BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. lapkričio 24 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo R10 paraiška – Neregistruotas žodinis nacionalinis prekių ženklas R10 – Nacionalinio prekių ženklo perleidimas – Procedūrinis pažeidimas“
Byloje T‑137/09
Nike International Ltd, įsteigta Bivertone, Oregone (Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato M. de Justo Bailey,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą J. Crespo Carrillo,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis
Aurelio Muñoz Molina, gyvenantis Petrere (Ispanija),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2009 m. sausio 21 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 551/2008‑1), susijusio su protesto procedūra tarp DL Sports & Marketing Ltda ir Aurelio Muñoz Molina,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį per pasitarimą sudaro pirmininkas O. Czúcz (pranešėjas), teisėjai I. Labucka ir K. O’Higgins,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijai 2009 m. balandžio 6 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijai 2009 m. liepos 23 d.,
pagal teisėjo pranešėjo pranešimą Bendrasis Teismas, nustatęs, kad nė viena šalis nepateikė prašymo surengti teismo posėdį per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, ir nusprendęs pagal Procedūros reglamento 135a straipsnį priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2006 m. sausio 2 d. Aurelio Muñoz Molina, remdamasis iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris pakeistas [2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)], pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo R10.
3 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2006 m. liepos 24 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 30/2006.
4 2006 m. spalio 24 d. DL Sports & Marketing Ltda pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos. Šis protestas buvo pagrįstas neregistruotu prekių ženklu arba prekyboje naudojamu žymeniu R10 ir pateiktas dėl visų prekių, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas. Protestas buvo grindžiamas motyvais, nurodytais Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies c punkte ir 8 straipsnio 4 punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies c punktas ir 8 straipsnio 4 dalis).
5 2006 m. lapkričio 28 d. Protestų skyrius suteikė DL Sports & Marketing keturių mėnesių terminą iki 2007 m. kovo 29 d., skirtą visų pirma įrodyti, jog ankstesnė teisė, kuria remiamasi, egzistuoja ir galioja. 2007 m. kovo 29 d. DL Sports & Marketing paprašė pratęsti terminą ir jis 2007 m. birželio 8 d. buvo pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 9 dienos. 2007 m. spalio 24 d. Protestų skyrius konstatavo, kad nebuvo pateiktas nė vienas protestą grindžiantis įrodymas.
6 2007 m. spalio 31 d. laišku ieškovės Nike International Ltd atstovas pranešė Protestų skyriui, kad 2007 m. birželio 20 d. sutartimi DL Sports & Marketing, tarpininkaujamas Nike, Inc., perleido ieškovei kelių prekių ženklų ir pramoninės nuosavybės teisių nuosavybę (toliau – perleidimo sutartis). Ieškovės atstovas nurodė, jog iš naujo ankstesnės teisės savininko gavo nurodymus tęsti protesto procedūrą ir todėl prašė jam leisti dalyvauti šioje procedūroje kaip atstovui.
7 2008 m. vasario 19 d. Protestų skyrius atmetė protestą, motyvuodamas tuo, kad DL Sports & Marketing per nurodytą terminą neįrodė, jog egzistuoja ankstesnė teisė, kuria remiamasi grindžiant minėtą protestą (toliau – Protestų skyriaus sprendimas).
8 2008 m. kovo 28 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai) pateikė apeliaciją VRDT dėl Protestų skyriaus sprendimo.
9 2009 m. sausio 21 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba šią apeliaciją atmetė kaip nepriimtiną, motyvuodama tuo, kad ieškovė nepateikė savo šalies protesto procedūroje statuso įrodymo ir todėl ji negali pateikti apeliacijos dėl Protestų skyriaus sprendimo. Iš tiesų Apeliacinė taryba manė, kad šioje instancijoje ieškovės atstovas nenurodė ir juo labiau neįrodė, kad ankstesnė teisė, kuria buvo remiamasi grindžiant protestą, perėjo su ieškovei perduotais prekių ženklais. Ji pažymėjo, kad per apeliacinę procedūrą ieškovė taip pat negalėjo įrodyti, jog yra ankstesnės teisės savininkė. Taigi ji nusprendė, kad perleidimo sutartyje buvo tik nustatyta, jog ieškovė įgijo tam tikrus Bendrijos prekių ženklus, o ne konkrečiai nurodytą ankstesnę teisę.
Šalių reikalavimai
10 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– pakeisti ginčijamą sprendimą ir pripažinti, kad Apeliacinei tarybai pateikta apeliacija priimtina, taip pat įpareigoti į tai atsižvelgiant nuspręsti dėl apeliacijos iš esmės,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti, kad Apeliacinė taryba ir Protestų skyrius pažeidė Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis) ir kitas taikomas nuostatas ir nurodyti vykdyti ankstesnį procedūros etapą, siekiant ištaisyti tai, kad ieškovė neturėjo galimybės pataisyti trūkumų kaip ankstesnės teisės perėmėja, ir (arba) bent kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta ankstesnės teisės savininko atstovui.
11 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
12 Ieškovė iš esmės remiasi keturiais pagrindais, susijusiais, pirma, su Protestų skyriaus padarytu pareigos motyvuoti pažeidimu, antra, tiek Protestų skyriaus, tiek Apeliacinės tarybos padarytu Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnyje pripažintos teisės į gynybą bei kitų taikomų nuostatų pažeidimu, trečia, Apeliacinės tarybos padarytu nurodymų dėl procedūrų VRDT (toliau – VRDT nurodymai) pažeidimu ir, ketvirta, vertinimo, susijusio su ankstesnės teisės perleidimu, klaida.
13 Pirmiausia reikia atmesti pirmąjį ir antrąjį pagrindus tiek, kiek jie susiję su Protestų skyriaus sprendimu. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 1 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 1 dalis) Bendrijos teismui galima skųsti tik Apeliacinių tarybų sprendimus, todėl priimtini tik tie tokio skundo pagrindai, kuriais ginčijamas pats Apeliacinės tarybos sprendimas (2005 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lidl Stiftung prieš VRDT – REWE‑Zentral (Salvita), T‑303/03, Rink. p. II‑1917, 59 punktas).
14 Tada reikia išnagrinėti trečiąjį pagrindą tiek, kiek ieškovė iš esmės teigia, kad pagal VRDT nurodymus Apeliacinė taryba negalėjo teisėtai nagrinėti, ar ji iš tikrųjų įgijo ankstesnę teisę, kuria remiamasi grindžiant protestą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su VRDT nurodymų pažeidimu
Šalių argumentai
15 Ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba negalėjo atmesti jos apeliacijos kaip nepriimtinos motyvuodama, kad ji nėra teisės, kuria grindžiamas protestas, savininkė. Iš tiesų ji tvirtina, kad pagal VRDT nurodymus, būtent pagal „C dalies: Protestas“ „1 dalies: Procedūriniai klausimai“ A.V.2.5.3 punktą, kai prekių ženklo registracijos pažymėjimo, kuriuo grindžiamas protestas, kopijoje minimas savininkas yra kita įmonė nei ta, kuri pateikė protestą, protestas priimtinas remiantis prielaida, kad ankstesnis prekių ženklas buvo perduotas protestą pateikusiam asmeniui prieš pateikiant protestą. Jos nuomone, ta pati prezumpcija turi būti taikoma nagrinėjant apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
16 VRDT ginčija šiuos argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
17 Reikia pažymėti, kad, kitaip nei perleidimo prieš pateikiant protestą atveju, kai prekių ženklas, kuriuo remiamasi, perleidžiamas po protesto pateikimo iki VRDT galutinio sprendimo priėmimo, VRDT turi užtikrinti šalies, kuri iš pradžių pateikė protestą ar prekių ženklo paraišką, teisių apsaugą, nes suteikus prekių ženklo perėmėjui galimybę dalyvauti procedūroje baigiasi tokios šalies dalyvavimas jos pradėtoje procedūroje. Be to, Apeliacinė taryba turi įsitikinti, kad apeliaciją pateikęs asmuo turi teisę skųsti Protesto skyriaus sprendimą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2005 m. birželio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Canali Ireland prieš VRDT – Canal Jean (CANAL JEAN CO. NEW YORK), T‑301/03, Rink. p. II‑2479, 19 ir 20 punktus). Todėl, priešingai nei teigia ieškovė, reikia manyti, pirma, kad VRDT nurodymai, kuriais remiamasi, negali būti pagal analogiją taikomi apeliacijos dėl Protesto skyriaus sprendimo priimtinumui ir, antra, kad Apeliacinė taryba galėjo teisėtai išnagrinėti, ar ieškovė turėjo teisę imtis veiksmų.
18 Tokiomis aplinkybėmis šį pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnyje pripažintos teisės į gynybą ir kitų taikomų nuostatų pažeidimu, kiek jis susijęs su ginčijamu sprendimu
Šalių argumentai
19 Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas, pirma, pažeidžiant jos teisę į gynybą, nes jis pagrįstas perleidimo sutarties, dėl kurios ji negalėjo pateikti pastabų, aiškinimu, ir, antra, pažeidžiant kitas taikomas nuostatas, kaip antai 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 31 taisyklės 6 dalį, nes ji neturėjo galimybės ištaisyti trūkumų, susijusių su ankstesnės teisės perdavimo įrodymu.
20 VRDT teigia, kad Apeliacinė taryba negalėjo pažeisti ieškovės teisės į gynybą, nes ji nebuvo procedūros Protestų skyriuje šalis. Šiuo atžvilgiu VRDT pabrėžia, kad ieškovė prašė būti laikoma procedūros šalimi tik po 2007 m. rugpjūčio 10 d., t. y. kai ši procedūra baigėsi pasibaigus paskutiniam pratęstam terminui, skirtam įrodymams dėl ankstesnės teisės, kuria remiamasi, egzistavimo, galiojimo ir apimties pateikti, nepaisant to, kad sprendimas atmesti protestą buvo priimtas tik po kelių mėnesių. Be to, ieškovė nepateikė jokio įrodymo, galinčio patvirtinti, kad ankstesnė teisė, kuria remiamasi grindžiant protestą, buvo jai perduota. VRDT nuomone, Apeliacinė taryba taip pat nepažeidė nei Reglamento Nr. 2868/95 31 taisyklės 6 dalies, nei kitų taikomų nuostatų, nes ji gali nurodyti šalims ištaisyti trūkumus, tik jeigu pasibaigusi Protesto procedūra.
21 Bet kuriuo atveju VRDT mano, jog net darant prielaidą, kad buvo pažeista ieškovės teisė į gynybą, dėl šio pažeidimo ginčijamas sprendimas negali būti panaikintas, nes net jeigu ieškovės būtų paprašyta pateikti pastabas dėl termino ir Protesto procedūros pabaigos, pasibaigus šiai procedūrai nebūtų buvę galima priimti kitokio sprendimo, kaip atmesti protestą ir pripažinti apeliaciją nepriimtina.
Bendrojo Teismo vertinimas
22 Ieškovė iš esmės tvirtina, kad Apeliacinė taryba negalėjo atmesti jos apeliacijos kaip nepriimtinos, nesuteikusi jai galimybės išsklaidyti abejonių dėl įrodymų, kuriuos ji pateikė siekdama patvirtinti, jog įgijo teisę, kuria grindžiamas protestas, pakankamumo.
23 Reglamento Nr. 2868/95 31 straipsnio 6 dalyje dėl Bendrijos prekių ženklų ir prekių ženklų paraiškų perdavimo numatyta, kad jei nesilaikoma perdavimo registravimo sąlygų, kurios apima pareigą pateikti šį perdavimą patvirtinančius įrodymus, VRDT apie trūkumus praneša pareiškėjui ir kad „jei per [VRDT] nurodytą terminą tie trūkumai neištaisomi, prašymą perdavimui registruoti ji atmeta“.
24 Nesant teisės aktų nuostatos, susijusios su ankstesnės nacionalinės teisės, kuria remiamasi grindžiant protestą, perdavimo įrodymu, VRDT nurodymai, kurių iš principo ji turi laikytis (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Jurado Hermanos prieš VRDT (JURADO), T‑410/07, Rink. p. II‑1345, 20 punktą), šiuo klausimu grindžiami Reglamento Nr. 2868/95 31 taisyklės 6 punkte numatytomis nuostatomis. Taigi šių nurodymų „C dalies: Protestas“ „1 dalyje: Procedūriniai klausimai“, kuri, kaip primena ieškovė pateikdama savo trečiąjį pagrindą, taikoma šioje byloje, numatyta, kad jeigu naujas ankstesnės nacionalinės teisės savininkas „praneša [VRDT] apie perdavimą, tačiau nepateikia (pakankamo) šio perdavimo įrodymo, protesto procedūra turi būti sustabdyta ir naujasis savininkas turi dviejų mėnesių terminą perdavimo įrodymui pateikti“ (E.VIII.1.3.1 punktas). Šis Reglamento Nr. 2868/95 31 taisyklės 6 dalies taikymas nacionalinių prekių ženklų perleidimui negali būti ginčijamas, nes tuo atveju, kai nacionalinėje teisėje nėra procedūros, skirtos registruotų prekių ženklų nuosavybės perdavimui registruoti, Protestų skyrius ar Apeliacinė taryba, kad patikrintų, ar prekių ženklas, kuriuo remiamasi grindžiant protestą, iš tiesų buvo perduotas, iš esmės atlieka tą patį tyrimą kaip ir kompetentinga VRDT instancija, nagrinėdama paraiškas dėl Bendrijos prekių ženklų perdavimo. Be to, net jeigu ši procedūra aiškiai susijusi su registruotais nacionaliniais prekių ženklais, pagal analogiją ją reikia taikyti neregistruotų nacionalinių prekių ženklų perdavimui, nes VRDT turi atlikti tokios pačios rūšies tyrimą.
25 Galiausiai pagal Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalį apeliacijos nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos nuostatos, reglamentuojančios to skyriaus, kuris priėmė ginčijamą sprendimą, procesinius veiksmus.
26 Šioje byloje Apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovė negalėjo įrodyti, jog yra ankstesnės teisės savininkė, ir kad todėl ji nepateikė savo šalies protesto procedūroje statuso įrodymo ir negalėjo apskųsti Protestų skyriaus sprendimo. Vis dėlto Apeliacinė taryba, pažeisdama minėtas nuostatas, nesuteikė ieškovei galimybės pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių ankstesnės teisės, kuria ji rėmėsi norėdama pateisinti savo teisę imtis veiksmų, perdavimą.
27 VRDT argumentui, kuriuo siekiama pateisinti šią Apeliacinės tarybos poziciją, kad ieškovė paprašė leisti pakeisti iš pradžių protestą pateikusį asmenį pasibaigus protesto procedūrai, negali būti pritarta. Reikia konstatuoti, jog net darant prielaidą, kad ankstesnio nacionalinio prekių ženklo perėmėjo prašymas dėl pakeitimo, pateiktas laikotarpiu nuo protesto tyrimo procedūros pabaigos iki Protestų skyriaus sprendimo priėmimo, negali būti tenkinamas ir jį galima visiškai ignoruoti net aiškiai neatmetant kaip nepriimtino, dėl šios aplinkybės iš perėmėjo neatimama teisė pateikti apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo. Iš tiesų būdamas prekių ženklo, kuriuo remiamasi grindžiant protestą, savininkas perėmėjas neišvengiamai turi teisę imtis veiksmų prieš sprendimą, kuriuo baigiama protesto procedūra (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 17 punkte minėto Sprendimo CANAL JEAN CO. NEW YORK 18 ir 19 punktus), nepaisant to, ar jis pateikė Protestų skyriui prašymą dėl pakeitimo ir ar tas prašymas yra priimtinas. Nors aišku, kad Apeliacinė taryba turi įsitikinti, kad perėmėjas iš tiesų yra ankstesnio prekių ženklo savininkas, šį tyrimą ji turi atlikti laikydamasi taikomų procedūrinių taisyklių, įskaitant VRDT nurodymus.
28 Be to, negalima pritarti VRDT argumentui, kad ieškovė nepateikė jokio įrodymo, galinčio patvirtinti, kad jai buvo perleista ankstesnė teisė, kuria remiamasi grindžiant protestą. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad ieškovės kaltinimas konkrečiai susijęs su tuo, kad Apeliacinė taryba turėjo jai leisti pateikti savo pastabas dėl pateiktų įrodymų vertinimo arba papildyti įrodymus.
29 Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti VRDT argumentą, kad dėl Apeliacinės tarybos padaryto pažeidimo šioje byloje negali būti panaikintas ginčijamas sprendimas, nes šis pažeidimas neturi poveikio sprendimo turiniui, o protestas bet kuriuo atveju turi būti atmestas motyvuojant tuo, kad iš pradžių protestą pateikęs asmuo nepateikė įrodymų dėl ankstesnės teisės, kuria remiamasi grindžiant protestą, egzistavimo.
30 Reikia nurodyti, kad iš nusistovėjusios teismo praktikos akivaizdu, kad dėl procedūros pažeidimo teisės aktas pripažįstamas negaliojančiu tik nustačius, kad nesant šio pažeidimo to akto turinys būtų buvęs kitoks (šiuo klausimu žr. 2003 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Staelen prieš Parlamentą, T‑24/01, Rink. VT p. I‑A‑79 ir II‑423, 53 punktą). Tačiau šioje byloje ginčijamu sprendimu ieškovės apeliacija buvo atmesta kaip nepriimtina, nenusprendus dėl jos argumentų, susijusių su Protestų skyriaus sprendimu atmesti protestą, pagrįstumo. Šiomis aplinkybėmis neturi reikšmės VRDT teiginys, jog šis sprendimas atmesti protestą, jos nuomone, yra akivaizdžiai teisingas. Neginčijama, kad sprendimo atmesti apeliaciją kaip nepriimtiną turinys nėra toks pats kaip sprendimo dėl esmės. Be to, Bendrasis Teismas negali tiesiogiai nagrinėti Protestų skyriaus sprendimo teisėtumo ir taip nagrinėti Apeliacinės tarybos neaptartų argumentų, kad patikrintų, ar Apeliacinės tarybos padarytas procedūrinių normų pažeidimas gali turėti įtakos galutiniam protesto atmetimui (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kaul prieš VRDT – Bayer (ARCOL), T‑402/07, Rink. p. II‑737, 47 ir 49 punktus).
31 Todėl šį apeliacinio skundo pagrindą tiek, kiek jis susijęs su ginčijamu sprendimu, reikia pripažinti pagrįstu, nesant būtinybės nagrinėti, ar buvo pažeista ieškovės teisė į gynybą, vertinama neatsižvelgiant į minėtas nuostatas.
32 Kalbant apie viso to pasekmes, reikia priminti, kad ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo pirmiausia pakeisti ginčijamą sprendimą nusprendžiant, kad jos apeliacija yra priimtina, o nepatenkinus šio reikalavimo – panaikinti šį sprendimą.
33 Tačiau net darant prielaidą, kad teisė pakeisti sprendimą reiškia, jog Bendrasis Teismas turi galimybę priimti kitokį nei Apeliacinės tarybos sprendimą, šioje byloje negalima ištaisyti jos padaryto pažeidimo. Iš tiesų Bendrasis Teismas negali teisėtai nurodyti ieškovei pateikti argumentus ir papildomus įrodymus dėl jai perleistos nacionalinės teisės, kuria remiamasi grindžiant protestą, ir atsižvelgiant į šiuos naujus argumentus nuspręsti dėl apeliacijos priimtinumo Apeliacinėje taryboje (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Kaul, C‑29/05 P, Rink. p. I‑2213, 54 punktą ir 2003 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (Calandre), T‑128/01, Rink. p. II‑701, 18 punktą). Tokiomis aplinkybėmis, nesant poreikio nagrinėti ketvirtojo ieškovės pagrindo, ginčijamą sprendimą reikia panaikinti ir atmesti reikalavimus dėl jo pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi VRDT iš esmės pralaimėjo šią bylą, bet ieškovė neprašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2009 m. sausio 21 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 551/2008‑1).
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2010 m. lapkričio 24 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.