Byla T‑380/08
Nyderlandų Karalystė
prieš
Europos Komisiją
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Prašymas leisti susipažinti su tam tikromis konfidencialiomis Komisijos galutinio sprendimo dėl kartelio dalimis – Atsisakymas leisti susipažinti – Pareiga motyvuoti – Pareiga išnagrinėti konkrečiai ir individualiai – Individo privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo apsaugos išimtis – Trečiojo asmens komercinių interesų apsaugos išimtis – Tyrimų tikslų apsaugos išimtis – Viršesnis viešasis interesas – Lojalus bendradarbiavimas“
Santrauka – 2013 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais principo išimtys – Keliomis išimtimis grindžiamas atsisakymas – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)
2. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Taikymo sritis – Taikymas administracinėms byloms, susijusioms su konkurencijos taisyklių laikymosi kontrolės procedūromis – Bendroji su tokia procedūra susijusių interesų apsaugos nukentėjimo dėl tam tikrų šios bylos dokumentų atskleidimo prezumpcija
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis ir 28 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 8 ir 15 straipsniai)
3. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Trečiojo asmens komercinių interesų apsauga – Taikymo sritis – Darant konkurencijos taisyklių pažeidimą dalyvavęs trečiasis asmuo – Įtraukimas – Ribos
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis ir 28 straipsnio 1 ir 2 dalys)
4. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Apimtis – Bet koks dokumentas, galintis pagrįsti ieškinį dėl žalos, patirtos dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, atlyginimo – Neįtraukimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis)
5. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Dokumentų atskleidimą pateisinantis viršesnis viešasis interesas – Sąvoka – Ieškinio dėl žalos, patirtos dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, atlyginimo reiškimas – Neįtraukimas – Tokio intereso privatus pobūdis, taip pat tais atvejais, kai civilinį ieškinį reiškia valstybė narė
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis)
6. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Galimybės susipažinti su dokumentais principo išimtys – Pareiga leisti susipažinti su tomis dokumento dalimis, kurioms netaikomos išimtys
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalis)
7. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Ypatingo valstybių narių statuso buvimas – Nebuvimas
(EB 10 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 26 punktą)
2. Reglamente Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ir Reglamente Nr. 1/2003 nėra nuostatos, kurioje būtų aiškiai numatyta vieno reglamento viršenybė prieš kitą. Todėl reikia užtikrinti tokį kiekvieno iš šių reglamentų taikymą, kad jis būtų suderinamas su kito taikymu ir sudarytų sąlygas juos taikyti nuosekliai. Aiškinant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytas išimtis reikia pripažinti egzistuojant bendrąją prezumpciją, kad dėl dokumentų, kuriuos Komisija surinko per EB 81 straipsnio taikymo procedūrą, atskleidimo iš principo nukentėtų tiek Sąjungos institucijų inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų, tiek su tokia procedūra susijusių įmonių komercinių interesų apsauga.
Šiuo atžvilgiu Reglamento Nr. 1/2003 ir Reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos nuostatomis informacijos naudojimas vykstant EB 81 ir 82 straipsniuose numatytai konkurencijos taisyklių įgyvendinimo procedūrai ribojamas numatant galimybę susipažinti su bylos medžiaga tik toms šalims, kurioms Komisija pateikė pranešimą apie kaltinimus, ir tam tikrais atvejais – skundą pateikusiems asmenims, jei tai neprieštarauja atitinkamų įmonių teisėtam interesui, kad jų verslo paslaptys nebūtų atskleistos. Tokiomis aplinkybėmis, pirma, bendro pobūdžio leidimas pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 susipažinti su dokumentais, kuriais per EB 81 straipsnio taikymo procedūrą pasikeitė Komisija ir šios procedūros šalys arba trečiosios šalys, gali kelti pavojų pusiausvyrai, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti priimdamas Reglamentą Nr. 1/2003, tarp, viena vertus, atitinkamų įmonių pareigos pateikti Komisijai komercinę informaciją, kuri gali būti jautri, ir, kita vertus, didesnės apsaugos, siejamos su Komisijai taip perduota informacija kaip profesine ir verslo paslaptimi, garantijos. Antra, jei pagal teisės aktą dėl EB 81 straipsnio taikymo procedūros galimybės susipažinti su byla neturintys asmenys galėtų susipažinti su dokumentais, susijusiais su tokia procedūra, remdamiesi Reglamentu Nr. 1049/2001, būtų paneigta šiuo teisės aktu įtvirtinta sistema.
Be to, laikytina, kad informacijos, kurią Komisija surinko pagal Pranešimą apie atleidimą nuo baudų, atskleidimas galėtų atgrasyti asmenis, kuriems galėtų būti taikomas atleidimas nuo baudų nuo parodymų pagal šį pranešimą teikimo. Jie faktiškai galėtų atsidurti nepalankesnėje padėtyje nei kitos įmonės kartelio dalyvės, kurios vykstant tyrimui nebendradarbiavo arba ne taip glaudžiai bendradarbiavo.
(žr. 31, 38–42 punktus)
3. Nei Reglamente Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, nei Reglamente Nr. 1/2003 nenurodyta, kad įmonės dalyvavimas darant konkurencijos taisyklių pažeidimą užkirstų Komisijai galimybę šios įmonės komercinių interesų apsauga grįsti atsisakymą leisti susipažinti su informacija ir dokumentais apie atitinkamą pažeidimą. Priešingai, iš aplinkybės, jog Reglamento Nr. 1/2003 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad pagal šio reglamento 17–22 straipsnius surinkta informacija gali būti naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo gauta, ir kad Komisija bei valstybių narių konkurencijos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, kurių darbą prižiūri šios institucijos, bei kitų valstybių narių institucijų pareigūnai ir valstybės tarnautojai neatskleidžia informacijos, kurią surinko ar kuria pasikeitė taikydami šį reglamentą ir kuri dėl savo pobūdžio yra profesinės paslapties objektas, matyti, kad su atitinkamu pažeidimu susijusi informacija iš principo gali ar net turi būti laikoma konfidencialia.
Tokią išvadą taip pat patvirtina aplinkybė, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalį įmonių, kurioms skirtas pranešimas apie kaltinimus, teisė susipažinti su Komisijos byla ribojama teisėtu įmonių interesu, kad jų verslo paslaptys nebūtų atskleistos, ir neapima konfidencialios informacijos. Tai reiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė suteikti tam tikrą su EB 81 straipsnio ir EB 82 straipsnio taikymo procedūra susijusių įmonių komercinių interesų apsaugą ir taip padaryti net tokioje situacijoje, kai egzistuoja galima šio intereso ir šių įmonių teisės į gynybą dalinė kolizija.
Nors įmonės, kuriai Komisija skyrė baudą už konkurencijos teisės pažeidimą, interesas, kad pažeidimą, kuriuo ji kaltinama, sudaranti veika nebūtų paviešinta, palyginti su viešuoju interesu kuo išsamiau sužinoti visų Komisijos veiksmų motyvus, ūkio subjektų interesu žinoti, už kokį elgesį jiems gali būti skirtos baudos, ir nuo pažeidimo nukentėjusių asmenų interesu sužinoti tokio elgesio detales, kad prireikus galėtų pasinaudoti savo teisėmis prieš nubaustas įmones, atsižvelgiant į tokios įmonės turimą galimybę inicijuoti tokio sprendimo teisminę kontrolę, nenusipelno jokios išskirtinės apsaugos, vis dėlto būtina gerbti atitinkamų įmonių reputaciją ir orumą, iki bus nuteistos galutiniu sprendimu.
(žr. 48–52 punktus)
4. Negalima manyti, kad visą su pažeidimą sudarančios veikos detalėmis susijusią informaciją reikia laikyti nekonfidencialia visuomenės atžvilgiu. Taigi, taisyklė, pagal kurią visus su konkurencijos procedūra susijusius dokumentus pareiškėjui reikia pateikti vien dėl to, kad šis ketina pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nebūtina veiksmingai šio pareiškėjo turimos teisės į žalos atlyginimą apsaugai užtikrinti, nes mažai tikėtina, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo reikia grįsti visais su šia procedūra susijusios bylos medžiagos elementais. Be to, ši taisyklė galėtų lemti kitų teisių, kurias Sąjungos teisė suteikia, be kita ko, atitinkamoms įmonėms, kaip antai teisės į profesinės ar komercinės paslapties apsaugą, arba atitinkamiems privatiems asmenims, kaip antai teisės į asmens duomenų apsaugą, pažeidimą. Galiausiai, toks bendro pobūdžio leidimas susipažinti gali pažeisti viešuosius interesus, pavyzdžiui, kovos su konkurencijos teisės pažeidimais politikos veiksmingumą, nes gali atgrasyti su EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimu susijusius asmenis nuo bendradarbiavimo su konkurencijos institucijomis
(žr. 53, 56 punktus)
5. Atsakymas į klausimą, ar dokumentas yra būtinas asmeniui, kad šis galėtų parengti ieškinį dėl žalos, patirtos dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, atlyginimo, yra šio ieškinio nagrinėjimo teisme objektas ir, net jei tokia būtinybė būtų patvirtinta, į tai neatsižvelgiama vertinant su paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir informacija, galinčia būti naudinga ieškiniui, susijusią Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalyje minimą interesų pusiausvyrą.
Viena vertus, būtent kompetentingas nacionalinis teismas, kuriam pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, vadovaudamasis taikytina teise turi nuspręsti, kokie įrodymų ir dokumentų pateikimo mechanizmai tinkami ginčui išspręsti.
Kita vertus, iš galimybės gauti dėl Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimo patirtos žalos atlyginimą išvedamą interesą reikia laikyti privačiu nepaisant to, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo gali padėti užtikrinti veiksmingą konkurenciją Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad viešąjį interesą taikyti konkurencijos teisę Sąjungos konkurencijos taisykles pažeidžiančiam karteliui Komisija jau užtikrino priimdama sprendimą dėl šių taisyklių pažeidimo konstatavimo. Šios išvados nepaneigia tai, kad pareiškėjas yra valstybė narė.
(žr. 80–82, 84, 85 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 91, 92 punktus)
7. Kai paraišką dėl galimybės susipažinti su konfidencialiomis sprendimo dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo konstatavimo dalimis valstybė narė nusprendė pateikti pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, šios procedūros pasirinkimas yra privalomas tiek šiai valstybei narei, tiek Komisijai, taigi abi turi paisyti šiuo reglamentu įtvirtintų apribojimų. Todėl Komisija negali nukrypti nuo šiuo reglamentu numatytos procedūros ar nepaisyti teisės susipažinti su informacija išimčių vien dėl to, kad prašymą pateikė valstybė narė. Iš tiesų valstybei narei, prašančiai leisti susipažinti su informacija, Reglamente Nr. 1049/2001 nenumatytas specialus statusas, taigi jai turi būti taikomi tie patys apribojimai kaip ir kitiems pareiškėjams. Automatinis lojalaus bendradarbiavimo pareigos taikymas tokiomis aplinkybėmis reikštų, kad valstybėms narėms suteikiamas ypatingas statusas, kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė.
(žr. 107 punktą)