BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija)
SPRENDIMAS
2010 m. birželio 9 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo RIOJAVINA paraiška – Ankstesnis vaizdinis kolektyvinis Bendrijos prekių ženklas RIOJA – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)“
Byloje T‑138/09
Félix Muñoz Arraiza, gyvenantis Logroño (Ispanija), atstovaujamas advokatų J. Grimau Muñoz ir J. Villamor Muguerza,
ieškovas,
Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama J. F. Crespo Carrillo,
atsakovė,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą teisme:
Consejo Regulador de la Denominación de Origen Calificada Rioja, įsteigta Logroño, atstovaujama advokato J. I. Martínez De Torre,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2009 m. sausio 29 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 721/2008‑2), susijusio su protesto procedūra tarp Consejo Regulador de la Denominación de Origen Calificada Rioja ir M. Félix Muñoz Arraiza,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Vilaras (pranešėjas), teisėjai M. Prek ir V. M. Ciucă,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2009 m. balandžio 7 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2009 m. liepos 28 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2009 m. liepos 17 d.,
nustatęs, kad per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nė viena šalis nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir nusprendęs pagal Procedūros reglamento 135a straipsnį priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2004 m. lapkričio 12 d. ieškovas Félix Muñoz Arraiza, remdamasis iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 17 sk., 1 t., p. 146), kuris buvo pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo RIOJAVINA.
3 Per procedūrą VRDT nustačius apribojimą, prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma šios registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 29, 30 ir 35 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį apibūdinimą:
– 29 klasė: „Konservai, maistiniai aliejai ir riebalai, pagaminti Riocha regione“,
– 30 klasė: „Actas, kava, arbata, kakava, cukrus, ryžiai, tapijoka, sago kruopos, kavos pakaitalai, miltai ir grūdų produktai, duona, pyragas ir konditerijos gaminiai, valgomieji ledai, medus, melasos sirupas, mielės, kepimo milteliai, druska, garstyčios, padažai (įskaitant salotų padažus), prieskoniai, ledas“,
– 35 klasė: „Išskirtinės komercinės teisės, atstovavimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba, eksportas, importas; Visa, kas anksčiau paminėta, taikoma konservams, aliejams, maistiniams riebalams, actui, kavai, arbatai, kakavai, cukrui, ryžiams, tapijokai, sago kruopoms, kavos pakaitalams, miltams ir grūdų produktams, duonai, pyragams ir konditerijos gaminiams, valgomiesiems ledams, medui, melasos sirupui, mielėms, kepimo milteliams, druskai, garstyčioms, padažams (įskaitant salotų padažus), prieskoniams ir ledui“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2005 m. spalio 31 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 40/2005.
5 2005 m. lapkričio 9 d į bylą įstojusi šalis Consejo Regulador de la Denominación de Origen Calificada Rioja (toliau – CRD), remdamasi Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis), pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo šio sprendimo 3 punkte nurodytų prekių ir paslaugų atžvilgiu.
6 Protestas buvo grindžiamas šiais ankstesniais prekių ženklais:
– žemiau pavaizduotu Bendrijos kolektyviniu prekių ženklu Nr. 226118:
– žemiau pavaizduotu tarptautiniu prekių ženklu Nr. 655291:
– kitais prekių ženklais Nr. 1310420, 1697823, 1697824, 1762252, 1762253, 1805183, 1927658, 2114068, 2114069, 2196310, 2261844, 188572, 6/1983, 92335, 470948, 177233, 655291 ir 1511318.
7 Protestas, grindžiamas visomis prekėmis ir paslaugomis, kurios nurodytos registruojant ankstesnius prekių ženklus, konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su šiuo ieškiniu – 33 klasei priklausančiais vynais, pateiktas dėl visų prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų.
8 Grįsdama protestą CRD visų pirma rėmėsi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytu santykiniu atmetimo pagrindu.
9 2008 m. kovo 19 d. Protestų skyrius, remdamasis šia nuostata, iš dalies patenkino protestą, kiek juo ginčyta registracija šioms prekių ženklo paraiškoje nurodytoms prekėms ir paslaugoms:
– 30 klasei priklausantis actas,
– 35 klasei priklausančios išskirtinės komercinės teisės, atstovavimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba, eksportas, importas, susiję su actu.
10 Protestų skyrius atmetė protestą dėl visų kitų prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų, nes nebuvo panašumo tarp šių prekių ir paslaugų bei ankstesniais prekių ženklais žymimų prekių ir paslaugų.
11 2008 m. gegužės 5 d. ieškovas dėl Protestų skyrius sprendimo padavė apeliaciją VRDT pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai), nes šiuo sprendimu protestas patenkintas iš dalies dėl tam tikrų prekių ir paslaugų.
12 2009 m. sausio 29 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba, patvirtinusi Protestų skyriaus poziciją, atmetė šią apeliaciją.
13 Dėl prekių ir paslaugų palyginimo Apeliacinė taryba nusprendė, kaip ir Protestų skyrius, jog egzistuoja nedidelis panašumas tarp acto ir vyno. Be to, ji nusprendė jog išskirtinės komercinės teisės, atstovavimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba bei eksportas ir importas, susiję su actu, taip pat turėjo šiek tiek panašumo į vyną dėl priežasčių, kurias Protestų skyrius nurodė savo sprendime ir kurių ieškovas neginčijo Apeliacinėje taryboje.
14 Dėl žymenų palyginimo Apeliacinė taryba, atsižvelgdama vien į ankstesnį kolektyvinį prekių ženklą Nr. 226118, remdamasi tuo, kad šis prekių ženklas žymi tas pačias prekes ir turi tą patį dominuojantį elementą „rioja“ kaip ir ankstesnis tarptautinis prekių ženklas Nr. 655291, patvirtino protestų skyriaus vertinimą, jog prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnis vizualiu, fonetiniu ir konceptualiu požiūriu yra didelis.
15 Apeliacinė taryba nusprendė, kad nedidelį žymimų prekių ir paslaugų panašumą kompensuoja didelis prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumas, todėl Europos vartotojas nesunkiai gali pagalvoti, jog prekių ženklu RIOJAVINA žymimas actas ir susijusios paslaugos yra pagamintos arba teikiamos tų pačių įmonių, kurioms priklauso ankstesniu prekių ženklu Nr. 226118 žymimo vyno gaminimo rūsiai, o ši tikimybė juo didesnė dėl to, kad Rioja vynai turi gerą vardą.
16 Apeliacinė taryba pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovui priklauso ankstesnis Ispanijos prekių ženklas RIOJAVINA, kuriuo žymimas actas ir kuris yra tapatus prašomam įregistruoti Bendrijos prekių ženklui, netrukdo ankstesnio CRD prekių ženklo Nr. 226118, kaip ankstesnio už prašomą įregistruoti prekių ženklą, teisiniam statusui bei veiksmingumui ir nekliudo CRD remtis šiuo ankstesniu prekių ženklu siekiant pagrįsti protestą.
17 Dėl nurodytos aplinkybės, jog ieškovo Ispanijos prekių ženklas RIOJAVINA egzistavo kartu su ankstesniu CRD prekių ženklu Nr. 226118, reikia pažymėti, jog tai nereiškia, kad Ispanijoje nebuvo painiavos, ir ypač tai nerodo, jog negali egzistuoti galimybės supainioti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Šalių reikalavimai
18 Ieškovas teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą bei pripažinti prašomo įregistruoti prekių ženklą 29, 30 ir 35 klasių atžvilgiu,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
19 VRDT ir CRD teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
20 Ieškovas remiasi vieninteliu ieškinio pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
21 Pirmiausia reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, jog VRDT tik iš dalies patenkino protestą, o Apeliacinės tarybos vertinimas proceso ekonomiškumo sumetimais apsiribojo prašomo įregistruoti prekių ženklo palyginimu vien su ankstesniu prekių ženklu Nr. 226118, šis ieškinys yra susijęs tik su galimybe supainioti žodinį prekių ženklą RIOJAVINA (prašomą įregistruoti 30 klasei priklausančiam actui ir 35 klasei priklausančioms išskirtinėms komercinėms teisėms, atstovavimui, didmeninei ir mažmeninei prekybai, eksportui, importui, susijusiems su actu) su ankstesniu CRD prekių ženklu Nr. 226118, įregistruotu 33 klasei priklausančiam vynui.
22 Ankstesnis prekių ženklas Nr. 226118 yra kolektyvinis Bendrijos prekių ženklas Reglamento Nr. 40/94 64 straipsnio (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnis) prasme. Remiantis kartu skaitomomis Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio 3 dalies (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 3 dalis) nuostatomis, šiam prekių ženklui, kaip kiekvienam Bendrijos prekių ženklui, taikoma apsauga nuo bet kokio pažeidimo, kuris būtų padarytas įregistravus galintį suklaidinti Bendrijos prekių ženklą.
23 Tačiau ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju tikimybės supainioti negali atsirasti. Pirma, kadangi CRD yra administracinis vienetas, konkrečiai kalbant, decentralizuotas Ispanijos aplinkos, kaimo ir jūros ministerijos organas, atsakingas už „Rioja“ vynų kokybės užtikrinimą, ji nėra įmonė, su kuria ieškovas galėtų bandyti konkuruoti. Antra, būtų sunku įsivaizduoti vartotoją, galintį pagalvoti, jog ieškovo prekės pagamintos tokio administracinio vieneto.
24 Dėl pirmojo punkto reikia pažymėti, kad jeigu ieškovas manė, jog ankstesnio prekių ženklo savininkas arba, atsižvelgiant į kolektyvinį jo pobūdį – bet kuris jį naudoti įgaliotas asmuo, jo iš tikrųjų nenaudojo (žr. Reglamento Nr. 40/94 65 straipsnio 2 dalį ir 68 straipsnį (dabar atitinkamai – Reglamento Nr. 207/2009 67 straipsnio 2 dalis ir 70 straipsnis), jis turėjo pagal Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalis) paduoti prašymą pateikti įrodymų, kad šis prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas. Kadangi toks prašymas nepateiktas, ieškovas negali užginčyti, jog ankstesnis prekių ženklas Nr. 226118 gali būti naudojamas prekėms, kurioms jis įregistruotas, būtent vynams, žymėti.
25 Dėl antrojo punkto primintina, kad galimybė suklaidinti yra tuomet, kai visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 30 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
26 Vadinasi, tiksli komercinė kilmė, kurią atitinkama visuomenė priskirs kiekvienu iš dviejų prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, žymimoms prekėms ir paslaugoms, nėra labai svarbi nustatant, ar egzistuoja tikimybė juos supainioti. Svarbu yra tai, ar atitinkama visuomenė abiem atvejais galėtų suprasti, jog ši komercinė kilmė yra ta pati.
27 Nagrinėjamu atveju ankstesnis prekių ženklas Nr. 226118 atitinkamai visuomenei, kurią sudaro ir plačioji visuomenė apskritai, ir specializuota Sąjungos visuomenė, yra vynų, kurie juo pažymėti, komercinės kilmės nuoroda. Nors nesvarbu, kokia tiksli komercinė šių prekių kilmė, kitaip tariant, nors nėra būtina nustatyti, ar visuomenė manys, jog ankstesniu prekių ženklu žymimus vynus pagamino CRD arba kuri nors įmonė, a priori neatmestina, kad jeigu prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, ir jais žymimos prekės ir paslaugos yra panašūs arba tapatūs, ši visuomenė tą pačią komercinę kilmę priskirs ir prašomu įregistruoti prekių ženklu pažymėtoms prekėms bei paslaugoms, o tai prilygtų galimybei supainioti.
28 Vadinasi, priešingai nei teigia ieškovas, aplinkybė, jog CRD nevykdo „Rioja“ vyno gamintojo veiklos, savaime nereiškia, jog negali būti tikimybės supainioti.
29 Taigi reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovas, Apeliacinė taryba klaidingai patvirtino Protestų skyriaus vertinimą dėl galimybės supainioti egzistavimo nagrinėjamu atveju.
30 Vadovaujantis Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktu, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Galimybė supainioti apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.
31 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybę suklaidinti sudaro tikimybė, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba, nelygu atvejis, ekonomiškai susijusių įmonių. Remiantis šia teismų praktika, galimybė supainioti turi būti vertinama visapusiškai, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, įskaitant žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 25 punkte minėto Sprendimo GIORGIO BEVERLY HILLS 30–33 punktus ir nurodytą teismų praktiką).
32 Remiantis teismų praktika, visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į atitinkamų prekių ar paslaugų kategorijos paprastą vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad paprasto vartotojo pastabumas gali kisti atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorijas (žr. 2007 m. vasario 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mundipharma prieš VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink. p. II‑449, 42 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
33 Atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ir paslaugų pobūdį, atitinkama visuomenė, kaip jau minėta šio sprendimo 27 punkte, yra ir visuomenė apskritai, ir specializuota Sąjungos visuomenė.
34 Pirma, dėl prekių palyginimo reikia pripažinti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog egzistuoja nedidelis panašumas tarp acto ir vyno.
35 Nors actas, priešingai nei vynas, nėra gėrimas, abi šios prekės gali būti naudojamos maistui ruošti. Be to, actas paprastai gaunamas acetifikuojant vyną.
36 Šiuo klausimu dėl ieškovo argumento, jog actą galima gaminti iš kitų vandens ir spirito tirpalų nei vynas ir taip gauti įvairių rūšių actą (sidro, vaisių, spirito, grūdų, salyklo, medaus, išrūgų actas), reikia pažymėti, kad šis argumentas nekeičia fakto, kurį konstatavo Apeliacinė taryba ir kuris nebuvo ginčijamas teisme, jog dažniausiai gaminamas ir vartojamas actas yra vyno actas. Beje, ieškovas aiškiai išreiškė savo ketinimą prašomu įregistruoti prekių ženklu parduoti vyno actą.
37 Dėl ieškovo nurodomų „Rioja“ vynams būdingų išgavimo (naudojamų vynuogių rūšių pasirinkimas) ir brandinimo (laikymas ąžuolo statinėse ir minimali brandinimo trukmė) taisyklių pažymėtina, kad šios nurodytos taisyklės, kurios gali būti naudingos „Rioja“ vynams atskirti nuo kitų, yra visiškai nereikšmingos sprendžiant vienintelį šioje byloje aktualų klausimą: ar actas ir vynas yra panašios prekės.
38 Kalbant apie nuorodą į 2007 m. vasario 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Bodegas Franco-Españolas prieš VRDT – Companhia Geral da Agricultura das Vinhas do Alto Douro (ROYAL) (T‑501/04), reikia pasakyti, jog tai visai kitokia nei nagrinėjamoji byla ir ji nepaneigia Apeliacinės tarybos vertinimo pagrįstumo.
39 Aplinkybė, jog toje byloje, susijusioje su tariama galimybe supainioti prekių ženklą ROYAL, prašomą įregistruoti „Rioja“ vynui, ir ankstesnį prekių ženklą ROYAL FEITORIA, įregistruotą „Porto“ vynui, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog „Rioja“ ir „Porto“ vynai, nepaisant jų, kaip alkoholinių gėrimų, bendrumo, tebuvo menkai panašūs dėl akivaizdžių ir paprastam vartotojui gerai žinomų skirtumų (pirmieji geriami valgant, o antrieji – kaip aperityvas arba virškinimui pagerinti), visai nereiškia, jog dabar nagrinėjamoje byloje VRDT dėl acto ir vyno klaidingai nurodė, kad yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog minėtos prekės, kad ir nežymiai, yra panašios.
40 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovo nurodyti argumentai nepaneigia Apeliacinės tarybos vertinimo, jog egzistuoja nedidelis panašumas tarp acto ir vyno, pagrįstumo.
41 Dėl prekių ženklo paraiškoje nurodytų paslaugų, kurių atžvilgiu protestas buvo patenkintas, būtent 35 klasei priklausančių „išskirtinių komercinių teisių, atstovavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, eksporto, importo, susijusių su actu“, Apeliacinė taryba patvirtino tai, ką buvo konstatavęs protestų skyrius – jog šios paslaugos taip pat turėjo šiek tiek panašumo su vynu, iš esmės dėl vyno ir acto sektoriaus įmonių vykdomos pardavimo veiklos papildomo ir antraeilio pobūdžio.
42 Tačiau reikia konstatuoti, kaip ir VRDT, kad ieškovas nepateikia jokio argumento, kuriuo būtų kritikuojamas šis Apeliacinės tarybos vertinimas, susijęs su paslaugomis, nes jis ginčija tik Apeliacinės tarybos vertinimą, susijusį su prekėmis (actu ir vynu).
43 Maža to, teismas pažymi, jog, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp bet kurios prekės ir jos pardavimo, Apeliacinė taryba, pirmiausia teisingai konstatavusi nedidelį panašumą tarp acto ir vyno, teisingai nusprendė, kad tokio paties panašumo esama ir tarp, pirma, pardavimo paslaugų, kurios aiškiai įvardytos kaip „susijusios su actu“, t. y. 35 klasei priklausančių „išskirtinių komercinių teisių, atstovavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, eksporto, importo, susijusių su actu“, ir, antra, vyno.
44 Taigi ieškovas neįrodė, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog prekių ženklo paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos, kurių atžvilgiu protestas patenkintas, yra, kad ir nežymiai, panašios į ankstesniu prekių ženklu žymimą prekę.
45 Antra, kiek tai susiję su žymenų palyginimu, reikia priminti, kad visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti grindžiamas bendru jų sukeliamu įspūdžiu, atsižvelgiant visų pirma į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Paprasto nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojo suvokimas apie prekių ženklus turi lemiamos reikšmės atliekant visapusį minėtos galimybės supainioti vertinimą. Šiuo atžvilgiu paprastas vartotojas paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo įvairių detalių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker, C‑334/05 P, Rink. p. I‑4529, 35 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
46 Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą, negali pakakti atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo sudedamąją dalį ir ją palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, nagrinėjamus prekių ženklus reikia lyginti vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad tam tikrais atvejais viena ar kelios sudėtinio prekių ženklo sudedamosios dalys negali dominuoti bendrame įspūdyje, kurį jis daro atitinkamai visuomenei (žr. 45 punkte minėto Sprendimo VRDT prieš Shaker 41 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios (minėto Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker 42 punktas ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé prieš VRDT, C‑193/06 P, 42 punktas). Taip visų pirma galėtų būti, kai ši sudedamoji dalis gali viena dominuoti atitinkamos visuomenės atmintyje išlikusiame šio prekių ženklo vaizde, o kitos šio prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios bendrame jo sukurtame įspūdyje (minėto Sprendimo Nestlé prieš VRDT 43 punktas).
47 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba procedūros ekonomiškumo sumetimais prašomą įregistruoti prekių ženklą palygino vien su ankstesniu Bendrijos prekių ženklu Nr. 226118. Lygindama ji perėmė Protestų skyriaus vertinimą, jog šie prekių ženklai vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai yra labai panašūs.
48 Šiuo atžvilgiu teismas mano, jog Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad abiem prekių ženklams, dėl kurių kilo ginčas, būdingas žodinis elementas „rioja“ yra dominuojantis kiekvieno iš jų elementas. Šis elementas patraukia atitinkamos visuomenės dėmesį tiek dėl savo padėties šiuose prekių ženkluose (prašomo įregistruoti prekių ženklo pradžioje ir ankstesnio prekių ženklo centre), tiek dėl savo gero vardo, kurį, kaip sutaria šalys, jie turi didžiojoje Sąjungos dalyje kartu su „Rioja“ vynais.
49 Dėl vizualaus panašumo reikia pažymėti, iš esmės kaip ir Apeliacinė taryba, jog žodinio elemento „rioja“ buvimas prekių ženkluose, dėl kurių kilo ginčas, – šis elementas yra prašomo įregistruoti prekių ženklo pradžioje, o ankstesniame prekių ženkle Nr. 226118 išspausdintas įstrižai didelėmis raidėmis šio prekių ženklo centre, – lemia jei ne didelį, tai bent reikšmingą vizualų panašumą, nepaisant to, jog prekių ženkluose, dėl kurių kilo ginčas, esama ir kitų, ne tokių svarbių skiriamųjų elementų, būtent: žodinis elementas „vina“ prašomo įregistruoti prekių ženklo pabaigoje ir įvairūs žodiniai bei vaizdiniai elementai, supantys centrinį elementą „rioja“ ankstesniame prekių ženkle Nr. 226118.
50 Kiek tai susiję su įvairiomis bylos šalių pateikiamomis nuorodomis į tam tikrus konkrečius nagrinėjamų prekių žymėjimo prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, būdus, ieškovui nurodant, jog ankstesnis prekių ženklas pateikiamas ant didesnių etikečių arba ant užpakalinės butelio dalies, o CRD nurodant konkrečiai ieškovo naudojamus grafinius elementus, sukuriančius prašomo įregistruoti prekių ženklo įspūdį, reikia pasakyti, kad šios įvairios nuorodos neturi reikšmės vertinant prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, vizualų panašumą, kuris vertinamas remiantis žymenimis, kokie jie įregistruoti ar kokius prašoma įregistruoti VRDT.
51 Dėl fonetinio panašumo reikia pažymėti, iš esmės kaip ir Apeliacinė taryba, jog tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, egzistuoja didelis fonetinis panašumas dėl bendro žodinio elemento „rioja“. Prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas „vina“, kuris yra jo pabaigoje ir todėl fonetiškai ne toks svarbus, nėra toks, kad labai sumažintų šį fonetinį panašumą. Kiek tai susiję su keturiais elementais „consejo“, „regulador“, „denominacion origen“ ir „calificada“, kurie išdėstyti keturiuose ankstesnio prekių ženklo kraštuose, o du iš jų – vertikaliai, taigi yra sunkiai įskaitomi, pažymėtina, jog šiame prekių ženkle jie yra aiškiai antraeiliai.
52 Dėl konceptualaus panašumo reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimą, jog iš esmės egzistuoja didelis konceptualus panašumas. Prašomo įregistruoti prekių ženklo žodis „riojavina“, lygiai kaip ankstesniame prekių ženkle esantis žodis „rioja“, kurį konceptualiai sustiprina vynuogės kekės ir lapo vaizdas, atitinkamai visuomenei tiesiogiai nurodo vynuogių produktus ir konkrečiai – „Rioja“ vyną.
53 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, esama didelio panašumo.
54 Trečia, kiek tai susiję su visapusiu galimybės supainioti vertinimu, reikia priminti, jog šis vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų panašumo ir žymimų prekių ar paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (1998 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C‑39/97, Rink. p. I‑5507, 17 punktas; 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mast-Jägermeister prieš VRDT – Licorera Zacapaneca (VENADO su rėmu ir kt.), T‑81/03, T‑82/03 ir T‑103/03, Rink. p. II‑5409, 74 punktas).
55 Nagrinėjamu atveju teismas, kaip ir Apeliacinė taryba, mano, kad nedidelį atitinkamų prekių ir paslaugų panašumą kompensuoja didelis prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumas, todėl atitinkama visuomenė gali pagalvoti, jog prekių ženklu RIOJAVINA žymimo acto ir susijusių acto pardavimo paslaugų komercinė kilmė yra ta pati kaip ir ankstesniu Bendrijos prekių ženklu Nr. 226118 žymimų vynų.
56 Dėl aplinkybės, kad ieškovas yra Ispanijos prekių ženklo RIOJAVINA savininkas ir šiuo ženklu pardavinėjo actą Ispanijoje jau daugiau kaip 50 metų, reikia pažymėti, kad ši aplinkybė, net jei ir būtų patvirtintas jos tikrumas, neįrodo, jog nėra galimybės suklaidinti Ispanijos vartotoją dėl šiuo prekių ženklu parduodamo acto komercinės kilmės. Be to, bet kuriuo atveju visuomenė, kurios atžvilgiu nagrinėjama galimybė suklaidinti, nėra Ispanijos visuomenė, o platesnė – Sąjungos visuomenė.
57 Dėl argumento, jog CRD negali monopolizuoti žodžio „rioja“ vartojimo tam tikrame sektoriuje, t. y. acto, kuriame ji negalėtų vykdyti jokios veiklos, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 12 straipsnio b punktą (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 12 straipsnio b punktas) „Bendrijos prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiosioms šalims komercinėje veikloje naudoti <...> prekių <...> geografinės kilmės <...> nuorodas <...> jeigu toks naudojimas neprieštarauja sąžiningai pramoninės ir komercinės veiklos praktikai.“
58 Lygiai taip pat Nr. 40/94 64 straipsnio 2 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalis), kurioje teigiama, jog „nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal šio straipsnio 1 dalį Bendrijos kolektyviniais ženklais gali būti žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmės vietą“, numatyta, kad „kolektyvinis ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo prekyboje naudoti tokius ženklus arba nuorodas, jeigu jie naudojami laikantis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos“ ir kad, „konkrečiai kalbant, tokiu ženklu negalima pasinaudoti prieš trečiąją šalį, turinčią teisę vartoti geografinį pavadinimą“.
59 Tačiau, priešingai nei, atrodo, siūlo ieškovas, CRD pradėta protesto procedūra visai nesiekiama, pažeidžiant minėtas nuostatas, monopolizuoti žodžio „rioja“ vartojimo actui ar bet kuriam kitam produktui žymėti.
60 Šia CRD pradėta procedūra siekiama vien užtikrinti pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalį intelektinės nuosavybės teisių, kylančių iš ankstesnio Bendrijos prekių ženklo Nr. 226118 registracijos, apsaugą nuo bet kokio pažeidimo, kuris būtų padarytas įregistravus galintį suklaidinti Bendrijos prekių ženklą.
61 Dėl nurodomos aplinkybės, jog CRD neprieštaravo kitų Bendrijos prekių ženklų su žodžiu „rioja“ registracijai, tarp jų – prekių ženklo, kuriuo žymimos 30 klasei priklausančios prekės (actas), pasakytina, kad ji yra nereikšminga vertinant vienintelį šioje byloje aktualų klausimą: ar, kaip pažymėjo VRDT per CRD pradėtą protesto procedūrą dėl ieškovo prašomo įregistruoti prekių ženklo, egzistuoja galimybė supainioti šį prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį prekių ženklą Nr. 226118.
62 Kadangi, kitaip nei teigia ieškovas, VRDT nepadarė jokios klaidos konstatavusi, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė supainioti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, vienintelis ieškovo nurodytas pagrindas, susijęs su šios nuostatos pažeidimu, turi būti atmestas.
63 Todėl reikia atmesti visą šį ieškinį, nesant reikalo nagrinėti ieškovo prašymo „pripažinti prašomo įregistruoti prekių ženklo registraciją 29, 30 ir 35 klasių atžvilgiu“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti VRDT ir CRD išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Félix Muñoz Arraiza bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2010 m. birželio 9 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.