PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. balandžio 2 d.

Byla T‑473/07 P

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Michael Berrisford

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2005 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis – Nuopelnų palyginimas – Pareiga atsižvelgti į tai, kad atitinkamas pareigūnas liko paaukštinti tinkamų pareigūnų sąraše“

Dalykas: Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2007 m. spalio 10 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Berrisford prieš Komisiją (F‑107/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000), kuriuo siekiama panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir Michael Berrisford bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje instancijoje.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Tarnautojų teismui pateiktų pagrindų ir argumentų paprasčiausias pakartojimas – Nepriimtinumas – Šio teismo atlikto Bendrijos teisės aiškinimo arba taikymo ginčijimas – Priimtinumas

(EB 225 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

1.      Iš EB 225 straipsnio, Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalies ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą. Taigi apeliacinis skundas, kuriame tik pakartojami ar pažodžiui atpasakojami pirmojoje instancijoje pateikti pagrindai bei argumentai, įskaitant paremtus faktinėmis aplinkybėmis, į kurias pirmosios instancijos teismas aiškiai neatsižvelgė, neatitinka motyvavimo reikalavimų. Iš tiesų toks apeliacinis skundas tėra vien prašymas peržiūrėti Tarnautojų teismo nagrinėtą ieškinį, o tai nepriskiriama apeliacinio teismo kompetencijai. Vis dėlto, jeigu apeliantas ginčija tai, kaip pirmosios instancijos teismas išaiškino ar taikė Bendrijos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo keliami apeliaciniame procese. Iš tikrųjų, jeigu apeliantas negalėtų savo skundo grįsti pirmojoje instancijoje pateiktais pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas iš dalies prarastų prasmę.

(žr. 37 punktą)

Nuoroda: 2007 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo nutarties Olsen prieš Komisiją, C‑320/05 P, neskelbiamos Rinkinyje, 48–50 punktai bei juose nurodyta teismų praktika.

2.      Paskyrimų tarnyba, lygindama kandidatų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus, į aplinkybę, kad pareigūną jau buvo siūloma paaukštinti arba kad jis jau buvo įtrauktas į labiausiai nusipelniusių pareigūnų sąrašą per ankstesnę paaukštinimo procedūrą, turi atsižvelgti su sąlyga, kad per tą laiką jo nuopelnai nesumenko. Iš tikrųjų, kai administracija turi didelę diskreciją, kaip antai Paskyrimų tarnybos diksrecija pareigų paaukštinimo srityje, ji privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečiam atvejui svarbias aplinkybes. Tokiu atveju nustatymo, jog nagrinėjama aplinkybė yra svarbi, pakanka išvadai, kad administracija privalo ją įtraukti į savo vertinimą, padaryti; toks svarbumas vertinamas atsižvelgiant į administracijos diksrecijos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės nuostatų formuluotę, tikslą ir kontekstą.

Vis dėlto aplinkybės, kad suinteresuotasis pareigūnas liko paaukštinti tinkamų pareigūnų sąraše, pripažinimas svarbia kaip nuopelnas nedaro įtakos galimoms praktinėms pasekmėms, susijusioms su pareiga atsižvelgti į šią aplinkybę ir ypač reikšme, kurią Paskyrimų tarnyba turi, įgyvendindama savo diskreciją, jai skirti kiekvienu konkrečiu nuopelnų palyginimo atveju. Toks pripažinimas lemia tik tai, kad tokiu atveju ši tarnyba įpareigojama neignoruoti ir neneigti aplinkybės, jog suinteresuotasis pareigūnas liko paaukštinti tinkamų pareigūnų sąraše.

(žr. 42 ir 43 punktus)

Nuoroda: 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, Rink. p. I‑5469, 14 punktas.