Language of document : ECLI:EU:T:2015:270

Byla T‑562/12

John Dalli

prieš

Europos Komisiją

„Komisijos narys – OLAF tyrimas – Tariamas Komisijos pirmininko žodinis sprendimas dėl suinteresuotojo asmens atleidimo iš pareigų – Ieškinys dėl panaikinimo – Akto, dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys, nebuvimas – Nepriimtinumas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Santrauka – 2015 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Proceso organizavimo priemonės – Prašymas išimti iš bylos medžiagos institucijos vidaus dokumentus – Bendroji taisyklė – Leistinumas – Išimtys – Dokumentai, turintys lemiamą reikšmę teisminės kontrolės užtikrinimui

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnis)

2.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Procesinio lygiateisiškumo principas – Laikymasis vykstant teismo procesui – Apimtis – Naujo procesinio dokumento pateikimas per posėdį – Priimtinumas – Sąlygos

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Akto, dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys, nebuvimas – Nepriimtinumas – Tariamas Komisijos pirmininko žodinis sprendimas, kuriuo reikalaujama Komisijos nario atsistatydinimo

(ESS 17 straipsnio 6 dalis; SESV 263 straipsnis)

4.      Komisija – Narių tarnybos nutraukimas – Komisijos pirmininko įgaliojimai savo nuožiūra reikalauti nario atsistatydinimo – Formos reikalavimai – Nebuvimas

(ESS 17 straipsnio 6 dalis)

5.      Komisija – Sudėtis – Vykdomos funkcijos – Politinis pobūdis

(ESS 17 straipsnio 1, 3, 7 ir 8 dalys)

1.      Kai nagrinėjamas prašymas išimti dokumentus iš Sąjungos teismui pateiktos bylos medžiagos, nei galimas konfidencialus nagrinėjamų dokumentų pobūdis, nei tai, kad šie dokumentai galėjo būti įgyti neteisėtai, netrukdo jų palikti bylos medžiagoje. Iš tiesų, pirma, nėra teisės nuostatos, kuria būtų aiškiai draudžiama atsižvelgti į neteisėtai gautus įrodymus. Antra, net vidaus dokumentai tam tikrais atvejais gali būti teisėtai įtraukti į bylos medžiagą. Taigi kai kuriais atvejais ieškovas neprivalo įrodyti teisėtai gavęs savo ieškiniui pagrįsti naudojamą konfidencialų dokumentą. Siekiant suderinti saugomus interesus, reikia įvertinti, ar konkrečios aplinkybės, kaip antai lemiama dokumento pateikimo reikšmė siekiant užtikrinti skundžiamo teisės akto priėmimo procedūros teisėtumo kontrolę arba nustatyti piktnaudžiavimą įgaliojimais, pateisina sprendimą atsisakyti išimti jį iš bylos medžiagos.

(žr. 47, 48 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 56–60 punktus)

3.      Kai nagrinėjamas ieškinys dėl panaikinimo, jeigu ieškovas nepateikia jokių įrodymų ar informacijos, kuri patvirtintų ginčijamo sprendimo buvimą, ir neįrodo, kad toks sprendimas faktiškai buvo priimtas, jo reikalavimą panaikinti reikia atmesti kaip nepriimtiną, nesant akto, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

Kalbant apie ieškinį dėl tariamo Komisijos pirmininko sprendimo pasinaudoti pagal ESS 17 straipsnio 6 dalį turimais įgaliojimais ir reikalauti, kad atsistatydintų Komisijos narys, panaikinimo, pažymėtina, jog to, kad minėtas pirmininkas, matydamas suinteresuotojo asmens nenorą ir dvejones, vis aktyviau tvirtino, kad būtų garbingiau, jeigu šis asmuo atsistatydintų savanoriškai, o ne būtų paprašytas tai padaryti, nepakanka tariamo ginčijamo sprendimo buvimui įrodyti. Iš tiesų, kol reikalavimas atsistatydinti pagal ESS 17 straipsnio 6 dalį nėra aiškiai suformuluotas, tol nėra tokio reikalavimo, kuris galėtų paveikti atitinkamo Komisijos nario interesus, žymiai pakeisdamas jo teisinę padėtį.

(žr. 66, 67, 145, 146 punktus)

4.      Kalbant apie Komisijos pirmininko prerogatyvą reikalauti Komisijos nario atsistatydinimo pagal ESS 17 straipsnio 6 dalį, kaip rodo šios nuostatos genezė ir ratio legis, joje konkrečiai numatytas galimas atvejis, kai Komisijos narys atsisako atsistatydinti savo noru ir savo iniciatyva, o Komisijos pirmininkas yra praradęs pasitikėjimą juo ir mano, kad šiam nariui toliau einant pareigas būtų pakenkta institucijos reputacijai ir net jos politiniam išlikimui. Šiuo klausimu pasakytina, kad tvirto noro prireikus pasinaudoti įgaliojimais reikalauti Komisijos nario atsistatydinimo, kurie yra suteikti Komisijos pirmininkui ES sutartimi, išreiškimo, kai suinteresuotasis asmuo neatsistatydina savanoriškai, negalima laikyti neteisėtu spaudimu, kuris paveiktų suinteresuotojo asmens atsistatydinimo galiojimą ar savanorišką pobūdį.

Be kita ko, ESS 17 straipsnio 6 dalyje nei Komisijos pirmininko reikalavimui, nei po to pareikštinam atsistatydinimui nėra nustatyta jokio konkretaus formos, ypač rašytinės, reikalavimo. Be to, neatrodo, kad tokio formalumo reikalaujama pagal bendrąjį teisinio saugumo principą, nes pareiga įrodyti atsistatydinimą bet kuriuo atveju tenka šaliai, kuri juo remiasi. Be to, tas pats taikoma ir tuo atveju, jeigu Komisijos narys atsistatydina savanoriškai.

(žr. 128, 141, 142, 157 punktus)

5.      Komisijos nario funkcijos yra iš esmės politinio pobūdžio įgaliojimai, kuriuos Europos Vadovų Taryba suteikia suinteresuotajam asmeniui bendru sutarimu su Komisijos pirmininku, patvirtinus Parlamentui. Kalbant apie šių pareigų esmę, kuri yra apibrėžta ESS 17 straipsnio 1 dalyje, pasakytina, kad ji iš principo apima koordinavimo, vykdomąsias, valdymo ir kontrolės funkcijas, įgyvendinant Sąjungos politikos kryptis pagal Sutartis jos kompetencijai priskirtose srityse.

(žr. 133 punktą)