BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. lapkričio 30 d.(*)
„Dempingas – Kinijos ir Kazachstano kilmės silikomangano importas – Ieškinys dėl panaikinimo – Eksporto kaina – Eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimas – Kainos sumažinimo apskaičiavimas – Deliktinė atsakomybė“
Byloje T‑107/08
Transnational Company „Kazchrome“ AO, įsteigta Aktobėje (Kazachstanas),
ENRC Marketing AG, įsteigta Klotene (Šveicarija),
iš pradžių atstovaujamos advokatų L. Ruessmann ir A. Willems, vėliau – A. Willems ir S. De Knop,
ieškovės,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą J.‑P. Hix, padedamo advokatų G. Berrisch ir G. Wolf, vėliau J.‑P. Hix ir B. Driessen, padedamų advokato G. Berrisch,
ir
Europos Komisiją, atstovaujamą H. van Vliet ir K. Talabér‑Ritz,
atsakoves,
palaikomas
Euroalliages, įsteigtos Briuselyje (Belgija), atstovaujamos advokatų J. Bourgeois, Y. van Gerven ir N. McNelis,
įstojusios į bylą šalies,
dėl pirma, prašymo panaikinti 2007 m. gruodžio 4 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1420/2007, nustatantį galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui ir nutraukiantį tyrimą dėl importuojamo Ukrainos kilmės silikomangano (OL L 317, p. 5), tiek, kiek jis susijęs su Transnational Company „Kazchrome“ AO gaminamo silikomangano importu, ir, antra, prašymo atlyginti žalą,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas O. Czúcz (pranešėjas), teisėjai I. Labucka ir D. Gratsias,
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. gegužės 18 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2006 m. liepos 24 d. Euroalliages pateikė Europos Bendrijų Komisijai skundą dėl Kinijos Liaudies Respublikos, Kazachstano ir Ukrainos kilmės silikomangano (toliau – „SiMn“) importo.
2 2006 m. rugsėjo 6 d. Komisija paskelbė pranešimą apie dempingo procedūros dėl Kinijos Liaudies Respublikos, Kazachstano ir Ukrainos kilmės silikomangano importo inicijavimą (OL C 214, p. 14).
3 Ieškovės Transnational Company „Kazchrome“ AO (toliau – Kazchrome) ir ENRC Marketing AG (toliau – ENRC), kurių pirmoji – pagal Kazachstano teisę įsteigta bendrovė, gaminanti, be kita ko, ferosilikomanganą, o antroji – pagal Šveicarijos teisę įsteigta bendrovė, užsiimanti šio produkto rinkodara ir pardavimu, priklauso Eurasian Natural Resources Corporation plc kontroliuojamai grupei, 2006 m. rugsėjo 14 d. laiške sukritikavo pradėtą tyrimą motyvuodamos, be kita ko, tuo, jog, jų nuomone, skunde nebuvo pakankamai įrodymų dėl Kazachstano kilmės „SiMn“ dempingo ir dėl to atsiradusios didelės žalos Bendrijos pramonei.
4 2007 m. liepos 25 d. Komisija pateikė ieškovėms savo preliminarias išvadas. Suinteresuotosioms šalims nustatytas terminas pastaboms pateikti dėl šio dokumento, kuris baigėsi 2007 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovės savo pastabas pateikė 2007 m. rugpjūčio 14 d.
5 2007 m. spalio 5 d. Komisija parengė galutinės informacijos dokumentą. Suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas terminas pastaboms pateikti dėl šio dokumento, kuris baigėsi 2007 m. spalio 15 d. Ieškovės savo pastabas pateikė 2007 m. spalio 15 d.
6 2007 m. spalio 31 d. laišku Komisija ieškovėms išsiuntė peržiūrėtą galutinės informacijos dokumentą. Ieškovėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas terminas pastaboms pateikti, kuris baigėsi 2007 m. lapkričio 12 d. 12 valandą. Ieškovės savo pirmines pastabas pateikė 2007 m. lapkričio 7 d. Papildomas pastabas dėl peržiūrėto galutinės informacijos dokumento ieškovės pateikė 2007 m. lapkričio 12 d.
7 2007 m. gruodžio 4 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1420/2007, nustatantį galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui ir nutraukiantį tyrimą dėl importuojamo Ukrainos kilmės silikomangano (OL L 317, p. 5, toliau – skundžiamas reglamentas).
8 Skundžiamo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės [„SiMn“] (įskaitant ferosilikomanganą), klasifikuojamam KN kodais 7202 30 00 ir ex 8111 00 11 (TARIC kodas 8111 00 11 10), nustatomas galutinis antidempingo muitas.“
9 Pagal skundžiamo reglamento 1 straipsnio 2 dalį antidempingo muito norma, taikoma importo iš Kazachstano neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra 6,5 %.
10 2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimu 2007/789/EB, laikinai sustabdančiu Reglamentu (EB) Nr. 1420/2007 nustatytą galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui (OL L 317, p. 79), antidempingo muito taikymas laikinai sustabdytas devyniems mėnesiams.
11 2007 m. gruodžio 5 d. laiške Komisija atsakė į ieškovių 2007 m. lapkričio 7 ir 12 d. pastabas.
12 Sprendimu 2007/789 nustatytas sustabdymas iki 2009 m. rugsėjo 6 d. pratęstas 2008 m. rugpjūčio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 865/2008, kuriuo pratęsiamas galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 1420/2007 importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui, taikymo laikinas sustabdymas (OL L 237, p. 1).
Procesas ir šalių reikalavimai
13 Pareiškimu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2008 m. vasario 29 d., ieškovės pareiškė šį ieškinį.
14 2008 m. birželio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Euroalliages paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos ir Komisijos reikalavimus.
15 2009 m. sausio 19 d. nutartimi Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido jai įstoti į bylą, kiek ji susijusi su prašymu dėl panaikinimo, ir neleido įstoti į bylą, kiek ji susijusi su prašymu atlyginti žalą.
16 Kadangi iš dalies buvo pakeista Bendrojo Teismo kolegijų sudėtis, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, kuriai ir perduota ši byla.
17 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Per 2011 m. gegužės 18 d. posėdį išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
18 Ieškovės iš esmės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą reglamentą tiek, kiek juo nustatomas antidempingo muitas importuojamam „SiMn“, kurį jos gamina ir (arba) parduoda,
– solidariai iš Tarybos ir Komisijos priteisti jų patirtos žalos atlyginimą kartu su palūkanomis, taip pat kompensaciją už žalą, patirtą dėl, be kita ko, pradėto tyrimo ir skundžiamo reglamento priėmimo, kartu su palūkanomis,
– priteisti iš Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
19 Taryba iš esmės Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
20 Komisija Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– atmesti prašymą dėl panaikinimo ir prašymą atlyginti žalą kaip nepriimtinus,
– nepatenkinus šio prašymo, atmesti abu prašymus kaip nepagrįstus,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
21 Euroalliages Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– atmesti prašymą dėl panaikinimo,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
22 Per posėdį atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimus ieškovės nurodė, pirma, kad savo prašyme dėl panaikinimo jos reikalavo panaikinti skundžiamą reglamentą tik tiek, kiek jis susijęs su Kazchrome gaminamo „SiMn“ importu, ir, antra, kad prašymas atlyginti žalą buvo nukreiptas tik prieš Tarybą.
23 Be to, atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą ieškovės pažymėjo, kad turėjo būti laikoma, jog jų prašymas užtikrinti konfidencialumą Euroalliages atžvilgiu, kiek tai susiję su prašymu atlyginti žalą, apėmė faktines šio prašymo aplinkybes, o ne teisinius argumentus.
Dėl teisės
Dėl prašymo panaikinti
24 Komisija tvirtina, kad prašymas dėl panaikinimo nepriimtinas tiek, kiek jis nukreiptas prieš ją, nes skundžiamą reglamentą priėmė Taryba.
25 Ieškovės šiuo atžvilgiu nepateikė argumentų.
26 Reikia konstatuoti, kad prašymas panaikinti skundžiamą reglamentą yra nepriimtinas, kiek jis nukreiptas prieš Komisiją, nes šį reglamentą priėmė viena Taryba. Iš tiesų pagal teismo praktiką Komisijos vaidmuo antidempingo procedūrose yra neatsiejama Tarybos sprendimų priėmimo procedūros dalis. Jai pavesta vykdyti tyrimus ir remiantis jais spręsti, ar užbaigti procedūrą, ar, priešingai, ją tęsti priimant laikinas priemones ir siūlyti Tarybai priimti galutines priemones, kaip antai skundžiamą reglamentą. Tačiau teisė priimti sprendimus priklauso Tarybai, kuri gali nepriimti jokio sprendimo, jei nesutinka su Komisija, arba, priešingai, gali priimti sprendimą remdamasi šios pasiūlymais (žr. 1987 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo nutarties Nashua ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, 150/87, Rink. p. 4421, 6 ir 7 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
27 Grįsdamos savo prašymą ieškovės remiasi dvylika pagrindų ar pagrindų grupių.
28 Pirmiausia reikia išnagrinėti ketvirtąją pagrindų grupę dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo ir penktąją pagrindų grupę, susijusią su kainų sumažinimo apskaičiavimu.
Dėl ketvirtosios pagrindų grupės, susijusios su eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimu
29 Ieškovės visų pirma teigia, kad Taryba neįvykdė savo pareigos motyvuoti ir pažeidė iš dalies pakeistą 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45, toliau − Pagrindinis reglamentas; vėliau vietoj jo priimtas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22)), nes jo 2 straipsnio 10 dalies i punkte (dabar Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies i punktas) atsižvelgusi į tariamus ENRC komisinius ji sumažino Kazchrome eksporto kainą tuo pagrindu, kad ši bendrovė vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas.
30 Taryba teigia, kad skundžiamame reglamente pateikti motyvai pakankami, visų pirma atsižvelgiant į faktus ir Komisijos bei ieškovių susirašinėjimą per antidempingo procedūrą, ir kad šis susirašinėjimas nepatvirtina, jog atlikusi ginčijamą korekciją ji būtų padariusi akivaizdžią vertinimo klaidą ir taip pažeidusi Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.
31 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką pagal EB 253 straipsnį reikalaujami nurodyti motyvai turi atitikti ginčijamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės priežastis, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir asmenų, kuriems šis aktas skirtas, arba kitų asmenų, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, interesą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes tai, ar akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į jo priėmimo kontekstą bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eurocoton ir kt. prieš Tarybą, C‑76/01 P, Rink. p. I‑10091, 88 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
32 Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje numatyta:
„Eksporto kaina ir normalioji vertė palyginamos teisingu būdu. Šis palyginimas turi būti atliktas tuo pačiu prekybos lygiu, lyginant per kiek galima artimesnį laiką darytus pardavimus, atsižvelgiant į kitus skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. <...>
Kai atsižvelgiama į nurodytas sąlygas [Kai nurodytos sąlygos įvykdytos], veiksniai, pagal kuriuos gali būti koreguojama, yra:
<...>
i) Komisiniai
Koreguojama, kai skiriasi komisiniai, mokami dėl nagrinėjamo pardavimo.
Terminas „komisiniai“ yra suprantamas kaip apimantis antkainį, kurį gauna prekybininkas tuo ar panašiu produktu, jeigu tokio prekybininko funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas.
<...>“
33 Šioje byloje iš skundžiamo reglamento 67 konstatuojamosios dalies matyti, jog kadangi Kazchrome nagrinėjamąjį produktą į Bendriją eksportavo per ENRC, trečiojoje šalyje įsikūrusią susijusią prekybos bendrovę, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis ENRC perpardavimo pirmajam nepriklausomam klientui Bendrijoje kaina.
34 Skundžiamo reglamento 73–75 konstatuojamosiose dalyse Taryba nusprendė, kad, norint užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, reikia pakoreguoti eksporto kainą, kaip nustatyta 67 konstatuojamojoje dalyje, kad būtų, be kita ko, atsižvelgta į komisinius. Šiuo atžvilgiu ji tvirtino, kad bendrovei Kazchrome produktą parduodant Bendrijai ENRC vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas ir kad Kazchrome pardavimo šalies vidaus rinkos grandinėje ENRC nedalyvavo.
35 Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą per posėdį Taryba patvirtino, jog atsižvelgiant į skundžiamo reglamento 74 konstatuojamosios dalies tekstą atrodo, kad joje aplinkybė apie ENRC nedalyvavimą Kazchrome pardavimo šalies vidaus rinkos grandinėje nurodyta tik siekiant pagrįsti buvusį produktų pardavimo šalies vidaus rinkoje ir eksportui kainų skirtumą, pateisinantį korekciją, o ne kvalifikuoti santykius tarp ieškovių kaip komitento ir komisionieriaus santykius ir taip pagrįsti „komisinių“ įtraukimą į eksporto kainą. Taigi ši informacija buvo susijusi su korekciją pateisinančio veiksnio poveikiu kainų palyginimui, o ne su pačia korekcija.
36 Taigi pažymėtina, kad skundžiamame reglamente padaryta išvada, jog ENRC vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas, grindžiama dviem aplinkybėmis, nurodytomis skundžiamo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje: tai, kad ieškovės yra atskiri juridiniai asmenys, ir tai, kad jos veikia pirkimo-pardavimo santykių pagrindu.
37 Be to, iš skundžiamo reglamento ir Tarybos Bendrajame Teisme pateiktos papildomos informacijos matyti, kad šiais pagrindais Taryba siekė nurodyti, jog ieškovės palaikė normaliomis konkurencijos sąlygomis susiklosčiusius komercinius santykius, ir kad atsižvelgiant į tai negalima laikyti, jog ENRC vykdė vidaus pardavimo departamento funkcijas.
38 Tačiau reikia konstatuoti, kad, nurodant tik šias dvi aplinkybes, iš skundžiamo reglamento teksto neįmanoma sužinoti faktinių ir teisinių priežasčių, kuriomis grindžiama Tarybos išvada.
39 Pirma, nors akivaizdu, kad ieškovės yra atskiri juridiniai asmenys ir todėl ENRC nėra vidaus pardavimo departamentas, šios aplinkybės nepakanka išvadai, jog ENRC vykdė ne vidaus pardavimo departamento, bet komisinius gaunančio tarpininko funkcijas.
40 Antra, vien dėl tvirtinimo, kad ieškovės „veikė pirkimo-pardavimo santykių pagrindu“, nepaaiškėja, kodėl, nepaisydama ieškovių pateiktų įrodymų, Taryba nusprendė, kad jų komerciniai santykiai susiklostė normaliomis konkurencijos sąlygomis ir kad dėl to ENRC vykdė ne vidaus pardavimo departamento, bet komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Iš tiesų pažymėtina, kad per visą tyrimą ieškovės teikė informaciją, kuria siekė įrodyti, jog ENRC vykdė Kazchrome gamyklų vidaus pardavimo departamento, o ne susijusio pardavimo padalinio funkcijas.
41 Be to, nors Taryba teisingai tvirtina, jog klausimą, ar skundžiamo reglamento motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, reikia nagrinėti atsižvelgiant ne tik į jo tekstą (žr. šio sprendimo 31 punktą), bet ir į Komisijos ir ieškovių susirašinėjimą per antidempingo procedūrą, ši aplinkybė neleidžia konstatuoti, kad šiuo atveju buvo įvykdyta pareiga motyvuoti.
42 Iš tiesų pažymėtina, kad Taryba nei savo rašytinėse pastabose, nei per posėdį nepateikė papildomos informacijos apie bylos dokumentus, kuriuose užfiksuotas atitinkamas susirašinėjimas. Be to, papildomos informacijos apie tai, kodėl, Komisijos nuomone, Taryba turėjo manyti, kad ieškovės veikė pirkimo-pardavimo santykių pagrindu, nėra nei 2007 m. spalio 5 d. galutinės informacijos dokumente (72 konstatuojamoji dalis), nei 2007 m. spalio 31 d. peržiūrėtame galutinės informacijos dokumente (74 konstatuojamoji dalis). Abiejų šių dokumentų redakcija tapati skundžiamam reglamentui ir juose nepateikta daugiau informacijos. Papildomos informacijos nėra ir konkrečiai su ieškovėmis susijusiuose dokumentuose, išsiųstuose tuo pačiu metu kaip ir du minėti dokumentai, arba vėliau, kaip antai Komisijos 2007 m. gruodžio 5 d. laiškas, išsiųstas atsakant į ieškovių reakciją į peržiūrėtą galutinės informacijos dokumentą.
43 Taigi darytina išvada, kad Tarybos vertinimas, jog Kazchrome produkto pardavimo Bendrijai grandinėje ENRC atliko komisinius gaunančio tarpininko funkcijas, yra nepakankamai nemotyvuotas.
44 Kiti Tarybos per procedūrą pateikti argumentai negali pakeisti šio vertinimo.
45 Taryba teigia, kad jos vertinimo pagrįstumą lemia, pirma, tariamai labai formali ieškovių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (konfidencialu)(1) ir, antra, kai kurie aspektai, nurodyti jų ieškinyje siekiant įrodyti, kad ENRC nevykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijų. Ji taip pat tvirtina, kad nebuvo galima laikyti, jog ENRC funkcijos papildė Kazchrome funkcijas (konfidencialu) ir kad grupės, kuriai priklauso ieškovės, struktūra patvirtina, jog tarp jų susiklosčiusius santykius buvo galima laikyti tik santykiais tarp įgaliotojo ir komisinius gaunančio atstovo. Tarybos teigimu, tai, kad ieškovių santykius reglamentuojanti sutartis, jos nuomone, yra ypač formali, buvo akivaizdu ir nebuvo būtina to aiškiai nurodyti.
46 Tačiau net jei būtų pripažinta, kad sutartis buvo tariamai akivaizdžiai formali, pažymėtina, kad ieškovės per antidempingo procedūrą pateikė daug informacijos apie jų tarpusavio santykius ir ENRC funkcijas, kuri, jų nuomone, rodė, kad ENRC vykdė gamintojo vidaus pardavimo departamento funkcijas. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad iš skundžiamo reglamento ir bylos dokumentų teksto ieškovėms ir Bendrajam Teismui neįmanoma suprasti, kad vertinimas apie tarp jų normaliomis konkurencijos sąlygomis susiklosčiusius pirkėjo-pardavėjo santykius buvo grindžiamas tariamu jų sudarytos sutarties formalumu arba, a fortiori, kodėl ginčijamas vertinimas pateisintas tik šiuo formalumu ir nepaisyta kitų aplinkybių. Taigi, be kita ko, pažymėtina, kad dėl Tarybos atsiliepime į ieškinį nurodytos sutarties ieškovės dublike tvirtina, jog tokį formalumą gali lemti išorės veiksniai, kurie nesusiję su jų tarpusavio santykių pobūdžiu.
47 Todėl Tarybos nurodytą ieškovių sudarytos sutarties formalumą reikia laikyti nauju pagrindu, pateiktu teisminio bylos nagrinėjimo etapu, kuriuo negali būti ištaisyti konstatuoti motyvavimo trūkumai.
48 Tas pats pasakytina apie Tarybos nuorodą į kitas ieškovių ieškinyje minėtas aplinkybes, kurios, kaip teigia Taryba, patvirtina jos vertinimo pagrįstumą (žr. šio sprendimo 45 punktą), bet nebuvo paminėta nei skundžiamame reglamente, nei Komisijos rašytinėse pastabose per administracinę procedūrą. Be to, Taryba nenurodo nieko, kas leistų padaryti išvadą, kad ieškovės tikrai turėjo suprasti, jog šios institucijos poziciją lėmė būtent šios aplinkybės.
49 Todėl reikia pritarti kaltinimui dėl motyvavimo nebuvimo, kuris nurodytas ieškovių ketvirtoje pagrindų grupėje.
Dėl penktosios pagrindų grupės, susijusios su kainų sumažinimo apskaičiavimu
50 Skundžiamame reglamente nuspręsta, kad, kiek tai susiję su Kazachstano kilmės produktu, kainos buvo sumažintos vidutiniškai 4,5 % kiekvienu atveju, t. y. Bendrijoje jis buvo parduodamas už 4,5 % mažesnę kainą, palyginti su Bendrijos pramonės kainomis (104 konstatuojamoji dalis).
51 Kaip nurodyta skundžiamame reglamente, skaičiuojant, kiek kaina buvo mažesnė visose valstybėse, Bendrijos pramonės gamintojo kainos EXW sąlygomis lygintos su importuotų prekių kainomis tas prekes fiziškai įvežus į Bendrijos teritoriją ir tinkamai pakoregavus jų kainą pagal iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas (105 konstatuojamoji dalis).
52 Kadangi kai kurie ieškovių produktai buvo gabenami traukiniu iš Kazachstano į Klaipėdos (Lietuva) arba Kaliningrado (Rusija) uostus, jie kirto Lietuvą taikant „išorinio tranzito“ muitinės procedūrą, paskui būdavo pakraunami ir gabenami per tarptautinius vandenis iki paskirties uosto, dažniausiai Roterdamo (Nyderlandai). Todėl pagal 51 punkte nurodytą metodiką atitinkamų ieškovių produktų kainos, siekiant jas palyginti su Bendrijos pramonės kainomis, buvo apskaičiuojamos iš „franko“ eksporto kainos atimant gabenimo išlaidas nuo Baltarusijos ir Lietuvos pasienio punkto, per kurį produktai buvo įvežti į Lietuvą, iki paskirties uosto.
53 Ieškovės teigia, kad Taryba, skaičiuodama kainos sumažinimą pagal produktų kainas juos pirmą kartą įvežus į Bendrijos žemyninės dalies teritoriją, nors šių produktų muitinės formalumai atlikti kitur, pažeidė, be kita ko, Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį (dabar Reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 2 dalis) ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Jos primena, kad Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje reikalaujama objektyviai ištirti importo poveikį kainoms Bendrijos rinkoje, ir tvirtina, kad Taryba pažeidė šią nuostatą, o atlikta korekcija akivaizdžiai neteisinga ir diskriminacinė.
54 Taryba teigia, kad Pagrindiniame reglamente tiksliai nenurodyta, kaip turi būti atlikta kainų sumažinimo analizė, ir tvirtina, kad dėl to šiuo atžvilgiu ji turi didelę diskreciją. Ji mano, kad importo kainų apskaičiavimo metodas, taikytas skaičiuojant kainų sumažinimą, nėra akivaizdžiai neteisingas ir diskriminacinis, ir dėl to atitinka Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį.
55 Pažymėtina, kad iš šalių argumentų matyti, jog tiksliausias kainų sumažinimo apskaičiavimo būdas yra palyginti importo ir Bendrijos pramonės produktų kainą, į ją įtraukus visas išlaidas iki klientų patalpų. Kadangi tokio požiūrio negalima pritaikyti praktiškai, nes reikėtų atlikti daug skaičiavimų, šalys sutinka, kad teisingą palyginimą galima užtikrinti lyginant Bendrijos pramonės produktų kainą „EXW sąlygomis“, t. y. be gabenimo išlaidų, su importuojamų produktų kaina, apimančią dalį gabenimo išlaidų, nes importuojamos prekės nekonkuruoja su Bendrijos produktais „gamintojo kainomis EXW sąlygomis“, ir kad jos turi būti toliau gabenamos, kad būtų pristatytos į Bendrijos klientų patalpas.
56 Vis dėlto šalys nesutaria dėl to, ar lyginamoji kaina, į kurią, siekiant teisingo palyginimo su Bendrijos pramonės produktais, nereikia įtraukti importuojamų produktų gabenimo išlaidų, nustatytina muitinio įforminimo vietoje, kaip tai siūlo daryti ieškovės, ar vietoje, per kurią importuojami produktai pirmą kartą patenka į Bendrijos sausumos teritoriją, kaip siūlo daryti Taryba.
57 Pažymėtina, kad šioje byloje nebūtina pareikšti nuomonės dėl to, kokia atskaitos vieta būtų apskritai tinkamiausia, ir pakanka išnagrinėti, ar šios bylos aplinkybėmis Tarybos pasirinktoji vieta nebuvo akivaizdžiai netinkama.
58 Pirmiausia pažymėtina, kad Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje (dabar Reglamento Nr. 1225/2009 1 straipsnio 1 dalis) numatyta, kad „antidempingo muitas gali būti taikomas bet kuriam produktui dempingo kaina, kurį išleidus į laisvą apyvartą Bendrijoje būtų padaryta žala“. Šia nuostata, kuri išdėstyta 1 straipsnyje „Principai“, įtvirtinta esminė antidempingo muitų nustatymo taisyklė, pagal kurią nepakanka, kad prekės būtų importuojamos dempingo kaina, taip pat būtina, kad jas išleidus į laisvą apyvartą būtų padaryta žala. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar padaryta žala, Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse (dabar Reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalys) numatyta, kad turi būti objektyviai ištirtas importo poveikis panašių produktų kainoms Bendrijos rinkoje, ir kad šiuo tikslu reikia nustatyti, ar produktai dempingo kaina yra importuojami gerokai mažesnėmis kainomis, palyginti su panašių produktų kainomis, arba tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – buvo pastebimai nusmukdytos kainos arba smarkiai trukdoma kilti kainoms, kurios kitomis aplinkybėmis būtų pakilusios.
59 Darytina išvada, kad norint išsiaiškinti, ar Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes nagrinėjamu atveju pasirinko atskaitos vietą, kurios atžvilgiu skaičiuoti ieškovių produktų kainą, skirtą palyginti su Bendrijos pramonės kainomis, reikia, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog žala gali atsirasti dėl produktų importo dempingo kaina. Be to, pati Taryba pripažįsta, kad kainų sumažinimas ir priežastinis ryšys yra susiję, tvirtindama, jog „nagrinėjant importo kainą ypač svarbu apskaičiuoti kainų sumažinimą, kad būtų galima įvertinti priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir konstatuotos žalos“, taip pat, kad ši pagrindų grupė „susijusi su techniniu aspektu, kuris svarbus nustatant ir žalą, ir priežastinį ryšį“.
60 Ieškovės teigia, kad importo kaina turėjo būti apskaičiuota vadovaujantis eksporto kaina „franko“ sąlygomis, taigi muitinio įforminimo uoste, o ne įvežimo į Bendrijos fizinę teritoriją punkte. Jos, be kita ko, teigia, kad pastarąjį punktą pasirinkti neteisinga, nes tai reikštų, jog atsakymas į klausimą, ar prekės, už kurias klientas moka identišką kainą ir kurios jam pristatomos į tą pačią vietą, daro žalą Bendrijos pramonei, siejamas su aplinkybe, ar jas gabenant iki muitinio įforminimo uosto buvo kertama Bendrijos teritorija, net jei tai įvyko pagal „išorinio tranzito“ muitinės procedūrą neimportuojant prekių.
61 Taryba tvirtina, kad importuojami produktai pasiekia Bendrijos rinką, kai jie pirmą kartą patenka į Bendrijos teritoriją, o Bendrijos pramonės produktai, – kai išgabenami iš gamyklos, todėl galima laikyti, kad būtent šiose dviejose vietose produktai pradeda tiesiogiai tarpusavyje konkuruoti, o tai leidžia atlikti teisingą palyginimą.
62 Pažymėtina, kad, kaip tvirtina ieškovės, Tarybos naudojamomis kainomis nepaisoma su Bendrijos klientais sutartų kainų sąlygų, t. y. dažniausiai CIF (anglų k. cost, insurance and freight, „kaina, draudimas ir frachtas“) kainų muitinio įforminimo uoste, ir tėra Tarybos apskaičiuotoji vertė. Tiesa, kiekviena antidempingo procedūra susijusi su sudėtingais skaičiavimais ir dažnai tenka atsižvelgti į apskaičiuotąją vertę, tačiau kadangi Tarybos naudota vertė kainų sumažinimui vertinti buvo apskaičiuota remiantis per tyrimą ieškovių pateikta informacija, klientai negalėjo į ją atsižvelgti, kai sprendė, ar pirkti iš Bendrijos pramonės, ar iš ieškovių. Šios vertės tokie klientai net negalėjo apskaičiuoti, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad jie žinojo tikslų prekių maršrutą iki jų pristatymo į muitinio įforminimo vietą, ir tai, jog dalis produktų gabenta per Bendrijos teritoriją. Per posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą Taryba pripažino, kad nežinojo, ar klientams buvo žinomas prekių maršrutas, tačiau kad bet kuriuo atveju šis maršrutas jų nedomino, nes jiems svarbi tik galutinė produkto kaina pristatymo į jų gamyklą momentu.
63 Todėl darytina išvada, kad būtent ieškovių su klientais suderintos kainos, o ne kainos tarpiniame gabenimo punkte, nors jis ir yra Bendrijos teritorijoje, galėjo lemti klientų sprendimą pirkti ieškovių, o ne Bendrijos pramonės produktus. Net jei, kaip tvirtina Taryba, klientus tedomina galutinė produkto kaina pristatymo į jų gamyklą momentu, vis dėlto, kaip per posėdį pažymėjo ieškovės atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą, klientai puikiai žino gabenimo nuo muitinio įforminimo uosto iki jų gamyklos išlaidas, todėl galėjo lengvai apskaičiuoti galutinę kainą, remdamiesi su jomis suderinta CIF kaina muitinio įforminimo uoste.
64 Remiantis tuo taip pat darytina išvada, kad, kaip tvirtina ieškovės, visi produktai, kuriuos jos arba gamintojai iš kitų eksportuojančių šalių pardavė klientams Bendrijoje, sukėlė tokią pačią žalą, neatsižvelgiant į jų gabenimo maršrutą, jei buvo parduoti klientams toje pačioje vietoje ir už tą pačią ar labai panašią kainą.
65 Be to, pažymėtina, kad, kiek tai susiję su ieškovių ar kitų eksportuotojų prekėmis, kurios į Bendrijos teritoriją pateko per muitinio įforminimo uostą, Taryba nusprendė, kad gabenimo nuo uostų iki kliento patalpų išlaidos atitiko nugabenimo iš Bendrijos gamintojo gamyklos iki tokių patalpų išlaidas. Tačiau Taryba nenustatė, kad būtų buvę būtina papildomai atimti nemažą gabenimo išlaidų, patirtų iki pristatymo į muitinio įforminimo uostą, dalį siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, t. y. neįtraukti į importo kainą išlaidų, neįtrauktų į Bendrijos pramonės kainą, kai taikant išorinio tranzito procedūrą prekės keletą šimtų kilometrų buvo vežamos per Lietuvą, paskui pakrautos ir gabentos per tarptautinius vandenis.
66 Šį argumentą galima iliustruoti nurodant pačios Tarybos triplike pateiktą pavyzdį. Iš tiesų ji klausia, kodėl ieškovių dalies prekių kaina neturėtų būti skaičiuojama tuo momentu, kai kerta Lietuvos ir Baltarusijos sieną, net jei Lenkijos gamintojų produktai taip pat turi būti gabenami iš jų gamyklos Lenkijoje. Tačiau nusprendus, kad gabenimo iš gamyklos Lenkijoje išlaidos atitiko importuotų prekių gabenimo iš Roterdamo uosto, į kurį jos tiesiogiai pristatytos ir kuriame atlikta jų muitinio įforminimo procedūra, išlaidas, visiškai neįrodyta, kad šiuo atveju buvo būtina atimti nemažą gabenimo nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Roterdamo uosto išlaidų dalį, kad būtų užtikrintas teisingas ieškovių prekių kainos ir Lenkijos gamintojo kainos palyginimas.
67 Todėl Bendrasis Teismas mano, kad Taryba šiuo atveju padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad norint šioje byloje objektyviai palyginti importo kainas su Bendrijos pramonės kainomis, per Klaipėdos ir Kaliningrado uostus pervežtų ieškovių produktų importo kainų skaičiavimo atskaitos taškas turėjo būti Baltarusijos ir Lietuvos siena.
68 Pagaliau, kalbant apie Tarybos argumentą, kad laikant muitinio įforminimo uostą atskaitos tašku, kai nustatomos importo kainos, būtų iškraipyta sistema, nes eksportuotojai būtų skatinami susitarti su klientais, kad muitinis įforminimas būtų atliekamas arčiausiai jų gamyklų esančiuose punktuose, reikia priminti, kad po atlikto nagrinėjimo gauta išvada susijusi tik su šia byla ir kad įgyvendindamos savo diskreciją Komisija ir Taryba turi atsižvelgti į visus svarbius kiekvieno atvejo aspektus, įskaitant informaciją, leidžiančią manyti, jog, priešingai nei šioje byloje, pasirenkant gabenimo būdą ir muitinio įforminimo punktą siekiama iškraipyti importo kainos ir Bendrijos produktų kainų palyginimą.
69 Taigi reikia pritarti ieškovių penktoje pagrindų grupėje nurodytam kaltinimui, susijusiam su akivaizdžia vertinimo klaida.
70 Pažymėtina, kad jei ne Kazchrome eksporto kainos korekcija, padaryta skundžiamo reglamento 67 konstatuojamąja dalimi, ieškovių produktų kaina nebūtų pripažinta dempingo kaina, arba nustatytas dempingo skirtumas bent jau būtų mažesnis nei apskaičiuotasis skundžiamame reglamente ir naudotas apskaičiuojant taikytiną antidempingo muitą (170 konstatuojamoji dalis). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovių eksporto į Bendriją kainos pripažinimą per maža, palyginti su Bendrijos pramonės kainomis, lėmė tai, kad ji apskaičiuota Baltarusijos ir Lietuvos sienos kirtimo momentu, o per maža kaina yra išvados, kad Bendrijos pramonė žalą patyrė dėl ieškovių produktų importo, pagrindas (skundžiamo reglamento 145 konstatuojamoji dalis). Todėl darytina išvada, kad du kaltinimai, kuriems Bendrasis Teismas pritaria, yra susiję su vertinimais, sudarančiais būtiną antidempingo muito taikymo Kazchrome gaminamo „SiMn“ importui sąlygą.
71 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia panaikinti skundžiamą reglamentą, kiek jis susijęs su Kazchrome gaminamo „SiMn“ importu, ir nereikia nuspręsti dėl kitų ieškovių nurodytų pagrindų ir argumentų.
Dėl prašymo atlyginti žalą
72 Šiuo prašymu ieškovės siekia, kad būtų atlyginta trijų rūšių žala, kurią sudaro negautos pajamos, su ikiteismine procedūra susijusios išlaidos ir dėl jų patronuojančios bendrovės akcijų kainos svyravimų 2007 m. gruodžio 7 d. patirtos išlaidos.
73 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad kiltų Bendrijos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos organų veiksmus, turi būti įvykdytos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama institucija, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodomos žalos (1982 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Oleifici Mediterranei prieš Europos ekonominę bendriją, 26/81, Rink. p. 3057, 16 punktas ir 1998 m. liepos 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, T‑199/96, Rink. p. II‑2805, 48 punktas). Kai nors viena iš trijų Bendrijos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra tenkinama, ieškinį reikia atmesti ir nereikia nagrinėti kitų sąlygų (žr. 2002 m. vasario 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Förde-Reederei prieš Tarybą ir Komisiją, T‑170/00, Rink. p. II‑515, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
74 Šioje byloje reikia pirmiausia nagrinėti reikalavimą, kad tarp nurodytų pažeidimų ir nurodytos žalos būtų priežastinis ryšys.
75 Dėl priežastinio ryšio tarp negautų pajamų ir nurodytų pažeidimų ieškovės tvirtina, kad jei Komisija nebūtų ėmusis neteisėtų veiksmų ir nepradėjusi procedūros dėl Kazachstano, jos nevykdžiusi ir nesiūliusi priemonių, o Taryba nebūtų priėmusi neteisėto reglamento, jos būtų gavusios daug didesnį pelną, palyginti su tuo, kurį faktiškai gavo Bendrijos rinkoje. Šiuo atžvilgiu jos tvirtina, kad ENRC pardavimo Bendrijoje bendra apimtis laikotarpiu nuo antidempingo procedūros pradžios iki ieškinio pareiškimo gerokai sumažėjo (konfidencialu).
76 Reikia konstatuoti, kad paprasčiausios nuorodos į sumažėjusią pardavimo apimtį nepakanka norint įrodyti priežastinį ryšį, kurio pagal teismo praktiką reikalaujama, kad kiltų deliktinė Bendrijos atsakomybė. Reikia konstatuoti, kad iš bylos medžiagos matyti, jog importo ir Bendrijos pramonės skirtingų metų pardavimo apimtys labai skiriasi. Nors, be kita ko, ieškovės teigia, kad skirtumo tarp pardavimo 2006 m. ir 2007 m. apimčių pakanka priežastiniam ryšiui įrodyti, iš argumentų, kurios jos nurodo prašyme dėl panaikinimo, visų pirma iš pagrindo dėl jų importo ir Kinijos Liaudies Respublikos importo sumavimo, matyti, kad jų eksportas į Bendriją 2004 m. (konfidencialu) buvo mažesnis nei 2007 m. (konfidencialu), nors tuo metu jų atžvilgiu nebuvo vykdomas joks tyrimas. Be to, lyginant 2006 m. eksporto duomenis (konfidencialu) su 2007 m. duomenimis (konfidencialu) ir 2002 bei 2003 m. eksporto duomenis (konfidencialu) su 2004 m. duomenimis (konfidencialu) matyti, kad Kazachstano kilmės importas gerokai sumažėjo ne vien dėl to, kad buvo pradėta antidempingo procedūra ar nustatyti antidempingo muitai.
77 Lyginant kitų šalių pardavimų apimtį, kaip nurodyta skundžiamame reglamente, akivaizdžiai matyti, kad ji aptariamoje rinkoje kiekvienais metais labai skiriasi. Iš skundžiamo reglamento 137 konstatuojamojoje dalyje esančios lentelės dėl Pietų Afrikos kilmės importo į Bendriją matyti, kad importas iš Pietų Afrikos 2003 m. išaugo 70 % (81 330 tonų), palyginti su 2002 m. (47 808 tonų), o 2004 m. sumažėjo 27,76 % (58 753 tonų), palyginti su 2003 m. Skundžiamo reglamento 138 konstatuojamojoje dalyje esančioje lentelėje dėl trečiųjų šalių, išskyrus Norvegiją, Indiją, Pietų Afriką ir su tyrimu susijusias šalis, kilmės importo į Bendriją matyti, kad 2003 m. jis išaugo 28 % (108 539 tonų), palyginti su 2002 m. (84 904 tonų), 2004 m. dar kartą išaugo 15,05 % (124 872 tonų), palyginti su 2003 m., o lyginant 2004 m. ir 2005 m. duomenis (63 178 tonų) matyti, kad 2005 m. jis sumažėjo 49,41 %.
78 Dėl, antra, priežastinio ryšio tarp dėl jų dalyvavimo per administracinę procedūrą patirtų išlaidų ir nurodytų pažeidimų ieškovės tvirtina, kad jei Komisija nebūtų padariusi klaidos ir nepradėjusi tyrimo Kazachstano atžvilgiu, jos nebūtų patyrusios šių išlaidų, ir kad jei pradėjusi procedūrą Komisija nebūtų sunkiai ir akivaizdžiai pažeidusi savo diskrecijos ribų ir (arba) piktnaudžiavusi įgaliojimais, ieškovių bendradarbiavimas ir su procedūra susijusios išlaidos būtų buvę pakankami veiksniai nenustatyti antidempingo muito.
79 Pirma, pažymėtina, kad, kaip tvirtina Taryba, dėl dalyvavimo per administracinę procedūrą patirtos išlaidos galėjo atsirasti nebent tik dėl pradėto tyrimo ir jo vykdymo, o ne dėl paties skundžiamo reglamento priėmimo.
80 Antra, reikia priminti, kad pagal teismo praktiką žala turi būti tiesioginis nurodyto pažeidimo, o ne ieškovo sprendimo dėl to, kaip reaguoti į tariamai neteisėtą aktą, padarinys. Nuspręsta, jog priežastiniam ryšiui atsirasti nepakanka vien to, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji žalos atsiradimo sąlyga (conditio sine qua non), t. y. kad be šių veiksmų ji nebūtų atsiradusi (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Atlantic Container Line ir kt. prieš Komisiją, T‑113/04, Rink. p. II‑0000, 31–40 punktus).
81 Eksportuojantys gamintojai (ar bet kuri kita suinterestuoji šalis) neprivalo dalyvauti antidempingo procedūroje (1996 m. kovo 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Dysan Magnetics ir Review Magnetins prieš Komisiją, T‑134/95, Rink. p. II‑181, 27 punktas) ir gali savo nuožiūra įvertinti galimybę ir suinteresuotumą dalyvauti joje, taip pat šio dalyvavimo aktyvumą ir su tuo susijusias išlaidas. Be to, jie, be kita ko, gali nuspręsti dalyvauti tik nurodydami savo darbuotojams surinkti reikiamus duomenis ir būti atstovaujamiems savo teisės tarnybos nario arba pasinaudoti teisinių paslaugų bendrovės paslaugomis.
82 Bet kuriuo atveju, kaip teigia Taryba, negalima laikyti, kad nurodytos išlaidos už ieškovių darbuotojų darbą yra tiesiogiai susijusios su tyrimu, nes jų darbuotojų darbo užmokestis turėjo būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar vyko antidempingo procedūra. Be to, ieškovės net neteigia, kad procedūroje dalyvavę asmenys buvo pasamdyti ją stebėti arba kad jie buvo atleisti iš darbo dėl to, jog nebuvo papildomo darbo krūvio, susijusio su tyrimo stebėsena.
83 Kalbant apie advokatų honorarus, pakanka pažymėti, kad ieškovės tik nurodo šias išlaidas ir net nebando įrodyti, kad jos buvo būtinos ir neatsirado dėl to, kaip jos nusprendė reaguoti į pradėtą tyrimą.
84 Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovės neįrodė priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir pirmųjų dviejų žalos, kurią jos teigia patyrusios, rūšių. Todėl prašymą atlyginti žalą reikia atmesti tiek, kiek jis susijęs su šia tariamai patirta žala, ir nereikia nagrinėti, ar padarytas pakankamai sunkus pažeidimas ir ar iš tiesų buvo patirta nurodyta žala.
85 Kiek tai susiję su, trečia, žala, kuri atsirado dėl nuostolių, patirtų sumažėjus ieškovių patronuojančios bendrovės akcijų kainai 2007 m. gruodžio 7 d., reikia konstatuoti, kad jų argumentuose dėl priežastinio ryšio apie ją visiškai neužsiminta. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, taikomą procesui Bendrajame Teisme pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti, be kita ko, nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovė galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą, prireikus – be jokios kitos informacijos (1993 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties De Hoe prieš Komisiją, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas; 1999 m. gegužės 21 d. Nutarties Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑154/98, Rink. p. II‑1703, 49 punktas ir 1999 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ismeri Europa prieš Audito Rūmus, T‑277/97, Rink. p. II‑1825, 29 punktas). Todėl reikia atmesti prašymą atlyginti žalą kaip nepriimtiną tiek, kiek jis susijęs su trečiąja nurodytos žalos rūšimi.
86 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą prašymą atlyginti žalą.
Dėl prašymo taikyti proceso organizavimo ir tyrimo priemones
87 Ieškovės paprašė Bendrojo Teismo nurodyti Tarybai ir Komisijai pateikti nemažai įvairių dokumentų, susijusių su kai kuriais jų nurodytais kaltinimais, ir paskirti nepriklausomą ekonomikos ekspertą, kuris parengtų su keliais šio ginčų aspektais susijusią ataskaitą.
88 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nereikia prašyti pateikti ieškovių nurodytų dokumentų ar paskirti nepriklausomą ekonomikos ekspertą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
89 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą tiek, kiek jų ieškinys nukreiptas prieš Komisiją, jos turi padengti pastarosios bylinėjimosi išlaidas.
90 Be to, pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas. Atsižvelgiant į aplinkybes šioje byloje darytina išvada, kad ieškovės padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų, o Taryba padengia kitą pusę ieškovių ir visas savo bylinėjimosi išlaidas.
91 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą Bendrasis Teismas gali nurodyti, kad į bylą įstojusi šalis, išskyrus nurodytas šios nuostatos pirmoje ir antroje pastraipose, padengtų savo bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į aplinkybes šioje byloje darytina išvada, kad Euroalliages padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2007 m. gruodžio 4 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1420/2007, nustatančio galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui ir nutraukiančio tyrimą dėl importuojamo Ukrainos kilmės silikomangano, 1 straipsnį tiek, kiek jis taikomas Transnational Company „Kazchrome“AO gaminamo silikomangano importui.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing AG padengia pusę savo ir visas Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
4. Europos Sąjungos Taryba padengia pusę Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing bylinėjimosi išlaidų ir visas savo bylinėjimosi išlaidas.
5. Euroalliages padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2011 m. lapkričio 30 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.