Byla T‑107/08

Transnational Company „Kazchrome“ AO ir ENRC Marketing AG

prieš

Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Komisiją

„Dempingas – Kinijos ir Kazachstano kilmės silikomangano importas – Ieškinys dėl panaikinimo – Eksporto kaina – Eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimas – Sumažinimo maržos apskaičiavimas – Deliktinė atsakomybė“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas – Prieš Komisiją nukreiptas ieškinys – Nepriimtinumas

(EB 230 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1420/2007)

2.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Reglamentas, kuriuo nustatomi galutiniai antidempingo muitai – Eksporto kainos korekcijos, skirtos užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą – Adekvataus motyvavimo nebuvimas

(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1420/2007)

3.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muito nustatymas – Sąlyga – Žala – Nustatymas – Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas – Kainos sumažinimo apskaičiavimas

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys, Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir Reglamento Nr. 1420/2007 104 ir 105 konstatuojamosios dalys)

4.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Reglamentas, kuriuo nustatomi galutiniai antidempingo muitai – Įmonės, kuriai taikomas šis reglamentas, prekių pardavimo apimties sumažėjimas – Priežastinio ryšio nebuvimas

(EB 288 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1420/2007)

5.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Dėl dalyvavimo antidempingo procedūroje, susijusioje su reglamentu, kurį priimant padarytas pažeidimas, patirtos išlaidos – Priežastinio ryšio nebuvimas

(EB 288 straipsnio antra pastraipa)

1.      Komisijos vaidmuo antidempingo procedūrose yra neatsiejama Tarybos sprendimų priėmimo procedūros dalis. Jai pavesta vykdyti tyrimus ir remiantis jais spręsti, ar užbaigti procedūrą, ar, priešingai, ją tęsti priimant laikinas priemones ir siūlyti Tarybai priimti galutines priemones, kaip antai reglamentą dėl antidempingo muito įvedimo. Tačiau teisė priimti sprendimus priklauso Tarybai, kuri gali nepriimti jokio sprendimo, jei nesutinka su Komisija, arba, priešingai, gali priimti sprendimą remdamasi šios pasiūlymais. Tokiomis aplinkybėmis ieškinys dėl reglamento, kurį priėmė viena Taryba, panaikinimo yra nepriimtinas, kiek jis nukreiptas prieš Komisiją.

(žr. 26 punktą)

2.      Pagal EB 253 straipsnį reikalaujami nurodyti motyvai turi atitikti ginčijamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės priežastis, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir asmenų, kuriems šis aktas skirtas, arba kitų asmenų, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, interesą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes tai, ar akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į jo priėmimo kontekstą bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą.

Kalbant apie Tarybos reglamente, kuriuo nustatomas antidempingo muitas, pateiktą vertinimą, kad prekes, kurioms taikomas antidempingo muitas, parduodanti bendrovė įmonės gamintojos pardavimo rinkos grandinėje vykdo komisinius gaunančio tarpininko funkcijas, reikia pastebėti, kad jis nemotyvuotas, nes siekdama teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą bei pritaikyti teisingą eksporto kainos korekciją atsižvelgiant, be kita ko, į komisinius, Taryba tik nurodo, kad šios įmonės palaiko normaliomis konkurencijos sąlygomis susiklosčiusius komercinius santykius, ir kad tokiomis aplinkybėmis pardavimo bendrovės negalima prilyginti vidaus pardavimo departamentui, nepaisant suinteresuotų įmonių pateiktų įrodymų, kad tarp jų susiklostė bendrovės ir vidaus pardavimo padalinio santykiai.

(žr. 31, 34, 36, 37, 40 punktus)

3.      Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 1 straipsnio 1 dalyje (dabar Reglamento Nr. 1225/2009 1 straipsnio 1 dalis) įtvirtinta esminė antidempingo muitų nustatymo taisyklė, pagal kurią nepakanka, kad prekės būtų importuojamos dempingo kaina, taip pat būtina, kad jas išleidus į laisvą apyvartą būtų padaryta žala. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar padaryta žala, šio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse (dabar Reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalys) numatyta, kad turi būti objektyviai ištirtas importo poveikis panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje, ir kad šiuo tikslu reikia nustatyti, ar produktai dempingo kaina yra importuojami gerokai mažesnėmis kainomis, palyginti su panašių produktų kainomis, arba tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – buvo pastebimai nusmukdytos kainos, arba smarkiai trukdoma kilti kainoms, kurios kitomis aplinkybėmis būtų pakilusios.

Tokiomis aplinkybėmis Taryba daro akivaizdžią vertinimo klaidą, kai Reglamente Nr. 1420/2007, nustatančiame galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui ir nutraukiančiame tyrimą dėl importuojamo Ukrainos kilmės silikomangano, tam, kad palygintų importuojamų ir Sąjungos pramonės produktų kainas ir nustatytų, ar dempingo kainomis importuojami produktai šiai pramonei padarė žalos, skaičiuodama, kiek buvo sumažinta importuotų produktų kaina, nusprendžia, kad norint objektyviai palyginti importo produktų kainas su Sąjungos pramonės produktų kainomis, reikalauja, kad importo kainų skaičiavimo atskaitos taškas būtų jų pirmojo įvežimo į Sąjungos teritoriją, o ne jų muitinės formalumų užbaigimo punktas, nesvarbu, koks atstumas skiria šiuos du punktus, ir taip neįvertina, kad nemažą šios kainos dalį sudaro gabenimo tarp šių punktų išlaidos.

Būtent eksportuojančių bendrovių su klientais suderintos kainos muitinės formalumų užbaigimo punkte, o ne Tarybos apskaičiuotos kainos tarpiniame gabenimo punkte, nors jis ir yra Sąjungos teritorijoje, gali lemti klientų sprendimą pirkti eksportuojančių gamintojų, o ne Sąjungos pramonės produktus. Tačiau įgyvendindamos savo diskreciją Taryba ir Komisija turi atsižvelgti į visus svarbius kiekvieno atvejo aspektus, įskaitant informaciją, leidžiančią manyti, jog pasirenkant gabenimo būdą ir muitinės formalumų užbaigimo punktą siekiama iškraipyti importo kainos ir Sąjungos produktų kainų palyginimą.

(žr. 58, 63, 67, 68 punktus)

4.      Paprasčiausios nuorodos į sumažėjusią įmonės, kuriai taikomas Reglamentas Nr. 1420/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui ir nutraukiantis tyrimą dėl importuojamo Ukrainos kilmės silikomangano, pardavimo apimtį nepakanka norint įrodyti priežastinį ryšį tarp šios įmonės negautų pajamų ir pažeidimų, kuriais remiamasi ginčijant šį reglamentą; to ryšio reikalaujama, kad kiltų deliktinė Sąjungos atsakomybė, nes produkto skirtingų metų pardavimo apimtys labai skiriasi ir tai nesusiję su šio reglamento priėmimu.

(žr. 76 ir 77 punktus)

5.      Sąjungos nesutartinės atsakomybės srityje žala turi būti tiesioginis nurodyto pažeidimo, o ne ieškovo sprendimo dėl to, kaip reaguoti į tariamai neteisėtą aktą, padarinys. Taigi priežastiniam ryšiui atsirasti nepakanka vien to, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji žalos atsiradimo sąlyga, t. y. kad be šių veiksmų ji nebūtų atsiradusi.

Įmonės dėl dalyvavimo per administracinę procedūrą patirtų išlaidų negalima laikyti žala, atsiradusia dėl reglamento, kurį priimant padarytas pažeidimas, priėmimo, nes eksportuojantys gamintojai ar bet kuri kita suinteresuotoji šalis neprivalo dalyvauti antidempingo procedūroje ir gali savo nuožiūra įvertinti galimybę ir suinteresuotumą dalyvauti joje, taip pat šio dalyvavimo aktyvumą ir su tuo susijusias išlaidas. Be to, negalima laikyti, kad išlaidos už eksportuojančio gamintojo darbuotojų darbą yra tiesiogiai susijusios su tyrimu, nes jo darbuotojų darbo užmokestis turėjo būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar vyko antidempingo procedūra.

(žr. 80–82 punktus)