BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. rugsėjo 26 d.(*)
„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Nesuplanuoto keleivių vežimo oru ir oro taksi nuomos paslaugos – Paraiškos atmetimas – Finansinio reglamento 94 straipsnio b punktas – Teisė į gynybą – Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalis – Ieškinys dėl panaikinimo – Raštas, kuriuo atsakoma į ieškovų prašymą – Neskundžiamas aktas – Sprendimas sudaryti sutartį – Tiesioginės sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas – Deliktinė atsakomybė“
Sujungtose bylose T‑91/12 ir T‑280/12
Flying Holding NV, įsteigta Wilrijk (Belgija),
Flying Group Lux SA, įsteigta Liuksemburge (Liuksemburgas),
Flying Service NV, įsteigta Dernėje (Belgija),
atstovaujamos advokatų C. Doutrelepont ir V. Chapoulaud,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą S. Delaude ir D. Calciu, vėliau S. Delaude, padedamų advokato V. Vanden Acker,
atsakovę,
dėl, pirma, prašymo panaikinti 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2012 m. sausio 17 d. Komisijos raštuose išdėstytus sprendimus, kuriais atmesta ieškovių paraiška dalyvauti ribotame konkurse dėl nesuplanuoto keleivių vežimo oru paslaugų ir oro taksi nuomos paslaugų teikimo (OL 2011/S 192‑312059), ir 2012 m. vasario 28 d. Komisijos sprendimą sudaryti sutartį su kita bendrove ir, antra, prašymo atlyginti nuostolius
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Gervasoni (pranešėjas) ir L. Madise,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. vasario 28 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2011 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL 2011/S 192‑312059) paskelbusi skelbimą apie pirkimą Europos Komisija pradėjo konkursą PMO2/PR/2011/103 dėl pagrindinės sutarties, pavadintos „Nesuplanuoto keleivių vežimo oru paslaugos, oro taksi nuomos paslaugos“, sudarymo. Per šį konkursą siekta atrinkti nesuplanuoto keleivių vežimo oru paslaugų teikėją, įgaliotą teikti oro taksi nuomos paslaugas ir užtikrinti Europos Komisijos pirmininko ir kitų narių, Europos Parlamento pirmininko, Europos Tarybos pirmininko, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir visų lydinčiųjų asmenų vežimą daugiausia Europos Sąjungos teritorijoje.
2 Nagrinėjamai pirkimo sutarčiai sudaryti skelbime apie pirkimą buvo numatyta riboto konkurso procedūra, reglamentuojama iš dalies pakeisto 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74, ir klaidų ištaisymas OL L 99, p. 18, toliau – Finansinis reglamentas) 91 straipsnio 1 dalies b punkte ir iš dalies pakeisto 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145, toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 122 straipsnio 2 dalyje. Šis konkursas vykdomas dviem etapais. Pirmajame etape patikrinama, ar netenkinami Finansinio reglamento 93 ir 94 punktuose numatyti kriterijai, dėl kurių galėtų būti pašalinama iš konkurso, ir ar tenkinami skelbime apie pirkimą numatyti atrankos kriterijai. Bet kuris suinteresuotasis ūkio subjektas gali dalyvauti šiame pirmajame konkurso etape. Antrajame etape tik atrankos kriterijus atitinkantys kandidatai, kurie nepatenka nė į vieno pašalinimo iš konkurso atvejo taikymo sritį, kviečiami pateikti pasiūlymą ir šiuo tikslu jiems pateikiama specifikacija.
3 Dokumentai ir informacija, kuriuos kandidatai turėjo pateikti per pirmąjį etapą, kad būtų galima įvertinti jų techninį pajėgumą, nurodyti skelbimo apie pirkimą III.2.3 punkte, kuriame numatyta:
„Informacija ir formalumai, reikalingi norint įvertinti atitiktį reikalavimams:
<...>
Apsauga ir saugumas:
kandidatas turi pateikti toliau nurodytus dokumentus, kad paraiška nebūtų atmesta:
– bendrovės veiklos vadovo bendrųjų nuostatų kopiją,
– reagavimo nelaimės atveju plano, aviacijos saugos programos ir saugumo programos aprašymą,
– įstaigos ar įstaigų, atsakingų už tinkamumą skristi ir lėktuvo techninę priežiūrą, išsamius kontaktinius duomenis.
Dėl laikotarpio nuo 1.1.2007 iki šio skelbimo apie sutartį publikavimo dienos:
– konkurso dalyvio visų eksploatuojamų lėktuvų patirtų rimtų avarijų ir incidentų išsamus sąrašas, kompetentingų institucijų išduotos atitinkamos ataskaitos ir prieinamos išvados dėl galimų priežasčių,
– kompetentingų institucijų (privaloma) arba trečiųjų šalių (pasirenkama) išduotos metinės apsaugos ir saugumo audito ataskaitos ir rezultatų bei veiksmų, kurių imamasi jų pagrindu, santrauka,
– paminėti visus patikrinimus, atliktus pagal Direktyvą 2004/36/EB (SAFA).
<...>“
4 2011 m. lapkričio 7 d. Flying Holding NV savo dviejų dukterinių bendrovių Flying Group Lux SA ir Flying Service NV (toliau kartu – ieškovės) vardu pateikė paraišką dalyvauti aptariamame ribotame konkurse.
5 2011 m. lapkričio 18 d. Komisija paprašė ieškovių pateikti papildomos informacijos, susijusios visų pirma su jų techniniu pajėgumu. Ieškovės Komisijai atsakė 2011 m. lapkričio 28 d. ir pateikė jai kelis dokumentus.
6 2011 m. gruodžio 2 d. Komisija dar paprašė ieškovių papildomos informacijos ir nurodė, kad skelbime apie pirkimą jų buvo prašoma pateikti įstaigos ar įstaigų, atsakingų už tinkamumą skraidyti ir lėktuvo techninę priežiūrą, išsamius kontaktinius duomenis ir, kiek tai susiję Flying Group Lux, jos reagavimo nelaimės atveju plano aprašymą ir metines apsaugos ir saugumo audito ataskaitas.
7 2011 m. gruodžio 6 d ieškovės išsiuntė Komisijai naujus dokumentus ir nurodė, kad jos pateikia tik 2011 m. apsaugos ir saugumo ataskaitą, nes Flying Group Lux buvo įsteigta tik 2008 m., ir kad Liuksemburgo civilinės aviacijos institucijos neparengė jokios 2009 ar 2011 m. ataskaitos.
8 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijai skirtame rašte, kuriame pateikiamas atsakymas į jos 2011 m. gruodžio 8 d. elektroninį laišką, Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnyba nurodė, kad kelis kartus atliko Flying Group Lux auditą, įskaitant keletą kartų atliktą bendrąjį auditą 2009, 2010 ir 2011 metais, kai buvo sprendžiama dėl oro vežėjo licencijos (Air Officer’s Certification, toliau – AOC) išdavimo ir jos pratęsimo.
9 2011 m. gruodžio 15 d. Komisija informavo ieškoves apie jų paraiškos dalyvauti ribotame konkurse atmetimą. Ji nusprendė, kad jų paraiškos byla nebuvo „tiksli, sąžiningai parengta ir išsami“. Ieškovės nepateikė skelbimo apie pirkimą dalyje „Apsauga ir saugumas“ reikalaujamų dokumentų, nors Komisijai buvo pranešta, kad 2009 ir 2010 metais buvo atliktas Flying Group Lux auditas, susijęs su apsauga ir saugumu. Be to, ji nurodė, kad vertinimo komitetas nusprendė atmesti ieškovių paraišką vadovaudamasis Finansinio reglamento 94 straipsnio b punktu, kuriame numatyta, jog sutartis nesudaroma su kandidatais, kurie vykdant su šia sutartimi susijusią viešąją pirkimo procedūrą yra kalti dėl neteisingos informacijos, kuri perkančiosios organizacijos reikalavimu yra viena iš dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje sąlygų, pateikimo arba kurie visai nepateikė šios informacijos.
10 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijai skirtame laiške ieškovės paaiškino, kad prašomų 2009 ir 2010 metų ataskaitų jos nepateikė dėl to, kad suprato, jog skelbime apie pirkimą buvo kalbama apie specialų apsaugos ir saugumo auditą, o ne apie bendrąjį auditą, kurio viena iš dalių skirta apsaugai ir saugumui; būtent tokio audito ataskaitas nagrinėjamu atveju parengė Liuksemburgo civilinės aviacijos institucijos. Be to, jos nurodė, kad 2011 m. pradžioje pradėjo veikti nauja duomenų bazė ir į ją nebuvo įtraukti 2009 ir 2010 metų duomenys, dėl ko buvo galima manyti, kad jie neegzistuoja. Galiausiai jos pateikė bendrojo audito ataskaitas: „pré-AOC“ (2009 m.), „AOC Continuous Oversight Audit“ (2010 m.) ir „Surveillance continue d’AOC“ (2011 m.).
11 2012 m. sausio 17 d. Komisija patvirtino savo sprendimą atmesti ieškovių paraiškas. Ji nusprendė, kad, kalbant apie pateiktinus dokumentus, nebuvo jokio dviprasmiškumo.
12 2012 m. sausio 18 d. ieškovės informavo Komisiją apie savo ketinimą apskųsti šį sprendimą Bendrajam Teismui ir pareiškė, kad „ateinančiomis dienomis“ jos pateiks įrodymą, jog prašomų ataskaitų Flying Group Lux negalėjo gauti, nes kompetentinga institucija, t. y. Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnyba, jų nebuvo parengusi.
13 2012 m. sausio 25 d. Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnyba Flying Group Lux parašė:
„[Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnyba] mano būtina paaiškinti, kad bendrojo audito „pré-AOC“ ir audito, susijusio su AOC pratęsimu, viena iš dalių yra „Quality system, flight safety management et security (sûreté)“. Be to, nuo 2012 m. „[Liuksemburgo] civilinės aviacijos tarnyba atliks ir labiau specializuotą auditą, įskaitant auditą, susijusį su saugumo klausimais, dėl kurio susitarė institucija ir ūkio subjektai vadovaudamiesi metine audito ir patikrinimų programa.“
14 Tą pačią dieną Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnyba išsiuntė Komisijai to paties turinio raštą, kuriame pridūrė, kad 2010 m. vasario 12 d. Flying Group Lux skirtame laiške ji nurodė, jog kaip kopiją pridės sričių, kurias apėmė atliktas auditas, sąrašą.
15 Po pirmojo riboto konkurso etapo teikti pasiūlymą pasiūlyta tik vienai kandidatei Abelag Aviation NV. Išnagrinėjus šį pasiūlymą, 2012 m. vasario 28 d. priimtas sprendimas su ja sudaryti sutartį. Sprendimas sudaryti sutartį buvo paskelbtas 2012 m. balandžio 28 d. Oficialiajame leidinyje (OL S 83‑135396, p. 101).
Procesas ir šalių reikalavimai
16 Pareiškimais – juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. vasario 23 d. ir 2012 m. birželio 28 d. – ieškovės pareiškė šiuos ieškinius.
17 2012 m. rugsėjo 4 d. aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos T‑91/12 ir T‑280/12 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.
18 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į antrąją kolegiją, todėl ši byla buvo paskirta šiai kolegijai.
19 Išklausęs teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, imdamasis proceso organizavimo priemonių, pateikė ieškovėms ir Komisijai klausimą, į kurį šios turėjo atsakyti žodžiu per posėdį.
20 2014 m. vasario 28 d. posėdyje buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo raštu ir žodžiu pateiktus klausimus.
21 Byloje T‑91/12 ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Komisijos 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2012 m. sausio 17 d. raštuose išdėstytus sprendimus atmesti jų paraišką dalyvauti ribotame nagrinėjamo pirkimo konkurse;
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
22 Šioje byloje Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
23 Byloje T‑280/12 ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2012 m. vasario 28 d. Komisijos sprendimą sudaryti aptariamą sutartį su kita bendrove,
– įpareigoti Komisiją padengti jų patirtą žalą: 1 014 400 EUR sumą su 2,9 % dydžio palūkanomis, kol bus priimtas teismo sprendimas, o nuo jo priėmimo dienos – 3 % dydžio delspinigius iki visiško sumokėjimo dienos,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
24 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną arba, nepatenkinus pirmojo prašymo, kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
25 Ieškovės prašo, pirma, panaikinti 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą atmesti jų paraišką dalyvauti aptariamame konkurse, tariamai 2012 m. sausio 17 d. Komisijos rašte išdėstytą sprendimą patvirtinti šį atmetimą ir 2012 m. vasario 28 d. Komisijos sprendimą sudaryti sutartį su kita bendrove ir, antra, įpareigoti atlyginti nuostolius.
A – Dėl prašymų panaikinti (bylos T‑91/12 ir T‑280/12)
1. Dėl prašymų panaikinti 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą ir jos 2012 m. sausio 17 d. rašte tariamai išdėstytą sprendimą (byla T‑91/12)
a) Dėl prašymo panaikinti 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą.
26 Ieškovės teigia, kad priėmusi 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Komisija pažeidė, pirma, Įgyvendinimo taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį, antra, jų teisę į gynybą, gero administravimo principą ir Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalį ir, trečia, proporcingumo principą.
Dėl ieškinio pagrindo, siejamo su Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalies ir Įgyvendinimo taisyklių 135 straipsnio 5 dalies pažeidimu
27 Ieškovės teigia, kad Komisija, paprašiusi pateikti Liuksemburgo institucijų parengtus dokumentus, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 135 straipsnį, nes ji pareikalavo pateikti daugiau informacijos, nei to reikalauja sutarties objektas, ir taip neatsižvelgė į teisėtus ūkio subjektų interesus. Be to, Komisija pažeidė ir Finansinio reglamento 89 straipsnį, pagal kurį reikalaujama laikytis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų.
28 Dėl pirmos šio ieškinio dalies, siejamos su Įgyvendinimo taisyklių 135 straipsnio 5 dalies pažeidimu, reikia priminti, kad pagal šią nuostatą:
„Susitariančiosios institucijos [perkančiosios organizacijos] negali reikalauti platesnės informacijos, įrodančios kandidato ar konkurso dalyvio finansinį, ekonominį, techninį ar profesinį pajėgumą, nei pats sutarties objektas, ir atsižvelgia į ekonominių subjektų teisėtus interesus, visų pirma susijusius su įmonės techninių ir verslo paslapčių apsauga.“
29 Nagrinėjamu atveju Komisija iš tikrųjų reikalavo pateikti Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnybos parengtas metines apsaugos ir saugumo audito ataskaitas dėl Flying Group Lux (žr. šio sprendimo 6 ir 7 punktus).
30 Tačiau reikia pažymėti, kad, pirma, pagal skelbimo apie pirkimą II.1.2 punktą pagrindinė išvykimo vieta yra Briuselis (Belgija), nors neatmetamos išvykimo ir iš kitų miestų, kaip antai Liuksemburgo (Liuksemburgas), kuriame taip pat yra Sąjungos institucijų būstinių, galimybės, ir, antra, bendrovė kandidatė Flying Group Lux yra įsteigta Liuksemburge.
31 Tokiomis sąlygomis reikalavimas pateikti Liuksemburgo institucijų dokumentus nėra didesnis, nei reikalauja sutartis, ir nepažeidžia atitinkamo ūkio subjekto, kuris be šių dokumentų net nebūtų galėjęs pateikti paraiškos, interesų.
32 Dėl antros šio ieškinio pagrindo dalies, siejamos su tuo, kad Komisija pažeidė Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį, pagal kurią reikalaujama laikytis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų, pakanka pažymėti, kad ieškovės tik nurodo šį pažeidimą teigdamos, jog nesilaikyta Įgyvendinimo taisyklių 135 straipsnio 5 dalies, tačiau konkretaus tai pagrindžiančio argumento nepateikia.
33 Todėl ieškinio pagrindas, siejamas su Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalies ir Įgyvendinimo taisyklių 135 straipsnio 5 dalies pažeidimu, turi būti atmestas.
Dėl ieškinio pagrindų, siejamų su ieškovių teisės į gynybą, gero administravimo principo ir Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalies pažeidimu
34 Šiais ieškinio pagrindais ieškovės iš esmės kaltina Komisiją tuo, kad ši kreipėsi į Liuksemburgo institucijas siekdama gauti, kaip ji manė, būtiną informaciją (Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalies pažeidimas), o vėliau ta informacija vadovavosi iš anksto apie tai nepranešusi ir nesuteikusi galimybės joms dėl šios informacijos pareikšti savo nuomonės (teisės į gynybą ir gero administravimo principo pažeidimas). Taigi, visų pirma reikia išnagrinėti ieškinio pagrindą, siejamą su Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalies pažeidimu, o tada pagrindus, kuriuose nurodomas teisės į gynybą ir gero administravimo principo pažeidimas.
– Dėl ieškinio pagrindo, siejamo su Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalies pažeidimu
35 Ieškovės dublike tvirtina, kad Komisija pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalį, nes tam, kad gautų, kaip pati manė, būtiną informaciją, ji kreipėsi tiesiogiai į Liuksemburgo institucijas. Iš tikrųjų Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnyba nepatenka tarp šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų. Ieškovės teigia, kad šis ieškinio pagrindas yra priimtinas, nes jis pagrįstas Komisijos atsiliepime į ieškinį nurodytomis teisinėmis aplinkybėmis.
36 Visų pirma reikia išnagrinėti Komisijos ginčijamą ieškinio pagrindo priimtinumą.
37 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą „vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.“
38 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad, pirma, Komisija Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalį pirmą kartą paminėjo savo atsiliepime į ieškinį, kai nurodė, kad ji turėjo teisę pateikti Liuksemburgo civilinės aviacijos institucijoms paklausimą, kad patikrintų ieškovių teiginius, ir, antra, ieškovės su šio straipsnio pažeidimu siejamą pagrindą pirmą kartą nurodė dublike.
39 Iš to matyti, kad ieškovių pagrindas grindžiamas teisės aplinkybe – nagrinėjamu atveju tai yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima konsultuotis su atitinkamomis nacionalinės valdžios institucijomis, – kuri buvo nurodyta vykstant šiam procesui. Šis pagrindas siejamas su nagrinėjamos nuostatos pažeidimu, o ne konsultacijų su nacionalinės valdžios institucijomis neteisėtumu. Taigi, priešingai, nei teigia Komisija, nagrinėjamu atveju nesvarbu, kad ši konsultacija pirmą kartą paminėta 2011 m. gruodžio 15 d. rašte, dėl kurio pareikštas šis ieškinys.
40 Todėl ieškinio pagrindas, siejamas su tuo, kad Komisija pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalį, turi būti pripažintas priimtinu.
41 Dėl šio pagrindo pagrįstumo reikia priminti, kad nagrinėjamoje nuostatoje numatyta:
„Jeigu susitariančiosioms institucijoms [perkančiosioms organizacijoms] kyla abejonių, ar kandidatai arba konkurso dalyviai nėra atsidūrę nė vienoje iš situacijų, dėl kurių jiems būtų neleidžiama sudaryti sutartį, jos gali pačios kreiptis į 3 dalyje nurodytas kompetentingas institucijas, prašydamos suteikti jų manymu būtiną informaciją apie tokią situaciją.“
42 Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Kaip pakankamą įrodymą, kad kandidatas ar konkurso dalyvis, su kuriuo numatoma sudaryti sutartį, nėra atsidūręs vienoje iš Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies a, b ar e punktuose aprašytų situacijų, susitariančioji institucija [perkančioji organizacija] priima naujausią išrašą iš teismo protokolo arba, jeigu jo nėra, naujausią jam lygiavertį dokumentą, išduotą kilmės šalies teismo ar administracinės institucijos, liudijantį, kad šie reikalavimai yra patenkinti. Kaip patenkinamą įrodymą, kad kandidatas ar konkurso dalyvis nėra atsidūręs Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies d punkte aprašytoje situacijoje, susitariančioji institucija [perkančioji organizacija] priima atitinkamos valstybės kompetentingos institucijos išduotą naujausią pažymą.
<…>“
43 Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai tvirtina ieškovės, Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnyba nepatenka tarp Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų, į kurias daroma nuoroda to paties straipsnio 5 dalyje. Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 3 dalyje, siejamoje su Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalimi, minimos tik „teismo ar administracinės institucijos“, galinčios išduoti išrašą iš teismo protokolo arba jam lygiavertį dokumentą (pirmas sakinys), ir „kompetentingos institucijos“, galinčios išduoti pažymą apie sumokėtas socialinio draudimo išmokas ir mokesčius (antras sakinys).
44 Vis dėlto negalima daryti išvados, kad buvo pažeista Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalis, nes ši nuostata netaikoma tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju, kai Komisija kreipiasi į nacionalinės valdžios institucijas, kad patikrintų, ar esama Finansinio reglamento 94 straipsnio b punkte numatytų draudimo dalyvauti konkurse atvejų.
45 Iš tikrųjų iš Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalies struktūros ir teksto matyti, kad ši dalis taikoma tik tuo atveju, kai perkančioji organizacija abejoja dėl to, ar esama Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies a, b, d ir e punktuose numatytų draudimo dalyvauti konkurse atvejų.
46 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kandidatai ir dalyviai pateikia tinkamai pasirašytą garbės pareiškimą su nurodyta data, kuriame patvirtina, kad jie nėra atsidūrę nė vienoje iš situacijų, nurodytų Finansinio reglamento 93 ar 94 straipsniuose (pirma pastraipa). Tačiau šiame straipsnyje numatyta, kad per atitinkamas procedūras kandidatai pateikia 3 dalyje nurodytas pažymas (antra pastraipa).
47 Taigi, nors Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalyje daroma bendra nuoroda į „draudimo dalyvauti konkurse atvejus“, iš toje dalyje daromos nuorodos į šio straipsnio 3 dalį ir teiginio, kad „[perkančiosios organizacijos] gali pačios kreiptis į 3 dalyje nurodytas kompetentingas institucijas“, matyti, kad 5 dalis taikoma tuo atveju, kai kandidatai neturi pareigos pateikti 3 dalyje nurodytų pažymų, susijusių su Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies a, b, d ir e punktuose numatytais draudimo dalyvauti konkurse atvejais, o perkančioji organizacija nori įsitikinti, kad šie kandidatai nėra vienoje iš tokių situacijų.
48 Todėl, kadangi nagrinėjamu atveju Komisija norėjo įsitikinti, kad ieškovės nepateikė neteisingos informacijos, kaip ji suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento 94 straipsnio b punktą, o ne pagal to paties reglamento 93 straipsnio 1 dalį, ji neprivalėjo laikytis Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalies.
49 Iš to darytina išvada, kad ieškinio pagrindas, siejamas su tuo, kad pažeista Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalis, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
50 Be to, kadangi ieškovės nenurodo jokio kito pagrindo dėl to, kad Komisijos konsultacijos su nacionalinės valdžios institucijomis buvo neteisėtos, nereikia tikrinti, ar tarp šią konsultaciją pagrindžiančių nuostatų ar principų yra kitas teisinis pagrindas.
– Dėl ieškinio pagrindų, siejamų su teisės į gynybą ir gero administravimo principo pažeidimu
51 Ieškovės tvirtina, kad jų teisė į gynybą buvo pažeista, nes Komisija Finansinio reglamento 94 straipsnio b punkto taikymą ir jų paraiškų atmetimą pateisino nurodžiusi Liuksemburgo valdžios institucijų suteiktą informaciją, kuri joms nebuvo pranešta, kad jos galėtų dėl jos pateikti pastabų prieš priimant 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą.
52 Ieškovės teigia, kad, nesuteikusi galimybės joms pareikšti pozicijos dėl Liuksemburgo valdžios institucijų suteiktos informacijos prieš priimdama 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą, Komisija taip pat pažeidė gero administravimo principą.
53 Dėl ieškinio pagrindo, siejamo su ieškovių teisės į gynybą pažeidimu, reikia pažymėti, kad Komisija per teismo posėdį ginčijo jo taikymą nagrinėjamu atveju. Ji tvirtino, kad laikėsi visų viešųjų pirkimų srityje taikytinų teisės nuostatų ir kad nė viena šių nuostatų jos neįpareigoja išklausyti ieškoves prieš priimant šioje byloje ginčijamą sprendimą.
54 Šiuo klausimu reikia priminti nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią bet kokiame prieš asmenį pradėtame procese, kurio pabaigoje gali būti priimtas jam nepalankus sprendimas, teisės į gynybą paisymas yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, kuris turi būti užtikrintas net tuo atveju, kai nėra atitinkamą procesą reglamentuojančių normų, nesvarbu, kokia tai būtų sritis, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo paramos sustabdymas, sumažinimas ar panaikinimas (1996 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Lisrestal ir kt., C‑32/95 P, Rink. p. I‑5373, 21 punktas), procesas dėl Komisijos nario teisės į pensiją panaikinimo (2006 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Cresson, C‑432/04, Rink. p. I‑6387, 104 punktas) ar procesas dėl augalų apsaugos produktų leidimo išdavimo (2008 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bayer CropScience ir kt. / Komisija, T‑75/06, Rink. p. II‑2081, 130 punktas).
55 Taigi, tai, jog jokioje Finansinio reglamento ar Įgyvendinimo taisyklių nuostatoje nenumatyta, kad turi būti paisoma teisės į gynybą tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju, savaime nereiškia, jog tokia garantija, kaip bendrasis teisės į gynybą laikymosi principas, nenumatyta.
56 Tačiau Komisija ir per teismo posėdį ginčijo šio bendrojo principo taikymą nagrinėjamu atveju motyvuodama tuo, kad, kitaip nei minėtoje teismo praktikoje nurodyti atvejai, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas negali būti laikomas sankciją nustatančiu sprendimu.
57 Šiuo klausimu reikia pripažinti, priešingai, nei teigia Komisija, kad 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas gali būti laikomas sankciją ieškovėms nustatančiu sprendimu.
58 Šis sprendimas bent iš dalies pagrįstas, kaip matyti iš jo teksto, o tai patvirtino ir Komisija per teismo posėdį, Finansinio reglamento 94 straipsnio b punktu, pagal kurį sutartis nesudaroma su kandidatais arba konkurso dalyviais, kurie vykdant su šia sutartimi susijusią viešojo pirkimo procedūrą yra kalti dėl neteisingos informacijos, kuri perkančiosios organizacijos reikalavimu yra viena iš dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje sąlygų, pateikimo arba kurie visai nepateikė šios informacijos.
59 Taigi 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas nėra vien sprendimas, kuriuo atmetama ieškovių paraiška dalyvauti nagrinėjamame konkurse. Tai yra sprendimas, kuriuo ieškovės nedelsiant pašalinamos iš pirkimo nenagrinėjant kitų jų paraiškos vertinimo kriterijų dėl to, kad jos kaltos dėl neteisingos informacijos pateikimo. Šiuo klausimu Komisija paaiškina, kad iš tikrųjų ji buvo informuota, kad, priešingai, nei teigia ieškovės, kompetentingos valdžios institucijos 2009 ir 2010 m. atliko metinį apsaugos ir saugumo auditą ir kad jų paraiška dėl to nebuvo „tiksli ir sąžiningai parengta“, todėl turėjo būti taikomas Finansinio reglamento 94 straipsnio b punktas.
60 Teismo praktikoje nuspręsta, kad priemonės, kaip antai laikinas ūkio subjektų pašalinimas iš Sąjungos paramos skyrimo schemos, gali būti kvalifikuojamos kaip administracinės sankcijos. Pagal šią teismo praktiką laikantis Sąjungos paramos schemos sąlygų, pagal kurias parama gali būti suteikta tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas yra tikrai sąžiningas ir patikimas, sankcija, skiriama nesilaikant šių reikalavimų, yra specifinė administracinė priemonė, kuri yra sudedamoji paramos schemos dalis ir skirta užtikrinti tinkamam viešųjų Sąjungos lėšų administravimui (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bonda, C‑489/10, 28–30 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
61 Kaip ir šiose Sąjungos pagalbos schemose, Sąjungos institucijų vykdomus pirkimus reglamentuojančiose nuostatose, t. y. Finansinio reglamento 93 ir 94 straipsniuose, numatyti įvairūs draudimo dalyvauti šių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo ar jų skyrimo procedūrose atvejai siekiant išvengti pažeidimų ir kovoti su sukčiavimu bei korupcija (Finansinio reglamento 25 konstatuojamoji dalis).
62 Be to, Finansinio reglamento 95 straipsnyje numatyta, kad duomenys apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kurie yra patekę į vieną iš situacijų, nurodytų, pavyzdžiui, 94 straipsnyje, saugomi Komisijos administruojamoje duomenų bazėje ir kad valdžios institucijos, dalyvaujančios vykdant biudžetą, turi galimybę naudotis duomenų bazėje esančia informacija ir gali atsižvelgti į ją sudarydami sutartis, susijusias su biudžeto vykdymu.
63 Tai reiškia, kad sprendimas, kuriuo ieškovės pašalintos iš nagrinėjamo pirkimo, turi administracinės sankcijos požymių, nors nagrinėjamu atveju jokia informacija apie ieškoves nebuvo perduota į Finansinio reglamento 95 straipsnyje nurodytą duomenų bazę.
64 Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas negali būti laikomas nustatančiu ieškovėms sankciją, reikia priminti, kad pagal teismo praktiką dėl teisės į gynybą principo laikymosi šis principas yra visuotinai taikomas ne tik tais atvejais, kai institucija numato skirti sankciją, bet ir per bet kurią prieš atitinkamą asmenį nukreiptą procedūrą, kurios pabaigoje gali būti priimtas jam nepalankus sprendimas (žr. šio sprendimo 54 punktą; pagal analogiją žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo M., C‑277/11, 85 punktą).
65 Šioje byloje 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas, net jei nėra sankciją nustatantis sprendimas, yra bent ieškovėms nepalankus aktas, kuris stipriai paveikia jų interesus, nes sukelia sunkių ekonominių pasekmių (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo New Europe Consulting ir Brown / Komisija, T‑231/97, Rink. p. II‑2403, 43 punktą) arba apskritai sunkių pasekmių jų padėčiai (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo AZ / Komisija, F‑26/10, 51 punktą). Iš tikrųjų toks sprendimas, kuriuo atmetama ieškovių paraiška dėl būtent neteisingos informacijos remiantis Finansinio reglamento 94 straipsnio b punktu, gali mažų mažiausiai pakenkti jų reputacijai ir, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 62 punkte, turėti pasekmių, peržengiančių nagrinėjamo pirkimo ribas.
66 Be to, reikia pripažinti, kad 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas nėra vien administracijos atsakymas į pateiktą paraišką dalyvauti konkurse siekiant laimėti viešojo pirkimo sutartį. Jis priimtas po to, kai Liuksemburgo valdžios institucijoms buvo pateiktas prašymas suteikti informacijos, nes Komisijai kilo abejonių dėl ieškovių 2011 m. gruodžio 6 d. laiške nurodytų teiginių teisingumo (šio sprendimo 7 punktas); remiantis šiais teiginiais, dėl Flying Group Lux nebuvo parengta jokia metinė apsaugos ir saugumo ataskaita už 2009 ir 2010 metus. Taigi Komisija detaliau išnagrinėjo tam tikrą ieškovių paraiškos elementą ir šiuo prašymu suteikti informacijos ėmėsi veiksmų, kad patikrintų ieškovių teiginius, dėl kurių vėliau buvo priimtas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas.
67 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija nagrinėjamu atveju turėjo taikyti bendrąjį teisės į gynybą užtikrinimo principą.
68 Šia išvada nepaneigiamas Komisijos per teismo posėdį nurodytas argumentas, kad pranešimas ieškovėms apie Liuksemburgo valdžios institucijų 2011 m. gruodžio 12 d. laišką siekiant užtikrinti teisės į gynybą paisymą būtų pažeidęs Finansinio reglamento 99 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 148 straipsnį, kuriuose iš esmės numatyta, kad, vykstant viešojo pirkimo procedūrai, perkančioji organizacija ir kandidatai arba konkurso dalyviai bendrauja taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir vienodo požiūrio sąlygos. Komisijos teigimu, pranešimas ieškovėms apie Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnybos laišką būtų suteikęs joms galimybę papildyti paraišką ir dėl to privilegiją kitų kandidatų nenaudai.
69 Šiuo atžvilgiu pakanka priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką vienodo požiūrio principas draudžia panašias situacijas vertinti skirtingai, o skirtingas – vienodai, jei tokio vertinimo negalima objektyviai pagrįsti (1986 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Klensch ir kt., 201/85 ir 202/85, Rink. p. 3477, 9 punktas ir 2005 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AFCon Management Consultants ir kt. / Komisija, T‑160/03, Rink. p. II‑981, 91 punktas).
70 Nagrinėjamu atveju ieškovių, nors jos buvo kandidatės, pateikusios paraišką dalyvauti nagrinėjamame ribotame konkurse, o šį statusą turėjo ir kiti paskelbti kandidatai, padėtis jas individualizavo ir ši padėtis nelaikytina panašia į kitų kandidatų padėtį, nes tik dėl jų Komisija atliko patikrinimus (žr. šio sprendimo 66 punktą). Todėl Komisijos pranešimas ieškovėms apie Liuksemburgo valdžios institucijų atsiųstą laišką vykstant šiam patikrinimui nepažeidė vienodo požiūrio principo.
71 Vis dėlto iš viso to, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad dėl to, jog Komisija nepranešė ieškovėms apie Liuksemburgo civilinės aviacijos institucijų laišką, t. y. dėl teisę į gynybą paveikiančio pažeidimo, turi būti panaikintas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas.
72 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kai teismas mano, kad padarytas toks pažeidimas, jis turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines ir teisines aplinkybes, vykstant ginčijamai procedūrai būtų pasiektas kitas rezultatas, jei ieškovės būtų galėjusios geriau užtikrinti savo gynybą nesant tokio pažeidimo (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware / Taryba, C‑141/08 P, Rink. p. I‑9147, 81, 88, 92, 94 ir 107 punktus; pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo G. ir R., C‑383/13 PPU, 40 punktą).
73 Taigi reikia išnagrinėti, ar tuo atveju, jeigu Komisija būtų suteikusi ieškovėms galimybę pateikti pastabų dėl 2011 m. gruodžio 12 d. Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnybos laiško, ji būtų priėmusi tokį patį sprendimą pašalinti dėl neteisingos informacijos, kaip tai suprantama pagal Finansinio reglamento 94 straipsnio b punktą.
74 Pirma, iš bylos dokumentų matyti, kad Komisija pagrįstai nusprendė, atsižvelgusi į pirma nurodytą Liuksemburgo valdžios institucijų laišką, kad ieškovių informacija yra netiksli. Jos savo 2011 m. gruodžio 6 d. laiške tvirtino, kad dėl Flying Group Lux nebuvo parengta jokia 2009 ar 2010 m. apsaugos ir saugumo ataskaita, nors Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnyba savo 2011 m. gruodžio 20 d. laiške nurodė, kad buvo parengtos tų metų bendrosios ataskaitos dėl AOC išdavimo ir pratęsimo ir jose buvo skyriai „Apsauga“ ir „Saugumas“. Be to, ieškovės savo 2011 m. gruodžio 20 d. laiške, išsiųstame atsakant į 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą, kuriuo jos kaltinamos pateikusios neteisingą informaciją, pripažino, kad pirma nurodytose bendrosiose ataskaitose buvo duomenų, susijusių su aptariamos oro bendrovės apsaugos ir saugumo vertinimu, priešingai, nei jos teigia savo rašytiniuose dokumentuose (žr. šio sprendimo 80 punktą), nes jos nurodė kaip šio laiško priedą nusiuntusios minėtas bendrąsias ataskaitas „ir jose pažymėjusios aspektus dėl saugumo ir apsaugos“ (taip pat žr. šio sprendimo 81–87 punktus).
75 Antra, kai, kaip nagrinėjamu atveju, pranešti netikslūs duomenys, Komisija neturi kito pasirinkimo, kaip tik taikyti Finansinio reglamento 94 straipsnio b punktą ir atmesti atitinkamą paraišką. Kaip Komisija teisingai nurodė per teismo posėdį, „neteisingos informacijos“ sąvoka apima tiek sąmoningai klaidingą informaciją, tiek klaidingą informaciją dėl aplaidumo, todėl nustačius netikslumą nebereikia vertinti jo priežasčių.
76 Tokiomis aplinkybėmis, net jei ieškovėms būtų pranešta apie Liuksemburgo institucijų 2011 m. gruodžio 12 d. laišką ir jos būtų paaiškinusios, kad jų informacija apie prašomų ataskaitų nebuvimą pateikta dėl nesusipratimo, ką jos vėliau padarė 2011 m. gruodžio 20 d. laiške, Komisija būtų galėjusi tik konstatuoti, kad ši informacija tebėra netiksli, ką ji galiausiai pabrėžė per teismo posėdį.
77 Tai, beje, patvirtina 2012 m. sausio 17 d. Komisijos laiškas, kurį ji išsiuntė atsakydama į pirma nurodytą ieškovių 2011 m. gruodžio 20 d. laišką. Jame Komisija įvertino ieškovių argumentus dėl nesusipratimo vien kaip galinčius įrodyti jų paraiškos neišsamumą ir taip netiesiogiai pripažino, kaip ji nurodė atsakydama per posėdį į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą, kad šie argumentai negalėjo nei pateisinti, nei a fortiori paneigti išvados dėl neteisingos informacijos.
78 Tai reiškia, kad nors ieškovėms nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų prieš priimant 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą, ši aplinkybė, atsižvelgiant į konkrečius bylos duomenis, nepateisina šio sprendimo panaikinimo. Todėl ieškinio pagrindas, siejamas su teisės į gynybą pažeidimu, turi būti atmestas.
79 Tokiomis aplinkybėmis ieškinio pagrindas, siejamas su gero administravimo principo pažeidimu pateikiant tuos pačius argumentus, kurie nurodyti pagrindžiant ieškinio pagrindą, susijusį su teisės į gynybą pažeidimu, taip pat negali būti pripažintas pagrįstu. Iš tikrųjų gero administravimo principas, kaip jį aiškina ieškovės, painiojamas su teise būti išklausytam, kurią apima teisės į gynybą užtikrinimo principas.
Dėl ieškinio pagrindo, siejamo su proporcingumo principo pažeidimu
80 Ieškovių teigimu, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas, kiek juo draudžiama dalyvauti nagrinėjamame ribotame konkurse, nors visa reikšminga informacija, tiesiogiai susijusi su pirkimo objektu, Komisijai buvo perduota laiku. Iš tikrųjų ieškovės neturėjo galimybės pateikti skelbime apie pirkimą reikalaujamų 2009 m. ir 2010 m. apsaugos ir saugumo audito ataskaitų, nes tokių ataskaitų Liuksemburgo institucijos neparengė, o ataskaitos „pré-AOC“ ir „AOC Continuous Oversight Audit“ nebuvo tos, kurių reikalauta skelbime apie pirkimą, nes jose buvo tik tam tikra su saugumu susijusi informacija, o specialios ataskaitos dėl apsaugos rengiamos tik nuo 2012 m. Be to, ataskaitoje „pré-AOC“ nesiekta įvertinti ūkio subjekto užtikrinamos apsaugos ir saugumo ir ji buvo rengiama remiantis ataskaita „AOC Continuous Oversight Audit“, kuri atlikus 2009 m. auditą nebuvo baigta, o 2010 m. auditas dar nebuvo pradėtas.
81 Visų pirma pažymėtina, kaip pačios ieškovės pripažino 2011 m. gruodžio 20 d. laiške, išsiųstame atsakant į 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą, kad ataskaitose „pré-AOC“ ir „AOC Continuous Oversight Audit“ buvo duomenų, susijusių su aptariamos oro bendrovės užtikrinamos apsaugos ir saugumo įvertinimu (žr. šio sprendimo 74 punktą), dėl ko būtų galima daryti išvadą, kad šios ataskaitos atitiko skelbimo apie pirkimo reikalavimus, nes Liuksemburgo institucijos nebuvo parengusios specialiai apsaugai ir saugumui skirtų 2009 ir 2010 m. ataskaitų.
82 Šioje instancijoje pateikti argumentai neleidžia paneigti šio teiginio.
83 Pirma, ataskaita „pré-AOC“ iš esmės nesiekiama įvertinti ūkio subjekto užtikrinamos apsaugos ir saugumo. Ieškovės dublike paaiškino, o Komisija joms neprieštaravo, kad ataskaita „pré-AOC“ rengiama tuo etapu, kai rengiamasi išduoti AOC, ir kad „pré-AOC“ patikrinimas atliekamas siekiant patikrinti ūkio subjekto gebėjimą planuoti, rengti ir vykdyti savo operacijas.
84 Vis dėlto iš šios atskaitos, pridėtos prie 2011 m. gruodžio 20 d. ieškovių rašto, matyti, kad kai kurie aspektai, dėl kurių atliekama kontrolė, yra susiję su kontroliuojamos oro bendrovės apsauga ir saugumu. Tas pats galioja dėl skraidančiojo personalo, būtent pilotų, gebėjimų ar duomenų, susijusių su reagavimo nelaimės atveju procedūromis. Tam net skirtas atskiras skyrius „Apsauga“. Kaip teisingai pabrėžia Komisija, išankstinės kontrolės prieš išduodant oro vežėjo licenciją paskirtis – patikrinti, ar vežėjas turi profesinių ir organizacinių gebėjimų, būtinų atitinkamų orlaivių apsaugai ir saugumui užtikrinti. Iš Sąjungos teisės aktų, kuriais kaip atitinkamo audito teisiniu pagrindu remiasi Liuksemburgo civilinės administracijos tarnyba savo ieškovėms siųstuose laiškuose, matyti, kad bet kuriuo momentu civilinėje aviacijoje turi būti užtikrinta didelė ir vienoda Europos piliečių apsauga priimant bendras apsaugos taisykles (2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinančio Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, p. 1), 1 konstatuojamoji dalis; taip pat žr. 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (OL L 373, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 348) 2 konstatuojamąją dalį).
85 Antra, ieškovės klysta teigdamos, kad 2010 m. ataskaitoje „AOC Continuous Oversight Audit“ Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnybos inspektoriai konstatavo, kad 2009 m. audito ataskaita nebuvo baigta, o 2010 m. auditas nepradėtas. Iš šios ataskaitos matyti, kad nuoroda, jog „2009 m. auditas nebaigtas, o 2010 m. auditas nepradėtas“, yra dalyje „Quality System“ (kokybės sistema), taigi ji susijusi su „Kokybės“ aspekto vertinimu, o auditas dėl „Flight Safety“ (aviacijos saugumas) aspekto tikrai buvo atliktas, kaip tai matyti iš įvairių šioje dalyje pateikiamų pastabų.
86 Trečia, negalima atsižvelgti į ieškovių teiginius, grindžiamus 2012 m. sausio 25 d. Liuksemburgo institucijų Komisijai nusiųstu raštu, nes pagal nusistovėjusią teismo praktiką ginčijamo akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, buvusias priimant aktą, ir, be kita ko, į informaciją, kurią institucija galėjo turėti tuo metu, kai priėmė aktą (1979 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija / Komisija, 15/76 ir 16/76, Rink. p. 321, 7 punktas; šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija / Komisija, C‑197/99 P, Rink. p. I‑8461, 86 punktą).
87 Bet kuriuo atveju iš 2012 m. sausio 25 d. Liuksemburgo institucijų rašto matyti, kad ieškovių teiginys, jog ataskaitose „pré-AOC“ ir „AOC Continuous Oversight Audit“ pateikiama tik informacija apie aviacijos saugumą, turi būti atmestas. Šiame rašte aiškiai nurodytas aviacijos „saugumas“ ir teigiama, kad „bendrasis pré-AOC auditas ir auditas dėl AOC pratęsimo, kuriuos atliko [Civilinės administracijos tarnyba], apima Quality system, flight safety, management et security (saugumas) aspektus“. Kadangi vartojamas tiek terminas „safety“, tiek „security“, iš skliausteliuose šalia termino „security“ nurodomo žodžio „saugumas“ negalima daryti išvados, kad tikrinamas tik „saugumo“ aspektas. Šį aiškinimą patvirtina prie 2012 m. sausio 25 d. rašto pridėtas laiškas, kuriame paaiškinamas patikrinimo dėl AOC pratęsimo turinys ir kuriame aiškiai atskiriamas saugumo ir apsaugos patikrinimas. Šio aiškinimo nepaneigia 2012 m. sausio 25 d. rašte nurodomas pareiškimas, jog konkrečiai apsaugai skirtas auditas atliekamas nuo 2012 m., iš kurio tik galima padaryti išvadą, jog iki 2012 m. specialios ataskaitos dėl apsaugos neegzistavo, o ne išvadą, kad bendrosiose ataskaitose dėl AOC nebuvo konkretaus apsaugai skirto skyriaus.
88 Be to, kadangi ieškovės yra oro bendrovės, taigi aviacijos sektoriaus profesionalės, jos bet kuriuo atveju turėjo žinoti apie tai, kas tikrinama siekiant gauti teisę skraidyti suteikiančią licenciją, kaip antai AOC. Tai, beje, patvirtina laiškai, Liuksemburgo civilinės aviacijos tarnybos joms atsiųsti prieš atliekant patikrinimus, susijusius su AOC pratęsimu, kuriuos jos pridėjo prie jų 2011 m. gruodžio 20 d. laiško ir kuriuose nurodomi įvairūs šių patikrinimų aspektai, ypač susiję su „Flight safety management“ (skrydžių saugumo valdymas) ir „Security“.
89 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad dėl to, jog ieškovės nepateikė Komisijai 2009 m. ataskaitos „pré-AOC“ ir 2010 m. ataskaitos „AOC Continuous Oversight Audit“ atsakydamos į jos 2011 m. gruodžio 2 d. laišką, jos jai laiku nepateikė visos reikšmingos informacijos.
90 Tokiomis aplinkybėmis dėl atmestos ieškovių paraiškos Komisija negali būti kaltinama tuo, kad nenaudojo priemonių, leidžiančių pasiekti teisėtai viešųjų pirkimų teisės aktais siekiamų tikslų, ir viršijo tai, kas būtina jiems pasiekti (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Liuksemburgas / Parlamentas ir Taryba, C‑176/09, Rink. p. I‑3727, 61 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
91 Todėl ieškinio pagrindas, siejamas su proporcingumo principo pažeidimu, turi būti atmestas.
92 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad prašymas panaikinti 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą turi būti atmestas.
b) Dėl prašymo panaikinti sprendimą, tariamai išdėstytą 2012 m. sausio 17 d. Komisijos laiške
93 Nors Komisija oficialiai nepareiškė nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, ji teigia, kad ieškovės neturi teisės pareikšti ieškinio dėl 2012 m. sausio 17 d. sprendimo, kurio panaikinimas joms nesuteiktų jokios naudos, nes vienintelis 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas yra sprendimas, kuriuo atmetama ieškovių paraiška.
94 Per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą Komisija pažymėjo, kad ji taip pat nesutinka su tuo, kad 2012 m. sausio 17 d. raštas yra aktas, kurį galima ginčyti. Komisijos teigimu, šis raštas nėra sprendimas, kaip jis suprantamas pagal teismo praktiką, nes juo nepakeičiama ieškovių 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu jau apibrėžta teisinė padėtis. 2012 m. sausio 17 d. raštu tik atsakoma į ieškovių 2011 m. gruodžio 20 d. laišką, kuriame nurodomas nesusipratimas, ir jame šis argumentas atmetamas.
95 Šiuo atžvilgiu reikia priminti nusistovėjusią teismų praktiką, pagal kurią ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti tik dėl aktų ar sprendimų, sukeliančių privalomų teisinių padarinių, kurie gali turėti įtakos ieškovo interesams, reikšmingai pakeisdami jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo IBM / Komisija, 60/81, Rink. p. 2639, 9 punktas ir 1998 m. liepos 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Regione Toscana / Komisija, T‑81/97, Rink. p. II‑2889, 21 punktas).
96 Nagrinėjamu atveju 2012 m. sausio 17 d. Komisijos raštas negali būti laikomas reikšmingai pakeičiančiu ieškovių teisinę padėtį. Tik 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas, kuriuo atmesta jų paraiška dalyvauti nagrinėjamame konkurse, sukelia tokių padarinių.
97 Iš tikrųjų 2012 m. sausio 17 d. rašte tik informuojama apie sprendimą atmesti ieškovių paraišką ir paaiškinama, dėl kokių priežasčių tai daroma. Jame Komisija tik primena procedūros iki šio rašto išsiuntimo eigą, įskaitant 2011 m. gruodžio 20 d. laišką (pirma–penkta pastraipos), ir informuoja ieškoves apie egzistuojančias audito ataskaitas Europos ir tarptautinės aviacijos apsaugos srityje (šešta pastraipa) ir apie tai, kad kiti kandidatai neprašė pateikti skelbimo apie pirkimą paaiškinimų (devinta pastraipa). Be to, Komisija jame paaiškina ieškovių paraiškos atmetimo priežastis ir nurodo, kad, pirma, negalėjo būti jokių abejonių dėl reikalaujamų ataskaitų pobūdžio (septinta pastraipa), antra, ieškovės galėjo pateikti reikalaujamas ataskaitas, kaip tai buvo padaryta Flying Group Belgium (aštunta pastraipa), ir, galiausiai, negalima pateisinti net sąžiningo nesusipratimo, dėl ko vertinimo komitetas patvirtino sprendimą atmesti jų paraišką (dešimta pastraipa).
98 Be to, net darant prielaidą, kad, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo vykdoma taikytinose nuostatose numatyta formali peržiūros procedūra, peržiūra, atlikta atsakant į tam tikrą prašymą, galėtų lemti tai, kad dėl akto galima pareikšti ieškinį, šioje byloje tokios peržiūros nebuvo.
99 Priešingai, nei teigia ieškovės, dėl 2012 m. sausio 17 d. rašto nebuvo atlikta reali 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo peržiūra, kurią Komisija būtų pradėjusi ieškovių prašymu, ir jis negali būti vertinamas kaip naujas sprendimas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį.
100 Žinoma, 2011 m. gruodžio 20 d. ieškovių laišką galima aiškinti kaip jų paraiškos dalyvauti nagrinėjamame konkurse atmetimo ginčijimą ir kaip prašymą šį atmetimą peržiūrėti. Paaiškinusios, ką jos laikė nesusipratimu aiškindamos skelbime apie pirkimą nurodytą reikalavimą pateikti kompetentingų institucijų parengtas metines apsaugos ir saugumo ataskaitas (antra, penkta ir šešta pastraipos), ieškovės tame laiške iš tikrųjų nurodė savo susirūpinimą dėl jų paraiškos atmetimo ir kaltinimo pateikus neteisingą informaciją (devinta pastraipa) ir paprašė leisti susitikti su Komisijos tarnybomis (dešimta pastraipa), tikėdamosi, kad jų laiškas paskatins Komisiją jas vertinti kaip patikimas nagrinėjamos sutarties partneres (vienuolikta pastraipa).
101 Vis dėlto iš 2012 m. sausio 17 d. rašto, kuriuo atsakoma į ieškovių 2011 m. gruodžio 20 d. laišką, matyti, kad pagal tai, kaip jis buvo suformuluotas, Komisija neperžiūrėjo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo.
102 Per teismo posėdį Komisija nurodė, kad 2011 m. gruodžio 20 d. ieškovių laiškas ir jo priedai nebuvo pateikti vertinimo komitetui. Šio komiteto paminėjimas 2012 m. sausio 17 d. rašto pabaigoje buvo tik formalumas. Be to, iš šio laiško nematyti, kad būtų nagrinėti nurodyti priedai, nes Komisija tik atsakė į ieškovių teiginį dėl su ataskaitomis susijusio nesusipratimo, o tai neleidžia savaime pripažinti, kad atitinkamas raštas buvo parengtas išnagrinėjus jų situaciją (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Brink’s Security Luxembourg / Komisija, T‑437/05, Rink. p. II‑3233, 65 ir 66 punktus ir 2012 m. kovo 8 d. Bendrojo Teismo nutarties Octapharma Pharmazeutika / EMA, T‑573/10, 57 punktą).
103 Todėl reikia pripažinti nepriimtinu prašymą panaikinti 2012 m. sausio 17 d. Komisijos raštą ir nereikia spręsti dėl ieškovių suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl šio rašto, kurį Komisija taip pat ginčija.
2. Dėl prašymo panaikinti 2012 m. vasario 28 d. Komisijos sprendimą (byla T‑280/12)
104 Kadangi ieškinio priimtinumo sąlygos, ypač suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimas, yra imperatyvūs ieškinio nepriimtinumo pagrindai, Bendrasis Teismas turi savo iniciatyva patikrinti, ar ieškovės nagrinėjamu atveju turi teisę pareikšti ieškinį dėl 2012 m. vasario 28 d. sprendimo (2006 m. gegužės 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Regione Siciliana / Komisija, C‑417/04 P, Rink. p. I‑3881, 36 punktas ir 2005 m. balandžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sniace / Komisija, T‑88/01, Rink. p. II‑1165, 53 punktas).
105 Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję. Kadangi neginčijama, kad 2012 m. vasario 28 d. sprendimo sudaryti sutartį adresatas yra nagrinėjamo konkurso laimėtojas, o ne ieškovės, reikia patikrinti, ar šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su jomis susijęs.
106 Kadangi šalys savo pastabose pasikeitė argumentais tik dėl klausimo, ar ieškovės turi suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl 2012 m. vasario 28 d. sprendimo, Bendrasis Teismas jų raštu paklausė dėl išvadų, kurias, kalbant apie prašymą panaikinti ši sprendimą, galima padaryti iš 2013 m. kovo 20 d. Sprendimo Nexans France / Entreprise commune Fusion for Energy (T‑415/10, 54–58 punktai), kuriame jis pareiškė nuomonę dėl sprendimo sudaryti sutartį tiesioginės sąsajos su nelaimėjusiu kandidatu.
107 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad tam tikras aktas susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu tiesiogiai, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, tik jeigu jis daro tiesioginį poveikį jo teisinei padėčiai (šiuo klausimu žr. 1998 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dreyfus / Komisija, C‑386/96 P, Rink. p. I‑2309, 43 ir 45 punktus ir 2000 m. rugsėjo 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Starway / Taryba, T‑80/97, Rink. p. II‑3099, 61 punktą).
108 Tačiau ne kartą buvo nuspręsta, kad kai dalyvio pasiūlymas atmetamas iki etapo, einančio prieš sprendimo sudaryti sutartį priėmimą, ir dėl to jis nelyginamas su kitais pasiūlymais, atitinkamo dalyvio suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti sutartį buvimas priklauso nuo sprendimo, kuriuo atmetamas jo pasiūlymas, panaikinimo (2011 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Dredging International ir Ondernemingen Jan de Nul / EMSA, T‑8/09, Rink. p. II‑6123, 134 ir 135 punktai ir 2012 m. gegužės 22 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑17/09, 118 ir 119 punktai).
109 Tik tuomet, jei tas sprendimas panaikinamas, sprendimas sudaryti sutartį gali turėti tiesioginių teisinių pasekmių dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas iki etapo, einančio prieš sprendimo sudaryti sutartį priėmimą. Tačiau kai prašymas panaikinti sprendimą, kuriuo atmestas pasiūlymas, atmetamas, sprendimas sudaryti sutartį negali turėti teisinių pasekmių dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas iki etapo, einančio prieš sprendimo sudaryti sutartį priėmimą. Šiuo atveju sprendimas, kuriuo atmetamas pasiūlymas, sudaro kliūčių tam, kad atitinkamą dalyvį paveiktų vėlesnis sprendimas sudaryti sutartį su kitu dalyviu (šiuo klausimu žr. 106 punkte minėto Sprendimo Nexans France / Entreprise commune Fusion for Energy 56 punktą).
110 Taigi, kai, kaip šiuo atveju, ieškovių paraiška buvo atmesta per pirmąjį riboto konkurso etapą, tik jei ieškovėms pavyktų įrodyti, kad jų paraiška buvo atmesta neteisingai, remdamosi šiuo pagrindu jos gali įrodyti, kad turėjo teisę į tai, kad jų pasiūlymas būtų palygintas su kitų dalyvių pasiūlymais, ir kad sprendimas sudaryti sutartį su kitu kandidatu daro tiesioginį poveikį jų teisinei padėčiai (šiuo klausimu žr. 106 punkte minėto Sprendimo Nexans France / Entreprise commune Fusion for Energy 57 punktą).
111 Todėl nagrinėjamu atveju, kadangi prašymas panaikinti 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atmetama ieškovių paraiška dalyvauti nagrinėjamame konkurse, buvo atmestas, negalima pripažinti, kad 2012 m. vasario 28 d. sprendimas sudaryti sutartį yra tiesiogiai su jomis susijęs. Todėl prašymas panaikinti pastarąjį sprendimą turi būti atmestas ir nereikia spręsti dėl ieškovių suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo, kurį Komisija ginčija.
B – Dėl prašymo atlyginti nuostolius (byla T‑280/12)
112 Kalbėdamos apie tariamai Komisijos padarytą pažeidimą, ieškovės tvirtina, kad ši pirmoji institucijų atsakomybės kilimo sąlyga tenkinama nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pakankamai akivaizdžius pažeidimus, padarytus priimant sprendimus atmesti paraišką ir sprendimą sudaryti atitinkamą sutartį. Šiuo klausimu ji remiasi byloje T‑91/12 ir šioje byloje jų pateiktomis pastabomis ir ypač nurodo neteisėtą ataskaitų „pré-AOC“ ir „AOC Continuous Oversight Audit“ prilyginimą skelbime apie pirkimą nurodytoms metinėms apsaugos ir saugumo audito ataskaitoms, neteisėtą atsisakymą atsižvelgti į ataskaitas, pridėtas prie 2011 m. gruodžio 20 d. rašto, dėl ko pažeidžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis, ir Finansinio reglamento 89 straipsnio ir Įgyvendinimo taisyklių 123 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos pažeidimą. Ieškovės priduria, kad Komisijos atsisakymas joms pranešti apie sprendimą sudaryti atitinkamą sutartį taip pat yra neteisėtas veiksmas, atsižvelgiant į jai taikomus esminius procedūros reikalavimus ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatas, užtikrinančias teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir galimybę susipažinti su institucijų dokumentais.
113 Dėl žalos realumo ieškovės teigia, kad jos prarado bet kokią galimybę dalyvauti ribotame konkurse ir laimėti sutartį, o tai yra turtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Atsižvelgdamos į jos apimtį, taip pat į numatomas išlaidas ir naudą, ieškovės vertina patirtą žalą 1 014 400 EUR, t. y. 8 % visos nagrinėjamos sutarties vertės už ketverius jos vykdymo metus; šis procentinis dydis sudaro jų apyvartos dalį, kurią būtų sudaręs sutarties vykdymas. Be to, ieškovės mano, kad nuo šios sumos turi būti skaičiuojamos 2,9 % dydžio kompensacinės palūkanos ir 3 % dydžio delspinigiai.
114 Kalbėdamos apie priežastinį ryšį ieškovės teigia, kad tariama žala tiesiogiai kyla dėl vykstant nagrinėjamam konkursui Komisijos neteisėtai priimtų sprendimų.
115 Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kiltų Bendrijos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos organų veiksmus, turi būti įvykdytos visos sąlygos, t. y. veiksmai, kuriais kaltinama institucija, turi būti neteisėti, žala turi būti reali ir turi egzistuoti priežastinis veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodomos žalos ryšys. Jei nors viena šių sąlygų nėra įvykdyta, visas ieškinys turi būti atmestas nesant būtinybės nagrinėti kitų sąlygų (žr. 2013 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑457/10, 226 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
116 Grįsdamos savo prašymą atlyginti nuostolius, ieškovės nurodo, kiek tai susiję su sąlyga dėl neteisėtų veiksmų, 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimo neteisėtumą ir pakartoja, kad priėmusi šį sprendimą Komisija pažeidė Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį, Įgyvendinimo taisyklių 134 straipsnio 5 dalį bei 135 straipsnio 5 dalį ir proporcingumo principą visų pirma dėl to, kad ataskaitas „pré-AOC“ ir „AOC Continuous Oversight Audit“ neteisėtai prilygino skelbime apie pirkimą nurodytoms metinėms apsaugos ir saugumo audito ataskaitoms.
117 Kadangi visi šie ieškinio pagrindai ir argumentai buvo atmesti (žr. 33, 49, 81 ir 91 punktus), ieškovių prašymas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas tiek, kiek jis pagrįstas šiais tariamais pažeidimais.
118 Dėl kitų ieškovių nurodytų pažeidimų reikia priminti nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią patirta žala turi pakankamai tiesiogiai atsirasti dėl nurodytų veiksmų, kurie turi būti pagrindinė žalos priežastis. Sąjungos institucijos neturi pareigos kompensuoti visas, net ir netiesiogines, žalingas neteisėtos situacijos pasekmes (žr. 1979 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dumortier frères ir kt. / Taryba, 64/76, 113/76, 167/78, 239/78, 27/79, 28/79 ir 45/79, Rink. p. 3091, 21 punktą ir 2006 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Galileo International Technology ir kt. / Komisija, T‑279/03, Rink. p. II‑1291, 130 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Net ir tuo atveju, kai institucijos galėjo prisidėti prie žalos, kurią prašoma atlyginti, padarymo, toks prisidėjimas gali būti pernelyg netiesioginis dėl kitiems asmenims, tam tikrais atvejais ieškovams, tenkančios atsakomybės (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Trubowest Handel ir Makarov / Taryba ir Komisija, C‑419/08 P, Rink. p. I‑2259, 59 ir 61 punktus).
119 Nagrinėjamu atveju atlikus 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo teisėtumo analizę matyti, kad ieškovės atsakė į Komisijos prašymą pateikti informacijos pateikdamos netikslią informaciją (žr. šio sprendimo 74 punktą). Būtent dėl šios netikslios informacijos, pirma, buvo atmesta jų paraiška ir užkirstas joms kelias pateikti pasiūlymą ir, antra, dėl šios priežasties su jomis nebuvo sudaryta nagrinėjama sutartis. Iš tiesų, kadangi pateikta informacija buvo netiksli, nesvarbu, ar ji tokia pateikta sąmoningai, ar dėl aplaidumo, Komisija neturėjo kito pasirinkimo, kaip taikyti Finansinio reglamento 94 straipsnio b punktą ir atmesti ieškovių paraišką (žr. šio sprendimo 75 punktą).
120 Taigi ieškovės dėl savo veiksmų nutraukė tariamą priežastinį ryšį tarp pažeidimų ir tariamos žalos, todėl nei tariami dėl 2012 m. sausio 17 d. rašto ir 2012 m. vasario 28 d. sprendimo padaryti pažeidimai, nei tariamas neteisėtas Komisijos atsisakymas joms pranešti apie šį sprendimą negali būti laikomi pagrindine šios žalos priežastimi.
121 Tai reiškia, kad prašymas atlyginti nuostolius turi būti atmestas, nes neįvykdyta bent viena iš sąlygų, keliamų tam, kad kiekvieno kaltinimo atveju kiltų atsakomybė.
122 Todėl visi šie ieškiniai turi būti atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
123 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
124 Kadangi ieškovės bylą pralaimėjo, reikia joms nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Komisija.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinius.
2. Priteisti iš Flying Holding NV, Flying Group Lux SA ir Flying Service NV bylinėjimosi išlaidas.
Martins Ribeiro | Gervasoni | Madise |
Paskelbta 2014 m. rugsėjo 26 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.