BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. vasario 26 d.(*)
„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamosios išlaidos – Kaimo plėtros priemonės – „Gamtinės kliūtys“ ir agrarinė aplinkosauga – Kontrolės tinkamumas – Fiksuoto dydžio finansinės korekcijos – Proporcingumas“
Byloje T‑365/13
Lietuvos Respublika, atstovaujama D. Kriaučiūno, R. Krasuckaitės ir A. Petrauskaitės,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A. Steiblytės ir G. von Rintelen,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/214/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 123, p. 11)
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude (pranešėjas), teisėjai I. Wiszniewska-Białecka ir I. Ulloa Rubio,
posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. rugsėjo 11 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
Ginčo aplinkybės
1 Įgyvendinimo sprendime 2013/214/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 123, p. 11; toliau – ginčijamas sprendimas) Europos Komisija nusprendė, be kitų Europos Sąjungos lėšomis nefinansuojamų išlaidų, nefinansuoti tam tikrų Lietuvos Respublikos patirtų išlaidų, deklaruotų už 2008 ir 2009 metus. Nefinansuojamosios išlaidos buvo susijusios su EŽŪFKP paramos priemonėmis, kurias apima 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216, patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau – programa) II kryptis.
2 Ginčijamas sprendimas priimtas po to, kai tikrinant ir tvirtinant EŽŪFKP sąskaitas 2009 m. rugsėjo 21–25 d. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta patikrinti, ar minėtos programos II krypties administravimo sistema atitinka Sąjungos teisės aktų nuostatas.
3 Atlikus šį patikrinimą parengtos audito ataskaitos rezultatai Lietuvos Respublikai buvo pateikti 2009 m. gruodžio 10 d. raštu. Lietuvos institucijų atsakymą Komisija gavo 2010 m. vasario 1 d.
4 Komisija sušaukė dvišalį susitikimą; šis įvyko 2010 m. spalio 21 d. Per susitikimą Lietuvos Respublikos ir Komisijos atstovai aptarė audito rezultatus. Minėto susitikimo protokolas buvo išsiųstas Lietuvos institucijoms 2010 m. gruodžio 13 d.
5 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Komisija perdavė Lietuvos Respublikai po tyrimo padarytas savo išvadas pagal 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, p. 90), 11 straipsnio 1 dalį. Šiame rašte Komisija, kiek tai susiję su išlaidomis, nurodytomis 2008 m. ir 2009 m. pateiktose paraiškose, siūlė taikyti 5 % fiksuoto dydžio korekciją agrarinės aplinkosaugos priemonei (priemonė Nr. 214) ir 2 % dydžio korekciją paramos priemonei ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose yra gamtinių kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (priemonė Nr. 212; toliau – gamtinių kliūčių priemonė).
6 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Lietuvos institucijos, remdamosi Reglamento Nr. 2006/885 16 straipsniu, kreipėsi į taikinimo instituciją dėl šio finansinės korekcijos siūlymo. 2012 m. kovo 30 d. taikinimo institucija pateikė galutinę ataskaitą. Komisija į šios ataskaitos išvadas atsižvelgė iš dalies.
7 2012 m. lapkričio 23 d. raštu Komisija iš dalies pakeitė savo galutinę poziciją.
8 2013 m. gegužės 3 d. ginčijamas sprendimas buvo perduotas Lietuvos Respublikai kartu su apibendrinta ataskaita, kurioje išsamiai išdėstytos finansinės korekcijos priežastys. Minėtu sprendimu buvo pritaikyta 3 448 510 eurų finansinė korekcija 2008 ir 2009 m. pateiktose paraiškose nurodytoms išlaidoms, susijusioms su programos II krypties priemonėmis Nr. 1 ir Nr. 9.
9 Iš esmės Komisija finansinės korekcijos taikymą grindė šiomis priežastimis:
– nebuvo laikytasi gyvulių tankumo tinkamumo kriterijaus, kiek tai susiję su gamtinių kliūčių priemone,
– su agrarinės aplinkosaugos priemone susiję įsipareigojimai nebuvo patikrinti 100 %, t. y. visuose žemės ūkio paskirties sklypuose,
– įsipareigojimo, susijusio su trąšų naudojimu, kontrolė nebuvo pakankama, nes tikrinimas atliktas tik vizualiai.
Procesas ir šalių reikalavimai
10 2013 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublika Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šį ieškinį.
11 Lietuvos Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma finansuoti tam tikras patirtas EŽŪFKP išlaidas,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
12 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Savo ieškinį Lietuvos Respublika grindžia penkiais pagrindais. Pirmieji du susiję su gamtinių kliūčių priemone. Kaip pirmasis pagrindas nurodomas 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL L 368, p. 74), 10 ir 15 straipsnių bei 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 368, p. 15), 48 straipsnio pažeidimas. Kaip antrasis – 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 1) 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimas.
14 Kiti ieškinio pagrindai susiję su agrarinės aplinkosaugos priemone. Trečiasis pagrindas – Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1974/2006 48 straipsnio 1 dalies ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 bei (EB) Nr. 73/2009, ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 numatyto kompleksinio paramos susisiejimo įgyvendinimo taisykles (OL L 141, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 243), 29 straipsnio pažeidimas – susijęs su įsipareigojimų visuose žemės ūkio paskirties sklypuose kontrole. Ketvirtasis ir penktasis pagrindai, kuriais nurodomas, pirma, Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnio pažeidimas ir, antra, Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimas, susiję su tikrinimu, kaip laikomasi trąšų naudojimo įsipareigojimų.
(Praleista)
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimas
108 Lietuvos Respublika ginčija agrarinės aplinkosaugos priemonėms, susijusioms su trąšų naudojimo kriterijumi, nustatytą 5 % finansinę korekciją, kuri pagrįsta Komisijos išvada, kad atlikti vizualiniai tikrinimai buvo nepakankami. Ji teigia, kad 5 % finansinė korekcija neproporcinga nurodytam pažeidimui ir viršija tai, kas tinkama ir būtina siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.
109 Lietuvos Respublika pažymi, kad savo ataskaitoje taikinimo komisija suabejojo 5 % finansinės korekcijos pagrįstumu. Iš tiesų pakartotiniai patikrinimai parodė, kad nebuvo nė vieno pažeidimo, o tai leidžia daryti išvadą, kad nurodytas pažeidimas kėlė ribotą riziką EŽŪFKP.
110 Primintina, kad pagal Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalį Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos Bendrijos lėšomis, atsižvelgdama, pirma, į pažeidimo pobūdį bei lygį ir, antra, Bendrijai padarytą finansinę žalą.
111 Šiuo atžvilgiu Dokumente Nr. VI/5330/97 numatyta 5 % korekcija, kai visi pagrindiniai patikrinimai įvykdyti, tačiau nebuvo laikytasi reglamentuose nurodytų jų skaičiaus, dažnumo ar išsamumo, todėl gali būti pagrįstai padaryta išvada, kad šie patikrinimai nesuteikia reikiamos paraiškų tinkamumo garantijos ir kad Sąjungos biudžetui kyla didelė nuostolių atsiradimo rizika.
112 Nagrinėjamu atveju, pirma, kalbant apie pažeidimo pobūdį ir lygį, nurodytina, jog Komisija teisingai pažymi, kad jei trąšų naudojimo kriterijus tikrinamas tik vizualiai, toks patikrinimo trūkumas laikomas esminiu, o tai iš principo gali pagrįsti 5 % fiksuoto dydžio korekcijos taikymą, remiantis Dokumentu Nr. VI/5330/97 (žr. šio sprendimo 111 punktą).
113 Komisija taip pat nurodo, kad ši fiksuoto dydžio korekcija buvo taikyta tik priemonėms, susijusiomis su trąšų naudojimo kriterijumi. Tai matyti iš apibendrintos ataskaitos, ir ieškovė to neginčijo.
114 Tačiau, antra, kalbant apie nuostolių atsiradimo rizikos dydį dėl su trąšų naudojimo kriterijumi susijusių priemonių kontrolės trūkumo, reikia patikrinti, ar Komisija galėjo pagrįstai padaryti išvadą, kad toks trūkumas kėlė didelę nuostolių atsiradimo riziką Sąjungos biudžetui, remiantis Dokumentu Nr. VI/5330/97 (žr. šio sprendimo 111 punktą).
115 Pagal teismo praktiką, nors Komisija turi įrodyti, kad buvo pažeistos Sąjungos teisės normos, nustačius šį pažeidimą, būtent valstybė narė prireikus turi įrodyti, kad Komisija suklydo vertindama jo finansines pasekmes (2005 m. liepos 7 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑5/03, Rink., EU:C:2005:426, 38 punktas).
116 Nagrinėjamu atveju, kai siekdamas patikrinti 2008 m. ir 2009 m. atliktų vizualinių tikrinimų patikimumą Bendrasis Teismas pateikė klausimus raštu Lietuvos Respublikai tam, kad ši per teismo posėdį patikslintų, kokio pobūdžio buvo ex post atlikti išsamesni patikrinimai, ji paaiškino, kad, atsižvelgus į 2009 m. gruodžio 10 d. Lietuvos valdžios institucijoms perduotoje audito ataskaitoje suformuluotas rekomendacijas, ex post patikrinimai buvo vykdomi pagal metodus, kuriems pirmenybę teikia Komisija, be kita ko, tikrinant 10 % susijusių ūkininkų sąskaitas faktūras ir apskaitą.
117 Komisija neginčijo, kad vykdant ex post patikrinimus naudoti metodai atitiko jos rekomendacijas. Ji tvirtino, kad šie patikrinimai nepašalino pirminio trūkumo.
118 Kadangi per šiuos ex post patikrinimus, vykdytus taikant įvairius metodus ir pasirinkus 10 % imtį, t. y. patikrinus 215 pareiškėjų, nebuvo konstatuotas nė vienas pažeidimas (žr. šio sprendimo 109 punktą), reikia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika įrodė, jog, neatlikus Sąjungos teisės aktus atitinkančio kompleksinio patikrinimo, Sąjungos biudžetui kilo tik nedidelė finansinė rizika. Pagal Dokumento Nr. VI/5330/97 nuostatas ši rizika negalėjo būti pagrindas atitinkamoms priemonėms taikyti 5 % finansinę korekciją, nes jos taikymas numatytas tik tais atvejais, kai kyla didelė nuostolių Sąjungos biudžetui rizika.
119 Vadinasi, 5 % finansinės korekcijos nustatymas agrarinės aplinkosaugos priemonėms, susijusioms su trąšų naudojimo kriterijumi, prieštarauja Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 daliai ir proporcingumo principui.
120 Todėl reikia pripažinti, kad penktasis ieškinio pagrindas yra pagrįstas. Ieškinys turi būti atmestas, kiek tai susiję su kitais keturiais ieškinio pagrindais.
121 Remiantis tuo darytina išvada, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek juo nustatoma 5 % finansinė korekcija agrarinės aplinkosaugos priemonėms, susijusioms su trąšų naudojimo kriterijumi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
122 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos išlaidos.
123 Nagrinėjamoje byloje kiekviena šalis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/214/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) tiek, kiek juo nustatyta 5 % finansinė korekcija agrarinės aplinkosaugos priemonėms, susijusioms su trąšų naudojimo kriterijumi.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Lietuvos Respublika ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Van der Woude | Wiszniewska-Białecka | Ulloa Rubio |
Paskelbta 2015 m. vasario 26 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.