Byla C‑476/17
Pelham GmbH ir kt.
prieš
Ralf Hütter
ir
Florian Schneider-Esleben
(Bundesgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29/EB – Informacinė visuomenė – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Garsinių fragmentų ėmimas (sampling) – 2 straipsnio c punktas – Fonogramų gamintojai – Atgaminimo teisė – Atgaminimas „iš dalies“ – 5 straipsnio 2 ir 3 dalys – Išimtys ir apribojimai – Apimtis – 5 straipsnio 3 dalies d punktas – Citavimas – Direktyva 2006/115/EB – 9 straipsnio 1 dalies b punktas – Platinimo teisė – Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 13 straipsnis – Menų laisvė“
1. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Apimtis – Fonogramų gamintojo fonogramos garsinio fragmento, net ir labai trumpo, siekiant jį įtraukti į kitą fonogramą, naudojimas, kurį atlieka trečioji šalis – Įtraukimas – Išimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 2 straipsnio c punktas)
(žr. 27, 34, 35, 37–39 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2006/115 – Platinimo teisė – Kopija – Sąvoka – Fonograma, kurioje yra iš kitos fonogramos perkeltų garso fragmentų – Netaikymas – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/115 9 straipsnio 1 dalies b punktas)
(žr. 47, 51, 52, 54, 55 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)
3. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Išimtys ir apribojimai – Apimtis – Kita nei direktyvoje numatyta išimtis ar apribojimas – Netaikymas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 2 straipsnio c punktas ir 5 straipsnis)
(žr. 58, 65 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)
4. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Išimtys ir apribojimai – Citavimo sąvoka – Situacija, kai neįmanoma atpažinti su nagrinėjama citata susijusio kūrinio – Netaikymas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies d punktas)
(žr. 72, 74 punktus, rezoliucinės dalies 4 punktą)
5. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Apimtis – Išsamus suderinimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 2 straipsnio c punktas)
(žr. 84–86, rezoliucinės dalies 5 punktą)
Santrauka
2019 m. liepos 29 d. Sprendimu Pelham ir kt. (C‑476/17) Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) išaiškino fonogramų gamintojų išimtines teises atgaminti ir platinti savo fonogramas, taip pat šių teisių išimtis ir apribojimus, numatytus direktyvose 2001/29(1) ir 2006/115(2), kai kalbama apie dainos garsinio fragmento (sampling) paėmimą, siekiant panaudoti jį kuriant naują muzikos kūrinį.
R. Hütter ir F. Schneider-Esleben (toliau – Hütter ir kt.) yra muzikos grupės „Kraftwerk“ nariai. 1977 m. jie paskelbė fonogramą, kurioje buvo daina „Metall auf Metall“. M. Pelham ir M. Haas yra dainos „Nur mir“, kurią 1997 m. išleistose fonogramose įrašė bendrovė Pelham, kompozitoriai. Hütter ir kt. teigia, kad Pelham elektroniniu būdu iš dainos „Metall auf Metall“ nukopijavo apytiksliai dvi sekundes ritmo sekos garsinį fragmentą (sample) ir nenutrūkstamai pakartodami panaudojo jį dainoje „Nur mir“. Hütter ir kt. iš principo tvirtina, kad Pelham pažeidė Hütter ir kt. kaip fonogramų gamintojų gretutines autorių teises.
Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas pirmiausia pažymėjo, kad, kai naudotojas atgamina fonogramos garsinį fragmentą, net ir labai trumpą, iš esmės turi būti laikoma, jog tai yra šios fonogramos atgaminimas „iš dalies“, o toks atgaminimas priskiriamas prie Direktyvoje 2001/29 numatytų tokios fonogramos gamintojui suteiktų išimtinių teisių.
Vis dėlto Teisingumo Teismas priminė, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintą intelektinės nuosavybės teisę(3) reikia palyginti su kitomis Chartijoje užtikrinamomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant menų laisvę(4), kuri, kaip saviraiškos laisvės dalis(5), suteikia galimybę dalyvauti viešuose visų rūšių kultūrinės, politinės ir socialinės informacijos bei idėjų mainuose.
Teisingumo Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į Chartiją, fonogramų gamintojui suteikta išimtinė teisė leisti arba uždrausti atgaminti savo fonogramą(6) reiškia, kad jis gali neleisti trečiajai šaliai naudoti jo fonogramos garsinio fragmento, net ir labai trumpo, siekiant įtraukti šį fragmentą į kitą fonogramą, išskyrus atvejus, kai šis garsinis fragmentas yra įtrauktas pakeista forma, kurios neįmanoma atpažinti klausantis.
Dėl šios išimtinės teisės Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad Direktyvos 2001/29 2 straipsnio c punktas yra priemonė, kuria visiškai suderinamas jame nurodytos teisės materialinis turinys. Iš tiesų išimtinė teisė atgaminti kūrinį, kuria naudojasi fonogramų gamintojai Sąjungoje, aiškiai apibrėžta minėtoje direktyvoje, be to, ji nėra susieta su jokia sąlyga, o jos vykdymui ar veiksmingumui nebūtina priimti jokios kitos priemonės.
Be to, dėl fonogramų gamintojui suteiktos išimtinės teisės padaryti savo fonogramas, įskaitant jų „kopijas“(7), prieinamas Teisingumo Teismas nusprendė, kad sąvoka „kopija“, kuri taip pat vartojama ir Ženevos konvencijoje(8) ir kurią reikia aiškinti nuosekliai, turi būti aiškinama taip, kad ji neapima fonogramos, kurioje, nors ir yra iš kitos fonogramos perkeltų garso fragmentų, nėra įtraukti visi toje kitoje fonogramoje įrašyti garsai ar esminė jų dalis.
Be to, nagrinėdamas galimybę nukrypti nuo fonogramų gamintojų išimtinės teisės atgaminti savo fonogramas Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybė narė nacionalinėje teisėje negali numatyti minėtos teisės išimties ar apribojimo, išskyrus nurodytuosius Direktyvoje 2001/29(9). Šiuo klausimu jis priminė, kad šioje direktyvoje numatytų išimčių ir apribojimų sąrašas yra baigtinis.
Galiausiai dėl Direktyvoje 2001/29 įtvirtintos sąvokos „citavimas“(10) Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši sąvoka neapima situacijos, kai neįmanoma atpažinti su nagrinėjama citata susijusio kūrinio. Vis dėlto, kai naujo muzikos kūrinio kūrėjas naudoja iš fonogramos paimtą garsinį fragmentą (sample), pagal kurį vidutinis klausytojas gali atpažinti kūrinį, iš kurio šis garsinis fragmentas buvo paimtas, šio garsinio fragmento naudojimas pagal bylos aplinkybes gali būti laikomas „citavimu“ pagal Direktyvą 2001/29, siejamą su Chartijos 13 straipsniu, jeigu minėtu naudojimu siekiama sukurti sąveiką su kūriniu, iš kurio paimtas garsinis fragmentas, ir jeigu tenkinamos Direktyvos 2001/29 nustatytos sąlygos.