Byla T‑167/13
(ištraukų skelbimas)
Comune di Milano
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Antžeminės paslaugos – Kapitalo injekcijos, kurias SEA suteikė Sea Handling naudai – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su vidaus rinka ir kuriuo nurodyta ją susigrąžinti – Pagalbos sąvoka – Priskirtinumas valstybei – Privataus investuotojo kriterijus – Rungimosi principas – Teisė į gynybą – Teisė į gerą administravimą – Teisėti lūkesčiai“
Santrauka – 2018 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su vidaus rinka ir kuriuo nurodyta ją susigrąžinti – Viešosios valdžios institucijos, kuri yra pagalbos teikėja, pareikštas ieškinys – Priimtinumas – Sąlygos
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Atsiradusio ir esamo suinteresuotumo būtinybė
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
3. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Iš valstybės išteklių teikiama pagalba – Valstybės įmonės suteikta pagalba – Įmonės ištekliai, kuriuos valstybė gali nuolat kontroliuoti – Įtraukimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
4. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybės viena po kitos vykdomos neatsiejamai susijusios intervencijos – Vertinimo kriterijai
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
5. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybės įmonės suteikta pagalba – Valstybės kontroliuojama įmonė – Pagalbos priemonės priskyrimas valstybei – Įtraukimas – Visos aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
6. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų – Vertinimas atsižvelgiant į visas reikšmingas ginčijamos operacijos aplinkybes ir į jos kontekstą – Atsižvelgimas į sprendimo dėl atitinkamos priemonės priėmimo momentu turėtą informaciją ir pokyčius, kuriuos buvo galima numatyti
(SESV 107 straipsnis ir 108 straipsnio 1 ir 3 dalys)
7. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų – Vertinimas atsižvelgiant į visas reikšmingas ginčijamos operacijos aplinkybes ir į jos kontekstą – Komisijai tenkanti įrodinėjimo našta – Apimtis – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
1. Teisinį subjektiškumą turinčio ir Komisijos galutiniame sprendime valstybės pagalba laikomą priemonę priėmusio subjekto, kuris nėra valstybė narė, teisinei padėčiai šis sprendimas gali daryti konkretų poveikį, jeigu dėl jo šis subjektas negali savo nuožiūra naudotis turima kompetencija, būtent susijusia su nagrinėjamos pagalbos teikimu.
Šiuo aspektu pagalbos teikėju turi būti laikoma viešosios valdžios institucija, dalyvavusi nustatant nagrinėjamas priemones tiek, kad jos yra priskirtinos jai pagal Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytus kriterijus.
(žr. 34, 41 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 45, 46 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 60–62 punktus)
4. Kadangi valstybės priemonės yra įvairių formų ir turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į jų pasekmes, neatmestina galimybė, jog kelios viena po kitos patvirtintos valstybės priemonės taikant SESV 107 straipsnio 1 dalį laikytinos viena priemone. Taip gali būti, be kita ko, tuo atveju, kai tarp viena po kitos patvirtintų priemonių, atsižvelgiant į jų laiką, tikslą ir įmonės padėtį šių priemonių patvirtinimo metu, yra toks glaudus ryšys, kad jų neįmanoma atskirti.
(žr. 71 punktą)
5. Apie priemonės priskirtinumą valstybei negalima spręsti vien iš to, kad nagrinėjamą priemonę nustatė valstybės įmonė. Iš tikrųjų, net jei valstybė gali kontroliuoti valstybės įmonę ir daryti lemiamą įtaką jos sandoriams, reali kontrolė konkrečiu atveju negali būti automatiškai preziumuojama. Pagal valstybės suteiktą savarankiškumo lygį valstybės įmonė gali būti daugiau ar mažiau nepriklausoma.
Todėl sprendžiant priskyrimo klausimą neužtenka, kad atitinkamas įmones, kaip valstybės įmones, kontroliuotų valstybė. Dar reikia išnagrinėti, ar valdžios institucijos turi būti laikomos vienaip ar kitaip dalyvavusios tvirtinant šias priemones. Šiuo klausimu negalima reikalauti, kad remiantis tiksliais nurodymais būtų įrodyta, kad viešosios valdžios institucijos konkrečiai viešąją įmonę skatino imtis nagrinėjamų pagalbos priemonių. Visų pirma, atsižvelgiant į faktą, kad yra artimi santykiai tarp valstybės ir valstybės įmonių, yra reali rizika, kad valstybės pagalba gali būti suteikta neskaidriu būdu per šių įmonių tarpininką ir pažeidžiant Sutartyje nustatytas taisykles dėl valstybės pagalbos. Be to, būtent dėl šių privilegijuotų santykių tarp valstybės ir valstybės įmonės trečiajam asmeniui bus labai sunku konkrečiu atveju įrodyti, kad tokios įmonės priimtos pagalbos priemonės buvo panaudotos valdžios institucijų nurodymu. Dėl šių priežasčių reikia sutikti, kad valstybės įmonės paimtos pagalbos priskyrimas valstybei gali būti numanomas iš grupės rodiklių, matomų iš situacijos aplinkybių ir konteksto, kuriame buvo imtasi šios priemonės.“
Be to, bet koks kitas požymis, konkrečiu atveju rodantis viešosios valdžios institucijų dalyvavimą arba tikimybės, jog priimant priemonę jos nedalyvavo, nebuvimą, taip pat atsižvelgiant į jo mastą, turinį ir jo nustatytas sąlygas, galėtų, jei reikia, būti reikšmingas darant išvadą, kad valstybės įmonės taikoma priemonė gali būti priskirta valstybei.
(žr. 75 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 102–105 punktus)
7. Remiantis principais dėl įrodinėjimo naštos valstybės pagalbos srityje, Komisija privalo įrodyti, kad pagalba buvo teikiama. Todėl Komisija privalo aptariamų priemonių tyrimo procedūrą vykdyti rūpestingai ir nešališkai, kad, priimdama galutinį sprendimą dėl pagalbos egzistavimo ir, jei reikia, dėl jos nesuderinamumo ar neteisėtumo, turėtų kuo išsamesnių ir kuo patikimesnių įrodymų. Dėl reikalaujamo įrodymų lygio pažymėtina, kad įrodymų, kuriuos turi pateikti Komisija, pobūdis iš esmės priklauso nuo numatytos valstybės priemonės pobūdžio.
Be to, Komisijos nagrinėjimas, ar atitinkamos priemonės gali būti kvalifikuojamos kaip valstybės pagalba dėl to, kad valdžios institucijos veikė ne taip kaip privatus kreditorius, reikalauja sudėtingo ekonominio vertinimo. Vis dėlto vykdydami Komisijos atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų valstybės pagalbos srityje kontrolę Sąjungos teismas neturi pakeisti Komisijos vertinimo savuoju ir turi patikrinti tik tai, ar buvo laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar nebuvo padaryta teisės klaidos, ar tikslios nurodytos faktinės aplinkybės ir ar nebuvo padaryta akivaizdžios šių faktinių aplinkybių vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.
Kad būtų įrodyta, jog vertindama faktines aplinkybes Komisija padarė akivaizdžią klaidą, ieškovių pateiktų įrodymų turi pakakti, jog sprendime esantis faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas.
Sąjungos teismas, be kita ko, turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.
Taigi taikydama privataus kreditoriaus kriterijų, Komisija turi atlikti bendrą vertinimą atsižvelgdama į visas byloje svarbias aplinkybes, jai leidžiančias nustatyti, ar įmonė gavėja akivaizdžiai nebūtų gavusi panašių mokėjimo lengvatų iš privataus kreditoriaus. Pirma, turi būti laikoma, kad svarbi yra bet kokia informacija, galinti daryti nemažą įtaką privataus kreditoriaus, kuris yra vidutiniškai atsargus ir rūpestingas, kurio padėtis yra kuo artimesnė viešojo kreditoriaus padėčiai ir kuris siekia susigrąžinti iš sunkumų patiriančio skolininko skolą, sprendimų priėmimo procesui. Antra, taikant privataus kreditoriaus kriterijų svarbi yra tik sprendimo priėmimo momentu turima informacija ir tuo metu numatomos aplinkybės. Komisija neprivalo nagrinėti informacijos, jeigu pateikti įrodymai buvo gauti po sprendimo atlikti nagrinėjamą investiciją priėmimo ir jie neatleidžia atitinkamos valstybės narės nuo pareigos atlikti atitinkamą išankstinį savo investicijos pelningumo vertinimą dar prieš atliekant šią investiciją.
(žr. 106–110 punktus)