BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 13 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Prašymas leisti susipažinti su tam tikromis konfidencialiomis Komisijos galutinio sprendimo dėl kartelio dalimis – Atsisakymas leisti susipažinti – Pareiga motyvuoti – Pareiga išnagrinėti konkrečiai ir individualiai – Individo privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo apsaugos išimtis – Trečiojo asmens komercinių interesų apsaugos išimtis – Tyrimų tikslų apsaugos išimtis – Viršesnis viešasis interesas – Lojalus bendradarbiavimas“
Byloje T‑380/08
Nyderlandų Karalystė, atstovaujama C. Wissels, M. de Mol ir M. de Ree,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujama A. Bouquet ir P. Costa de Oliveira,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2008 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimą neleisti susipažinti su tam tikromis Sprendimo C(2006) 4090 galutinis (byla COMP/F/38.456 – Bitumas (Nyderlandai)) dalimis
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai S. Soldevila Fragoso (pranešėjas) ir G. Berardis,
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. gruodžio 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Faktinės aplinkybės
1 2006 m. rugsėjo 13 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą dėl proceso pagal EB 81 straipsnį C(2006) 4090 galutinis (Byla Nr. COMP/F/38.456 – Bitumas (Nyderlandai), toliau – sprendimas dėl bitumo). Šio sprendimo versija be tam tikrų jo dalių, kurias Komisija pripažino konfidencialiomis (toliau – vieša sprendimo dėl bitumo versija), paskelbta 2007 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL L 196, p. 40). Sprendime dėl bitumo Komisija konstatavo, kad dalyvaudamos Nyderlandų kelių dangos bitumo rinkos kartelyje kelios įmonės pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį, ir paskyrė šioms įmonėms iš viso 266,717 milijono eurų baudų.
2 2008 m. kovo 7 d. Nyderlandų Karalystė pateikė Komisijai paraišką dėl galimybės susipažinti su visu sprendimu dėl bitumo (toliau – konfidenciali sprendimo dėl bitumo versija) pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).
3 2008 m. kovo 27 d. Komisija atmetė pirminę paraišką dėl galimybės susipažinti su konfidencialia sprendimo dėl bitumo versija.
4 2008 m. balandžio 17 d. Nyderlandų Karalystė pateikė kartotinę paraišką pagal Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalį, kurioje Komisijos prašė dar kartą peržiūrėti savo poziciją (toliau – kartotinė paraiška). Ji nurodė, kad patyrė žalos dėl įmonių, kurioms skirtas sprendimas dėl bitumo, veiksmų ir ketina kreiptis į nacionalinius teismus, kad pareikalautų iš šių įmonių kompensacijos. Nyderlandų Karalystė pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu būtų naudinga susipažinti su konfidencialioje sprendimo dėl bitumo versijoje pateikta informacija, kuri pašalinta iš viešos šio sprendimo versijos. Šiuo atžvilgiu Nyderlandų Karalystė nurodė konkrečias sprendimo dėl bitumo dalis, susijusias su:
– pažeidimo pobūdžiu ir apimtimi (sprendimo dėl bitumo 4–6 konstatuojamosios dalys),
– kartelio organizavimu ir veikimu (sprendimo dėl bitumo 48–86 ir 350–354 konstatuojamosios dalys),
– tam tikrų įmonių vykdytu iniciatoriaus arba lyderio vaidmeniu (sprendimo dėl bitumo 342–347 konstatuojamosios dalys),
– susitarimais dėl kartelio dalyvių kainų nustatymo (sprendimo dėl bitumo 87–126 konstatuojamosios dalys),
– bitumo kainų lygio Nyderlanduose ir valstybėse, su kuriomis jie ribojasi, skirtumais (sprendimo dėl bitumo 150, 174 ir 314 konstatuojamosios dalys),
– kelininkų suinteresuotumu didinti bitumo kainas (sprendimo dėl bitumo 149 ir 151 konstatuojamosios dalys),
– kartelio dalyvių užimamomis rinkos dalimis ir dėl bitumo pardavimo Nyderlanduose susidarančia apyvarta (sprendimo dėl bitumo 7–29 ir 321 konstatuojamosios dalys),
– galiausiai, kartelio susirinkimų dalyviams atstovaujančių fizinių asmenų asmenvardžiais (sprendimo dėl bitumo 187, 205, 236, 252, 265, 268, 273, 279, 286, 291, 293 ir 298 konstatuojamosios dalys).
5 2008 m. birželio 30 d. laišku (toliau – skundžiamas sprendimas) Komisija atmetė ieškovės kartotinę paraišką.
6 Dėl informacijos, minėtos šio sprendimo 4 punkto pirmoje įtraukoje, Komisija nurodė, kad viešoje ir konfidencialioje sprendimo dėl bitumo versijose ji yra tapati.
7 Dėl informacijos, minėtos šio sprendimo 4 punkto antroje–aštuntoje įtraukose, Komisija nurodė, kad, viena vertus, jai taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys, susijusios atitinkamai su fizinių ar juridinių asmenų komercinių interesų ir Europos Sąjungos institucijų inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga. Kita vertus, ji nurodė, kad pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pabaigą šios išimtys netaikomos, jei prašomos informacijos atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas. Tačiau ji nusprendė, kad kartotinėje paraiškoje nenurodyta tokio intereso egzistavimą galinčių patvirtinti argumentų, nes Nyderlandų Karalystės nurodytas motyvas, kad konfidenciali sprendimo dėl bitumo versija būtų naudinga rengiant galimą ieškinį dėl įmonių, kurioms skirtas šis sprendimas, atsakomybės, yra privataus, o ne viešo pobūdžio.
8 Dėl informacijos, minėtos šio sprendimo 4 punkto aštuntoje įtraukoje, Komisija nusprendė, kad jai taikoma ne tik Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukose numatytos išimtys, bet ir šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta individo privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo apsaugos išimtis.
9 Kadangi visa šio sprendimo 4 punkto antroje–aštuntoje įtraukose minėta informacija patenka į minėtų išimčių taikymo sritį, Komisija galiausiai nusprendė, kad dalinis informacijos atskleidimas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį neįmanomas.
10 2009 m. rugpjūtį Komisija paskelbė naują viešą sprendimo dėl bitumo versiją, kurioje liko mažiau neatskleistos informacijos (toliau – nauja vieša sprendimo dėl bitumo versija).
Procesas ir šalių reikalavimai
11 2008 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo Nyderlandų Karalystė pareiškė šį ieškinį.
12 2010 m. birželio 2 d. Bendrojo Teismo dešimtosios kolegijos pirmininko nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol Teisingumo Teismas priims bylą, kurioje 2010 m. birželio 29 d. priimtas Sprendimas Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau (C‑139/07 P, Rink. p. I‑5885), užbaigiantį sprendimą, o Bendrasis Teismas priims bylą, kurioje 2011 m. sausio 25 d. priimta Nutartis Basell Polyolefine prieš Komisiją (T‑399/07, neskelbiama Rinkinyje), užbaigiantį sprendimą. Procesas atnaujintas 2011 m. sausio 25 d.
13 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į šeštąją kolegiją, todėl ši byla buvo perskirta šiai kolegijai.
14 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Per 2012 m. gruodžio 14 d. posėdį šalys pateikė savo paaiškinimus žodžiu ir atsakė į šio teismo pateiktus klausimus.
15 Baigiantis šiam posėdžiui Bendrasis Teismas uždavė bylos šalims klausimą, kuriuo, atsižvelgiant į naują viešą sprendimo dėl bitumo versiją, siekiama tiksliai apibrėžti ginčo dalyką.
16 Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. sausio 24 d. ir vasario 8 d. pateiktose rašytinėse pastabose atitinkamai Nyderlandų Karalystė ir Komisija pateikė atsakymus į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą.
17 Savo pastabose Nyderlandų Karalystė nurodė, kad nuo šiol jos paraiškos dėl galimybės susipažinti objektas yra informacija, likusi konfidenciali pagal naują viešą sprendimo dėl bitumo versiją. Šiuo atžvilgiu ji nurodė atitinkamo sprendimo dalis, susijusias su:
– pažeidimo pobūdžiu ir apimtimi (sprendimo dėl bitumo 7–12 išnašos),
– kartelio organizavimu ir veikimu (sprendimo dėl bitumo 50, 53–57, 59, 62, 64–66, 69–74, 77, 78, 80, 82–86 konstatuojamosios dalys ir 130, 132–134, 137–140, 143–148, 150–157, 160–187, 189–192, 194–198, 200–204, 206–212, 215–229, 231–239, 519–521 išnašos),
– tam tikrų įmonių vykdytu iniciatoriaus arba lyderio vaidmeniu (sprendimo dėl bitumo 342–345 konstatuojamosios dalys ir sprendimo dėl bitumo 505, 507–513, 515–518 išnašos),
– susitarimais dėl kartelio dalyvių kainų nustatymo (sprendimo dėl bitumo 88–98, 102–118, 120–125 konstatuojamosios dalys ir 240–251, 253, 254, 256–268, 270, 272–322 išnašos),
– bitumo kainų lygio Nyderlanduose ir valstybėse, su kuriomis jie ribojasi, skirtumais (sprendimo dėl bitumo 372–376 išnašos),
– kelininkų suinteresuotumu didinti bitumo kainas (sprendimo dėl bitumo 341–346 išnašos),
– kartelio dalyvių užimamomis rinkos dalimis ir dėl bitumo pardavimo Nyderlanduose susidarančia apyvarta (sprendimo dėl bitumo 8–16, 18–23, 29 konstatuojamosios dalys ir 16, 18, 21, 29–32, 35–37, 41, 43–45, 47, 49, 52, 53, 56, 59, 60, 70, 73, 77–81 išnašos),
– kartelio susirinkimų dalyviams atstovaujančių fizinių asmenų asmenvardžiais (sprendimo dėl bitumo 187, 236, 252, 265, 268, 273, 279, 286, 291, 293, 298 konstatuojamosios dalys),
– ir galiausiai su „kita prašoma informacija“ (sprendimo dėl bitumo 30, 34, 35, 37, 42, 45, 154, 175–177, 179, 187, 236, 252, 265, 268, 273, 279, 286, 291, 293, 298, 302, 317, 319, 321, 342–347, 372, 378, 380, 382–386, 389–391, 394, 397 konstatuojamosios dalys ir 82, 84–87, 89–100, 102–119, 121, 122, 124, 126, 341, 350–352, 379–381, 385, 386, 390–393, 395, 419, 420, 422, 423, 430, 433, 435–437, 441, 447, 450, 453–458, 465–469, 472–474, 480–483, 522, 528, 541, 547, 549 išnašos ir 1 priedas).
18 Nyderlandų Karalystė pabrėžė, kad jos paraiška apėmė ir „kitą prašomą informaciją“, nors ji ir nebuvo konkrečiai įvardyta kartotinėje paraiškoje. Iš tiesų kartotinė paraiška teikta dėl viso sprendimo dėl bitumo. Galiausiai Nyderlandų Karalystė patikslino, kad nekyla ginčo dėl konfidencialios informacijos, kurią Komisija gavo pagal jos Pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atvejais (OL C 45, 2002, p. 3, toliau – Pranešimas apie atleidimą nuo baudų).
19 Savo pastabose Komisija atkreipė dėmesį į Nyderlandų pozicijos dėl prašomos atskleisti informacijos, kuri yra ginčo objektas, nustatymo nenuoseklumus ir netikslumus. Šiuo klausimu ji pažymi, kad pradinėje ir kartotinėje paraiškose nėra aiškiai nurodyta, kad Nyderlandų Karalystė prašo leisti susipažinti su kita nei paraiškose konkrečiai įvardytoji informacija.
20 Vėliau bylos šalims įtekti kvietimai atvykti į 2013 m. balandžio 29 d. numatytą naują teismo posėdį, į jį atvykti jos atsisakė. Taigi, žodinė proceso dalis baigta 2013 m. balandžio 17 d.
21 Nyderlandų Karalystė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su tomis sprendimo dėl bitumo dalimis, kurios vis dar yra konfidencialios, išskyrus tą dalį, kurioje pateikiama pagal Pranešimą apie atleidimą nuo baudų gauta informacija,
– priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
22 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš Nyderlandų Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl bylos dalyko
23 Priėmusi skundžiamą sprendimą ir pateikusi tripliką Komisija paskelbė naują viešą sprendimo dėl bitumo versiją. Joje liko neatskleista mažiau informacijos, palyginti su ta versija, dėl kurios kilo šalių ginčas, iš pradžių nagrinėtas Komisijoje, o vėliau Bendrajame Teisme, pasikeičiant atsiliepimais. Per teismo posėdį Bendrasis Teismas nusprendė, jog atsiradus naujai viešai sprendimo dėl bitumo versijai būtina šalių prašyti patikslinti bylos dalyką. Nyderlandų Karalystė į šį prašymą atsakė 2013 m. sausio 24 d. pateikdama pastabas ir jose nurodydama nuo šiol reikalaujamas atskleisti sprendimo dalis bei nenurodydama nuo šiol į naują viešą sprendimo dėl bitumo versiją įtrauktų dalių. Be to, Nyderlandų Karalystė nurodė, kad jos paraiška dėl galimybės susipažinti neapima pagal Pranešimą apie atleidimą nuo baudų gautos informacijos (žr. 18 punktą).
24 Laikytina, kad prašymą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo reikia nagrinėti atsižvelgiant į 2013 m. sausio 24 d. pastabose Nyderlandų Karalystės pateiktus patikslinimus.
Dėl esmės
25 Grindžiant ieškinį Nyderlandų Karalystės pateikti argumentai gali būti suskirstyti į septynis pagrindus. Pirmasis ir antrasis pagrindas susiję su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų bei motyvavimo pareigos pažeidimu Komisijai nusprendus, kad 17 punkto antroje–aštuntoje įtraukoje nurodytai informacijai (toliau – ginčijama informacija) taikomos šiose nuostatose numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys, ir nepaaiškinus priežasties, kodėl neatskleistas sprendimo dėl bitumo 7–12 išnašų (minėtų 17 punkto pirmoje įtraukoje) turinys. Trečiasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinės pastraipos pažeidimu, nes viršesnis viešasis interesas pateisina ginčijamos informacijos atskleidimą. Ketvirtasis pagrindas susijęs su to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu Komisijai nusprendus, kad šio sprendimo 17 punkto aštuntoje įtraukoje minėtai informacijai taikoma individo neliečiamumo apsaugos išimtis. Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu Komisijai neleidus susipažinti bent su dalimi ginčijamos informacijos. Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalies pažeidimu, nes Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytų išimčių taikymo nebepateisino ginčijamos informacijos laikotarpis. Galiausiai septintasis pagrindas susijęs su EB 10 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į proporcingumo principą, pažeidimu Komisijai nepateikus informacijos Nyderlandų Karalystei.
Pirminės pastabos
26 Reikia pažymėti, kad Sąjungos institucija gali atsižvelgti į kelis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytus motyvus vertindama prašymą leisti susipažinti su jos turimais dokumentais (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob, C‑404/10 P, 113 ir 114 punktus).
27 Tačiau, kaip minėta šio sprendimo 7 punkte, Komisija nusprendė, kad ginčijamai informacijai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta komercinių interesų apsaugos išimtis ir to paties reglamento 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta Sąjungos institucijų inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtis. Taigi, norėdama įrodyti, kad skundžiamame sprendime padaryta klaida, galinti pateisinti jo dalies, susijusios su ginčijama informacija, panaikinimą, Nyderlandų Karalystė turi įrodyti arba pirmąjį ir antrąjį pagrindus, t. y. kad Komisija padarė klaidą nuspręsdama galinti neleisti susipažinti su šia informacija pagal kiekvieną iš šių išimčių, arba trečiąjį ir penktąjį pagrindus, t. y. kad viršesnis viešasis interesas, praėjęs laikas arba Komisijos pareiga paisyti EB 10 straipsnio ar proporcingumo principo bet kuriuo atveju pateisintų bent dalies informacijos atskleidimą arba perdavimą Nyderlandų Karalystei.
28 Galiausiai, kaip minėta šio sprendimo 8 punkte, Komisija nusprendė, kad tiek šio sprendimo 4 punkto aštuntoje įtraukoje, tiek 17 punkto aštuntoje įtraukoje minėta informacija patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos individo neliečiamumo išimties taikymo sritį. Tačiau norėdama įrodyti, kad skundžiamame sprendime padaryta klaida, galinti pateisinti jo dalies, susijusios su ginčijama informacija, panaikinimą, Nyderlandų Karalystė turi įrodyti, kad pirmasis, antrasis ir ketvirtasis kumuliatyvūs pagrindai yra pagrįsti, arba tai, kad vienas iš trečiojo ir penktojo–septintojo pagrindų yra pagrįsti.
29 Iš pradžių reikia kartu išnagrinėti pirmąjį ir antrąjį pagrindus.
Dėl pirmojo ir antrojo pagrindų, susijusių atitinkamai su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos bei trečios įtraukų ir pareigos motyvuoti pažeidimu Komisijai nusprendus, kad ginčijamai informacijai taikomos šioje nuostatoje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys, ir nepaaiškinus priežasčių, kodėl neleista susipažinti su sprendimo dėl bitumo 7–12 išnašomis
30 Ši byla susijusi su ryšiais, egzistuojančiais tarp Reglamento Nr. 1049/2001 ir kito teisės akto, reglamentuojančio specifinę Sąjungos teisės sritį, t. y. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205). Šių dviejų reglamentų tikslai skirtingi. Pirmuoju siekiama užtikrinti kuo didesnį viešosios valdžios institucijų sprendimų priėmimo procedūros ir informacijos, kuria grindžiami jų sprendimai, skaidrumą. Taigi jis skirtas teisės susipažinti su institucijų dokumentais įgyvendinimui kuo labiau palengvinti ir gerai administracinei praktikai skatinti. Antruoju siekiama užtikrinti profesinės paslapties paisymą kovos su Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimais procedūrose (pagal analogiją žr. šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 109 punktą).
31 Reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Nyderlandų Karalystė, mananti, kad iš Reglamento Nr. 1049/2001 18 straipsnio 3 dalies išplaukia, jog, esant prieštaravimų tarp šio reglamento ir kitos Sąjungos teisės taisyklės, reikia vadovautis šio reglamento nuostatomis, Reglamente Nr. 1049/2001 ir Reglamente Nr. 1/2003 nėra nuostatos, kurioje būtų aiškiai numatyta vieno reglamento viršenybė prieš kitą. Todėl reikia užtikrinti tokį kiekvieno iš šių reglamentų taikymą, kad jis būtų suderinamas su kito taikymu ir sudarytų sąlygas juos taikyti nuosekliai. Beje, remiantis Teisingumo Teismo praktika, nors Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais, šiai teisei, atsižvelgiant į šio reglamento 4 straipsnyje numatytas išimtis, taikomi tam tikri viešaisiais ar privačiaisiais interesais grindžiami apribojimai (pagal analogiją žr. šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 110 ir 111 punktus).
32 Žinoma, nors teisė susipažinti su administracine byla vykstant EB 81 straipsnio taikymo procedūrai ir teisė pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 susipažinti su institucijų dokumentais teisiškai skiriasi, jos abi lemia funkciniu požiūriu panašias situacijas. Nesvarbu, kokiu teisiniu pagrindu suteiktas leidimas, susipažinimas su byla suteikia suinteresuotiesiems asmenims galimybę gauti visas Komisijai pateiktas pastabas ir dokumentus (pagal analogiją žr. šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 120 punktą).
33 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ginčijama informacija susijusi su Sąjungos institucijų inspekcijomis, tyrimais ir auditu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką. Šią informaciją Komisija iš tikrųjų surinko vykdydama su EB 81 straipsnio taikymu susijusį tyrimą, kuriuo siekta surinkti pakankamai informacijos ir įrodymų, kad būtų galima nutraukti konkrečią šiai nuostatai prieštaraujančią praktiką.
34 Be to, kadangi EB 81 straipsnio taikymo procedūros tikslas yra patikrinti, ar viena arba kelios įmonės yra suderintų veiksmų, kurie galėtų labai iškraipyti konkurenciją, dalyvės, per tokią procedūrą Komisija renka komerciniu požiūriu jautrią informaciją apie atitinkamų įmonių verslo strategijas, jų pardavimo mastą, rinkos dalis ar verslo ryšius, o susipažinimas su tokios kontrolės procedūros dokumentais gali kelti pavojų šių įmonių komercinių interesų apsaugai. Taigi, nagrinėjamu atveju komercinių interesų apsaugai ir Sąjungos institucijų tyrimų ir audito tikslų apsaugai skirtos išimtys yra glaudžiai susijusios (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 115 punktą).
35 Be abejo, norint pagrįsti atsisakymą leisti susipažinti su dokumentu iš principo nepakanka to, kad dokumentas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje minima veikla ar interesu, atitinkama institucija privalo dar paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pažeisti šiame straipsnyje numatyta išimtimi saugomą interesą. Tačiau šiuo atveju šiai institucijai iš principo leidžiama remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes panašūs bendro pobūdžio pagrindai gali būti taikomi prašymams leisti susipažinti su tokio paties pobūdžio dokumentais (žr. 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 116 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
36 Dėl valstybės pagalbos kontrolės procedūrų ir koncentracijų tarp įmonių kontrolės procedūrų Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tokias bendrąsias prezumpcijas taip pat gali lemti 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias [EB 88] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), ir 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (redakcija su klaidų ištaisymu: OL L 257, 1990, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 31), kurie specialiai skirti valstybės pagalbos ir koncentracijos tarp įmonių sritims reglamentuoti ir kuriuose įtvirtintos galimybės susipažinti su per tyrimo ir kontrolės procedūras gauta informacija bei dokumentais nuostatos (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 12 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 55–57 punktus ir šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 117 ir 118 punktus).
37 Tačiau manytina, kad tokios bendrosios prezumpcijos įmonių koncentracijos kontrolės procedūros srityje taikytinos todėl, kad šią procedūrą reglamentuojančiame reglamente taip pat įtvirtintos griežtos per tokią procedūrą gautos ar parengtos informacijos tvarkymo taisyklės (pagal analogiją žr. šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 118 punktą).
38 Iš tiesų Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalimi ir 28 straipsnio 1 dalimi bei 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 8 ir 15 straipsniais informacijos naudojimas vykstant EB 81 ir 82 straipsniuose numatytai konkurencijos taisyklių įgyvendinimo procedūrai ribojamas numatant galimybę susipažinti su bylos medžiaga tik toms šalims, kurioms Komisija pateikė pranešimą apie kaltinimus, ir tam tikrais atvejais – skundą pateikusiems asmenims, jei tai neprieštarauja atitinkamų įmonių teisėtam interesui, kad jų verslo paslaptys nebūtų atskleistos, ir reikalaujama, kad atitinkama informacija būtų naudojama tik tuo tikslu, kuriuo buvo surinkta, o informacija, kuri dėl savo pobūdžio yra saugoma kaip profesinė paslaptis, nebūtų atskleista.
39 Tokiomis aplinkybėmis, pirma, bendro pobūdžio leidimas pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 susipažinti su dokumentais, kuriais per EB 81 straipsnio taikymo procedūrą pasikeitė Komisija ir šios procedūros šalys arba trečiosios šalys, gali kelti pavojų pusiausvyrai, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti priimdamas Reglamentą Nr. 1/2003, tarp, viena vertus, atitinkamų įmonių pareigos pateikti Komisijai komercinę informaciją, kuri gali būti jautri, ir, kita vertus, didesnės apsaugos, siejamos su Komisijai taip perduota informacija kaip profesine ir verslo paslaptimi, garantijos (pagal analogiją žr. šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 121 punktą).
40 Antra, jei pagal teisės aktą dėl EB 81 straipsnio taikymo procedūros galimybės susipažinti su byla neturintys asmenys galėtų susipažinti su dokumentais, susijusiais su tokia procedūra, remdamiesi Reglamentu Nr. 1049/2001, būtų paneigta šiuo teisės aktu įtvirtinta sistema (pagal analogiją žr. šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 122 punktą).
41 Be to, laikytina, kad informacijos, kurią per EB 81 straipsnio taikymo procedūras Komisija surinko pagal Pranešimą apie atleidimą nuo baudų, atskleidimas galėtų atgrasyti asmenis, kuriems galėtų būti taikomas atleidimas nuo baudų nuo parodymų pagal šį pranešimą teikimo. Jie faktiškai galėtų atsidurti nepalankesnėje padėtyje nei kitos įmonės kartelio dalyvės, kurios vykstant tyrimui nebendradarbiavo arba ne taip glaudžiai bendradarbiavo.
42 Taigi aiškinant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytas išimtis reikia pripažinti egzistuojant bendrąją prezumpciją, kad dėl dokumentų, kuriuos Komisija surinko per EB 81 straipsnio taikymo procedūrą, atskleidimas iš principo nukentėtų tiek Sąjungos institucijų inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų, tiek su tokia procedūra susijusių įmonių komercinių interesų apsauga (pagal analogiją žr. šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 123 punktą).
43 Atsižvelgiant į interesų, saugomų vykstat EB 81 straipsnio taikymo procedūrai, pobūdį manytina, kad pirmesniame punkte suformuluota išvada darytina, nesvarbu, ar paraiška dėl galimybės susipažinti teikiama dėl jau baigtos, ar dar nebaigtos kontrolės procedūros. Jautrios informacijos apie koncentracijoje dalyvaujančių įmonių ekonominę veiklą paskelbimas gali kelti pavojų jų komerciniams interesams, nesvarbu, ar EB 81 straipsnio taikymo procedūra vis dar vykdoma. Be to, tokio paskelbimo užbaigus kontrolės procedūrą perspektyva galėtų pakenkti įmonių pasirengimui bendradarbiauti per tokią procedūrą (šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 124 punktas).
44 Taip pat svarbu pabrėžti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalyje numatytos komercinių interesų ar jautrių dokumentų išimtys gali būti taikomos 30 metų, o prireikus ir ilgiau (šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 125 punktas).
45 Galiausiai, minėta bendroji prezumpcija nepanaikina galimybės įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma arba kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, pateisinantis dokumento atskleidimą pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį (šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Éditions Odile Jacob 126 punktas).
46 Nyderlandų Karalystės nurodytus materialiuosius pagrindus reikia nagrinėti atsižvelgiant į pirma išdėstytus argumentus.
47 Pirma, Nyderlandų Karalystė nurodo, kad komercinių interesų sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, apima tik nedraudžiamus ir teisėtus komercinius interesus, taigi neapima kartelio dalyvių komercinių interesų ir intereso nebūti atsakovais byloje dėl Sąjungos teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. Nyderlandų Karalystė papildomai nurodo, kad, viena vertus, bet kuriuo atveju šiomis aplinkybėmis kartelio organizavimo interesai nėra komercinių interesų apsaugos objektas ir, kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio realaus komercinių interesų pažeidimo pavojaus, nes kartelyje dalyvavo visi bitumo tiekėjai, o nagrinėjamo pažeidimo vykdymo laikotarpiu konkurencija atitinkamoje rinkoje buvo iškraipyta.
48 Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip teisingai atkreipė dėmesį Komisija, nei Reglamente Nr. 1049/2001, nei Reglamente Nr. 1/2003 nenurodyta, kad įmonės dalyvavimas darant konkurencijos taisyklių pažeidimą užkirstų Komisijai galimybę šios įmonės komercinių interesų apsauga grįsti atsisakymą leisti susipažinti su informacija ir dokumentais apie atitinkamą pažeidimą.
49 Priešingai, iš aplinkybės, jog Reglamento Nr. 1/2003 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad pagal šio reglamento 17–22 straipsnius surinkta informacija gali būti naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo gauta, ir kad Komisija bei valstybių narių konkurencijos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, kurių darbą prižiūri šios institucijos, bei kitų valstybių narių institucijų pareigūnai ir valstybės tarnautojai neatskleidžia informacijos, kurią surinko ar kuria pasikeitė taikydami šį reglamentą ir kuri dėl savo pobūdžio yra profesinės paslapties objektas, matyti, kad su atitinkamu pažeidimu susijusi informacija iš principo gali ar net turi būti laikoma konfidencialia.
50 Tokią išvadą taip pat patvirtina aplinkybė, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalį įmonių, kurioms skirtas pranešimas apie kaltinimus, teisė susipažinti su Komisijos byla ribojama teisėtu įmonių interesu, kad jų verslo paslaptys nebūtų atskleistos, ir neapima konfidencialios informacijos. Tai reiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė suteikti tam tikrą su EB 81 straipsnio ir EB 82 straipsnio taikymo procedūra susijusių įmonių komercinių interesų apsaugą ir taip padaryti net tokioje situacijoje, kai egzistuoja galima šio intereso ir šių įmonių teisės į gynybą dalinė kolizija.
51 Toliau, be abejo, būtina pabrėžti, kad, kaip nurodė Nyderlandų Karalystė, Bendrasis Teismas yra nusprendęs, jog įmonės, kuriai Komisija skyrė baudą už konkurencijos teisės pažeidimą, interesas, kad pažeidimą, kuriuo ji kaltinama, sudaranti veika nebūtų paviešinta, palyginti su viešuoju interesu kuo išsamiau sužinoti visų Komisijos veiksmų motyvus, ūkio subjektų interesu žinoti, už kokį elgesį jiems gali būti skirtos baudos, ir nuo pažeidimo nukentėjusių asmenų interesu sužinoti tokio elgesio detales, kad prireikus galėtų pasinaudoti savo teisėmis prieš nubaustas įmones, atsižvelgiant į tokios įmonės turimą galimybę inicijuoti tokio sprendimo teisminę kontrolę, nenusipelno jokios išskirtinės apsaugos (2007 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pergan Hilfsstoffe für industrielle Prozesse prieš Komisiją, T‑474/04, Rink. p. II‑4225, 72 punktas).
52 Tačiau Bendrasis Teismas taip pat yra pabrėžęs būtinybę gerbti atitinkamų įmonių reputaciją ir orumą, iki bus nuteistos galutiniu sprendimu, ir dėl to nusprendęs, kad tam tikrose situacijose Komisijos konstatuotos su įmonės padarytu pažeidimu susijusios aplinkybės laikytinos konfidencialiomis visuomenės atžvilgiu, todėl pagal pobūdį priskirtinos prie profesinės paslapties (šio sprendimo 51 punkte minėto Sprendimo Pergan Hilfsstoffe für industrielle Prozesse prieš Komisiją 78 punktas). Tačiau reikia pažymėti, jog paraiškos dėl galimybės susipažinti su ginčijama informacija pateikimo momentu Bendrajame Teisme buvo nagrinėjamos kelios dėl sprendimo dėl bitumo panaikinimo pradėtos bylos (bylos, kuriose priimti: 2008 m. liepos 4 d. Nutartis Wegenbouwmaatschappij J. Heijmans prieš Komisiją, T‑358/06, neskelbiama Rinkinyje; 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo sprendimai Shell Petroleum ir kt. prieš Komisiją, T‑343/06; Total prieš Komisiją, T‑344/06; Nynäs Petroleum ir Nynas Belgium prieš Komisiją, T‑347/06; Total Nederland prieš Komisiją, T‑348/06; Dura Vermeer Groep prieš Komisiją, T‑351/06; Dura Vermeer Infra prieš Komisiją, T‑352/06; Vermeer Infrastructuur prieš Komisiją, T‑353/06; BAM NBM Wegenbouw ir HBG Civiel prieš Komisiją, T‑354/06; Koninklijke BAM Groep prieš Komisiją, T‑355/06; Koninklijke Volker Wessels Stevin prieš Komisiją, T‑356/06; Koninklijke Wegenbouw Stevin prieš Komisiją, T‑357/06; Heijmans Infrastructuur prieš Komisiją, T‑359/06; Heijmans prieš Komisiją, T‑360/06; Ballast Nedam prieš Komisiją, T‑361/06; Ballast Nedam Infra prieš Komisiją, T‑362/06, ir Kuwait Petroleum ir kt. prieš Komisiją, T‑370/06), taigi įmonės, kurioms skirtas šis sprendimas, negalėjo būti laikomos nuteistomis galutiniu sprendimu.
53 Be to, iš šio sprendimo 51 punkte minėtos teismo praktikos negalima daryti išvados, kad visą su pažeidimą sudarančios veikos detalėmis susijusią informaciją reikia laikyti nekonfidencialia visuomenės atžvilgiu. Aiškinant šią teismų praktiką reikia atsižvelgti į teisėtus Komisijos interesus atskleisti ir naudoti pažeidimui įrodyti reikalingą informaciją, kaip tai nurodyta Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje, ir visuomenės interesus suprasti motyvus, kuriais Komisija rėmėsi priimdama sprendimą. Prie šių interesų priskirtini ir ūkio subjektų bei nuo pažeidimo galėjusių nukentėti asmenų interesai žinoti draudžiamomis Komisijos pripažintas veikas ir kompensacijoms, reikalaujamoms iš atsakingų įmonių per nacionalinį teismą, prašyti būtinas detales.
54 Tačiau nagrinėjamu atveju Nyderlandų Karalystė nenurodo, kad vieša sprendimo dėl bitumo versija neleidžia suprasti priežasčių, dėl kurių Komisija priėmė šį sprendimą. Nyderlandų Karalystė taip pat netvirtina, kad ūkio subjektai, perskaitę šią versiją, neturi galimybių sužinoti, kokia su sprendimu dėl bitumo susijusių įmonių veika įgyvendinta pažeidžiant Sąjungos konkurencijos teisės taisykles ir už kokią veiką skirtos sankcijos.
55 Kalbant apie nuo sprendime dėl bitumo nurodyto pažeidimo galėjusių nukentėti asmenų interesus, vieša šio sprendimo versija leidžia identifikuoti atsakingas įmones, pažeidimo pobūdį ir trukmę, taip pat daug kitų elementų, leidžiančių suprasti jo veikimo esmę. Taigi, perskaitę šią versiją, asmenys, kurie mano esą nukentėję nuo šio kartelio, galės kreiptis į kompetentingą nacionalinį teismą.
56 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad taisyklė, pagal kurią visus su konkurencijos procedūra susijusius dokumentus pareiškėjui reikia pateikti vien dėl to, kad šis ketina pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nebūtina veiksmingai šio pareiškėjo turimos teisės į žalos atlyginimą apsaugai užtikrinti, nes mažai tikėtina, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo reikia grįsti visais su šia procedūra susijusios bylos medžiagos elementais. Be to, ši taisyklė galėtų lemti kitų teisių, kurias Sąjungos teisė suteikia, be kita ko, atitinkamoms įmonėms, kaip antai teisės į profesinės ar komercinės paslapties apsaugą, arba atitinkamiems privatiems asmenims, kaip antai teisės į asmens duomenų apsaugą, pažeidimą. Galiausiai, toks bendro pobūdžio leidimas susipažinti gali pažeisti viešuosius interesus, pavyzdžiui, kovos su konkurencijos teisės pažeidimais politikos veiksmingumą, nes gali atgrasyti su EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimu susijusius asmenis nuo bendradarbiavimo su konkurencijos institucijomis (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pfleiderer, C‑360/09, Rink. p. I‑5161, 27 punktą).
57 Galiausiai reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo priėmimo momentu sprendimas dėl bitumo dar nebuvo tapęs galutinis, nors Nyderlandų Karalystės pagrįstai teigia, kad patvirtinto pažeidimo egzistavimas iš esmės pateisina bet kokio atitinkamos įmonės komercinio intereso, kuris būtų vertas su šiuo pažeidimu siejamos apsaugos, netekimą.
58 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti šį priekaištą.
59 Antra, Nyderlandų Karalystė nurodo, kad jos paraiška dėl galimybės susipažinti su konfidencialia sprendimo dėl bitumo versija teikta ne dėl tų dokumentų, kuriais pagrįstas šis sprendimas, o tik dėl šių dokumentų pagrindu pačios Komisijos parengtų konfidencialių šio sprendimo dalių. Nyderlandų Karalystės teigimu, šių dalių negalima laikyti konkrečios šalies pateikta informacija, o informacijai apie kartelio veikimą neturėtų būti taikoma tyrimo apsaugos išimtis.
60 Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pabrėžti, ką iš esmės padarė Komisija, kad Nyderlandų Karalystės paraiškos dėl galimybės susipažinti teikimas ne dėl Komisijos per tyrimą surinktų dokumentų, o tik dėl remiantis šiais dokumentais parengtų tam tikrų sprendimo dėl bitumo dalių nepanaikina Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytos tyrimo tikslų apsaugos išimties taikymo šioms dalims. Šios nuostatos veiksmingumas būtų panaikintas, jei ji būtų taikoma tik tiems dokumentams, kuriuos Sąjungos institucija surinko vykdydama tyrimą, ir ja nebūtų galima remtis neleidžiant susipažinti su šios institucijos vėliau parengtų ir iš saugomų dokumentų gautą informaciją apimančių dokumentų dalimis.
61 Toliau reikia atmesti Nyderlandų Karalystės teiginį, kad informacijai apie kartelio veikimą neturėtų būti taikoma tyrimo apsaugos išimtis, atsižvelgiant, viena vertus, į tai, kad jis visiškai nepagrįstas, ir, kita vertus, į šio sprendimo 48–56 punktuose minėtus motyvus.
62 Todėl šį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
63 Trečia, Nyderlandų Karalystė nurodo, kad tyrimo apsaugos išimtis taikoma tik tol, kol vyksta tyrimas, o jai teikiant paraišką dėl galimybės susipažinti sprendimas dėl bitumo jau buvo priimtas.
64 Šiam argumentui negalima pritarti atsižvelgiant į šio sprendimo 43 punkte minėtas pastabas. Beje, kaip teisingai pažymėjo Komisija, tyrimas, kurį atlikus priimtas sprendimas dėl bitumo, negali būti laikomas galutinai užbaigtu priimant skundžiamą sprendimą, nes, kaip minėta šio sprendimo 52 punkte, teikiant paraišką dėl galimybės susipažinti su ginčijama informacija Bendrajame Teisme vis dar buvo nagrinėjamos kelios bylos. Taigi, nelygu šių bylų baigtis, Komisijai galėjo kilti būtinybė atnaujinti savo tyrimą galimam naujam su sprendime dėl bitumo nurodytais EB 81 straipsnio pažeidimais susijusiam sprendimui priimti.
65 Taigi šį kaltinimą taip pat reikia atmesti.
66 Ketvirta, Nyderlandų Karalystė iš esmės nurodo, kad visai ginčijamai informacijai taikydama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytą komercinių interesų apsaugos išimtį ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą Sąjungos institucijų inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsaugos išimtį Komisija nenurodė atskirų kiekvienos ginčijamos informacijos dalies, kurios skyrėsi, pripažinimo konfidencialia motyvų. Nyderlandų Karalystė teigia, kad vadovaujantis teismų praktika Komisija turėjo, individualiai ištyrusi, tiksliai nurodyti kiekvienos tokios informacijos dalies, kurią atsisakyta leisti atskleisti, pobūdį ir atsisakymo priežastis.
67 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad ginčijama informacija surinkta per Komisijos tyrimą, kurį atlikus priimtas sprendimas dėl bitumo ir kuris, kaip minėta 64 punkte, negalėjo būti laikomas galutinai užbaigtu priimant skundžiamą sprendimą. Ši informacija susijusi su sprendime dėl bitumo nagrinėjamo kartelio organizavimo ir veikimo detalėmis, darant EB 81 straipsnio pažeidimą dalyvavusių įmonių ir jų darbuotojų asmeniniu vaidmeniu ir galiausiai atitinkamų rinkų sąlygomis. Perskaičius viešą sprendimo dėl bitumo versiją matyti, kad sprendimą išsaugoti šios informacijos konfidencialumą Komisija priėmė išnagrinėjusi ją individualiai. Konfidencialia laikyta informacija iš šios versijos teksto iš tiesų pašalinta papunkčiui. Tačiau skaitant viešą sprendimo dėl bitumo versiją galima gana tiksliai suprasti Komisijos atsisakymo atskleisti pašalintą informaciją motyvus.
68 Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kas minėta 30–45 punktuose, Komisija galėjo manyti, kad ginčijamai informacijai buvo taikoma bendroji prezumpcija, pagal kurią dėl per EB 81 straipsnio taikymo procedūrą Komisijos surinktų dokumentų atskleidimo iš principo nukentėtų tiek tyrimo tikslų, tiek su tokia procedūra susijusių įmonių komercinių interesų apsauga.
69 Iš esmės tokia prezumpcija pagrįsti skundžiamo sprendimo motyvai, kaip tai pripažįsta bylos šalys, laikytini pakankamais.
70 Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.
71 Galiausiai, penkta, Nyderlandų Karalystė nurodo, kad Komisija nemotyvuotai atsisakė leisti susipažinti su sprendimo dėl bitumo 4–6 konstatuojamųjų dalių 7–12 išnašose, taigi ir su jo 17 punkto pirmoje įtraukoje, nurodyta informacija.
72 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad skundžiamame sprendime Komisija nenurodė motyvų, kodėl šios išnašos neatskleistos. Tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį Komisija, nors kartotinė paraiška teikta dėl konfidencialios versijos 4–6 konstatuojamųjų dalių, kuriose šios išnašos padarytos, šios išnašos joje neminimos. Jei teikdama kartotinę paraišką Nyderlandų Karalystė būtų maniusi, kad reikia atskleisti su tam tikra sprendimo dėl bitumo dalimi susijusią teksto dalį, jį ją būtų aiškiai nurodžiusi. Prašyme leisti susipažinti ji konkrečiai nurodė sprendimo dėl bitumo 340, 341, 343, 344, 345–349, 371–376, 489 ir 519–521 išnašas. Taigi, laikytina, kad perskaičiusi kartotinę paraišką Komisija galėjo suprasti, kad ji teikiama ne dėl sprendimo dėl bitumo 7–12 išnašų, taigi skundžiamame sprendime nebuvo būtina nurodyti šių išnašų neatskleidimo motyvų.
73 Taigi šį kaltinimą taip pat reikia atmesti.
74 Remiantis prieš tai išdėstytomis aplinkybėmis, reikia atmesti visą pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindą.
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinės įtraukos pažeidimu, nes viršesnis viešasis interesas pateisina ginčijamos informacijos atskleidimą
75 Iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinės pastraipos matyti, kad Sąjungos institucijos neatsisako leisti susipažinti su dokumentu, jei jo atskleidimą pateisina viršesnis viešasis interesas, net jei, kaip yra nagrinėjamu atveju, dėl to galėtų nukentėti konkretaus fizinio ar juridinio asmens interesų apsauga arba Sąjungos institucijų inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga.
76 Kaip minėta 7 punkte, skundžiamame sprendime Komisija nusprendė, kad kartotinėje paraiškoje nenurodyta argumentų, kurie patvirtintų viršesnio viešojo intereso egzistavimą, nes Nyderlandų Karalystės šiuo atžvilgiu nurodytas argumentas, susijęs su konfidencialios sprendimo dėl bitumo versijos nauda rengiant ieškinį dėl įmonių, kurioms skirtas šis sprendimas, atsakomybės, yra privataus pobūdžio.
77 Nyderlandų Karalystė nurodo, kad ši išvada klaidinga. Ji tvirtina, kad civiliniams ieškiniams tenka svarbus vaidmuo taikant EB 81 ir 82 straipsnius, ir primena, kad yra ne privatus subjektas, o valstybė narė, kuri patirtus nuostolius stengiasi susigrąžinti kaip Nyderlandų biudžeto valdytoja, siekianti kuo geriau apginti valstybės finansinius interesus. Galiausiai privatus ieškinys dėl žalos atlyginimo yra vienintelė galimybė Nyderlandų Karalystei pasiekti, kad vidaus teisės sistemoje būtų laikomasi Sąjungos teisės, ir taip įgyvendinti jai pagal EB 10 straipsnį tenkančią bendradarbiavimo pareigą.
78 Komisija ginčija šiuos argumentus.
79 Reikia pažymėti, kad visi asmenys turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią jie patyrė dėl riboti ar iškreipti konkurenciją galinčio elgesio (2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Courage ir Crehan, C‑453/99, Rink. p. I‑6297, 24 ir 26 punktai; 2006 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Manfredi ir kt., C‑295/04–C‑298/04, Rink. p. I‑6619, 59 ir 61 punktai ir šio sprendimo 56 punkte minėto Sprendimo Pfleiderer 28 punktas). Tokia teisė didina Sąjungos konkurencijos taisyklių veikimo galimybes ir gali atgrasyti nuo dažnai slepiamų susitarimų ar veiksmų, galinčių riboti ar iškreipti konkurenciją. Šiuo požiūriu nacionaliniuose teismuose reiškiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo gali labai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos Sąjungoje palaikymo (minėto Sprendimo Courage ir Crehan 27 punktas ir šio sprendimo 56 punkte minėto Sprendimo Pfleiderer 29 punktas).
80 Tačiau iš teismų praktikos matyti, kad, viena vertus, atsakymas į klausimą, ar dokumentas yra būtinas asmeniui, kad šis galėtų parengti ieškinį dėl panaikinimo, yra šio ieškinio nagrinėjimo objektas ir, kita vertus, net jei tokia būtinybė būtų patvirtinta, į tai neatsižvelgiama vertinant su paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentu susijusią Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje minimą interesų pusiausvyrą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2005 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sison prieš Tarybą, T‑110/03, T‑150/03 ir T‑405/03, Rink. p. II‑1429, 55 punktą).
81 Manytina, kad pirmesniame punkte minėta teismo praktika taip pat svarbi ir pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 pateiktoms paraiškoms dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir informacija, nes šie dokumentai ir informacija gali būti naudingi rengiant ieškinį dėl žalos atlyginimo.
82 Viena vertus, būtent kompetentingas nacionalinis teismas, kuriam pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, vadovaudamasis taikytina teise turi nuspręsti, kokie įrodymų ir dokumentų pateikimo mechanizmai tinkami ginčui išspręsti.
83 Tokiomis aplinkybėmis nacionalinis teismas gali prašyti Komisijos bendradarbiauti taikant, kaip jis pats mano, naudingiausias priemones, įskaitant informacijos ir dokumentų pateikimo priemonę. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 15 straipsnio 1 dalį valstybių narių teismai, nagrinėdami bylas dėl Sutarties 81 ar 82 straipsnio taikymo, gali prašyti Komisijos perduoti jiems jos turimą informaciją ar nuomonę Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymo klausimais.
84 Kita vertus, iš galimybės gauti dėl Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimo patirtos žalos atlyginimą išvedamą interesą reikia laikyti privačiu, kaip tai skundžiamame sprendime nurodė Komisija, nepaisant to, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo gali padėti užtikrinti veiksmingą konkurenciją Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad viešąjį interesą taikyti konkurencijos teisę Nyderlandų kelių bitumo rinkos karteliui Komisija jau užtikrino priimdama sprendimą dėl bitumo.
85 Šios išvados nepaneigia tai, kad Nyderlandų Karalystė yra valstybė narė.
86 Iš tiesų būtent pati Nyderlandų Karalystė nusprendė prašyti leisti susipažinti su ginčijama informacija pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Šis reglamentas, kaip nurodyta jo 2 straipsnio 1 dalyje, teisę susipažinti su institucijų dokumentais suteikia bet kuriam Sąjungos piliečiui ir bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, gyvenančiam ar turinčiam registruotą buveinę valstybėje narėje, tačiau nenustato skirtingų taisyklių skirtingo statuso pareiškėjams.
87 Todėl šį pagrindą reikia atmesti.
88 Atsižvelgiant, viena vertus, į tai, kad skundžiamame sprendime Komisija nurodė, jog 17 punkto aštuntoje įtraukoje minėtai informacijai taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytos galimybės susipažinti su dokumentais išimtys, susijusios su įmonių komercinių interesų ir tyrimo apsauga, ir, kita vertus, į tai, kad trys pirma nagrinėti pagrindai, kuriais ieškovė iš esmės tvirtina, jog šių išimčių taikymas nagrinėjamu atveju yra klaida, buvo atmesti, nebereikia nagrinėti ketvirtojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu Komisijai nusprendus, kad 17 punkto aštuntoje įtraukoje minėtai informacijai taikyta asmens neliečiamumo apsaugos išimtis.
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu Komisijai neleidus susipažinti su ginčijamos informacijos dalimi
89 Nyderlandų Karalystė tvirtina, kad darant prielaidą, jog tam tikroms sprendimo dėl bitumo dalims iš tiesų taikomos teisės susipažinti su dokumentais išimtys, likusios šio sprendimo dalys vis dėlto turėtų būti atskleistos vadovaujantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalimi. Be to, vadovaudamasi proporcingumo principu Komisija turėjo išnagrinėti, ar egzistuoja mažiau ribojančios priemonės nei atsisakymas leisti susipažinti. Pavyzdžiui, bent dalį prašomos informacijos būtų buvę galima atskleisti nurodžius apytiksles pardavimo vertės ir rinkos dalių vertes.
90 Komisija ginčija Nyderlandų Karalystės argumentus.
91 Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį, jei kuri nors viena ar kelios išimtys taikomos tik kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys atskleidžiamos. Pagal Teisingumo Teismo praktiką galimybė susipažinti su dalimi Sąjungos institucijų dokumentų turi būti nagrinėjama vadovaujantis proporcingumo principu (šiuo klausimu žr. 2001 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Taryba prieš Hautala, C‑353/99 P, Rink. p. I‑9565, 27 ir 28 punktus).
92 Iš pačios minėtos nuostatos formuluotės matyti, kad institucija privalo išnagrinėti, ar reikėtų suteikti teisę susipažinti su dalimi prašyme leisti susipažinti nurodytų dokumentų, apribojant galimą atsisakymą tik tais duomenimis, kurie patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalyje numatytas išimtis. Institucija turi suteikti tokią dalinio susipažinimo teisę, jei šios institucijos atsisakymo leisti susipažinti su dokumentu tikslas gali būti pasiektas įslaptinant tik tas dalis, kurios gali pakenkti saugomam visuomenės interesui (2007 m. balandžio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo WWF European Policy Programme prieš Tarybą, T‑264/04, Rink. p. II‑911, 50 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. šio sprendimo 91 punkte minėto Sprendimo Taryba prieš Hautala 29 punktą).
93 Tačiau reikia pažymėti, kad, viena vertus, nagrinėjamu atveju Komisija suteikė galimybę susipažinti su šio sprendimo dalimi paskelbdama viešą sprendimo dėl bitumo versiją ir neleisdama susipažinti tik su tomis sprendimo dėl bitumo dalimis, kurias, kaip matyti iš pirma minėtų pastabų, ji galėjo pagrįstai laikyti patenkančiomis į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytų išimčių, susijusių su fizinių ar juridinių asmenų komercinių paslapčių ir Sąjungos institucijų inspekcijos, tyrimo ir audito tikslų apsauga, taikymo sritį.
94 Kita vertus, manytina, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalimi nereikalaujama, priešingai, nei iš esmės teigia Nyderlandų Karalystė, kad tas dokumentų dalis, kurias atskleisti teisėtai atsisakyta remiantis šiame reglamente numatytomis išimtimis, paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais gavusios Sąjungos institucijos vietoj skaičiais pateiktų duomenis nurodytų apytikres jų vertes.
95 Todėl šį pagrindą reikia atmesti.
Dėl šeštojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalies pažeidimu, nes Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytų išimčių taikymo nebepateisino ginčijamos informacijos laikotarpis
96 Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta:
„Šio straipsnio 1–3 dalyse numatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį. Išimtys gali galioti ne ilgiau kaip 30 metų. Kalbant apie dokumentus, kuriems išimtys galioja dėl privatumo ar komercinių interesų, taip pat slapto pobūdžio dokumentų atveju, išimtys, jei reikia, gali būti taikomos ir pasibaigus šiam laikotarpiui.“
97 Nyderlandų Karalystė tvirtina, kad Komisija neišnagrinėjo, ar Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytų išimčių taikymas vis dar pateisinamas atsižvelgiant į ginčijamos informacijos amžių, kuris buvo nuo šešerių iki keturiolikos metų, ir į tai, kad ji susijusi su draudžiamais ir a priori šiandien jau nebevykdomais veiksmais.
98 Komisija ginčija Nyderlandų Karalystės argumentus.
99 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš pačios Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalies formuluotės ir kaip jau buvo minėta teismų praktikoje (žr. šio sprendimo 44 punktą), šioje nuostatoje numatytos išimtys ir visų pirma komercinių interesų apsaugos išimtis gali būti taikomos 30 matų, o prireikus ir ilgiau.
100 Nagrinėjamu atveju dalis ginčijamos informacijos paimta iš dokumentų, kurių sudarymo data gali siekti dešimtojo XX a. dešimtmečio pradžią. Tačiau visa ši informacija yra ne senesnė nei 30 metų ir įtraukta į Komisijos sprendimą, priimtą mažiau nei dveji metai iki nagrinėjamo ieškinio pareiškimo. Be to, kaip minėta 64 punkte, tyrimo, po kurio priimtas sprendimas dėl bitumo, negalima laikyti galutinai baigtu priimant skundžiamą sprendimą. Galiausiai Nyderlandų Karalystė neginčija Komisijos teiginio, kad Nyderlandų rinkos, dėl kurių priimtas sprendimas dėl bitumo, pasižymi dideliu stabilumu. Taigi net palyginti sena informacija gali išlikti svarbi komerciniu požiūriu.
101 Atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta, šį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl septintojo pagrindo, susijusio su EB 10 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į proporcingumo principą, pažeidimu
102 Nyderlandų Karalystė teigia, kad Reglamento Nr. 1049/2001 taikymas turi neprieštarauti nei pirminei teisei, nei bendriesiems Sąjungos teisės principams. Pagal EB 10 straipsnį valstybės narės ir institucijos turi pareigą lojaliai bendradarbiauti viena su kita. Tokiu atveju svarbus yra proporcingumo principas, nes EB 10 straipsnis sudaro galimybę keistis informacija, ir tokia keitimosi ja tvarka nereiškia informacijos atskleidimo, nors ir gali būti taikoma viešai dar neskelbtai informacijai.
103 Komisija teigia, kad paraišką dėl galimybės susipažinti su sprendimu dėl bitumo Nyderlandų Karalystė akivaizdžiai pagrindė tik Reglamentu Nr. 1049/2001 ir nenurodė prašymo suteikti informacijos pagal EB 10 straipsnį. Sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo reikia tik nustatyti, ar Komisija teisingai taikė Reglamentą Nr. 1049/2001. Taigi, šis pagrindas yra nepriimtinas.
104 Komisija mano, kad net darant prielaidą, jog nagrinėjamu atveju šis pagrindas priimtinas, atitinkama informacija yra ne ta, kurios Nyderlandų Karalystei reikėtų iš Sąjungos teisės išplaukiančioms pareigoms įvykdyti, o ta, kurią ši valstybė pageidautų gauti privačiam ieškiniui dėl žalos atlyginimo civiliniam teismui parengti. Taigi, EB 10 straipsnis negali būti pagrindas tokiai informacijai gauti. Nors ieškinys dėl žalos atlyginimo pagal nacionalinę teisę laikomas padedančiu įgyvendinti EB 81 ir 82 straipsnius, Komisija mano, kad neįmanoma užtikrinti prašomos informacijos konfidencialumo, taigi šį prašymą galima atmesti.
105 EB 10 straipsnyje nurodyta:
„Kad užtikrintų šios Sutarties ir [Sąjungos] institucijų nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialių priemonių. Jos padeda atlikti [Sąjungos] uždavinius.
Jos nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti šios Sutarties tikslų.“
106 Šiuo straipsniu įtvirtinta visoms valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms taikoma lojalaus bendradarbiavimo pareiga. Jos turi siekti konstruktyvaus dialogo, kuris visų pirma padėtų įgyvendinti Sąjungos teisę paisant Sutartimis įtvirtintos kompetencijų paskirstymo sistemos.
107 Tačiau nėra reikalo priimti sprendimo dėl šio pagrindo priimtinumo, taip pat svarbu pažymėti, kaip minėta 86 punkte, kad paraišką dėl galimybės susipažinti su konfidencialiomis sprendimo dėl bitumo dalimis Nyderlandų Karalystė nusprendė pateikti pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Šios procedūros pasirinkimas yra privalomas tiek Nyderlandų Karalystei, tiek Komisijai, taigi abi turi paisyti šiuo reglamentu įtvirtintų apribojimų. Todėl Komisija negali nukrypti nuo šiuo reglamentu numatytos procedūros ar nepaisyti teisės susipažinti su informacija išimčių vien dėl to, kad prašymą pateikė valstybė narė. Iš tiesų valstybei narei, prašančiai leisti susipažinti su informacija, Reglamente Nr. 1049/2001 nenumatytas specialus statusas, taigi jai turi būti taikomi tie patys apribojimai kaip ir kitiems pareiškėjams. Automatinis lojalaus bendradarbiavimo pareigos taikymas tokiomis aplinkybėmis reikštų, kad valstybėms narėms suteikiamas ypatingas statusas, kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė rengdamas įvairius nagrinėjamus teisėkūros aktus.
108 Kadangi EB 10 straipsnio pažeidimu grindžiamą pagrindą reikia atmesti, kartu atmestinas ir visas ieškinys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
109 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Nyderlandų Karalystė pralaimėjo bylą, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimus, ji turi padengti Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Nyderlandų Karalystė padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kanninen | Soldevila Fragoso | Berardis |
Paskelbta 2013 m. rugsėjo 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Faktinės aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl bylos dalyko
Dėl esmės
Pirminės pastabos
Dėl pirmojo ir antrojo pagrindų, susijusių atitinkamai su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos bei trečios įtraukų ir pareigos motyvuoti pažeidimu Komisijai nusprendus, kad ginčijamai informacijai taikomos šioje nuostatoje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys, ir nepaaiškinus priežasčių, kodėl neleista susipažinti su sprendimo dėl bitumo 7–12 i�na�omis
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinės įtraukos pažeidimu, nes viršesnis viešasis interesas pateisina ginčijamos informacijos atskleidimą
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu Komisijai neleidus susipažinti su ginčijamos informacijos dalimi
Dėl šeštojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalies pažeidimu, nes Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytų išimčių taikymo nebepateisino ginčijamos informacijos laikotarpis
Dėl septintojo pagrindo, susijusio su EB 10 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į proporcingumo principą, pažeidimu
Dėl bylinėjimosi išlaidų