Language of document : ECLI:EU:T:2010:478

Byla T‑137/09

Nike International Ltd

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo R10 paraiška – Neregistruotas žodinis nacionalinis prekių ženklas R10 – Nacionalinio prekių ženklo perleidimas – Procedūrinis pažeidimas“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme – Priimtinumo sąlygos – Pagrindai, kuriais ginčijami tik apeliacinių tarybų sprendimai

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 1 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija, pateikta dėl Tarnybos protestų skyriaus sprendimo – Ankstesnio prekių ženklo perleidimas po protesto pateikimo ir iki Tarnybos sprendimo priėmimo – Apeliacinės tarybos atliktas perėmėjo teisės imtis veiksmų nagrinėjimas

3.      Bendrijos prekių ženklas – Intelektinės nuosavybės teisės perdavimas – Ankstesnės nacionalinės teisės perdavimo įrodymas – Reglamento Nr. 2868/95 31 taisyklės 6 dalies taikymas nacionalinių prekių ženklų perleidimui

(Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 31 taisyklės 6 dalis)

1.      Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 63 straipsnio 1 dalį Bendrijos teismui galima skųsti tik apeliacinių tarybų sprendimus, todėl priimtini tik tie tokio skundo pagrindai, kuriais ginčijamas pats Apeliacinės tarybos sprendimas. Dėl šios priežasties kaip nepriimtinus reikia atmesti pagrindus, susijusius su Protesto skyriaus sprendimu padarytu teisės akto nuostatos pažeidimu.

(žr. 13 punktą)

2.      Kai po perleidimo, atlikto po to, kai buvo pateiktas protestas, prekių ženklo registracijos pažymėjimo, kuriuo grindžiamas protestas, kopijoje minimas savininkas yra kita įmonė nei ta, kuri pateikė apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo atmesti protestą, apeliacija nėra priimtina remiantis prielaida, kad ankstesnis prekių ženklas buvo perduotas apeliaciją pateikusiam asmeniui. Taigi Apeliacinė taryba gali teisėtai nagrinėti, ar jis turi teisę imtis veiksmų.

Iš tiesų, kitaip nei perleidimo prieš pateikiant protestą atveju, kai prekių ženklas, kuriuo remiamasi, perleidžiamas po protesto pateikimo iki Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) galutinio sprendimo priėmimo, ši turi užtikrinti šalies, kuri iš pradžių pateikė protestą ar prekių ženklo paraišką, teisių apsaugą, nes suteikus prekių ženklo perėmėjui galimybę dalyvauti procedūroje baigiasi tokios šalies dalyvavimas jos pradėtoje procedūroje. Be to, Apeliacinė taryba turi įsitikinti, kad apeliaciją pateikęs asmuo turi teisę skųsti Protesto skyriaus sprendimą.

(žr. 17 punktą)

3.      Nesant teisės aktų nuostatos, susijusios su ankstesnės nacionalinės teisės, kuria remiamasi grindžiant protestą, perdavimo įrodymu, Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) nurodymai, kurių iš principo ji turi laikytis, šiuo klausimu grindžiami Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 31 taisyklės 6 punkte numatytomis nuostatomis. Šių nurodymų „C dalies: Protestas“ „1 dalyje: Procedūriniai klausimai“ numatyta, kad jeigu naujas ankstesnės nacionalinės teisės savininkas „praneša Tarnybai apie perdavimą, tačiau nepateikia (pakankamo) šio perdavimo įrodymo, protesto procedūra turi būti sustabdyta ir naujasis savininkas turi dviejų mėnesių terminą perdavimo įrodymui pateikti“. Šis Reglamento Nr. 2868/95 31 taisyklės 6 dalies taikymas nacionalinių prekių ženklų perleidimui negali būti ginčijamas, nes tuo atveju, kai nacionalinėje teisėje nėra procedūros, skirtos registruotų prekių ženklų nuosavybės perdavimui registruoti, Protestų skyrius ar Apeliacinė taryba, kad patikrintų, ar prekių ženklas, kuriuo remiamasi grindžiant protestą, iš tiesų buvo perduotas, iš esmės atlieka tą patį tyrimą kaip ir kompetentinga Tarnybos instancija, nagrinėdama paraiškas dėl Bendrijos prekių ženklų perdavimo. Be to, net jeigu ši procedūra aiškiai susijusi su registruotais nacionaliniais prekių ženklais, pagal analogiją ją reikia taikyti neregistruotų nacionalinių prekių ženklų perdavimui, nes Tarnyba turi atlikti tokios pačios rūšies tyrimą.

(žr. 24 punktą)