Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2024 m. sausio 11 d.(1)
Byla C-624/22
Société BP France
prieš
Ministre de l'Économie, des Finances et de la Souveraineté industrielle et numérique
(Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva (ES) 2018/2001 – Skatinimas naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją – Degalų gamyba taikant bendro perdirbimo procesą – Atitikties tvarumo kriterijams įrodymai – Masės balanso metodas – Hidrinimu valytų augalinių aliejų procentinės dalies bendrai perdirbtuose degaluose vertinimo metodai – Radioanglies datavimo metodas (14C)“
1. Prancūzijos teisės aktų leidėjas nustatė mokestį(2), kuriuo skatinama naudoti ekologiškus degalus (biodegalus). Šio mokesčio tikslas yra užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis transporto sektoriuje pasiektų tokį lygį, kuris atitiktų Sąjungos tvarumo tikslą, tai pat tikslą veiksmingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
2. Siekiant pagrįsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant šį mokestį, pagal Prancūzijos teisės aktą turi būti atlikta importuojamų biodegalų analizė taikant radioanglies datavimo metodą (14C)(3). Tokia analizė leidžia patikrinti, kokia faktinė biogeninės kilmės molekulių procentinė dalis yra degaluose, pagamintuose taikant bendro perdirbimo metodą.
3. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas siekiant išsiaiškinti, ar aprašyta nacionalinė priemonė yra suderinama su Sąjungos teise, nes ji gali neatitikti direktyvose dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją numatytų patikros metodų, taip pat gali prieštarauti SESV 34 straipsniui.
4. Teisingumo Teismas jau yra suformavęs naudingą jurisprudenciją(4) dėl vadinamojo masės balanso (toliau – MB) metodo taikymo siekiant patikrinti, ar laikomasi biodegalų tvarumo kriterijų, numatytų Direktyvos 2009/28/EB(5) 17 ir 18 straipsniuose. Ši jurisprudencija gali būti pritaikyta naujajai Direktyvai (ES) 2018/2001(6), tačiau turės būti papildyta norint atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus iš esmės techninėje srityje.
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
1. Direktyva 2018/2001
5. 25 straipsnio („Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimas“) 1 dalyje nustatyta:
„Kad būtų populiarinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas transporto sektoriuje, kiekviena valstybė narė kuro tiekėjams nustato įpareigojimą užtikrinti, kad galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinė dalis sudarytų bent 14 % (būtinoji procentinė dalis) ne vėliau kaip 2030 m., laikantis valstybės narės nustatytos orientacinės trajektorijos. <...>“
6. 28 straipsnio („Kitos atsinaujinančiųjų išteklių energijos transporto sektoriuje nuostatos“) 5 dalyje numatyta:
„Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 35 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą, kad būtų apibrėžta metodika, pagal kurią nustatoma transporto biodegalų ir biodujų procentinė dalis, gaunama bendro proceso metu biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru, ir metodika, pagal kurią vertinamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro ir perdirbtos anglies kuro naudojimo, kuriomis užtikrinama, kad už CO2, už kurio surinkimą jau gautas išmetamųjų teršalų kreditas pagal kitų teisės aktų nuostatas, nebūtų suteikiamas kreditas už išvengtą teršalų išmetimą.“
7. 29 straipsnyje („Biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomi tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai“) nurodyta:
„1. Energija iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šios pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais įskaitoma tik tuo atveju, jei jie atitinka 2–7 ir 10 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus:
a) įnašas siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto Sąjungos tikslo ir valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies;
b) įpareigojimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, įskaitant 25 straipsnyje nustatytą įpareigojimą, laikymosi vertinimas;
c) galimybė gauti finansinę paramą už biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimą.
<…>
2–7 ir 10 dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai taikomi nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės.
<…>
12. Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais ir nedarant poveikio 25 ir 26 straipsniams, valstybės narės neatsisako, remdamosi kitais tvarumo kriterijais, įskaityti biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų laikantis šio straipsnio. Ši dalis nedaro poveikio viešajai paramai, teikiamai pagal [paramos schemas, patvirtintas] iki 2018 m. gruodžio 24 d.
<...>“
8. 30 straipsnyje („Atitikties tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patikrinimas“) nustatyta:
„1. Kai į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą arba kitą kurą, kurį galima įskaičiuoti į 27 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą skaitiklį, reikia įskaityti 23 ir 25 straipsniuose bei 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai įrodytų, jog yra įvykdyti 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai. Tais tikslais jos reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai naudotų masės balanso sistemą, kuri:
a) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar kuro siuntas, pavyzdžiui, talpyklose, perdirbimo arba logistikos objektuose, perdavimo ir skirstymo infrastruktūroje arba objekte;
b) leidžia maišyti skirtingos energinės vertės žaliavų siuntas, ketinant jas toliau perdirbti, jei siuntų dydis pakoreguojamas pagal jų energinę vertę;
c) reikalauja, kad informacija apie a punkte nurodytų siuntų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui, ir
d) numato, kad visų iš mišinio paimtų siuntų suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas esant tam pačiam jų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma, ir reikalauja, kad šis balansas būtų pasiektas per tam tikrą laikotarpį.
Masės balanso sistema užtikrinama, kad į kiekvieną siuntą būtų atsižvelgiama tik vieną kartą 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b arba c punkte, apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimą, ir joje pateikiama informacija, ar tos siuntos gamybai buvo suteikta parama, ir jei parama buvo suteikta – nurodant paramos schemos tipą.
<…>
3. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų patikimą informaciją apie nustatytų ir priimtų pagal 25 straipsnio 2 dalį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo ribų ir apie 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų laikymąsi ir kad ekonominės veiklos vykdytojai, pateikus prašymą, valstybėms narėms pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant šią informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ekonominės veiklos subjektai užtikrintų pakankamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito lygį ir pateiktų įrodymų, kad toks auditas atliekamas. <…>
<…>
4. Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškos nacionalinės ar tarptautinės schemos, nustatančios biodegalų, skystųjų bioproduktų ar biomasės kuro, arba kito kuro, kurį galima įskaičiuoti į 27 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį, gamybos standartus, teikia tikslius duomenis apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą 25 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio 10 dalies tikslais, ir (arba) įrodo, kad laikomasi 27 straipsnio 3 dalies ir 28 straipsnio 2 ir 4 dalių, arba įrodo, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 29 straipsnio 2–7 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus <...>.
<…>
9. Jei ekonominės veiklos vykdytojas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal schemą, dėl kurios pagal šio straipsnio 4 arba 6 dalį buvo priimtas sprendimas, tiek, kiek tas sprendimas taikomas, valstybė narė nereikalauja, kad tiekėjas pateiktų papildomų įrodymų, jog 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai yra įvykdyti.
<...>“
2. Deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1640(7)
9. Net jeigu Deleguotasis reglamentas 2023/1640 nagrinėjamai bylai netaikomas ratione temporis, jame yra pateikta tam tikros informacijos, kuri gali būti naudinga siekiant priimti sprendimą byloje.
10. Jo 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„[S]iekiant užtikrinti patikros sąnaudų ir bandymų tikslumo pusiausvyrą, deleguotuoju aktu ekonominės veiklos vykdytojams leidžiama taikyti bendrą suderintą bandymo metodą, grindžiamą radioaktyviosios anglies (14C) bandymu, arba savo bandymų metodus, kurie gali būti pritaikyti konkrečiai įmonei arba konkrečiam procesui. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad rinkoje būtų taikomas bendras patikros metodas, ekonominės veiklos vykdytojai, kaip pagrindinį bandymo metodą taikantys kitą metodą nei radioaktyviosios anglies (14C) bandymas, turėtų reguliariai naudoti produkcijos radioaktyviosios anglies (14C) bandymą pagrindinio taikomo metodo teisingumui patikrinti. Be to, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įprasti taikyti radioaktyviosios anglies (14C) bandymą kartu su kitu bandymo metodu, kuris naudojamas kaip pagrindinis metodas, pirmaisiais šios metodikos taikymo metais leidžiamas tam tikras lankstumas, susijęs su priimtina pagrindinių ir antrinių patikros bandymų rezultatų nesutapties procentine dalimi[.]“
B. Prancūzijos teisė
1. Muitinės kodeksas
11. 266quindecies straipsnyje(8) numatyta:
„I. 265 straipsnyje numatytą vidaus vartojimo mokestį privalantys mokėti asmenys apmokestinami mokesčiu, kuriuo skatinama naudoti biodegalus.
<...>
III. Mokestis, kuriuo skatinama naudoti biodegalus, apskaičiuojamas pagal bendrą benzino ir dyzelino, už kuruos jis turi būti mokamas kalendoriniais metais, kiekį.
Mokesčio suma apskaičiuojama atskirai benzinui ir dyzelinui.
Jo suma lygi šios III dalies pirmoje pastraipoje apibrėžtos mokesčio bazės ir IV dalyje nustatyto tarifo sandaugai, kuriai taikomas koeficientas, lygus toje pačioje IV dalyje nustatytos šalyje siekiamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje procentinės dalies ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, esančios į mokesčio bazę įtrauktuose produktuose, santykinės dalies skirtumui. Jeigu atsinaujinančiųjų išteklių energijos santykinė dalis yra didesnė už šalyje siekiamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje procentinę dalį arba lygi jai, mokestis lygus nuliui.
<…>
V.– A. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos santykinė dalis – tai pagal žemutinį šilumingumą įvertinta atsinaujinančiųjų išteklių energijos santykinė dalis, kurią apmokestinamasis asmuo gali pagrįsti kaip esančią į mokesčio bazę įtrauktame kure <...>. Biodegalų sudėtyje esanti energija yra iš atsinaujinančiųjų išteklių, jeigu šie biodegalai atitinka 2018 m. rugsėjo 24 d. galiojusios redakcijos Direktyvos 2009/28/EB <...> 17 straipsnyje apibrėžtus tvarumo kriterijus.
Abis. Atsižvelgiama tik į produktuose, kurių atsekamumas buvo užtikrintas nuo jų gamybos, esančią energiją.
Dekrete apibrėžtos kiekvieno produkto atsekamumo taisyklės, taikomos pagal žaliavas, iš kurių jis pagamintas, ir energijos apskaitos taisyklės, taikomos pagal šią V dalį.
<...>“
2. Dekretas Nr. 2019-570 dėl mokesčio, kuriuo skatinama transporto sektoriuje naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją(9)
12. Pagal jo 3 straipsnį tam, kad būtų galima taikyti Muitinės kodekso 266quindecies straipsnio V dalies A punktą, mokesčio mokėtojas turi pagrįsti, kad apmokestinamuose degaluose yra atsinaujinančiųjų išteklių energijos, visų pirma pateikdamas su atsinaujinančiųjų išteklių energijos stebėsena susijusius atsargų apskaitos dokumentus.
13. 4 straipsnyje nustatyta, kad šie atsargų apskaitos dokumentai turi parodyti „turimų reikalavimus atitinkančių produktų priimtus ir išduotus kiekius, atsižvelgiant, be kita ko, į sertifikatais patvirtintas gavimo, perleidimo, įsigijimo ir panaudojimo operacijas“.
14. 7 straipsnyje numatyta, kad tuose dokumentuose turi būti nurodyti reikalavimus atitinkančių produktų, kuriuose yra atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pavadinimai ir kiekiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie naudojami apmokestinamuose degaluose, ir „muitus ir netiesioginius mokesčius administruojančios institucijos numatyta informacija, reikalinga atsinaujinančiųjų išteklių energijos stebėsenai“.
15. 8 straipsnyje nurodyta, kad muitinės tarnybos patvirtina, jog su atsinaujinančiųjų išteklių energijos stebėsena susiję atsargų apskaitos dokumentai yra tvarkomi tinkamai.
3. 2020 m. rugpjūčio 18 d. aplinkraštis dėl TIRIB(10)
16. Aplinkraštyje ūkio subjektams ir administracinėms tarnyboms pateikiama informacijos apie TIRIB taikymo tvarką.
17. IV skyriuje („Reikalavimus atitinkančių produktų stebėsenos, siekiant į juos atsižvelgti TIRIB tarifo mažinimo tikslais, tvarka“) yra V skirsnis, susijęs su atsargų apskaitos dokumentų tvarkymu; jo A dalis „Atsižvelgimas į faktinę biodegalų sudėtį darant įrašus TIRIB tikslais tvarkomuose atsargų apskaitos dokumentuose“ apima šiuos 109–115 punktus:
„[109.] Į TIRIB tikslais tvarkomus atsargų apskaitos dokumentus įtrauktų reikalavimus atitinkančių gautų produktų kiekiai turi atitikti tą kiekį, kurį muitinės tarnybos patvirtino pristačius produktą į UE(11) arba į EFS(12). Iš esmės tai yra kiekiai, įrašyti į lydimuosius dokumentus (DAU, DAE, DSA arba DSAC).
Kai degalai, kurių sudėtyje yra biodegalų, priimami pristačius į UE arba EFS, siekiant nustatyti, kiek biodegalų iš tikrųjų yra priimtame produkte, reikia atlikti mėginio, paimto iškraunant degalų siuntą, laboratorinę analizę. Turi būti atliekama visų rūšių biodegalų analizė.
[110.] Degalų, kurių sudėtyje yra biodegalų, siuntų lydimuosiuose dokumentuose turi būti nurodytas faktinis pristatyto produkto kiekis ir faktinis pristatytų degalų sudėtyje esantis biodegalų kiekis. Jeigu degalų siuntų lydimuosiuose dokumentuose nurodytas biodegalų kiekis neatitinka laboratorijoje atliktos fizikinės analizės, į gaunamų atsargų apskaitos dokumentus galima įtraukti tik pristatytų degalų sudėtyje faktiškai esantį biodegalų kiekį, nustatytą per fizikinę analizę, kuri buvo atlikta, kai produktas pateko į apmokestinamų prekių sandėlį. <...>
[111.] Benzino arba dyzelino tipų hidrintų augalinių aliejų fizikinė laboratorinė analizė 14C turi atitikti lydimuosiuose dokumentuose nurodytą tūrį (+/– 10 %).
<...>
[114.] Fizikinė laboratorinė analizė pirmą kartą bus privaloma 2020 m. iš kiekvieno tiekėjo priimant degalus, kurių sudėtyje yra biodegalų, o vėliau – iš kiekvieno naujo tiekėjo. Jeigu atlikus fizikinę-cheminę analizę nustatoma, kad biodegalų kiekis atitinka lydimajame dokumente nurodytą kiekį, ateityje nebebus taikoma prievolė atlikti šio tiekėjo tiekiamų prekių fizikinės analizės, tačiau atitinkamos muitinės tarnybos prašymu ji gali būti atliekama atsitiktine tvarka.
Ši laboratorinė analizė taikoma degalų, kurių sudėtyje yra biodegalų, importui, pervežimui tarp valstybių narių ir nacionaliniam jų tiekimui, kai jie priimami į pirmąjį apmokestinamų prekių sandėlį Prancūzijoje.
[115.] Vienintelis fizikinės analizės tikslas – nustatyti UE arba EFS priimtų biodegalų kiekį, kad jis būtų įrašytas į žaliavų apskaitą, tvarkomą taikant TIRIB. Šios analizės tikslas nėra nustatyti žaliavą, iš kurios pagaminti biodegalai. Žaliava turi būti nurodyta siuntos lydimuosiuose dokumentuose, visų pirma tvarumo sertifikate. Tokią žaliavą galima nustatyti taikant masės balanso metodą, pripažįstamą pagal savanoriškas tvarumo schemas.“
II. Faktinės aplinkybės, byla ir prejudiciniai klausimai
18. Bendrovė BP France importuoja į Prancūziją degalus, kurių sudėtyje yra hidrinto augalinio aliejaus (toliau – HVO)(13), pagaminto Ispanijoje taikant bendro perdirbimo procesą.
19. Bendro perdirbimo procesui būdinga tai, kad naftos perdirbimo gamykloje augalinis aliejus, prieš patekdamas į nusierinimo bloką, sumaišomas su iškastine medžiaga, kad prisotintas vandeniliu virstų HVO.
20. Bendrai perdirbti degalai, prieš išleidžiant juos vartoti, priimami į apmokestinamų prekių sandėlį Prancūzijoje.
21. BP France kreipėsi į Conseil d'État (Valstybės Taryba, Prancūzija) su prašymu panaikinti Aplinkraštį TIRIB. Ji visų pirma ginčijo tai, kad pagal šį aplinkraštį reikalaujama atlikti HVO laboratorinę fizikinę analizę siekiant nustatyti, kiek jų sudėtyje iš tikrųjų yra biogeninių molekulių, kai jie priimami į pirmąjį apmokestinamų prekių sandėlį Prancūzijoje.
22. Grįsdama savo skundą BP France iš esmės pateikė šiuos argumentus:
– Aplinkraštis TIRIB neatitinka direktyvų 2009/28 ir 2018/2001 tikslų, nes jame reikalaujama, kad ūkio subjektai pateiktų kitus į mokesčio bazę įtrauktų biodegalų atitikties tvarumo kriterijams įrodymus, nei numatyti tose direktyvose,
– pareigos atlikti fizikinę degalų, kurių sudėtyje yra biodegalų, analizę priimant juos į Prancūzijos apmokestinamų prekių sandėlį tikslas yra nustatyti faktinį biogeninių molekulių kiekį atitinkamoje siuntoje(14),
– kadangi dėl bendro perdirbimo proceso biologinės molekulės chaotiškai pasiskirsto iškastinės medžiagos sraute, išmatuotas kiekis gali skirtis nuo atitinkamos siuntos lydimajame dokumente nurodyto kiekio daugiau, nei leidžiama Aplinkraščio TIRIB 111 punkte, t. y. daugiau nei 10 %. Atsižvelgiant į išmatuotą, o ne į lydimajame dokumente nurodytą kiekį, TIRIB tarifas gali būti sumažintas mažiau,
– kadangi biodegalus gaminanti naftos perdirbimo gamykla dalyvauja savanoriškoje schemoje, kurią Europos Komisija pripažino kaip išsamią schemą, direktyvose 2009/28 ir 2018/2001 numatyto MB metodo pakanka, kad siekiant TIRIB nustatymo tikslais tvarkyti atsargų apskaitos dokumentus būtų galima įvertinti, kiek biogeninių molekulių yra degalų, kuriuos ši bendrovė importuoja į apmokestinamų prekių sandėlį Prancūzijoje, sudėtyje.
23. Institucija atsakovė nurodė, kad galimybė atlikti fizikinę analizę yra skirta tik tam, kad būtų nustatytas pirmajame apmokestinamų prekių sandėlyje Prancūzijoje priimtų biodegalų kiekis prieš įtraukiant šį kiekį į specialiai TIRIB tikslais tvarkomos gaunamų atsargų apskaitos dokumentus. Taip siekiama užtikrinti, kad TIRIB sumažinimo reikalavimus atitinkantys produktai sutaptų su Prancūzijoje faktiškai pristatytų biodegalų kiekiais.
24. Be to, institucija atsakovė pažymėjo, kad Prancūzijos valstybei tai leidžia pasiekti Direktyvoje 2009/28 nustatytą biodegalų naudojimo transporto sektoriuje tikslą. Atliekant Aplinkraštyje TIRIB numatytą analizę nesiekiama nustatyti žaliavos, iš kurios pagaminti biodegalai, ar patikrinti direktyvose 2009/28 ir 2018/2001 įtvirtintų tvarumo kriterijų laikymosi.
25. Tokiomis aplinkybėmis Conseil d'État (Valstybės Taryba) pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Direktyvos 2009/28/EB 17 ir 18 straipsnių ir Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad vienintelis masės balanso stebėsenos mechanizmų ir pagal nurodytas nuostatas numatytų nacionalinių arba savanoriškų schemų tikslas yra įvertinti ir pagrįsti žaliavų ir biodegalų bei jų mišinių tvarumą, taigi jais nesiekiama sukurti sistemos, kurią taikant būtų galima stebėti ir atsekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, esančią taikant bendro perdirbimo procesą pagamintuose galutiniuose produktuose, ir atitinkamai, siekiant Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir Direktyvos 2018/2001 25 straipsnyje ir 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų tikslų, suderintai atsižvelgti į tokiuose produktuose esančią energijos dalį?
2. Atsakius į pirmesnį klausimą neigiamai, ar pagal tas pačias nuostatas valstybė narė, siekdama nustatyti HVO kiekį, kuris turi būti įtrauktas į gaunamų atsargų apskaitos dokumentus, kuriuos ūkio subjektai privalo tvarkyti, kad būtų nustatytas mokestis, skatinantis naudoti biodegalus ir mokamas šioje valstybėje narėje, kai atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis per kalendorinius metus išleistuose vartoti degaluose yra mažesnė už šalyje siekiamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje procentinę dalį, gali reikalauti, kad į pirmąjį nacionalinį apmokestinamų prekių sandėlį gavus importuotus degalus, kurių sudėtyje yra kitoje valstybėje narėje taikant bendro perdirbimo procesą pagamintų HVO, būtų atlikta fizikinė HVO kiekio šiuose degaluose analizė, taip pat ir tais atvejais, kai gamykloje, kurioje šie degalai buvo pagaminti, naudojama pagal savanorišką schemą, kurią Komisija pripažįsta kaip išsamią schemą, patvirtinta masės balanso sistema?
3. Ar pagal Sąjungos teisę, be kita ko, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatas, draudžiama tokia valstybės narės priemonė, kokia aprašyta 14 punkte, pirma, kai tokia degalų, kurių sudėtyje yra biodegalų, pagamintų jos teritorijoje esančioje naftos perdirbimo gamykloje taikant bendro perdirbimo procesą, fizikinė analizė neatliekama, jeigu jie išleidžiami vartoti šioje valstybėje narėje tiesiai iš gamyklos, ir, antra, kai ši valstybė narė, siekdama nustatyti, kiek sudėtyje yra biodegalų, kurie mokesčio tikslais gali būti paskirstyti tarp tam tikro laikotarpio turinio sertifikatų, kai degalai išleidžiami iš gamyklos, kuriai taikomas mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimas, arba iš nacionalinio apmokestinamų prekių sandėlio, sutinka, remiantis sandėlio ar gamyklos naudojimo vidurkiu, vertinti, kiek biodegalų yra eksportuojamuose ar išleidžiamuose vartoti ne transporto sektoriuose degaluose?“
III. Procesas Teisingumo Teisme
26. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gavo 2022 m. rugsėjo 30 d.
27. Rašytines pastabas pateikė BP France, Austrijos, Prancūzijos bei Nyderlandų vyriausybės ir Europos Komisija. Visų jų atstovai dalyvavo 2023 m. spalio 25 d. surengtame teismo posėdyje.
IV. Vertinimas
A. Pirminės pastabos
1. Taikoma direktyva
28. Direktyva 2018/2001 įsigaliojo 2018 m. gruodžio 24 d. ir ja nuo 2021 m. liepos 1 d. panaikinta Direktyva 2009/28(15). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti abi direktyvas, todėl darau išvadą, kad remdamasis nacionaline teise jis mano, jog bylai taikytina Direktyva 2018/2001.
29. Jeigu taip yra, manau, kad Teisingumo Teismui pakanka nuspręsti tik dėl Direktyvos 2018/2001, kurios 29 ir 30 straipsniai iš esmės atitinka Direktyvos 2009/28 17 ir 18 straipsnius. Teisingumo Teismo pateiktą Direktyvos 2018/2001 nuostatų aiškinimą bet kuriuo atveju būtų galima pritaikyti atitinkamoms Direktyvos 2009/28 nuostatoms.
2. Biodegalų gamyba
30. Siekiant geriau suprasti bylą, pagal bylos medžiagoje pateiktą informaciją reikia trumpai paaiškinti, kaip biodegalai(16) gaminami taikant bendro perdirbimo procesą ir kokiais būdais nustatoma biogeninės kilmės molekulių procentinė dalis galutiniame produkte.
31. Yra tik biodegalų gamybai skirtų pramonės objektų (biologinio perdirbimo gamyklos), kuriuose nekyla problemų dėl biodegalų maišymo su iškastinėmis medžiagomis. Vis dėlto yra ir tokių gamyklų, kurios taiko bendro perdirbimo metodą, kad biomasė ir iškastinės žaliavos būtų perdirbamos kartu per bendrą procesą, kaip antai Kasteljono (Ispanija) gamykla, iš kurios BP France importuoja biodegalus į Prancūziją.
32. Vykdant bendrą perdirbimą, naftos perdirbimo gamykloje biomasės(17) žaliavos perdirbamos kartu su iškastinėmis žaliavomis (dažniausiai naftos žaliava) ir iš jų gaminami galutiniai degalai(18). Dalį bendrai perdirbtų degalų turi sudaryti biodegalai(19).
33. Taigi taikant bendro perdirbimo metodą pagamintą galutinį produktą sudaro iškastinės kilmės molekulės ir biogeninės kilmės molekulės, kurių techniškai neįmanoma atskirti vienų nuo kitų. Iš tiesų galutinį produktą turi sudaryti tam tikra procentinė biodegalų dalis, tačiau nustatyti jų kiekį sunku.
34. Pradedant pramoninį procesą naftos perdirbimo gamykloje, faktinį biomasės kiekį galima tiksliai kontroliuoti (tvarkant medžiagų apskaitą), tačiau pasibaigus procesui sunku taip pat tiksliai nustatyti, koks biomasės kiekis yra tam tikroje partijoje.
35. Tai padaryti sunku dėl to, kad vykstant rafinavimo procesui biogeninės kilmės molekulės dėl medžiagos srauto pasiskirsto chaotiškai. Taigi vienoje taikant bendro perdirbimo metodą gautoje partijoje biodegalų gali būti daugiau nei kitoje partijoje.
36. Atrodo, kad tiksliausias mokslinis metodas biogeninės kilmės molekulių kiekiui bendrai perdirbtuose degaluose nustatyti yra 14C metodas. Tai paaiškina, kodėl Komisija įpareigojo taikyti šį metodą priimdama Deleguotąjį reglamentą 2023/1640, kuris, kaip minėjau, šioje byloje ratione temporis netaikomas.
B. Pirmasis prejudicinis klausimas
37. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti, ar Direktyvos 2018/2001 30 straipsnyje numatytas MB metodas: a) naudojamas tik žaliavų, biodegalų ir jų mišinių tvarumui nustatyti; ar b) taip pat naudojamas siekiant stebėti ir atsekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, esančią taikant bendro perdirbimo procesą pagamintuose galutiniuose produktuose.
38. Direktyva 2018/2001 siekiama skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir tam valstybės narės:
– užtikrina, kad bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, 2030 m. būtų bent 32 % (3 straipsnio 1 dalis),
– „kuro tiekėjams“ turi nustatyti įpareigojimą užtikrinti, kad galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje atsinaujinančiųjų išteklių energijos būtinoji procentinė dalis padidėtų bent iki 14 % (25 straipsnio 1 dalis). Vienas iš būdų pasiekti šią ribą – skatinti naudoti biodegalus.
39. Direktyvos 2018/2001 29 ir 30 straipsniuose atitinkamai pateikti biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomi tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai (29 straipsnis) ir atitikties šiems kriterijams patikrinimo taisyklės (30 straipsnis).
40. Direktyva 2009/28 buvo išsamiai suderinti tvarumo kriterijai ir toks suderinimas išlaikytas Direktyvoje 2018/2001. Taigi valstybės narės negali nustatyti papildomų kriterijų, taip pat negali netaikyti kurio nors Direktyvos 2009/28 17 straipsnyje numatyto kriterijaus(20).
41. Tam, kad būtų įrodyta, jog šie tvarumo kriterijai yra įvykdyti (prireikus pagal Direktyvos 2018/2001 30 straipsnį(21)), Sąjungos teisės aktų leidėjas pasirinko MB metodą(22), su sąlyga, kad jis atitinka toje nuostatoje išvardytas sąlygas.
42. Taikant MB metodą nustatoma stebėsenos grandinė nuo gamybos iki tiekimo rinkai; šis metodas grindžiamas dokumentų ir apskaitos sistema, taip pat nepriklausomomis patikromis. Taigi jis yra vienas iš „<...> patikros [mechanizmų], turinči[ų] garantuoti teisingą [Direktyvos 2009/28 17 straipsnio, atitinkančios Direktyvos 2018/2001 29 straipsnį] taikymą“(23) arba, kitaip tariant, biodegalams taikomų tvarumo kriterijų taikymą.
43. Teisingumo Teismas turėjo progą šiuo metodu remtis Sprendime E.ON Biofor Sverige; jis pabrėžė, kad metodas buvo pasirinktas siekiant „<...> užtikrinti, kad toks fizinis ryšys egzistuotų nuo tvarių biodujų [biodegalų] gamybos momento iki jų sunaudojimo[;] <...> Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat pažymėjo, kad, taikant masės balanso metodą, tikrinant atitiktį turėtų būti išsaugotas sistemos vientisumas ir kartu pramonei nebūtų užkrauta nepagrįsta našta“(24).
44. Pagal Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 4 dalį tikrinti, kaip taikomas MB metodas, galima remiantis Komisijos patvirtintomis(25) savanoriškomis nacionalinėmis ar tarptautinėmis schemomis, nustatančiomis biodegalų, skystųjų bioproduktų ar biomasės kuro gamybos standartus, pagal kuriuos galima pagrįsti atitiktį 29 straipsnio 2–7 dalyse nurodytiems tvarumo kriterijams(26).
45. Kaip nurodė Nyderlandų vyriausybė, tokias savanoriškas schemas Komisija gali pripažinti tik tuo atveju, jei pagal jas taikomas MB metodas(27).
46. Nagrinėjamoje byloje siekdama įrodyti atitiktį Direktyvoje 2018/2001 nustatytiems tvarumo kriterijams naftos perdirbimo gamykla, iš kurios BP France importuoja biodegalus, taiko savanorišką schemą(28), kurią pripažino Komisija(29).
47. Pagal šią savanorišką schemą yra taikoma MB metodika, atitinkanti Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Tai nustatyta Įgyvendinimo sprendimo 2022/602 6 konstatuojamojoje dalyje. Vis dėlto šiame sprendime nėra jokių nuostatų dėl galimybės taikyti savanorišką schemą ISCC ES siekiant nustatyti biogeninės kilmės molekulių procentinę dalį degaluose, pagamintuose taikant bendro perdirbimo procesą.
48. Sutinku su Komisija ir Prancūzijos, Nyderlandų bei Austrijos vyriausybėmis, kad Direktyvos 2018/2001 30 straipsnyje MB metodas nustatytas tik kaip metodas, tinkamas siekiant patikrinti (biodegalų) atitiktį šios direktyvos tvarumo kriterijams, bet ne įrodyti biogeninės kilmės molekulių kiekį bendrai perdirbtuose biodegaluose.
49. Direktyvos 2018/2001 30 straipsnyje nėra jokios nuostatos, kad MB metodas turi būti taikomas norint įrodyti biogeninės kilmės molekulių, esančių taikant bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, procentinę dalį. Komisijos sprendimuose dėl savanoriškų schemų pripažinimo taip pat neminima, kad MB metodas taikomas šiais tikslais(30).
50. Pagal MB metodą galima tvarkyti į naftos perdirbimo gamyklą pristatytų biodegalų apskaitą ir nustatyti, kokia yra proporcinga tvarių degalų procentinė dalis pagamintuose degaluose. Iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos matyti, kad šis metodas netinkamas siekiant nustatyti tikslią biogeninės kilmės molekulių procentinę dalį kiekvienoje partijoje, pagamintoje taikant bendro perdirbimo procesą.
51. Atsižvelgiant į tokį MB metodo ribotumą, Direktyvos 2018/2001 28 straipsnio 5 dalyje Komisijai buvo suteiktas įgaliojimas priimti deleguotąjį aktą, kuriame būtų apibrėžta metodika, taikoma norint nustatyti transporto biodegalų ir biodujų procentinę dalį, gaunamą bendro proceso metu biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru.
52. Vykdydama šį įgaliojimą Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą 2023/1640, kuriame, kaip minėjau, gali būti pateikta tam tikrų Direktyvos 2018/2001 aiškinimo gairių, nors reglamentas šiai bylai ir netaikomas ratione temporis (jis įsigaliojo 2023 m. rugsėjo 8 d.).
53. Deleguotajame reglamente 2023/1640 ekonominės veiklos vykdytojams leidžiama taikyti savo patikros metodus(31), bet kartu jiems nustatyta pareiga reguliariai tikrinti šių metodų teisingumą atliekant 14C bandymus(32). Be to, reikalaujama, kad būtų atlikta visos produkcijos, kurioje, kaip teigiama, yra anglinio biomasės produkto, patikra taikant 14C bandymo metodus (Deleguotojo reglamento 2023/1640 1 straipsnio 5 dalis).
54. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojai pasirenka MB metodą, pagal nurodytą reikalavimą jie turi „[k]iekvienam produktui taik[yti] skirting[us] perskaičiavimo koeficient[us], tiksliausiai atitinkan[čius] biomasės produkto kiekį, nustatytą pagal radioaktyviosios anglies 14C bandymo rezultatus <...>“(33).
55. Mano nuomone, Deleguotasis reglamentas 2023/1640 patvirtina, kad taikant vien MB metodą neįmanoma nustatyti biogeninės kilmės molekulių kiekio kiekvienoje bendrai perdirbtų biodegalų partijoje.
56. Taigi manau, kad Direktyvos 2018/2001 30 straipsnyje numatytas MB metodas naudojamas siekiant nustatyti, ar laikomasi žaliavoms, biodegalams ir jų mišiniams taikomų tvarumo kriterijų, tačiau jis nėra skirtas biogeninės kilmės molekulių, esančių taikant bendro perdirbimo procesą pagamintuose biodegaluose, daliai išmatuoti.
C. Antrasis prejudicinis klausimas
57. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antrąjį prejudicinį klausimą pateikė tuo atveju, jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta taip, kaip siūlau.
58. Jis nori išsiaiškinti, ar Direktyvos 2018/2001 30 straipsnyje draudžiamos tokios teisės normos, pagal kurias reikalaujama, kad „<...> į pirmąjį nacionalinį apmokestinamų prekių sandėlį gavus importuotus degalus, kurių sudėtyje yra kitoje valstybėje narėje taikant bendro perdirbimo procesą pagamintų HVO, būtų atlikta fizikinė HVO kiekio šiuose degaluose analizė, taip pat ir tais atvejais, kai gamykloje, kurioje šie degalai buvo pagaminti, naudojama pagal savanorišką schemą, kurią Komisija pripažįsta kaip išsamią schemą, patvirtinta masės balanso sistema“.
59. Prancūzija TIRIB (nuo 2022 m. tapusį TIRUERT) apibrėžė savo Muitinės kodekso 266quindecies straipsnyje, Dekrete Nr. 2019/570 ir Aplinkraštyje TIRIB. Degalus rinkai tiekiantys apmokestinamieji asmenys šį mokestį moka nuo skirtumo tarp nustatytos šalyje siekiamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje procentinės dalies ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, esančios rinkai patiektuose degaluose, santykinės dalies.
60. Kadangi TIRIB grindžiamas per metus sunaudojamu degalų kiekiu, aplinkraštyje reikalaujama atlikti 14C laboratorinę analizę, kad būtų galima nustatyti faktinį biogeninės kilmės molekulių kiekį Prancūzijoje priimtuose biodegaluose.
61. BP France mano, kad reikalavimas taikyti 14C metodą yra netinkamas tuo atveju, kai degalai pagaminti taikant bendro perdirbimo procesą. Be to, toks reikalavimas prieštarauja MB metodo naudojimui ir Komisijos patvirtintoms savanoriškoms sertifikavimo schemoms.
62. Dėl toliau nurodytų priežasčių BP France argumentams nepritariu.
63. Pirma, atlikti suderinimo Deleguotuoju reglamentu 2023/1640 nebūtų reikėję, jeigu MB metodas ir savanoriškos sertifikavimo schemos būtų pakankamos ir tinkamos siekiant nustatyti biogeninės kilmės molekulių procentinę dalį.
64. Vis dėlto, kaip minėjau, atrodo, kad MB metodas šiam tikslui netinka. Kalbant apie atvejus, susidariusius iki Deleguotojo reglamento 2023/1640 įsigaliojimo, tą patį galima pasakyti apie savanoriškas sertifikavimo schemas, kurių pagrindinis tikslas – įrodyti, kad biodegalai atitinka Direktyvos 2018/2001 29 straipsnyje numatytus tvarumo kriterijus.
65. Dėl to Deleguotajame reglamente 2023/1640 numatyta, kad, siekiant nustatyti biogeninės kilmės molekulių procentinę dalį bendrai perdirbtuose degaluose, 14C metodas yra vienintelis metodas arba papildomas, jeigu naudojamas kitas metodas (MB, energijos balanso, išeigos).
66. Antra, tiesa, kad pagal Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 9 dalį, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų taikant Komisijos patvirtintą savanorišką sertifikavimo schemą, valstybė narė nereikalauja, kad tiekėjas pateiktų papildomų įrodymų, jog šios direktyvos 29 straipsnio 2–7 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti.
67. Vis dėlto pagal šią nuostatą valstybė narė negali reikalauti papildomų atitikties tvarumo kriterijams įrodymų (be tų, kurie pateikti pagal savanorišką sertifikavimo schemą)(34). Nėra jokių nuostatų dėl papildomų įrodymų, susijusių su biogeninės kilmės molekulių procentine dalimi degaluose, pagamintuose taikant bendro perdirbimo procesą.
68. Trečia, Direktyvoje 2018/2001 skatinama naudotis savanoriškomis sertifikavimo schemomis, kurioms taikomi griežtesni patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito reikalavimai, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui teikiant įrodymus ir duomenis apie biodegalų atitiktį tvarumo kriterijams(35).
69. Tais pačiais tikslais (patikimų ir skaidrių duomenų gavimas, sukčiavimo prevencija)(36) iš esmės galima pagrįsti nacionalines taisykles, pagal kurias privaloma taikyti tikslesnį metodą (kaip antai 14C) siekiant nustatyti biologinės kilmės molekulių procentinę dalį degaluose, pagamintuose taikant bendro perdirbimo procesą.
70. Vis dėlto 14C analizės, kurių reikalaujama Aplinkraštyje TIRIB, nebūtų pateisinamos (kaip perteklinės), jeigu pagal bendrai perdirbtų degalų gamintojo taikomą savanorišką sertifikavimo schemą tokios analizės jau būtų atliktos iš pat pradžių. Taip būtų tuo atveju, jeigu pagal tą schemą patvirtinta, kad biogeninės kilmės molekulių procentinė dalis pagamintuose degaluose buvo tiksliai nustatyta.
71. Teismo posėdyje:
– BP France paaiškino, kad 14C analizę ji atlieka naftos perdirbimo gamyklose, taikančiose savanorišką ISCC ES schemą, tačiau nepatvirtino, kad būtent iš Kasteljono (Ispanija) naftos perdirbimo gamyklos į Prancūziją eksportuojamų bendrai perdirbtų degalų partijų 14C analizė atitinka tą, kurios reikalaujama Prancūzijos teisės aktuose,
– Prancūzijos vyriausybė informavo, kad dėl jokios bendrai perdirbtų biodegalų partijos, iki šiol importuotos iš kitų valstybių narių į Prancūziją, nebuvo pateikta sertifikatų, įrodančių, kad atlikta tų partijų 14C analizė, siekiant įrodyti jose esančių biogeninės kilmės molekulių procentinę dalį.
72. Bet kuriuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išspręsti šalių ginčą dėl to, ar savanoriška sertifikavimo schema, kurią taiko BP France, apima 14C analizes, leidžiančias patikrinti biogeninės kilmės molekulių procentinę dalį importuotuose degaluose.
73. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad:
– pagal Direktyvos 2018/2001 30 straipsnį valstybė narė, norėdama taikyti mokestį, kuriuo siekiama skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, galėjo priimti tokį teisės aktą kaip Prancūzijos, kad būtų galima tiksliai nustatyti biogeninių molekulių procentinę dalį bendrai perdirbtuose biodegaluose,
– neatrodo, kad naudojant Komisijos patvirtintas savanoriškas sertifikavimo schemas, kaip antai ISCC ES, pateikiami tinkami įrodymai dėl biogeninės kilmės molekulių procentinės dalies importuojamų bendrai perdirbtų biodegalų partijose, tačiau tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
74. Nors Deleguotasis reglamentas 2023/1640 bylai netaikomas ratione temporis, jį priėmus ankstesnė padėtis pasikeitė. Nuo reglamento įsigaliojimo, siekiant nustatyti biogeninės kilmės molekulių procentinę dalį bendrai perdirbtuose degaluose, šiame reglamente 14C analizė numatyta kaip vienintelis metodas (arba kaip papildomas metodas, jeigu taikomi kiti metodai (MB, energijos balanso, išeigos)). Dėl tokio išsamaus suderinimo valstybės narės nebeturi kompetencijos priimti nacionalinių taisyklių, pagal kurias būtų taikomas kitoks analizės metodas, nei numatytasis tame reglamente.
75. Be to, kaip Komisija patvirtino per teismo posėdį, įsigaliojus Deleguotajam reglamentui 2023/1640 Komisijos pripažintos savanoriškos sertifikavimo schemos turi apimti ne tik MB metodą, kuriuo siekiama įrodyti atitiktį tvarumo kriterijams, bet ir 14C metodą, skirtą biogeninių molekulių procentinei daliai bendrai perdirbtuose biodegaluose įrodyti pagal to reglamento nuostatas.
76. Taigi į antrąjį prejudicinį klausimą siūlau atsakyti taip: iki Deleguotojo reglamento 2023/1640 įsigaliojimo ir įgyvendinimo pagal Direktyvos 2018/2001 30 straipsnį iš esmės nedraudžiamas nacionalinis reguliavimas, kaip antai nagrinėjamas šioje byloje, pagal kurį reikalaujama atlikti 14C analizę, kad būtų galima tiksliai nustatyti biogeninės kilmės molekulių procentinę dalį degaluose, pagamintuose taikant bendro perdirbimo procesą, net jeigu gamykloje naudojamas MB metodas, patvirtintas pagal savanorišką schemą, kurią Komisija pripažino kaip išsamią schemą.
D. Trečiasis prejudicinis klausimas
77. Trečiasis prejudicinis klausimas suformuluotas sudėtingai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar SESV 34 straipsnį (laisvas prekių judėjimas) atitinka nacionalinis reguliavimas, pagal kurį, kaip jis pabrėžia, taikomos dvi nuostatos:
– „degalų, kurių sudėtyje yra biodegalų, [pagamintų Prancūzijos] teritorijoje esančioje naftos perdirbimo gamykloje taikant bendro perdirbimo procesą, fizikinė [14C] analizė neatliekama, jeigu jie išleidžiami vartoti šioje valstybėje narėje [Prancūzijoje] tiesiai iš gamyklos“,
– Prancūzija, „siekdama nustatyti, kiek sudėtyje yra biodegalų, kurie [TIRIB] tikslais gali būti paskirstyti tarp tam tikro laikotarpio turinio sertifikatų, kai degalai išleidžiami iš gamyklos, kuriai taikomas mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimas, arba iš nacionalinio apmokestinamų prekių sandėlio, sutinka, remiantis sandėlio ar gamyklos naudojimo vidurkiu, vertinti, kiek biodegalų yra eksportuojamuose ar išleidžiamuose vartoti ne transporto sektoriuose degaluose“.
78. Tuo metu, kai kilo ginčas, Sąjunga nebuvo išsamiai suderinusi metodų, kurie gali būti taikomi siekiant nustatyti biogeninių molekulių procentinę dalį bendrai perdirbtuose degaluose. Kaip pabrėžiau, šie metodai vėliau suderinti Deleguotuoju reglamentu 2023/1640.
79. Taigi valstybės narės turėjo galimybę nustatyti tokius kiekio vertinimo metodus, ir Prancūzijos valstybė juos nustatė. Naudodamosi tokia kompetencija nesuderintoje srityje, valstybės narės turėjo laikytis pirminės teisės(37), visų pirma SESV 34 straipsnio, pagal kurį draudžiama taikyti kiekybinius importo apribojimus ir lygiaverčio poveikio priemones vykdant Sąjungos vidaus prekybą.
80. Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją(38) visos valstybės narės priemonės, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai trukdyti prekybai Sąjungoje, laikomos kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis, kaip tai suprantama pagal SESV 34 straipsnį. Jos apima priemones, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas importas, priemones, susijusias su prekių pardavimo sąlygomis, ir priemones, dėl kurių kitų valstybių narių kilmės produktams kyla kliūčių patiekti valstybės narės rinkai(39).
81. Taigi pagal Aplinkraščio TIRIB 114 punktą nagrinėjama priemonė taikoma tik iš kitų valstybių narių importuojamiems bendrai perdirbtiems biodegalams. Atlikti fizikinę 14C analizę prašoma tik tuo atveju, kai degalai, kurių sudėtyje yra biodegalų, importuojami, pervežami tarp valstybių narių ir tiekiami šalies viduje, priimant juos pirmajame apmokestinamų prekių sandėlyje Prancūzijoje, bet ne kai jie yra pagaminti Prancūzijos naftos perdirbimo gamyklose. Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, „iš pasisakymų per išankstinę apklausą matyti, kad tokia kontrolė netaikoma biodegalams, pagamintiems taikant bendro perdirbimo procesą Prancūzijoje esančioje naftos perdirbimo gamykloje, jei vėliau jie nėra priimami į apmokestinamų prekių sandėlį prieš išleidžiant juos vartoti“(40).
82. Vadinasi, Prancūzijoje pagamintiems visiems bendrai perdirbtiems degalams, kuriems 14C analizė netaikoma, ar daliai jų sudarytos palankesnės sąlygos. Atvirkščiai, tos pačios rūšies importuojamų degalų atveju tokios analizės turi būti atliekamos, siekiant TIRIB tikslais nustatyti biogeninių molekulių procentinę dalį.
83. Jeigu padėtis yra tokia, tai reiškia, kad priemonė trukdo tiekti rinkai perdirbtus degalus, importuojamus į Prancūziją iš kitų valstybių narių. Tai pripažįsta ir Prancūzijos vyriausybė; ji sutinka, kad reikalavimas atlikti 14C analizę gali trukdyti importuoti degalus iš kitų valstybių narių.
84. Vis dėlto Prancūzijos vyriausybė teigia, kad 14C analizė taikoma ne tik importuojamiems, bet ir šalyje pagamintiems degalams(41).
85. Per teismo posėdį paklausta apie tai Prancūzijos vyriausybė pripažino, kad jos aiškinimas nesutampa su Conseil d'État (Valstybės Taryba) nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktu aiškinimu. Ji mano, kad:
– tai, jog taikomas vienodas požiūris į visus bendrai perdirbtus degalus (importuotus arba ne), matyti iš Muitinės kodekso 266quindecies straipsnio, taip pat iš Dekreto Nr. 2019-570 3 straipsnio 3 punkto ir Aplinkraščio Nr. 20-004 dėl usine exercée režimo(42) 3 straipsnio 3 įtraukos ir 30 bei 33 punktų,
– Prancūzijoje yra dvi naftos perdirbimo gamyklos, kuriose gaminami bendrai perdirbti degalai. Kaip teigia Prancūzijos vyriausybė, jose taikoma muitinės procedūra (usine exercée), leidžianti tiesiogiai tiekti rinkai bendrai perdirbtus degalus, nesinaudojant apmokestinamų prekių sandėliu, nes muitinė gali nuolat kontroliuoti jų gamybą(43).
86. Teisingumo Teismas neprivalo aiškinti nacionalinės teisės, jis turi remtis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo informacija. Kartoju, atsakydamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas turi pripažinti, kad teisinis ir faktinis pagrindas, kurį nurodė šį prašymą pateikęs teismas, yra svarbus, net jei kai kurių bylos šalių pozicija su juo nesutampa.
87. Remiantis tuo, pagal nagrinėjamo reikalavimo, aprašyto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, apibrėžtį galima teigti, kad jis priskiriamas prie kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonių, prieštaraujančių SESV 34 straipsniui. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinio matyti, kad Aplinkraščiu TIRIB skatinama naudoti Prancūzijoje bendrai perdirbtus biodegalus ir sudaroma kliūčių naudoti tokius pačius produktus iš kitų valstybių narių.
88. Be to, net jeigu šis teisės aktas būtų taikomas nediskriminuojant, t. y. vienodai tiek importuojamiems, tiek Prancūzijoje pagamintiems bendrai perdirbtiems biodegalams, jis taip pat būtų importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė: reikalavimas atlikti 14C analizę bet kuriuo atveju apsunkintų tokių biodegalų importą į Prancūzijos teritoriją.
89. Vis dėlto įmanoma, kad tokią ribojamąją priemonę galima pagrįsti ir dėl to ji atitinka Sąjungos teisę. Bet kuriuo atveju bus daug sunkiau argumentais palaikyti tokį pagrindimą, jeigu priemonė taikoma tik importuojamiems bendrai perdirbtiems biodegalams ir netaikoma šalyje pagamintiems biodegalams.
1. Priemonės pagrindimas
90. Nacionalinės teisės aktas ar nacionalinė praktika, kurie yra kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, gali būti pagrįsti remiantis vienu iš SESV 36 straipsnyje išvardytų privalomųjų bendrojo intereso pagrindų arba privalomaisiais reikalavimais. Abiem atvejais, remiantis proporcingumo principu, nacionalinė priemonė turi būti tinkama ja siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neturi viršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, o priemonę parengusi valstybė narė turi pagrįsti, kad šio principo laikomasi(44).
91. Prancūzijos vyriausybė ribojamąją priemonę grindžia privalomaisiais aplinkos apsaugos ir kovos su sukčiavimu reikalavimais. Ji nurodo, kad mokesčio lengvata – TIRIB sumažinimas – turi būti taikoma tik tiems nacionalinėje teritorijoje vartoti išleistiems degalams, kurių faktinis biogeninės kilmės molekulių kiekis iš tiesų viršija tikslinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje procentinę dalį, nustatytą Muitinės kodekso 266quindecies straipsnyje.
92. Pagal įprastą Teisingumo Teismo jurisprudenciją(45) privalomaisiais reikalavimais galima pagrįsti tik tokias nacionalines priemones, kurios vienodai taikomos ir nacionaliniams, ir importuojamiems produktams. Taigi, jeigu Prancūzijos priemonė būtų taikoma bendrai perdirbtų biodegalų importui (kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), o ne nacionalinei šios rūšies prekių gamybai, jos nebūtų galima pagrįsti privalomaisiais aplinkos apsaugos ir sukčiavimo prevencijos reikalavimais.
93. Tiesa, Teisingumo Teismas šią įprastą jurisprudenciją vėliau sušvelnino, analizuodamas nevienodai taikomų priemonių pagrindimą tam tikrais privalomaisiais reikalavimais arba taikydamas kai kurioms iš šių priemonių SESV 36 straipsnyje numatytą pagrindą(46).
94. Taigi galimą pagrindimą išanalizuosiu atsižvelgdamas į aplinkos apsaugos ir sukčiavimo prevencijos aspektus, kuriuos Teisingumo Teismas pripažino privalomaisiais reikalavimais, susijusiais su Sąjungos vidaus prekyba(47).
95. Iš esmės Aplinkraštį TIRIB galima tinkamai pagrįsti, nes juo siekiama ir pagal jį galima:
– pirma, apsaugoti aplinką naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Tai, kad atliekamos 14C analizės, leidžia suteikti lengvatų tam tikriems degalams (skatinti juos naudoti) sumažinant mokesčių naštą pagal tai, kokią šių degalų procentinę dalį sudaro biodegalai,
– antra, užkirsti kelią sukčiavimo rizikai(48) bendrai perdirbtų degalų gamybos grandinėje. 14C metodas leidžia tiksliai nustatyti faktinę biogeninių HVO molekulių procentinę dalį šiuose degaluose ir, naudojantis tais duomenimis, teisingai taikyti mokestį, kuriuo skatinama naudoti biodegalus.
2. Atitiktis proporcingumo principui
96. Pripažinus pagrindimą tinkamu, dar reikia patikrinti, ar ribojamoji priemonė atitinka proporcingumo principą. Šį principą ji atitiktų tik tuo atveju, jeigu būtų tinkama siekiamam tikslui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti, nesant mažiau ribojančios alternatyvos.
97. Šiuo požiūriu galima pripažinti, kad Aplinkraštyje TIRIB numatytas reikalavimas yra tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti, nes:
– atrodo, kad nustatyti biogeninių molekulių procentinę dalį bendrai perdirbtuose degaluose neįmanoma taikant mažiau ribojančias alternatyvas, nesusijusias su 14C analizėmis,
– MB metodas šiuo tikslu taikomas ribotai ir pagal jį gaunami tik apytiksliai rezultatai. Dėl to Deleguotajame reglamente 2023/1640 buvo numatyta, kad 14C analizė yra bendras patikros metodas, skirtas biogeninės kilmės molekulių bendrai perdirbtuose degaluose procentinei daliai išmatuoti, taip pat nurodyta, kad ši analizė reguliariai (papildomai) atliekama, kai gamintojai naudoja kitus metodus (pavyzdžiui, MB metodą).
98. Be to, priemonės proporcingumą taip pat reikia pripažinti dėl to, kad Aplinkraštyje TIRIB nereikalaujama laboratorinės fizikinės 14C analizės bet kuriuo atveju atlikti visų importuojamų bendrai perdirbtų degalų atveju(49): atlikus pirmąją analizę, jeigu rezultatai sutampa su importuojančios įmonės deklaruotų biogeninės kilmės molekulių procentinėmis dalimis (galima 10 % paklaida), 14C analizės kartojamos tik atsitiktine tvarka(50).
99. Vis dėlto ribojamąją priemonę galima laikyti tinkama nustatytam tikslui pasiekti tik jeigu ja iš tikrųjų nuosekliai ir sistemingai siekiama šio tikslo(51).
100. Savo nutartyje(52) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia tris aplinkybes, dėl kurių neįmanoma įvertinti sisteminio nuoseklumo:
– reikalaujama atlikti tik importuojamų, pervežamų tarp valstybių narių ir tiekiamų šalies viduje degalų, kurių sudėtyje yra biodegalų, 14C analizę, kai jie priimami į pirmąjį apmokestinamų prekių sandėlį Prancūzijoje,
– neatliekama biodegalų, pagamintų taikant bendro perdirbimo procesą Prancūzijoje esančioje naftos perdirbimo gamykloje, 14C analizė, jeigu vėliau šie degalai toje valstybėje narėje išleidžiami vartoti tiesiogiai iš gamyklos, nepriimant jų į apmokestinamų prekių sandėlį,
– Prancūzijos valstybė sutinka vertinti, kiek biodegalų yra eksportuojamuose ar išleidžiamuose vartoti ne transporto sektoriuose degaluose, atsižvelgdama į biodegalų mėnesinio naudojimo sertifikatus ir netaikydama reikalavimo atlikti 14C analizę.
101. Be to, BP France paaiškino(53), kad siekiant gauti TIRIB (arba TIRUERT) lengvatą Prancūzijos institucijos reikalauja užtikrinti, pirma, kad atlikus 14C bandymus būtų visiškai aišku, jog patiekiant rinkai importuotą produktą (bendrai perdirbtus biodegalus) jame iš tiesų būtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ir, antra, kad būtų atliktas paprastas metinis proporcingas apskaičiavimas, nesuteikiantis jokių atsekamumo garantijų, priešingai, nei taikant MB metodą iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos atveju.
102. Remiantis šia informacija galima daryti išvadą, kad nagrinėjama priemonė neatitinka SESV 34 straipsnio, nes nėra tinkama siekiant nuosekliai ir sistemingai užtikrinti, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais galima pagrįsti šią priemonę.
V. Išvada
103. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau pateikti Conseil d'État (Valstybės Taryba, Prancūzija) tokį atsakymą:
atsižvelgiant į teisinę padėtį, buvusią iki 2023 m. birželio 5 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2023/1640 dėl transportui skirtų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš biomasės, perdirbamos kartu su iškastiniu kuru, dalies nustatymo metodikos įsigaliojimo, 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją 30 straipsnis ir SESV 34 straipsnis
turi būti aiškinami taip, kad:
– masės balanso metodo tikslas yra nustatyti, ar laikomasi Direktyvos 2018/2001 29 straipsnyje numatytų tvarumo kriterijų, taikomų žaliavoms, biodegalams ir jų mišiniams, o ne išmatuoti biogeninės kilmės molekulių, esančių bendrai perdirbtuose biodegaluose, dalį,
– iki Deleguotojo reglamento 2023/1640 įsigaliojimo ir įgyvendinimo pagal Direktyvos 2018/2001 30 straipsnį iš esmės nebuvo draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį reikalaujama atlikti radioanglies (14C) analizę, į pirmąjį nacionalinį apmokestinamų prekių sandėlį priėmus importuotus biodegalus, pagamintus taikant bendro perdirbimo procesą, kad būtų nustatyta biogeninės kilmės molekulių procentinė dalis, svarbi apskaičiuojant mokestį, kuriuo skatinama naudoti biodegalus. Šiais tikslais nesvarbu, kad naftos perdirbimo įmonė, kurioje tokie degalai buvo pagaminti, naudoja masės balanso sistemą, sertifikuotą pagal savanorišką schemą, kurią Komisija pripažino kaip išsamią schemą,
– pagal SESV 34 straipsnį draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį reikalaujama atlikti radioanglies (14C) analizę, į pirmąjį nacionalinį apmokestinamų prekių sandėlį priėmus importuotus biodegalus, pagamintus taikant bendro perdirbimo procesą, kad būtų nustatyta biogeninės kilmės molekulių procentinė dalis, svarbi apskaičiuojant mokestį, kuriuo skatinama naudoti biodegalus, jeigu tokios analizės nereikalaujama tuo atveju, kai bendrai perdirbti biodegalai gaminami nacionaliniu mastu.