Byla C‑519/20
Landkreis Gifhorn
(Amtsgericht Hannover prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2022 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Imigracijos politika – Direktyva 2008/115/EB – Sulaikymas siekiant išsiųsti iš šalies – 16 straipsnio 1 dalis – Tiesioginis veikimas – Specialus sulaikymo centras – Sąvoka – Sulaikymas įkalinimo įstaigoje – Sąlygos – 18 straipsnis – Nepaprastoji padėtis – Sąvoka – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Veiksminga teisminė kontrolė“
1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Sulaikymas siekiant išsiųsti iš šalies – Specialus sulaikymo centras – Sąvoka – Įkalinimo įstaigos specialus skyrius – Pastatai, atskirti nuo tų, kuriuose laikomi kaliniai – Apėmimas – Sąlygos – Neuždarymas į kalėjimą panašioje aplinkoje – Pagrindinių teisių ir šioje direktyvoje numatytų teisių paisymas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnis ir 52 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 3 konstatuojamoji dalis ir 15 straipsnio 1 dalis, 16 ir 17 straipsniai)
(žr. 35–38, 41–46, 57 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Sulaikymas siekiant išsiųsti iš šalies – Specialus sulaikymo centras – Tinkama sulaikymo vieta ir sąlygos – Nacionalinio teismo atliktinas vertinimas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnio 1 dalis)
(žr. 48–56 punktus)
3. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Sulaikymas siekiant išsiųsti iš šalies – Nepaprastosios padėtys – Sulaikymas arba sulaikymo pratęsimas įkalinimo įstaigoje – Teisminė kontrolė – Apimtis – Tikrinimas, ar laikomasi tokio sulaikymo arba jo pratęsimo sąlygų – Apėmimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 18 straipsnis)
(žr. 63–65, 67 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
4. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Sulaikymas siekiant išsiųsti iš šalies – Pareiga užtikrinti, kad sulaikymas paprastai būtų vykdomas specialiame sulaikymo centre – Išimtis – Laikinas sulaikymas įkalinimo įstaigoje – Nepaprastoji padėtis – Sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai, laikomi atskirai nuo kalinių – Leistinumas – Sąlygos
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 13 ir 16 konstatuojamosios dalys, 15, 16, 17 straipsniai ir 18 straipsnio 1 ir 2 dalys)
(žr. 69, 71–74, 78–98 punktus)
5. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Sulaikymas siekiant išsiųsti iš šalies – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias leidžiama laikinai sulaikyti įkalinimo įstaigoje atskirai nuo kalinių – Šioje direktyvoje numatytų sąlygų nesilaikymas – Nacionalinių teismų pareigos – Pareiga netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 1 dalis)
(žr. 99, 100, 102, 103 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
Santrauka
Pakistano pilietis K, neteisėtai gyvenantis Vokietijoje, 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo sulaikytas siekiant išsiųsti iš šalies Hanoverio (Vokietija) įkalinimo įstaigos Langenhageno (Vokietija) skyriuje. Iš pradžių sulaikymas skirtas iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos, vėliau Amtsgericht Hannover (Hanoverio apylinkės teismas, Vokietija) sprendimu buvo pratęstas iki 2020 m. lapkričio mėn. K šiam teismui pateikė skundą dėl šio sprendimo, todėl teismui kyla klausimų dėl jo sulaikymo teisėtumo, atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/115(1) nustatytus reikalavimus. Jis pažymi, kad dalį aptariamo sulaikymo laikotarpio Langenhageno skyriuje atskiruose pastatuose buvo laikomi ir asmenys, sulaikyti siekiant išsiųsti, ir bausmę atliekantys kaliniai. Tie patys įkalinimo įstaigos darbuotojai prižiūri tiek nuteistuosius, tiek asmenis, sulaikytus siekiant išsiųsti. Be to, nors šis skyrius turi savo direktorę, administraciniu požiūriu jis yra priskirtas prie Hanoverio įkalinimo įstaigos, kurią visą prižiūri teisingumo ministras.
Atsižvelgdamas būtent į šias aplinkybes Hanoverio apylinkės teismas nutarė pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus dėl Direktyvos 2008/115. Teisingumo Teismo prašoma patikslinti sąlygas, kurias turi atitikti sulaikymo įstaiga, kad ją būtų galima laikyti „specialiu sulaikymo centru“, pagal šią direktyvą tinkamu išsiuntimo laukiantiems trečiųjų šalių piliečiams sulaikyti, taip pat sąlygas, kurių valstybė narė turi laikytis, kai išimties tvarka vykdo šių piliečių sulaikymą įkalinimo įstaigoje, ir šių sąlygų teisminę kontrolę
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirma, dėl sąvokos „specialus sulaikymo centras“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalį, Teisingumo Teismas nurodė, kad sulaikymo tokiame centre sąlygos turi turėti tam tikrų ypatumų, palyginti su laisvės atėmimo bausmių vykdymo įkalinimo įstaigose sąlygomis. Trečiosios šalies piliečio sulaikymas siekiant išsiųsti skirtas tik grąžinimo procedūros veiksmingumui užtikrinti ir juo nesiekiama jokio baudžiamojo tikslo. Taigi sulaikymo tokiame centre sąlygos turi būti tokios, kad, kiek įmanoma, būtų išvengta galimybės, kad sulaikymas prilygtų kalinimui įkalinimo įstaigoje, kai sulaikoma baudžiamaisiais tikslais. Be to, turi būti gerbiamos tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) garantuojamos teisės, tiek Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 2–5 dalyse ir 17 straipsnyje įtvirtintos teisės.
Dėl sulaikymo vietos ir sąlygų vertinimo šioje byloje Teisingumo Teismas nurodė, kad tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas, be kita ko, patikslina, kad sulaikymo vietos administracinio ryšio su valdžios institucija, į kurios kompetencijos sritį patenka ir įkalinimo įstaigos, nepakanka atmesti galimybei, kad ši vieta yra „specialus sulaikymo centras“. Tas pats pasakytina ir apie aplinkybę, kad atskira komplekso, kuriame trečiųjų šalių piliečiai laikomi sulaikyti siekiant išsiųsti, dalis yra skirta nuteistiesiems laikyti, su sąlyga, kad iš tikrųjų užtikrinamas atskyrimas. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atkreipti ypatingą dėmesį į patalpų, skirtų būtent sulaikytiems trečiųjų šalių piliečiams, įrengimą, taisykles, kuriose nustatytos jų sulaikymo sąlygos, ir į įstaigos, kurioje jie laikomi sulaikyti, darbuotojų kvalifikaciją ir įgaliojimus.
Antra, Teisingumo Teismas patikslino, kokiomis sąlygomis valstybė narė gali laikinai numatyti, kad trečiųjų šalių piliečių sulaikymas siekiant išsiųsti bus vykdomas įkalinimo įstaigoje, taip nukrypdama nuo sulaikymo specialiame centre principo.
Viena vertus, toks nukrypimas gali būti pateisinamas pagal Direktyvos 2008/115 18 straipsnio 1 dalį, jeigu negalima pagrįstai tikėtis, kad atitinkama valstybė narė susidoros su nenumatyta didele našta, tenkančia jos specialiems sulaikymo centrams dėl išskirtinai didelio trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių priimtas sprendimas sulaikyti siekiant išsiųsti, skaičiaus. Tam gali prireikti reguliariai peržiūrėti situaciją. Be to, sulaikymas įkalinimo įstaigoje negalimas, jeigu paaiškėja, kad jis nesuderinamas su galimu atitinkamo trečiosios šalies piliečio pažeidžiamumu. Bet kuriuo atveju jis taip pat negalimas, kai yra laisvų vietų viename iš atitinkamos valstybės narės specialių sulaikymo centrų arba kai galima taikyti švelnesnę prievartos priemonę. Galiausiai sulaikymo sąlygos turi kuo labiau skirtis nuo nuteistiems asmenims taikomų sulaikymo sąlygų.
Kita vertus, pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies antrą sakinį sulaikymas įkalinimo įstaigoje išimtiniais atvejais gali būti pateisinamas visišku, staigiu ir laikinu visų atitinkamos valstybės narės specialių sulaikymo centrų perpildymu, su sąlyga, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis yra atskirtas nuo kalinių ir yra akivaizdu, kad jo grąžinimo procedūros veiksmingumui užtikrinti nepakanka jokių švelnesnių prievartos priemonių. Bet koks šia nuostata pagrįstas sulaikymas įkalinimo įstaigoje gali būti taikomas tik trumpą laikotarpį ir nebėra pateisinamas, kai specialių sulaikymo centrų perpildymas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba sistemingai dažnai kartojasi. Galiausiai pažymėtina, kad Chartijoje užtikrinamų pagrindinių teisių ir Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 2–5 dalyse ir 17 straipsnyje įtvirtintų teisių turi būti paisoma per visą sulaikymo laikotarpį.
Jei minėtos sąlygos neįvykdytos ir atitinkamos nacionalinės teisės nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad atitiktų Sąjungos teisę, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą nacionalinis teismas privalo netaikyti šių teisės nuostatų.
Galiausiai, trečia, Teisingumo Teismas nagrinėjo teisminės kontrolės, kurią turi atlikti nacionalinis teismas, nagrinėdamas prašymą nurodyti, kad trečiosios šalies piliečio sulaikymas siekiant išsiųsti turi būti vykdomas įkalinimo įstaigoje arba kad jo sulaikymo terminas tokioje įstaigoje turi būti pratęstas, vadovaujantis Direktyvos 2008/115 18 straipsniu, apimtį. Atsižvelgdamas į Chartijos 47 straipsnyje garantuojamą teisę į veiksmingą teisminę gynybą tas teismas turi galėti patikrinti, ar įvykdytos minėtame 18 straipsnyje nustatytos sąlygos. Be kita ko, jis turi galėti nuspręsti dėl visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių ir šis įgaliojimas negali apsiriboti tik atitinkamos administracinės institucijos pateiktais duomenimis.