„Valstybės pagalba – Aluminium – Sutartimi suteiktas lengvatinis elektros tarifas – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka – Sutarties nutraukimas – Sutarties nutraukimo sustabdymas teismo sprendimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių – Nauja pagalba“
Byloje T‑542/11
Alouminion AE, įsteigta Maroussi (Graikija), atstovaujama advokatų G. Dellis, N. Korogiannakis, E. Chrysafis, D. Diakopoulos ir N. Keramidas,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą D. Triantafyllou ir É. Gippini Fournier, padedamų advokato V. Chatzopoulos,
atsakovę,
palaikomą
Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI), įsteigtos Atėnuose (Graikija), atstovaujamos advokatų E. Bourtzalas, D. Waelbroeck, A. Oikonomou, E. Salaka ir C. Synodinos,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2011 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą 2012/339/ES dėl valstybės pagalbos SA.26117 – C 2/10 (ex NN 62/2009), kurią Graikija suteikė Aluminium of Greece SA (OL L 166, 2012, p. 83),
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir V. Kreuschitz,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. birželio 4 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1960 m. Alouminion tis Ellados AE (toliau – AtE), iš kurios ieškovė Alouminion AE 2007 m. liepos mėn. perėmė Graikijos aliuminio gamybą, sudarė sutartį su įstojusia į bylą šalimi, valstybine elektros energijos įmone Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI) (toliau – sutartis), pagal kurią jai taikytas lengvatinis elektros energijos tiekimo tarifas (toliau – lengvatinis tarifas).
2 Skirtingose sutarties 2 straipsnio 3 dalies redakcijose nustatyta, kad sutartis pratęsiama vienas po kito einantiems penkerių metų laikotarpiams; šalis gali sutartį nutraukti, prieš dvejus metus pranešusi apie tai kitai šaliai adresuotu registruotu laišku su reikalavimu patvirtinti, kad adresatas laišką gavo.
3 Pagal AtE susitarimą su Graikijos valstybe, įformintą 1969 m. įstatyminiu dekretu, sutartis su daliniais pakeitimais turėjo baigti galioti 2006 m. kovo 31 d., nebent būtų pratęsta, kaip tai numatyta jos sąlygose.
4 1992 m. sausio 23 d. Sprendime SG (92) D/867 ginčijama pagalba, suteikta įmonei A[tE], pagalba NN 83/91, Europos Bendrijų Komisija nusprendė, kad lengvatinis tarifas nėra valstybės pagalba.
5 2004 m. vasario mėn. DEI pranešė AtE, kad nutraukia sutartį (toliau – sutarties nutraukimas), ir nuo 2006 m. kovo mėnesio pabaigos nebetaikė lengvatinio tarifo.
6 AtE apskundė sutarties nutraukimą kompetentinguose nacionaliniuose teismuose.
7 2007 m. sausio 5 d. Nutartimi Nr. 80/2007 Monomeles Protodikeio Athinon (Atėnų vienanaris pirmosios instancijos teismas, Graikija), spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, laikinai ir ex nunc sustabdė sutarties nutraukimą, kol bus priimtas sprendimas dėl esmės (toliau – pirmoji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių arba nagrinėjama priemonė).
8 Pirmojoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių Monomeles Protodikeio Athinon nusprendė, kad remiantis sutarties sąlygomis ir taikomais nacionalinės teisės aktais sutarties nutraukimas negalioja.
9 DEI ginčijo pirmąją nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių Polymeles Protodikeio Athinon (Atėnų daugianariame pirmosios instancijos teisme); šis teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2008 m. kovo mėn. nutartimi Nr. 72/2008 (toliau – antroji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių) ex nunc patenkino jos prašymą.
10 Taigi, nuo sutarties nutraukimo momento iki pirmosios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo momento ir nuo antrosios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo momento DEI netaikė lengvatinio tarifo. Nuo pirmosios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo momento iki antrosios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo momento (toliau – nagrinėjamas laikotarpis) AtE, o paskui ieškovė naudojosi lengvatiniu tarifu.
11 2008 m. liepos mėn. Komisija gavo skundų dėl įtariamos valstybės pagalbos ieškovei priemonių, t. y. dėl jai taikomo lengvatinio tarifo.
12 2010 m. sausio 27 d. raštu Komisija pranešė Graikijos Respublikai apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl lengvatinio tarifo ir nurodė, kad per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabų (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).
13 Sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas 2010 m. balandžio 16 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 96, p. 7).
14 Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių, ar lengvatinis tarifas, kurį nagrinėjamu laikotarpiu DEI taikė AtE, o paskui – ieškovei, buvo to paties lygio kaip tarifas, taikomas kitiems dideliems aukštos įtampos elektros energijos pramonės vartotojams, nes lengvatinio tarifo taikymas turėjo pasibaigti 2006 m. kovo mėn., bet pirmąja nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pratęstas.
15 2010 m. kovo 31 d. Komisija gavo Graikijos Respublikos pastabas.
16 2010 m. gegužės 12 d., 2011 m. kovo 3 d. ir gegužės 4 d. Komisija gavo ieškovės pastabas, o 2010 m. gegužės 17 d. – DEI pastabas. Komisija perdavė šias pastabas Graikijos Respublikai ir suteikė galimybę į jas atsakyti; ši tai padarė 2010 m. liepos 16 d., rugpjūčio 6 d. ir 2011 m. gegužės 16 d.
17 2010 m. gruodžio 1 d. Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų papildomos informacijos. 2011 m. vasario 11 d. raštu Graikijos Respublika atsakė į šį prašymą.
18 2011 m. gegužės 31 d. ir liepos 4 d. Komisija gavo kitų ieškovės pastabų.
19 2011 m. liepos 13 d. Komisija priėmė sprendimą 2012/339/ES dėl valstybės pagalbos SA.26117 – C 2/2010 (ex NN 62/2009), kurią Graikija suteikė AtE ir Alouminion (OL L 166, 2012, p. 83, toliau – ginčijamas sprendimas).
20 Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje Komisija nusprendė, kad Graikijos Respublika nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. kovo mėn., taikydama lengvatinį tarifą, neteisėtai, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį, suteikė AtE ir jos teisių perėmėjai ieškovei 17,4 mln. EUR valstybės pagalbą.
21 Komisija taip pat nusprendė, kad minėta pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, ir nurodė Graikijos Respublikai ją išieškoti iš ieškovės (žr. ginčijamo sprendimo 1 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalį).
Procesas ir šalių reikalavimai
22 2011 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą; juo ieškovė pareiškė šį ieškinį.
23 Ieškinyje ieškovė prašo Bendrojo Teismo, taikant tyrimo priemones pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 65 straipsnio d punktą, skirti ekspertizę.
24 2012 m. sausio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą; juo DEI paprašė leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje.
25 2012 m. kovo 27 d. Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi DEI prašymas leisti įstoti į bylą buvo patenkintas.
26 2012 m. birželio 11 d. į bylą įstojusioji šalis pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimus.
27 Dėl šių paaiškinimų Komisija ir ieškovė savo pastabas pateikė atitinkamai 2012 m. lapkričio 19 d. ir 23 d.
28 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į ketvirtąją kolegiją ir todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
29 Remdamasis Procedūros reglamento 64 straipsnio 2 dalies a punktu Bendrasis Teismas paprašė Komisijos pateikti tam tikrus dokumentus. Per nustatytą terminą Komisija patenkino šį prašymą.
30 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
31 Įstojusios į bylą šalies palaikoma Komisija Teismo prašo:
– atmesti visą ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
32 Grįsdama ieškinį ieškovė pateikia dešimt pagrindų, kuriais, pirma, kaip pagrindinį dalyką ginčija nagrinėjamos priemonės pripažinimą nauja pagalba (pirmasis, antrasis, trečiasis ir ketvirtasis pagrindai), antra, papildomai ginčija lengvatinio tarifo pripažinimą valstybės pagalba (penktasis, šeštasis, septintasis ir aštuntasis pagrindai) ir, trečia, – pareigą susigrąžinti pagal nagrinėjamą priemonę suteiktą naują valstybės pagalbą (devintasis ir dešimtasis pagrindai).
33 Pirmiausia reikia nagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą, t. y. kad padaryta klaidinga išvada, jog esama naujos pagalbos.
34 Komisija nagrinėjamą priemonę pripažino nauja pagalba, ginčijamame sprendime išdėsčiusi šiuos faktus:
„8 A[tE] buvo įsteigta 1960 m., o Graikijos valstybė jai suteikė tam tikrų privilegijų, įskaitant elektros energijos tiekimą sumažintu tarifu. Pagal įstatų, kuriuose buvo nustatytos privilegijos, nuostatas elektros energija sumažintu tarifu turėjo būti tiekiama iki 2006 m. kovo mėn., su sąlyga, kad [DEI] apie tiekimo lengvatiniu tarifu nutraukimą įspės A[tE] prieš dvejus metus. 2004 m. vasario 26 d. (t. y. likus daugiau kaip dviem metams iki privilegijos taikymo pabaigos) [DEI] tinkamai įspėjo A[tE] ir po to 2006 m. kovo mėn. pabaigoje [DEI] nutraukė lengvatinio tarifo taikymą.
9 Todėl nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2007 m. sausio mėn. A[tE] mokėjo pagal standartinį <...> tarifą.
10 Tačiau A[tE] nesutiko su lengvatinio tarifo taikymo nutraukimu ir 2007 m. sausio mėn. dėl to kreipėsi į teismą, ir pirmosios instancijos teismas kaip laikinąją priemonę nurodė atnaujinti lengvatinio tarifo taikymą, kol bus priimtas sprendimas dėl bylos esmės. [DEI] savo ruožtu apskundė šį sprendimą dėl laikinosios priemonės ir 2008 m. kovo mėn. jis buvo panaikintas (teismo sprendimas dėl bylos esmės dar nepriimtas).
11 Praktinis teismų sprendimų padarinys buvo tas, kad nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. A[tE, vėliau – ieškovei] ir vėl buvo taikomas lengvatinis tarifas. Per [nagrinėjamą] laikotarpį, remiantis Graikijos valdžios institucijų pateikta informacija, A[tE, vėliau – ieškovė] sumokėjo 17,4 mln. EUR mažiau, nei būtų sumokėjusi, jeigu būtų mokėjusi[os] pagal standartinį tarifą.
<…>
f) [Nagrinėjama] priemonė yra neteisėta pagalba
34 [Ieškovės] teigimu, dėl [pirmosios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių] nereikėjo iš esmės keisti [sutartimi nustatyto lengvatinio tarifo] <...> Todėl [ieškovė] nurodo, kad [pirmąja nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių] [ieškovei] nesuteikta nauja pagalba ir kad lengvatinio <...> tarifo nustatymo priemonė tebuvo esama pagalba.
35 Komisija negali sutikti su [ieškovės] argumentu. Pagal pradines lengvatinio tarifo, laikytino esama pagalba, sąlygas buvo numatyta, kad pagalba bus nutraukta 2006 m. kovo mėn., [DEI] apie tai iš anksto pranešus. Tai padarius, esama pagalba buvo nutraukta, kaip to buvo reikalaujama pagal pradinio lengvatinio tarifo taikymo sąlygas. Todėl bet koks sumažinto elektros energijos tarifo taikymas, atitinkantis valstybės pagalbos apibrėžtį (kaip yra šiuo atveju), yra nauja pagalba, nepaisant to, kad jos sąlygos gali būti panašios į anksčiau buvusios pagalbos priemonės sąlygas. Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad esamos pagalbos išplėtimas yra nauja pagalba ir apie ją turi būti pranešta [1973 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, 70/72, Rink., EU:C:1973:87, 14 punktas ir 2003 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑197/99 P, Rink., EU:C:2003:444, 109 punktas]. A foritori, taip yra ir tuo atveju, kai nutraukta esama pagalba po kelių mėnesių vėl pradedama teikti.
36 Kadangi apie šią naują pagalbą Komisijai nebuvo pranešta pagal SESV 108 straipsnį, ji yra neteisėta.“
35 Anot ieškovės, ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida: pirma, Komisija nusprendė, jog sutartis nustojo galioti 2006 m. kovo mėn., nors sutartyje taip pat numatytas jos pratęsimas penkerių metų laikotarpiams, jei ji nenutraukiama per nustatytus terminus ir tiksliai apibrėžtu būdu, taigi sutarties galiojimas automatiškai nepasibaigė 2006 m. kovo mėn.
36 Nutraukus sutartį būtų buvusios pažeistos nacionalines teisės normos, įtvirtinančios elektros energijos tiekimo pareigą, ir piktnaudžiauta dominuojančia padėtimi.
37 Antra, ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida: Komisija manė, kad pirmoji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pratęsė lengvatinio tarifo taikymą, nors toje nutartyje visiškai nebuvo nagrinėjami bylos esmės klausimai ir ji turi laikinąją res judicata galią – tik ex nunc sustabdyti sutarties nutraukimą.
38 Trečia, ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida: Komisija nusprendė, jog pirmoji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių „panaikinta“ antrąja nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors pagal nacionalinę proceso teisę antrąja nutartimi „atšaukta“ pirmoji, t. y. antroji nutartis neturi atgalinio poveikio.
39 Ketvirta, ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida: Komisija nusprendė, kad nagrinėjama priemonė priimta remiantis teisine schema, „panašia į“ esamai pagalbai taikomą schemą, nors pagal nagrinėjamą priemonę liko tas pats lengvatinis tarifas, todėl ji negali būti laikoma nauja pagalba.
40 Komisija tvirtina, kad ginčijamame sprendime ji įrodė, jog pirmoji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nauja pagalba, apie kurią būtina pranešti, kitaip ji yra neteisėta.
41 Pirma, sutartis, kaip nurodyta jos sąlygose, realiai baigė galioti 2006 m. kovo mėn. – priešingai, nei išplaukia iš pirmosios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje klaidingai išaiškinta taikoma nacionalinė teisė.
42 Antra, pirmoji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra priemonė, nors laikina ir šiuo atveju de facto ribota laiko atžvilgiu, bet nustatanti teises ir turinti pasekmių ex nunc, todėl ji yra nauja priemonė.
43 Trečia, Komisija sutinka, kad lengvatinio tarifo apskaičiavimo metodas nepasikeitė, tačiau pateikia daugiau argumentų, kad įrodytų pagalbos naujumą, t. y., pirma, pagalba pagrįsta nebe teisės nuostatomis ir sutartimi, o teismo sprendimu; antra, pagalbos materialinis pagrindas nebekyla iš šalių susitarimo – jos pagalbą gaunanti įmonė vienašališkai, nors netiesiogiai, remdamasi civiline byla, reikalauja iš valstybės; trečia, 1960 m. egzistavę bendrojo intereso pagrindai nebeegzistuoja, šiuo metu svarbu tik įmonės pagalbos gavėjos pelningumas; ketvirta, pagalbos teikimo trukmė neaiški ir bet kuriuo atveju neturi ryšio su ekonomikos logika, kuria vadovaujantis nustatyta pradinė sutarties galiojimo trukmė.
44 Vadinasi, atsižvelgiant į teismo praktiką, reikia daryti išvadą, jog pirmoji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra naujos pagalbos priemonė, nes ja pratęstas lengvatinio tarifo taikymas.
45 Įstojimo į bylą paaiškinime į bylą įstojusi šalis pateikia įvairių Komisijos argumentus patvirtinančių detalių.
46 Pirma, ji tvirtina, kad, kitaip, nei nurodo ieškovė, pagal sutarties sąlygas ji galėjo nutraukti sutartį nuo 2006 m. kovo 31 d., kaip tai matyti ir iš antrosios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuri yra galutinė nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
47 Antra, Komisija teisingai nusprendė, kad nagrinėjama priemonė pratęsė esamos pagalbos teikimą, todėl minėta priemone suteikta nauja pagalba.
48 Pirmiausia Bendrasis Teismas primena, kad pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį apie visus ketinimus suteikti naują pagalbą Komisija turi būti informuojama prieš juos įgyvendinant ir kad bet kokia nauja pagalba, suteikta be Komisijos leidimo, yra neteisėta.
49 Antra, pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 8 sk.,1 t., p. 339), 1 straipsnio c ir b punktus nauja pagalba – tai „visa pagalba, t. y. pagalbos sistemos ir individuali pagalba, kuri nėra egzistuojanti pagalba, įskaitant egzistuojančios pagalbos pakeitimus“, o esama pagalba – tai „patvirtinta pagalba, t. y. [Europos Sąjungos] Komisijos arba Tarybos patvirtintos pagalbos sistemos ir individuali pagalba“.
50 Taigi priemonės, kuriomis nustatoma arba keičiama pagalba ir kurių buvo imtasi Sutarčiai įsigaliojus, turi būti laikomos nauja pagalba, o šie pakeitimai gali būti susiję su esama pagalba (2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Todaro Nunziatina & C., C‑138/09, Rink., EU:C:2010:291, 46 punktas).
51 Šiuo atveju Komisija ginčijamo sprendimo 35 konstatuojamojoje dalyje pripažino, kad lengvatinis tarifas, nustatytas sutartyje, kuri sudaryta 1960 m., t. y. gerokai prieš Graikijos Respublikai įstojant į Europos Bendrijas, buvo esama pagalba, bent jau tol, kol priimta nagrinėjama priemonė, t. y. prieš priimant pirmąją nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
52 Tačiau Komisija toje pačioje ginčijamo sprendimo 35 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad nagrinėjama priemonė pratęsė esamą pagalbą, pakeisdama sutarties galiojimo ir kartu naudojimosi pranašumu, t. y. lengvatiniu tarifu, trukmę.
53 Teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad esamos pagalbos išplėtimas yra nauja pagalba, atskira nuo išplėstosios pagalbos, ir kad esamos pagalbos trukmės pakeitimą reikia traktuoti kaip naują pagalbą (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 4 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑111/10, Rink., EU:C:2013:785, 58 punktą ir Sprendimo Komisija / Taryba, C‑121/10, Rink., EU:C:2013:784, 59 punktą ir jame nurodyta teismo praktika; 2002 m. kovo 6 d. Sprendimo Diputación Foral de Álava ir kt. / Komisija, Τ‑127/99, T‑129/99 ir T‑148/99, Rink., EU:T:2002:59, 175 punktą)
54 Taip pat nuspręsta, jog taikant SESV 108 straipsnio 1 ir 3 dalis naujos pagalbos atsiradimas arba esamos pagalbos pakeitimai turi būti įvertinti, atsižvelgiant į nuostatas, kuriose ji numatyta, jų taikymo sąlygas ir ribas (šiuo klausimu žr. 1994 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimo Namur-Les assurances du crédit, C‑44/93, Rink., EU:C:1994:311, 28 punktą). Tik jei pakeitimas daro poveikį pirminės schemos esmei, ši schema tampa nauja pagalbos schema (šiuo klausimu žr. Sprendimo Todaro Nunziatina & C., EU:C:2010:291, 46 ir 47 punktus).
55 Tačiau šiuo atveju sutariama, kad pirmoji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių sustabdė sutarties, kuria nustatytas lengvatinis tarifas, nutraukimą, taigi dėl pirmosios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių de facto lengvatinis tarifas laikinai liko galioti nagrinėjamu laikotarpiu. Todėl reikia konstatuoti, kad šiuo teisėjo, sprendžiančio dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įsikišimu nei siekta pakeisti esamos pagalbos esmę, nei tai padaryta. Iš tiesų teisėjas nepakeitė nei lengvatinį tarifą nustatančios sutarties sąlygų ar jį reglamentuojančių teisės normų, nei minėto tarifo taikymo sąlygų ar ribų; teisėjas tik įvertino sutarties nutraukimo teisėtumą.
56 Taigi teisėjas, sprendžiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, veikiau ne skyrė naują pagalbą, kaip teigia Komisija, o tik laikinai išsprendė jam pateiktą bylą, kurioje keliamas klausimas, ar sutartis, kuria nustatytas lengvatinis tarifas, nustojo veikti. Todėl būtina daryti išvadą, kad sutarties nutraukimo sustabdymo priėmus pirmąją nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalima laikyti nauju nuo esamos pagalbos atskiru pranašumu.
57 Vadinasi, pirmosios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalima laikyti priemone, kuria suteikiama ar pakeičiama pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.
58 Manyti priešingai reikštų faktiškai ir teisiškai versti nacionalinį teismą, priimantį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje dėl sutarties, kaip šiuo atveju, pranešti Komisijai ne tik apie naujas pagalbos priemones arba realius pagalbos pakeitimus, skirtus įmonei esamos pagalbos gavėjai, ir juos pateikti jos preventyviajai kontrolei, bet ir apie visas priemones, darančias įtaką tos sutarties aiškinimui ir vykdymui, kurios gali paveikti vidaus rinkos veikimą, konkurenciją arba tiesiog pagalbos priemonių, kurios toliau iš principo egzistuoja ir kurių atžvilgiu Komisija nepriėmė jokio sprendimo dėl leidimo arba nesuderinamumo, realią taikymo trukmę tam tikrą apibrėžtą laikotarpį.
59 Todėl ginčijamą sprendimą, kuriame Komisija nagrinėjamą priemonę pripažino nauja pagalba, reikia įvertinti kaip neteisėtą.
60 Komisijos ir į bylą įstojusios šalies Bendrajam Teismui raštu pateikti argumentai nekelia abejonių dėl tokios išvados.
61 Tiesa, kad byloje, kurioje priimtas Sprendimas Diputación Foral de Álava ir kt. / Komisija (EU:T:2002:59), Bendrasis Teismas nusprendė, jog nors nagrinėjamas pranašumas yra tik esamos pagalbos priemonės taikymo pratęsimas, nagrinėjamos pagalbos taikymo trukmės pakeitimą taip pat reikia laikyti nauja pagalba.
62 Byloje, kurioje priimtas 2010 m. liepos 1 d. Sprendimas Italija / Komisija (Τ‑53/08, Rink., EU:T:2010:267) dėl lengvatinio tarifo taikymo įmonei pratęsimo, Bendrasis Teismas nusprendė, jog tokie pratęsimai yra „nauja“ pagalba.
63 Tačiau Bendrasis Teismas tas priemones taip įvertino tik todėl, kad minėti pratęsimai visiškai nebuvo automatiški – norint pakeisti iš pradžių suteiktą pranašumą, reikėjo priimti teisės aktą (Sprendimo Diputación Foral de Álava ir kt. / Komisija, EU:T:2002:59, 11–20 punktai ir Sprendimo Italija / Komisija, EU:T:2010:267, 70 punktas).
64 Tačiau šiuo atveju reikia pripažinti, jog nereikėjo priimti jokio teisės akto, kad būtų pakeistas lengvatinis tarifas, – pirmoji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių visiškai nepakeitė pirminio nacionalinės teisės pagrindo.
65 Byloje, kurioje priimtas 2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Regione autonoma della Sardegna / Komisija (T‑394/08, T‑408/08, T‑453/08 ir T‑454/08, Rink., EU:T:2011:493), Bendrasis Teismas nusprendė, jog pagalba, suteikta remiantis iš esmės kitu teisiniu pagrindu nei patvirtinamajame sprendime patvirtinta schema, turi būti laikoma nauja pagalba.
66 Tačiau pastarojoje byloje pradinė pagalba buvo Komisijos patvirtinta, o nauja pagalba skirta nauju teisės aktu, kuris prieštaravo Komisijos patvirtinamajam sprendimui (Sprendimas Regione autonoma della Sardegna / Komisija, EU:T:2011:493, 175–177 punktai).
67 Šioje byloje negalima veiksmingai paneigti to, kad nagrinėjama priemone nebuvo siekiama pakeisti lengvatinio tarifo teisinio pagrindo, palyginti su tuo, kuris buvo patvirtintas Komisijos sprendimu, nesvarbu, kaip šią bylą paveikė 1992 m. sausio 23 d. sprendimas (žr. šio sprendimo 4 punktą), kiek tai susiję su pagalba, kuri yra esama pagalba ne dėl to, kad ją patvirtino Komisija, o dėl to, kad ji suteikta prieš įsigaliojant Sutarčiai.
68 Galiausiai, šiuo atveju teisinis ir sutartinis pagalbos pagrindas nebuvo pakeistas į teisminį priimant pirmąją nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – pagalba ir toliau pagrįsta sutartimi ir taikoma nacionaline teise, kaip ji laikinai išaiškinta pirmojoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neatsižvelgiant į ekonominio konteksto sudarant sutartį ir galimybės ją nutraukti bei nutraukimo teisėtumo klausimą, dėl kurio ginčijamo sprendimo priėmimo dieną teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo iš esmės.
69 Todėl reikia pritarti pirmajam ieškinio pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą; nereikia priimti sprendimo dėl kitų ieškinio pagrindų ir dėl ieškovės prašymo taikyti tyrimo priemones.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji turi padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
71 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą 2012/339/ES dėl valstybės pagalbos SA.26117 – C 2/10 (ex NN 62/2009), kurią Graikija suteikė Aluminium of Greece SA.
2. Europos Komisija padengia savo ir Alouminion AE bylinėjimosi išlaidas.
3. Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2014 m. spalio 8 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.