PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2005 m. kovo 17 d.(*)
„Žemės ūkis – Bendras perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimas – Pagalba perdirbtų pomidorų produktų gamybai – Dydžio apskaičiavimo būdas – 2000–2001 prekybos metai“
Byloje T‑285/03
Agraz, SA, įsteigta Madride (Ispanija),
Agrícola Conservera de Malpica, SA, įsteigta Tolede (Ispanija),
Agridoro Soc. coop. rl, įsteigta Pontenure (Italija),
Alfonso Sellitto SpA, įsteigta Mercato S. Severino (Italija),
Alimentos Españoles, Alsat, SL, įsteigta Don Benito, Badajoz (Ispanija),
AR Industrie Alimentari SpA, įsteigta Angri (Italija),
Argo Food - Packaging & Innovation Co. SA, įsteigta Serres (Graikija),
Asteris Industrial Commercial SA, įsteigta Atėnuose (Graikija),
Attianese Srl, įsteigta Nocera Superiore (Italija),
Audecoop distillerie Arzens – Techniques séparatives (AUDIA), įsteigta Montréal (Prancūzija),
Benincasa Srl, įsteigta Angri,
Boschi Luigi & Figli SpA, įsteigta Fontanellato (Italija),
CAS SpA, įsteigta Castagnaro (Italija),
Calispa SpA, įsteigta Castel San Giorgio (Italija),
Campil – Agro Industrial do Campo do Tejo, Lda, įsteigta Cartaxo (Portugalija),
Campoverde Srl, įsteigta Carinola (Italija),
Carlo Manzella & C. Sas, įsteigta Castel San Giovanni (Italija),
Carmine Tagliamonte & C. Srl, įsteigta Sant'Egidio del Monte Albino (Italija),
Carnes y Conservas Españolas, SA, įsteigta Mérida (Ispanija),
Cbcotti Srl, įsteigta Nocera Inferiore (Italija),
Cirio del Monte Italia SpA, įsteigta Romoje (Italija),
Consorzio Ortofrutticoli Trasformati Polesano (Cotrapo) Soc. coop. rl, įsteigta Fiesso Umbertiano (Italija),
Columbus Srl, įsteigta Parmoje (Italija),
Compal – Companhia produtora de Conservas Alimentares, SA, įsteigta Almeirim (Portugalija),
Conditalia Srl, įsteigta Nocera Superiore,
Conservas El Cidacos, SA, įsteigta Autol (Ispanija),
Conservas Elagón, SA, įsteigta Coria (Ispanija),
Conservas Martinete, SA, įsteigta Puebla de la Calzada (Ispanija),
Conservas Vegetales de Extremadura, SA, įsteigta Bajadoz,
Conserve Italia Soc. coop. rl, įsteigta San Lazzaro di Savena (Italija),
Conserves FranceSA, įsteigta Nime (Prancūzija),
Conserves Guintrand SA, įsteigta Carpentras (Prancūzija),
Conservificio Cooperativo Valbiferno Soc. coop. rl, įsteigta Guglionesi (Italija),
Consorzio Casalasco del Pomodoro Soc. coop. rl, įsteigta Rivarolo del Re ed Uniti (Italija),
Consorzio Padano Ortofrutticolo (Copador) Soc. coop. rl, įsteigta Collecchio (Italija),
Copais Food and Beverage Company SA, įsteigta Nea Ionia (Graikija),
Tin Industry D. Nomikos SA, įsteigta Marousi (Graikija),
Davia Srl, įsteigta Gragnano (Italija),
De Clemente Conserve Srl, įsteigta Fisciano (Italija),
DE. CON Srl, įsteigta Scafati (Italija),
Desco SpA, įsteigta Terracina (Italija),
„Di Lallo“ – Di Teodoro di Lallo & C. Snc, įsteigta Scafati,
Di Leo Nobile – SpA Industria Conserve Alimentari, įsteigta Castel San Giorgio,
Marotta Emilio, įsteigta Sant'Antonio Abate (Italija),
E. & O. von Felten SpA, įsteigta Fontanini (Italija),
Egacoop, S. Coop., Lda, įsteigta Andosilla (Ispanija),
Elais SA, įsteigta Atėnuose,
Emiliana Conserve Srl, įsteigta Busseto (Italija),
Perano Enrico & Figli Spa, įsteigta San Valentino Torio (Italija),
FIT – Fomento da Indústria do Tomate, SA, įsteigta Águas de Moura (Portugalija),
Faiella & C. Srl, įsteigta Scafati,
„Feger“ di Gerardo Ferraioli SpA, įsteigta Angri,
Fratelli D'Acunzi Srl, įsteigta Nocera Superiore,
Fratelli Longobardi Srl, įsteigta Scafati,
Fruttagel Soc. coop. rl, įsteigta Alfonsine (Italija),
G3 Srl, įsteigta Nocera Superiore,
Giaguaro SpA, įsteigta Sarno (Italija),
Giulio Franzese Srl, įsteigta Carbonara di Nola (Italija),
Greci Geremia & Figli SpA, įsteigta Parmoje,
Greci – Industria Alimentare SpA, įsteigta Parmoje,
Greek Canning Co. SA Kyknos, įsteigta Nauplie (Graikija),
Grilli Paolo & Figli – Sas di Grilli Enzo e Togni Selvino, įsteigta Gambettola (Italija),
Heinz Iberica, SA, įsteigta Alfaro (Ispanija),
IAN – Industrias Alimentarias de Navarra, SA, įsteigta Vilafranca (Ispanija),
Industria Conserve Alimentari Aniello Longobardi – Di Gaetano, Enrico & Carlo Longobardi Srl, įsteigta Scafati,
Industrias de Alimentação Idal, Lda, įsteigta Benavente (Portugalija),
Industrias y Promociones Alimentícias, SA, įsteigta Miajadas (Ispanija),
Industrie Rolli Alimentari SpA, įsteigta Roseto degli Abruzzi (Italija),
Italagro – Indústria de Transformação de Produtos Alimentares, SA, įsteigta Castanheira do Ribatejo (Portugalija),
La Cesenate Conserve Alimentari SpA, įsteigta Cesena (Italija),
La Dispensa di Campagna Srl, įsteigta Castagneto Carducei (Italija),
La Doria SpA, įsteigta Angri,
La Dorotea di Giuseppe Alfano & C. Srl, įsteigta Sant'Antonio Abate,
La Regina del Pomodoro Srl, įsteigta Sant'Egidio del Monte Albino,
„La Regina di San Marzano“ di Antonio, Felice e Luigi Romano Snc, įsteigta Scafati,
La Rosina Srl, įsteigta Angri,
Le Quattro Stelle Srl, įsteigta Angri,
Lodato Gennaro & C. SpA, įsteigta Castel San Giorgio,
Louis Martin production SAS, įsteigta Monteux (Prancūzija),
Menú Srl, įsteigta Medolla (Italija),
Mutti SpA, įsteigta Montechiarugolo (Italija),
National Conserve Srl, įsteigta Sant'Egidio del Monte Albino,
Nestlé España, SA, įsteigta Miajadas,
Nuova Agricast Srl, įsteigta Verignola (Italija),
Pancrazio SpA, įsteigta Cava De'Tirreni (Italija),
Pecos SpA, įsteigta Castel San Giorgio,
Pelati Sud di De Stefano Catello Sas, įsteigta Sant'Antonio Abate,
Pomagro Srl, įsteigta Fisciano,
Pomilia Srl, įsteigta Nocera Superiore,
Prodakta SA, įsteigta Atėnuose,
Raffaele Viscardi Srl, įsteigta Scafati,
Rispoli Luigi & C. Srl, įsteigta Altavilla Silentina (Italija),
Rodolfi Mansueto SpA, įsteigta Collecchio,
Riberal de Navarra S. en C., įsteigta Castejon (Ispanija),
Salvati Mario & C. SpA, įsteigta Mercato San Severino,
Saviano Pasquale Srl, įsteigta San Valentino Torio,
Sefa Srl, įsteigta Nocera Superiore,
Serraiki Konservopia Oporokipeftikon Serko SA, įsteigta Serres,
Sevath SA, įsteigta Xanthi (Graikija),
Silaro Conserve Srl, įsteigta Nocera Superiore,
ARP – Agricoltori Riuniti Piacentini Soc. coop. rl, įsteigta Gariga di Podenzano (Italija),
Société coopérative agricole de transformations et de ventes (SCATV), įsteigta Camaret-sur-Aigues (Prancūzija),
Sociedade de Industrialização de Produtos Agrícolas – Sopragol, SA, įsteigta Mora (Portugalija),
Spineta SpA, įsteigta Pontecagnano Faiano (Italija),
Star Stabilimento Alimentare SpA, įsteigta Agrate Brianza (Italija),
Steriltom Aseptic – System Srl, įsteigta Plaisance (Italija),
Sugal Alimentos, SA, įsteigta Azambuja (Portugalija),
Sutol – Indústrias Alimentares, Lda, įsteigta Alcácer do Sal (Portugalija),
Tomsil – Sociedade Industrial de Concentrado de Tomate, SA, įsteigta Ferreira do Alentejo (Portugalija),
Transformaciones Agrícolas de Badajoz, SA, įsteigta Villanueva de la Serena (Ispanija),
Zanae – Nicoglou levures de boulangerie industrie commerce alimentaire SA, įsteigta Salonikuose (Graikija),
ieškovės,
atstovaujamos advokatų J. da Cruz Vilaça, R. Oliveira, M. Melícias ir D. Choussy,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą M. Nolin, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
dėl ieškinio, susijusio su ieškovėms tariamai padarytos žalos dėl pagalbos gamybai dydžio apskaičiavimo būdo, nurodyto 2000 m. liepos 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1519/2000, nustatančiame minimalią kainą ir pagalbos, skirtos perdirbtų pomidorų produktams, dydį 2000–2001 prekybos metams (OL L 174, p. 29), atlyginimu
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai F. Dehousse ir E. Cremona,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. rugsėjo 8 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisės aktai
1 EB 33 straipsnio 1 dalis nustato:
„Bendros žemės ūkio politikos tikslai yra šie:
a) didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą;
b) tokiu būdu užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas;
c) stabilizuoti rinkas;
d) garantuoti pakankamą tiekimą;
e) užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas.“
2 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (OL L 297, p. 29, toliau – bazinis reglamentas) 2 straipsnio redakcija, taikoma šioje byloje, nustato:
„1. Pagalbos gamybai sistema taikoma I priede išvardytiems produktams, gautiems iš Bendrijoje išaugintų vaisių ir daržovių.
2. Pagalba gamybai suteikiama perdirbėjams, kurie sumokėjo gamintojams už jų žaliavas kainą, ne mažesnę už minimalią, nurodytą sutartyse tarp gamintojų organizacijų, pripažintų arba laikinai gavusių teisę, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 2200/96, iš vienos pusės, bei perdirbėjų, iš kitos pusės <…>“
3 Bazinio reglamento 4 straipsnio redakcija, taikoma šioje byloje, patikslina:
„1. Pagalba gamybai negali viršyti skirtumo tarp Bendrijoje gamintojui mokamos minimalios kainos bei žaliavų kainos pagrindinėse gaminančiose bei eksportuojančiose trečiosiose šalyse.
2. Nustatomas toks pagalbos gamybai dydis, kuris leistų realizuoti Bendrijos produktą 1 dalyje nustatytose ribose. Nustatant pagalbos dydį, nepažeidžiant 5 straipsnio taikymo, ypač atsižvelgiama į:
skirtumą tarp žaliavų kainos Bendrijoje ir kainos pagrindinėse konkuruojančiose trečiosiose šalyse;
pagalbos dydį, nustatytą ar apskaičiuotą prieš sumažinimą, numatytą 10 dalyje, jei jis yra taikomas, už ankstesnius prekybos metus;
ir
kai Bendrijoje pagamintas produktas sudaro didelę dalį rinkos, – užsienio prekybos apimties ir tokios prekybos kainų tendencijas, jei pastarasis kriterijus sąlygoja pagalbos dydžio sumažinimą.
3. Pagalba gamybai nustatoma atsižvelgiant į perdirbto produkto neto svorį. Koeficientai, išreiškiantys santykį tarp suvartotos žaliavos svorio ir perdirbto produkto neto svorio, nustatomi standartizuotu pagrindu. Jie nuolat atnaujinami atsižvelgiant į įgytą patirtį.
<…>
5. Žaliavų kaina pagrindinėse konkuruojančiose trečiosiose šalyse dažniausiai nustatoma remiantis kainomis, faktiškai taikomomis supirkimo etapu palyginamos kokybės šviežiems produktams, skirtiems perdirbti, apskaičiuotomis remiantis trečiųjų šalių eksportuojamais galutinio produkto kiekiais.
6. Kai Bendrijos produkcija sudaro ne mažiau kaip 50 % Bendrijos rinkoje suvartojamo produkto kiekio, kainų tendencijos bei importo ir eksporto kiekiai įvertinami lyginant duomenis kalendorinių metų, kurie eina prieš prekybos metų pradžią, su ankstesnių vienerių kalendorinių metų duomenimis.
7. Pagalba gamybai, skirta produktams, perdirbtiems iš pomidorų, apskaičiuojama:
a) pomidorų koncentratui, klasifikuojamam pagal KN 2002 90 kodą;
<…>
9. <…> Komisija nustato pagalbos gamybai dydį prieš prasidedant kiekvieniems prekybos metams. Koeficientai, nurodyti 3 dalyje, minimalūs kokybės reikalavimai ir kitos išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimami ta pačia tvarka.
10. Kiekvienais prekybos metais bendros išlaidos produktams, perdirbtiems iš pomidorų, neturi viršyti sumos, kuri susidarytų, jei 1997–1998 prekybos metams būtų nustatytos tokios Prancūzijos ir Portugalijos kvotos koncentratams:
– Prancūzija: 224 323 tonos,
– Portugalija: 670 451 tona.
Dėl to pagal 9 dalį nustatyta pagalba, skiriama už pomidorų koncentratą ir jo gaminius, sumažinama 5,37 %. Papildoma suma gali būti išmokama pasibaigus prekybos metams, jei padidintos Prancūzijos ir Portugalijos kvotos nevisiškai sunaudojamos.“ (Neoficialus vertimas)
4 Galiausia 2000 m. liepos 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1519/2000, nustatančio minimalią kainą ir pagalbos, skirtos perdirbtiems pomidorų produktams, dydį 2000–2001 prekybos metams (OL L 174, p. 29), 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad „2000–2001 prekybos metams (bazinio reglamento) 4 straipsnyje nurodyta pagalba gamybai yra nustatyta II priede“. Pagalbos gamybai dydis buvo nustatytas 17,178 EUR už 100 kg pomidorų koncentrato, kurio sudėtyje sausojo ekstrakto kiekis yra lygus ar didesnis nei 28 %, bet mažesnis nei 30 %.
Faktinės aplinkybės ir procedūra
5 2000 vasario 4 d. laišku Komisija Kinijos valdžios institucijų paprašė, kad užpildydamos pridedamą klausimyną jos kuo skubiau Komisijai pateiktų informaciją, būtiną nustatant pagalbą perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriui 2000–2001 prekybos metams. Į šį laišką nebuvo atsakyta.
6 Priėmus Reglamentą Nr. 1519/2000 Ispanijos, Prancūzijos, Graikijos, Italijos ir Portugalijos perdirbtų pomidorų produktų gamintojams atstovaujančios delegacijos ir asocijacijos pateikė Komisijai savo prieštaravimus ir ginčijo tai, kad nustatant suteikiamos pagalbos dydį nebuvo atsižvelgta į Kinijos pomidorų kainą.
7 Europos pomidorų konservų pramonės organizacija (toliau – OEICT) ir Associação Portuguesa dos Industriais de Tomate Komisijai adresavo daugelį prašymų dėl suteiktos pagalbos dydžio pakeitimo. Prie vieno iš šių prašymų buvo pridėta sutarties, kurioje nurodyta Kinijos gamintojui sumokėta kaina, kopija.
8 2001 m. kovo 5 d. Komisija, atsakydama į Portugalijos žemės ūkio ministerijos prašymą peržiūrėti pagalbos dydžio apskaičiavimą, nurodė, kad pomidorams perdirbti skirtos pagalbos dydis 2000–2001 prekybos metams buvo nustatytas griežtai laikantis bazinio reglamento 3 ir 4 straipsnių. Be to, Komisija patvirtino, jog 2000 m. gruodžio 13 d. gavo OEICT laišką, kuriame nurodyta kaina, nustatyta Kinijoje sudarytoje sutartyje, bet pridūrė, kad ji negalėjo pakeisti savo sprendimo atsižvelgdama į kainą, nustatytą vienintelėje sutartyje ir nepatvirtintą atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų.
9 2001 m. rugsėjo mėn. Ispanijos diplomatinės tarnybos Pekine gavo iš Kinijos valdžios institucijų pažymą, nurodančią Xinjiang provincijos, kurioje gaminama apie 88 % visų Kinijos perdirbtų pomidorų, gamintojams už pomidorus sumokėtą vidutinę kainą 1999 ir 2000 prekybos metais. Šį dokumentą 2001 m. lapkričio 9 d. Portugalijos žemės ūkio ministras, o 2001 m. gruodžio 7 d. ir OEICT perdavė atsakingam Komisijos nariui F. Fischler.
10 2002 m. sausio 31 d. Komisija, atsakydama OEICT, dar kartą pabrėžė, kad pagalbos dydžio nustatymas atitinka bazinio reglamento 3 ir 4 straipsnius. Papildomai remdamasi tuo, kad nebuvo neigiamų pasekmių Bendrijos pomidorų pramonei, kuri, jos teigimu, pasiekė rekordinį perdirbimo lygį, Komisija nemanė esant būtina peržiūrėti Reglamentą Nr. 1519/2000.
11 Įvykus 2002 m. lapkričio 6 d. susirinkimui ir po Komisijai adresuotų įvairių ieškovių laiškų, pastaroji 2003 m. sausio 7 d. laišku pareiškė, kad neturi jokios priežasties peržiūrėti Reglamento Nr. 1519/2000.
12 Tokiomis aplinkybėmis 2003 m. rugpjūčio 18 d. ieškovės pateikė šį ieškinį.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovės Pirmosios instancijos teismo prašo:
– priteisti iš Komisijos kiekvienai bendrovei ieškovei neišmokėtą pagalbos gamybai sumą (išsamiau nurodytą ieškinio A 27 priede) su delspinigiais, kuriuos turės nustatyti Pirmosios instancijos teismas, skaičiuojant nuo 2000 m. liepos 12 d. arba, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, nuo 2000 m. liepos 13 d.; arba, nepatenkinus ir šio reikalavimo, nuo 2000 m. liepos 16 d. iki galutinio atsiskaitymo dienos,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
14 Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl esmės
15 Šalys remiasi nusistovėjusia Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo praktika, pagal kurią Bendrijos deliktinė atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra visos būtinos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama Bendrijų institucija, neteisėtumas, reali žala ir prežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nurodytos žalos (1981 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ludwigshafener Walzmuehle ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, 197/80–200/80, 243/80, 245/80 ir 247/80, Rink. p. 3211, 18 punktas; 1995 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Blackspur ir kt. priešTarybą ir Komisiją, T‑168/94, Rink. p. II-2627, 38 punktas ir 1995 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Exporteurs in Levende Varkens ir kt. prieš Komisiją, T‑481/93 ir T‑484/93, Rink. p. II-2941, 80 punktas).
16 Reikia patikrinti, ar šioje byloje visos šios trys sąlygos yra tenkinamos.
Dėl Komisijos veiksmų teisėtumo
17 Komisijos veiksmų neteisėtumui įrodyti ieškovės pirmiausia remiasi bazinio reglamento ir EB 33 straipsnio bei rūpestingumo ir gero administravimo principų pažeidimu. Antra, jos teigia, kad pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.
Šalių argumentai
– Bazinio reglamento ir EB 33 straipsnio pažeidimas
18 Ieškovės tvirtina, kad Komisija, priėmusi Reglamentą Nr. 1519/2000, pažeisdama bazinio reglamento nuostatas, elgėsi neteisėtai, o tai turėtų lemti Bendrijos atsakomybę.
19 Akivaizdu, kad Komisija, apskaičiuodama šios pagalbos dydį, atsižvelgė į JAV, Izraelį ir Turkiją. Tačiau, ieškovių teigimu, remiantis bazinio reglamento nuostatomis, reikia atsižvelgti į „pagrindines gaminančias bei eksportuojančias trečiasias šalis“ (4 straipsnio 1 dalis) ir į „pagrindines konkuruojančias trečiosiasias šalis“ (4 straipsnio 2 ir 5 dalys). Jos mano, kad šios nuostatos nesuteikia Komisijai diskrecijos ir įpareigoja ją atsižvelgti į pagrindines pomidorus gaminančias bei eksportuojančias šalis. Netgi jei Komisija gali atsižvelgti į kitus veiksnius, bet kuriuo atveju ji būtinai privalo atsižvelgti į tuos, kurie aiškiai nustatyti bazinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje ir kurių pirmasis yra kaina pagrindinėse trečiosiose šalyse. Kitoks aiškinimas reikštų, kad Komisija savavališkai gali pasirinkti referencines eksportuojančias šalis ir todėl, atsižvelgdama į pasirinktą referencinę šalį, tam tikrais atvejais galėtų nenumatyti jokios pagalbos.
20 Ieškovių tvirtinimu, nuo 1998 m. Kinija yra antroji pagrindinė pasaulinė pomidorų gamintoja. 1999 m. ji eksportavo daugiau kaip 108 246 tonas pomidorų, o tai reiškia – mažiau nei Turkija (168 691 tona), bet daugiau nei JAV (92 913 tonų) ir Izraelis (9 557 tonos). Be to, Kinijos eksportas į Europos Bendrijos šalis padidėjo maždaug iki 24 171 tonos, o tai sudaro 22,3 % bendro pasaulinio Kinijos eksporto. Taigi ji turėtų būti laikoma konkuruojančia šalimi.
21 Į pagalbos gamybai apskaičiavimą neįtraukdama Kinijos kainų, Komisija pažeidė bazinį reglamentą, kurio nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos. Ieškovės tvirtina, kad kalbama apie teisės normą, kuri suteikia teisių privatiems asmenims ir kurios pažeidimas yra pakankamai akivaizdus Bergaderm bylos prasme (2000 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C‑352/98 P, Rink. p. I-5291). Kadangi Komisijos galios buvo labai aiškiai apribotos priėmus Reglamentą Nr. 1519/2000, jų nuomone, Bendrijos deliktinė atsakomybė galėtų kilti dėl paprasto institucijos veiksmų neteisėtumo.
22 Be to, Komisija pati paprašė, kad jai būtų perduoti su Kinijos kainomis susiję duomenys, tačiau šiuos jai pateikus, Komisija atsisakė į juos atsižvelgti.
23 Ieškovių nuomone, Komisijos veiksmai taip pat pažeidė baziniame reglamente nustatytus subsidijų sistemos politinius tikslus. Iš tikrųjų, garantuojant minimalų pajamų lygį žemdirbiams ir leidžiant iš pomidorų gaminamų produktų perdirbėjams atlaikyti trečiųjų šalių, kurios žaliavą perka mažesnėmis nei Europos rinkos kainomis, konkurenciją, siekiama padėti Europos žemdirbiams ir pramonininkams. Nesilaikant šių tikslų Reglamente Nr. 1519/2000, jis taip pat pažeidžia EB sutarties 33 straipsnį.
24 Komisija mano, kad ji turėjo plačią diskreciją nustatyti šios pagalbos dydį. Taigi, tik jei Komisija akivaizdžiai ir šiukščiai pažeistų savo įgaliojimų vykdymo ribas, jai galėtų kilti atsakomybė Bendrijos teismų praktikos, išplaukiančios iš 21 punkte minėto sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, prasme.
25 Komisija primena, kad bazinio reglamento 4 straipsnis leidžia nustatyti maksimalų pagalbos gamybai dydį ir kad ši pagalba „negali viršyti skirtumo tarp žaliavų kainos Bendrijoje ir pagrindinėse gaminančiose bei eksportuojančiose trečiosiose šalyse“. Taigi ji teigia, kad neegzistuoja jokia garantija, jog pagalbos dydis turi prilygti šiam skirtumui.
26 Be to, Komisija pabrėžia, kad nėra pateikta išsamių pagalbos nustatymo kriterijų. Iš tikrųjų bazinio reglamento 4 straipsnio 2 dalis įtvirtina: „nustatant pagalbos dydį <...> ypač atsižvelgiama į <...>“. Šio straipsnio c punktas numato pagalbos dydžio sumažinimą tam, kad būtų atsižvelgta į užsienio prekybos apimtį ir tokios prekybos kainų tendencijas. Vadinasi, kadangi Bendrijoje pagamintas produktas sudaro didelę dalį Bendrijos rinkos, t. y. apie 90 %, Komisija turėjo teisę atsižvelgti į šiuos duomenis.
27 Komisija taip pat kaltina ieškoves tuo, kad jos niekada neminėjo pagalbos tikslo – „leisti realizuoti Bendrijos produktą“. Ji mano, kad remdamasi šiuo tikslu ir turėtais ekonominiais duomenimis ji visiškai teisėtai galėjo neatsižvelgti į Kinijos pomidorų kainas.
28 JAV, Izraeliui ir Turkijai pateikus duomenis apie pomidorų gamybą, Kinijos valdžios institucijos neatsakė į Komisijos prašymą. Todėl pastaroji nusprendė, kad dėl euro nuvertėjimo Amerikos dolerio atžvilgiu (-12,2 %) ir dėl žaliavų kainų augimo trečiosiose konkuruojančiose šalyse, ypač JAV (+8,4 %.) ir Turkijoje (+4,4 %), pagalbą perdirbėjui pomidorų koncentrato gamybai reikia sumažinti 20,54 %.
29 Komisijos teigimu, apie Bendrijos pomidorų koncentrato rinką turimi duomenys rodo importo visumos sumažėjimą ir Kinijos importo 1997–1999 metais stabilumą, Kinijos produktų kainų aukštą pakilimą ir Bendrijos eksporto reguliarų augimą. Šie požymiai patvirtina aiškų tarptautinės situacijos Bendrijos gamybai pagerėjimą ir dar ribotą Kinijos konkurenciją. Taigi nėra pareigos pakeisti pagalbos apskaičiavimo taisyklių.
30 Komisija mano, kad net jei atsižvelgus į Kinijos žaliavų kainą realiai galėtų sumažėti žaliavų kainos pagrindinėse gaminančiose bei eksportuojančiose trečiosiose šalyse, toks sumažėjimas nebūtinai lemtų pagalbos gamybai padidinimą.
31 Bet kuriuo atveju, netgi negavusi atsakymo iš Kinijos valdžios institucijų, Komisija pagalbos gamybai dydį turėjo nustatyti prieš prasidedant 2000–2001 prekybos metams. Ji pabrėžia, kad iki šiol niekada neatsižvelgė į Kinijos pomidorų kainas ir kad toks netikėtas jų įtraukimas pirmą kartą į pagalbos apskaičiavimą niekuo nebūtų pateisinamas.
32 Dėl EB 33 straipsnio pažeidimo Komisija primena, kad pagalbos gamybai tikslas yra leisti realizuoti Bendrijos produktą. Jos nuomone, ieškovės neįrodė, kad ji pažeidė šį tikslą.
– Rūpestingumo ir gero administravimo principų pažeidimas
33 Dėl rūpestingumo ir gero administravimo pareigos pažeidimo ieškovės tvirtina, kad Komisija nesielgė kaip rūpestinga ir apdairi administracija ir nesužinojo Kinijos kainų. Be to, Komisija neatitaisė savo klaidos, taip pažeisdama prisiimtus įsipareigojimus, nors toks atitaisymas nebūtų sukėlęs jokių ypatingų sunkumų.
34 Komisija teigia, kad net ir neturėdama duomenų apie Kinijos pomidorų kainas, ji galėjo nustatyti pagalbos gamybai dydį nepažeisdama bazinio reglamento tikslų ir nuostatų. Taigi buvo beprasmiška dar kartą kreiptis į Kinijos valdžios institucijas, nes dėl kitos produkcijos jai niekada niekas neatsakė.
35 Dėl kaltinimo, jog ji nepakeitė pagalbos apskaičiavimo, nors ir žinojo apie Kinijos gamintojams sumokėtą kainą, Komisija primena, kad pirmąją informaciją ji gavo 2000 m. lapkričio 13 d. laišku, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po Reglamento Nr. 1519/2000 priėmimo. Kadangi jame buvo nurodyta tik sutartyje nustatyta kaina, Komisija manė, kad ji negalėtų būti laikoma atspindinčia Kinijos gamybos kainas.
36 Galiausia Komisija tvirtina, kad tik 2001 m. lapkričio 9 d., t. y. praėjus šešiolikai mėnesių po Reglamento Nr. 1519/2000 priėmimo, jai buvo perduoti tikriausiai patikimesni skaičiai. Komisijos teigimu, buvo neįmanoma pakeisti šio reglamento praėjus tokiam ilgam laikotarpiui, be to, jokia teisės akto nuostata jai neleido daryti tokio pakeitimo atgaline data. Ji galėjo tai padaryti tik techninės klaidos atveju. Komisija priduria, kad 2000–2001 prekybos metai buvo pasibaigę prieš daugelį mėnesių ir kad jau buvo įgyvendinamas naujas mechanizmas.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
37 Šalys nesutaria dėl bazinio reglamento nuostatų aiškinimo ir dėl juo Komisijai suteiktos diskrecijos nustatyti pagalbos gamybai dydį apimties.
38 Reikia priminti, kad iš nusistovėjusios Bendrijos teismų praktikos matyti, jog Bendrijos deliktinė atsakomybė EB 288 straipsnio antrosios pastraipos prasme kyla tuo atveju, kai tenkinamos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, reali žala ir priežastinio ryšio tarp tvirtinamų veiksmų ir nurodytos žalos buvimas (1982 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Oleifici Mediterranei prieš EEB, 26/81, Rink. p. 3057, 16 punktas; 1996 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo International Procurement Services prieš Komisiją, T-175/94, Rink. p. II-729, 44 punktas; 1996 m. spalio 16 d. Sprendimo Efisol prieš Komisiją, T-336/94, Rink. p. II-1343, 30 punktas ir 1997 m. liepos 11 d. Sprendimo Oleifici Italiani prieš Komisiją, T-267/94, Rink p. II-1239, 20 punktas).
39 Pirmosios sąlygos atžvilgiu pagal teismų praktiką reikalaujama, jog būtų įrodytas pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių asmenims, pažeidimas (21 punkte minėto sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją 42 punktas). Lemiamasis kriterijus, leidžiantis pripažinti, jog tenkinamas pažeidimo pakankamo akivaizdumo reikalavimas, yra tai, kad atitinkama Bendrijos institucija akivaizdžiai ir šiukščiai pažeidė jai nustatytas diskrecijos ribas. Jei šios institucijos diskrecija yra labai siaura arba ji iš viso jos neturi, pakankamai akivaizdaus pažeidimo buvimui įrodyti gali pakakti paprasto Bendrijos teisės pažeidimo (2002 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Camar ir Tico, C‑312/00 P, Rink. p. I-11355, 54 punktas; 2001 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Comafrica ir Dole Fresh Fruit Europe prieš Komisiją, T‑198/95, T‑171/96, T‑230/97, T‑174/98 ir T‑225/99, Rink. p. II-1975, 134 punktas).
40 Konkrečiai kalbant, pažeidimo, kurio tokiomis pačiomis aplinkybėmis nepadarytų įprastai apdairi ir rūpestinga administracija, konstatavimas leidžia daryti išvadą, kad institucijos veiksmų neteisėtas pobūdis gali sukelti Bendrijos atsakomybę EB 288 straipsnio prasme (39 punkte minėto sprendimo Comafrica ir Dole Fresh Fruit Europe prieš Komisiją 134 punktas).
41 Taigi Komisijos diskrecijos apimčiai nustatyti pirmiausia reikia išnagrinėti bazinio reglamento nuostatas, o tada patikrinti, ar ji padarė šio reglamento pažeidimą, dėl kurio galėtų kilti atsakomybė.
– Komisijos diskrecija pagal bazinį reglamentą
42 Pirmiausia primintina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką Bendrijos teisės aktų leidėjas turi plačią diskreciją tais atvejais, kai būtina įvertinti sudėtingą ekonominę situaciją, pavyzdžiui, bendros žemės ūkio politikos ir žvejybos atveju. Ši diskrecija nėra taikoma tik nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžiui ir apimčiai, bet tam tikra dalimi ir baziniams duomenims nustatyti. Taigi, jei pateikiamas klausimas siekiant sužinoti, ar nurodomas teisės normos pažeidimas yra pakankamai akivaizdus, teismas turi apsiriboti nagrinėdamas, ar institucija, kuri kaltinama minėto pažeidimo padarymu, pasinaudodama savo diskrecinėmis galiomis, nepadarė akivaizdžios klaidos arba nepiktnaudžiavo savo įgaliojimais arba, ar ši valdžios institucija akivaizdžiai nepažeidė savo diskrecijos ribų (šiuo klausimu žr. 1989 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Leukhardt, 113/88, Rink. p. 1991, 20 punktą; 1998 m. vasario 19 d. Sprendimo NIFPO ir Northern Ireland Fishermen’s Federation, C-4/96, Rink. p. I-681, 41 ir 42 punktus; 1999 m. spalio 5 d. Sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C‑179/95, Rink. p. I-6475, 29 punktą; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimo Italija prieš Tarybą, C‑120/99, Rink. p. I-7997, 44 punktą; 2002 m. rugsėjo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą, T-13/99, Rink. p. II-3305, 166 ir 168 punktus).
43 Antra, Komisija pagal bazinį reglamentą turi plačią diskreciją nustatydama pagalbos gamybai dydį.
44 Žinoma, bazinio reglamento antra konstatuojamoji dalis nustato, jog „Bendrijai priklausančiuose Viduržemio jūros regionuose, kur gamybos kainos pastebimai aukštesnės nei trečiosiose šalyse, kai kurie perdirbti produktai yra ypač svarbūs“, o šio reglamento ketvirta konstatuojamoji dalis įtvirtina, kad „pagalbos dydis privalo išlyginti skirtumus tarp kainų, mokamų Bendrijos gamintojams, ir kainų, mokamų trečiosiose šalyse“. Vis dėlto pastaroji konstatuojamoji dalis priduria, kad „dėl šios priežasties turėtų būti nustatytas toks apskaičiavimo pagrindas, kurį taikant ypač atsižvelgiama į minėtą skirtumą bei į minimalios kainos keitimosi poveikį, nepažeidžiant tam tikrų techninių elementų taikymo“. (Neoficialus vertimas). Prieveiksmio „ypač“ įtraukimas parodo, kad nustatant pagalbos gamybai dydį bet kuriuo atveju reikia atsižvelgti į skirtumus tarp kainų, mokamų Bendrijos gamintojams, ir kainų, mokamų trečiosiose šalyse, į minimalios kainos keitimosi poveikį ir į tai, kad be šių veiksnių, gali būti atsižvelgiama į kitus elementus, kuriuos Komisija gali laisvai pasirinkti.
45 Išsamios pagalbos gamybai taisyklės yra įtvirtintos bazinio reglamento 4 straipsnyje. Šis savo 1 dalyje nustato, kad pagalba gamybai „negali viršyti skirtumo tarp Bendrijoje gamintojui mokamos minimalios kainos bei žaliavų kainos pagrindinėse gaminančiose bei eksportuojančiose trečiosiose šalyse“. Ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad pagalba gamybai turi prilygti šiam skirtumui, nes Komisijai neliktų jokios diskrecijos.
46 Bazinio reglamento 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja Komisiją nustatyti pagalbos gamybai dydį, „kuris leistų realizuoti Bendrijos produktą 1 dalyje nustatytose ribose“. Įtvirtinusi šį tikslą, ši nuostata išvardija atitinkamus elementus, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant šį dydį. Prieveiksmio „ypač“ ir jungtuko „ir“ tarp b ir c punktų buvimas reiškia, kad Komisijai vertinant šiuos tris kriterijus preziumuojamas tam tikrų būtinų faktų ir skaičių, be kita ko, žaliavų kainos Bendrijoje ir kainos pagrindinėse konkuruojančiose trečiosiose šalyse bei pagalbos dydžio, nustatyto ankstesniems prekybos metams, buvimas. Be to, iš to darytina išvada, kad šis imperatyvių kriterijų sąrašas nėra išsamus, o tai parodo, jog Komisijai suteikta diskrecija 4 straipsnio 1 dalyje nustatytose ribose su sąlyga, kad bus laikomasi jos įgyvendinimo tvarkos.
47 Iš to išplaukia, kad Komisija iš esmės turi plačią diskreciją nustatyti pagalbą. Vis dėlto ši diskrecija neapima visų faktų ir skaičių, atitinkančių kriterijus, į kuriuos ji turi privalomai atsižvelgti, pavyzdžiui, žaliavų kainą pagrindinėse šalyse bazinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkto prasme, surinkimo.
48 Ieškovių argumentų dėl Komisijos neteisėtų veiksmų pagristumą reikia patikrinti atsižvelgiant į anksčiau išvardytus principus. Šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti ieškinio pagrindo dėl rūpestingumo ir gero administravimo principų pažeidimo pagristumą.
– Rūpestingumo ir gero administravimo principų pažeidimas
49 Nors Komisija turi diskreciją, tačiau atsižvelgdama į rūpestingumo ir gero administravimo principus, privalo surinkti visus jos diskrecinėms galioms įgyvendinti būtinus faktinius elementus. Iš tikrųjų pagal nusistovėjusią teismų praktiką tuo atveju, kai Bendrijos institucija turi plačią diskreciją, Bendrijos teisinėje sistemoje nustatytų procedūrinių garantijų laikymasis įgyja esminę reikšmę. Viena iš šių garantijų, be kita ko, yra kompetentingos institucijos pareiga rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas svarbias aplinkybes nagrinėjamoje byloje. Tik taip Bendrijos teismas gali patikrinti, ar yra visos faktinės ir teisinės aplinkybės, nuo kurių priklauso diskrecijos įgyvendinimas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Technische Universität München, C-269/90, Rink. p. I-5469, 14 punktą; 1995 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Nölle prieš Tarybą ir Komisiją, T‑167/94, Rink. p. II-2589, 73 ir paskesnius punktus; 1998 m. vasario 19 d. Sprendimo Eyckeler & Malt prieš Komisiją, T-42/96, Rink. p. II-401, 165 punktą; 1999 m. liepos 9 d. Sprendimo New Europe Consulting ir Brown prieš Komisiją, T‑231/97, Rink. p. II-2403, 37 ir paskesnius punktus ir 42 punkte minėto sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą 171 punktą).
50 Kalbant apie bazinio reglamento taikymą rūpestingumo pareiga reiškia pareigą surinkti visus minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatytus būtinus faktus, galinčius turėti didelę reikšmę priimant sprendimą tam, kad Komisija galėtų visiškai ir tinkamai įgyvendinti savo diskreciją. Atsižvelgiant į šią nuostatą, yra akivaizdu, kad šioje byloje žaliavos iš Kinijos kaina buvo būtina sąlyga, į kurią, apskaičiuodama pagalbos gamybai dydį, turėjo atsižvelgti Komisija, nes nustatant pagalbą Kinija buvo laikoma pagrindine su Bendrijos gamintojais konkuruojančia trečiąja šalimi
51 Šiuo atžvilgiu akivaizdu, jog Komisija apsiribojo 2000 m. vasario 4 d. nusiųsdama vienintelį laišką Kinijos delegacijai prie Europos Sąjungos tam, kad paprašytų reikalingos informacijos, o į šį laišką negavusi atsakymo, ji iki 2000 m. liepos mėnesio nesiėmė papildomų veiksmų.
52 Atvirkščiai, rūpestingumo ir gero administravimo principams užtikrinti reikalaujama, jog atsižvelgiant į informacijos apie žaliavos iš Kinijos kainą būtinumą Komisijos vertinimui, pastaroji imtųsi papildomų veiksmų tam, kad gautų reikalingą informaciją iš Kinijos valdžios institucijų, pavyzdžiui, nusiųstų priminimo laišką arba paskambintų Kinijos Liaudies Respublikos nuolatiniam atstovui Europos Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu Kinijos valdžios institucijų nereagavimas, kuris, Komisijos teigimu, „pratęsia seną atsisakymo atsakyti į panašius klausimus ar negalėjimo to padaryti tradiciją“, negali pateisinti Komisijos neveikimo tuo, jog buvo aišku, kad reikalaujama informacija nebus suteikta arba kad į bet kurį kitą prašymą taip pat nebus atsakyta. Atvirkščiai, atsižvelgiant į šios informacijos būtinumą diskrecijos įgyvendinimo teisėtumui nustatant pagalbos gamybai dydį, šis nereagavimas turėjo dar labiau paskatinti Komisijos tarnybas tinkamu metu stengtis gauti minėtą informaciją, o ne likti visiškai neveiklioms.
53 Tiesa, kad kalbant apie sutartį su Kinija, kuri 2000 m. lapkričio 13 d. buvo perduota F. Fischler, Komisija negalėjo atsižvelgti į šioje 2000 m. kovo 15 d. įsigaliojusioje sutartyje esančius duomenis, nes pagal bazinio reglamento 4 straipsnio 6 dalį ji turėjo remtis 1999 metų kainomis. Vis dėlto, atsižvelgiant į rūpestingumo ir gero administravimo principus bei į Kinijos valdžios institucijų nereagavimą į 2000 m. vasario 4 d. Komisijos laišką, minimali pastanga, kurios šiuo atveju galima buvo tikėtis iš rūpestingos institucijos, būtų mažiausiai minėtų valdžios institucijų paklausti, ar šios kainos atitiko 1999 metų kainas, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad sutartis buvo susijusi su Xinxiang regionu, ieškovių teigimu, apimančiu svarbią dalį Kinijos perdirbtų pomidorų gamybos. Komisija juo labiau turėjo tokią pareigą, nes pats F. Fischler pareiškė, kad „Komisija negalėjo daryti išvados, jog tarp privačių asmenų sudarytoje sutartyje nurodyta kaina atspindėjo vidutinę nacionalinę pomidorų gamybos 2000–2001 prekybos metais kainą, jei šios kainos oficialiai nepatvirtino Kinijos vyriausybė“.
54 Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad Komisijos neveikimas po 2000 m. vasario 4 d. laiško išsiuntimo yra pakankamai akivaizdus rūpestingumo ir gero administravimo principų pažeidimas teismų praktikos prasme.
– Bazinio reglamento pažeidimas
55 Pagal bazinio reglamento 4 straipsnio 1dalį pagalba gamybai negali viršyti skirtumo tarp Bendrijoje gamintojui mokamos minimalios kainos bei žaliavų kainos pagrindinėse gaminančiose bei eksportuojančiose trečiosiose šalyse. To paties reglamento 4 straipsnio 2 dalis numato, kad nustatant pagalbos dydį ypač atsižvelgiama į skirtumą tarp žaliavų kainos Bendrijoje ir kainos pagrindinėse konkuruojančiose trečiosiose šalyse.
56 Ieškovės tvirtina, kad šios nuostatos įpareigojo Komisiją atsižvelgti į Kinijos, kuri yra antroji pasaulinė pomidorų eksportuotoja, žaliavų kainą.
57 Reikia konstatuoti, kad bazinis reglamentas įpareigoja atsižvelgti į žaliavų kainą pagrindinėse gaminančiose bei eksportuojančiose arba konkuruojančiose trečiosiose šalyse. Vadinasi, Kinija joms irgi priskiriama. Todėl nuo tada, kai Kinija tapo viena iš šių šalių, Komisija turėjo atsižvelgti į kainas joje.
58 Be to, Komisija neneigia to, kad Kinija yra viena iš pagrindinių pomidorus auginančių šalių. Komisijos tarnybos, be kita ko, 2000 metų pradžioje pirmą kartą pateikė užklausą Kinijos valdžios institucijoms, tačiau pastarosios neatsakė į šį prašymą.
59 Komisija teigia, kad jai reikėjo nuspręsti, ar negavusi šios informacijos ji vis dėlto gali nustatyti pagalbos gamybai dydį, remdamasi savo diskrecija ir laikydamasi šios pagalbos tikslų, būtent „leisti realizuoti Bendrijos produktą“. Ji pabrėžia, jog iki šiol ji niekada neatsižvelgė į Kinijos pomidorų kainas ir kad nebuvo būtina pakeisti pagalbos apskaičiavimo taisyklių, juo labiau kad tai turėjo būti paskutinis pagalbos nustatymas prieš pagalbos gamybai sistemos reformą.
60 Šie argumentai neįtikina. Faktas, jog Komisija iki šiol niekada neatsižvelgė į Kinijos pomidorų kainas, nepateisina to, kad ji ir toliau taip elgėsi, nors, o tai šiuo atveju neginčijama, rinkos sąlygos įpareigojo tai daryti. Aplinkybė, jog tai buvo paskutinis nustatymas prieš pagalbos gamybai sistemos reformą nepateisina to, kad jis vyko pažeidžiant bazinį reglamentą. Žinoma, antra vertus, šis reglamentas leido Komisijai atsižvelgti į kitus papildomus kriterijus nustatant pagalbos dydį. Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 50 ir paskesniuose punktuose, reglamentas neleido nekreipti dėmesio į vienos iš pagrindinių konkuruojančių trečiųjų šalių žaliavų kainą, nes jis aiškiai nustato, kad reikia atsižvelgti į šiuos duomenis.
61 Taigi tiek, kiek Reglamentas Nr. 1519/2000 visiškai neatsižvelgia į žaliavų kainą vienoje iš pagrindinių gaminančių bei eksportuojančių šalių, būtent Kinijoje, jis pažeidžia bazinio reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas imperatyvias sąlygas. Toks neteisėtumas, kuris yra pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių asmenims, pažeidimas, dėl žalingų pasekmių gali lemti Bendrijos deliktinę atsakomybę.
62 Pripažinus ieškovių nurodytą ieškinio pagrindą dėl bazinio reglamento pažeidimo, ieškinio pagrindo dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo, kuriuo ieškovės remiasi papildomai, nagrinėti nereikia.
Dėl žalos
Šalių argumentai
63 Ieškovės teigia, kad jų patirta žala atitinka skirtumą tarp Reglamentu Nr. 1519/2000 nustatyto pagalbos dydžio ir dydžio, kuris būtų buvęs nustatytas, jei Komisija būtų atsižvelgusi į Kinijos kainas.
64 Remdamosi 2001 m. rugsėjo mėnesį iš Kinijos valdžios institucijų gautoje pažymoje nurodytais duomenimis apie kainas Kinijoje, ieškovės apskaičiavo pagalbos dydį, kuris turėjo būti sumokėtas už 2000–2001 prekybos metus. Jų nuomone, vidutinė kaina akivaizdžiai sumažėtų, jei apskaičiuojant šią kainą pagrindinėse pomidorus auginančiose trečiosiose šalyse būtų atsižvelgta į kainas Kinijoje, taigi skirtumas tarp žemdirbiui mokamos kainos ir pagrindinių eksportuojančių trečiųjų šalių kainos būtų akivaizdžiai didesnis nei tas, kurį apskaičiavo Komisija. Ieškovių teigimu, gamintojai už kiekvieną centnerį pomidorų koncentrato 28/30 gavo 4,031 EUR mažiau nei būtų gavę, jei būtų atsižvelgta į Kinijos kainas. Tai reiškia, kad gamintojai gavo 23 % mažesnę pagalbą, nei turėjo gauti. Taigi tokios procentinės dalies bendrovės ieškovės turi teisę reikalauti iš Komisijos.
65 Be to, ieškovės mano, jog jos patyrė ir dar šiuo metu patiria didelę turtinę žalą ne tik dėl Bendrijos nesumokėtų joms priklausančių sumų, bet ir dėl infliacijos bei dėl to, kad tos sumos, kurias jos būtų gavusios Komisijai teisingai paskaičiavus mokėtinos pagalbos dydį, būtų joms leidusios bent jau gauti palūkanų už jų indėlius bankuose.
66 Ieškovės tvirtina, kad taikant klaidingą ir neteisėtą apskaičiavimo būdą joms buvo suteikta mažesnė pagalba, nei turėjo būti. Komisijos padaryta klaida ir atsisakymas ją atitaisyti ieškovėms padarė žalą. Kadangi žala joms atsirado dėl neteisėtų Komisijos veiksmų, priežastinis ryšys, jų teigimu, yra nustatytas.
67 Komisija primena, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką žala, kurią reikalaujama atlyginti, turi būti reali ir tikra. Tačiau, net jei atsižvelgus į Kinijos žaliavų kainas galėjo iš pradžių labai sumažėti žaliavų kaina pagrindinėse gaminančiose ir eksportuojančiose trečiosiose šalyse, šis sumažėjimas, atsižvelgiant į Komisijos turimą diskreciją, nebūtinai būtų sąlygojęs pagalbos gamybai padidinimą.
68 Be to, jos teigimu, šis pagalbos padidinimas tikrai negalėjo būti tapatus skirtumui, apskaičiuotam remiantis žaliavų kainomis pagrindinėse gaminančiose ir eksportuojančiose šalyse atsižvelgus ir neatsižvelgus į Kinijos pomidorų kainas.
69 Taigi Komisija mano, kad ieškovių nurodytas žalos dydis yra tik hipotetinis ir Pirmosios instancijos teismas į jį neturi atsižvelgti. Tokią pačią išvadą reikėtų padaryti ir dėl jų nurodytos turtinės žalos.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
70 Primintina, kad pagal teismų praktiką žala, kurią prašoma atlyginti, turi būti reali ir tikra (1982 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo De Franceschi prieš Tarybą ir Komisiją, 51/81, Rink. p. 117, 9 punktas ir sprendimo Birra Wührer ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, 256/80, 257/80, 265/80, 267/80 ir 5/81, Rink. p. 85, 9 punktas; 1995 m. gegužės 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Wafer Zoo prieš Komisiją, T‑478/93, Rink. p. II-1479, 49 punktas).
71 Būent ieškovas Bendrijos teismui privalo pateikti įrodymų tam, kad būtų galima nustatyti tokios žalos buvimą ir dydį (1976 m. gegužės 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Roquette Frères prieš Komisiją, 26/74, Rink. p. 677, 22–24 punktai; 1996 m. sausio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Koelman prieš Komisiją, T‑575/93. Rink. p. II-1, 97 punktas ir 1998 m. balandžio 28 d. Sprendimo Dorsch Consult prieš Tarybą ir Komisiją, T-184/95, Rink. p. II-667, 60 punktas).
72 Ieškovės patirtą žalą prilygina skirtumui tarp Reglamentu Nr. 1519/2000 nustatyto pagalbos dydžio ir dydžio, kuris būtų nustatytas, jei Komisija būtų atsižvelgusi į Kinijos kainas.
73 Pirmiausia reikia pabrėžti, kad Kinijos kainos, kuriomis remiasi ieškovės, yra gautos per Ispanijos diplomatines tarnybas Pekine. Tai yra vidutinė Xinjiang provincijos, kuri, ieškovių teigimu, atspindi apie 88 % visos Kinijos perdirbtų pomidorų gamybos, gamintojams už pomidorus sumokėta kaina. Komisija ginčija šiuos skaičius kaip atspindinčius žemą vidurkį. Be to, Komisija būtų negalėjusi įvertinti, ar jie atitinka bazinio reglamento nuostatas. Galiausia, vertinant kompleksinę ekonominę situaciją, jos diskrecija taikoma ir baziniams duomenims nustatyti (šiuo klausimu žr. 1980 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Roquette prieš Tarybą, 138/79, Rink. p. 3333, 25 punktą).
74 Iš tikrųjų, kadangi bazinis reglamentas suteikia Komisijai tam tikrą diskreciją nustatant pagalbos dydį, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokią reikšmę pagalbos dydžiui turėtų tai, kad būtų atsižvelgta į Kinijos pomidorų gamintojams sumokėtą kainą. 4 straipsnio 1 dalis nenumato, kad pagalba gamybai turi prilygti skirtumui tarp Bendrijoje gamintojui mokamos minimalios kainos bei žaliavų kainos pagrindinėse gaminančiose trečiosiose šalyse. Jis tik nustato maksimalią ribą.
75 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad tai, jog Komisija praeityje galėjo nustatyti pagalbos dydžio lygį, kuris tiksliai atitiktų skirtumą tarp Bendrijoje gamintojui mokamos minimalios kainos bei žaliavų kainos pagrindinėse gaminančiose bei eksportuojančiose trečiosiose šalyse, visiškai jos neįpareigojo išlaikyti tokio lygio pagalbos. Bazinio reglamento nuostatoms ir tikslui netgi prieštarautų tai, kad Komisija neatsižvelgtų į tarptautinės rinkos padėties vystymąsi ir taip apsunkintų Bendrijos produkto realizavimą.
76 Taigi ieškovės negali teigti turinčios teisę į maksimalią pagalbą, prilygstančią skirtumui tarp Bendrijoje gamintojui mokamos minimalios kainos bei žaliavų kainos pagrindinėse trečiosiose šalyse, atsižvelgus į Kinijos kainas.
77 Todėl ieškovių apskaičiuota ir ieškinio A27 priede pateiktoje lentelėje detalizuota patirta žala nėra tikra.
78 Kadangi nėra tenkinamos visos būtinos sąlygų tam, kad kiltų Bendrijos deliktinė atsakomybė, ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti išlaidas šalims. Nors ieškovės pralaimėjo bylą, vis dėlto paskirstant bylinėjimosi išlaidas būtina atsižvelgti į Bendrijos teisės aktų neatitinkančius atsakovės veiksmus.
80 Todėl Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertindamas nagrinėjamas aplinkybes, nusprendžia, kad ieškovės padengia penkias šeštąsias savo bylinėjimosi išlaidų, o Komisija, be savo išlaidų, padengia vieną šeštąją ieškovių bylinėsimosi išlaidų,
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Ieškovės padengia penkias šeštąsias savo bylinėjimosi išlaidų, o Komisija, be savo išlaidų, padengia vieną šeštąją ieškovių bylinėsimosi išlaidų.
Paskelbta 2005 m. kovo 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge