Byla C‑638/16 PPU

X
ir
X

prieš

État belge

(Conseil du Contentieux des Étrangers (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 810/2009–25 straipsnio 1 dalies a punktas – Riboto teritorinio galiojimo viza – Vizos išdavimas dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų – Sąvoka „tarptautiniai įsipareigojimai“ – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija – Ženevos konvencija – Vizos išdavimas, kai nustatyta grėsmė, kad gali būti pažeisti Pagrindinių teisių chartijos 4 ir (arba) 18 straipsniai – Pareigos nebuvimas“

Santrauka – 2017 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Sąlygos – Reali grėsmė patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį

(Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnis)

2.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Klausimai, susiję su Sąjungos aktu, kurio taikymas pagrindinėje byloje užginčytas – Įtraukimas – Sąlyga – Ginčijimas, neatskiriamai susijęs su atsakymais, kuriuos reikia pateikti į prejudicinius klausimus

(SESV 267 straipsnis)

3.        Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Taikymo sritis – Pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija, kurios nereglamentuoja Sąjungos teisė – Netaikymas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis)

4.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Vizų politika – Bendrijos vizų kodeksas – Reglamentas Nr. 810/2009 – Taikymo sritis – Prašymas išduoti riboto teritorinio galiojimo vizą dėl humanitarinių priežasčių – Trečiosios šalies teritorijoje pateiktas prašymas ketinant pateikti tarptautinės apsaugos prašymą paskirties valstybėje narėje ir šioje valstybėje narėje būti ilgiau nei 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 810/2009 1 ir 25 straipsniai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 29–34 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 35–37 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 45 punktą)

4.      2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), iš dalies pakeisto 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013, 1 straipsnį reikia aiškinti taip: šis kodeksas netaikomas trečiosios šalies piliečio dėl humanitarinių priežasčių remiantis šio kodekso 25 straipsniu trečiosios šalies teritorijoje esančiai paskirties valstybės narės atstovybei pateiktam prašymui išduoti riboto teritorinio galiojimo vizą ketinant, atvykus į šią valstybę narę, pateikti tarptautinės apsaugos prašymą ir šioje valstybėje narėje būti ilgiau nei 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį; pagal galiojančią Europos Sąjungos teisę tokiam prašymui taikoma tik nacionalinė teisė.

Būtina taip pat nurodyti, kad jeigu būtų prieita prie kitos išvados, trečiųjų šalių piliečiams būtų suteikta galimybė remiantis Vizų kodeksu pateikti prašymus išduoti vizą siekiant gauti tarptautinę apsaugą jų pasirinktoje valstybėje narėje, nors šiuo kodeksu siekiama reglamentuoti vizų dėl buvimo valstybių narių teritorijoje, neviršijančio 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, išdavimo klausimą; taip būtų pažeista Reglamentu Nr. 604/2013 įtvirtintos sistemos bendra struktūra.

Dar svarbu pažymėti, kad priėjus prie kitos išvados valstybės narės, laikydamosi Vizų kodekso, privalėtų leisti trečiųjų šalių piliečiams pateikti tarptautinės apsaugos prašymą trečiojoje šalyje esančioms valstybių narių atstovybėms. Vizų kodeksu nesuderinami valstybių narių teisės aktai, reglamentuojantys tarptautinę apsaugą, ir reikia konstatuoti, kad remiantis SESV 78 straipsniu priimtuose Sąjungos aktuose, reglamentuojančiuose tarptautinės apsaugos prašymams taikomas procedūras, tokia pareiga nenustatyta; atvirkščiai, į jų taikymo sritį nepatenka valstybių narių atstovybėms pateikti prašymai. Iš Direktyvos 2013/32 3 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad ši direktyva taikoma tarptautinės apsaugos prašymams, pateiktiems valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį, teritorinius vandenis arba tranzito zonas, o ne diplomatinio ar teritorinio prieglobsčio prašymams, kurie pateikiami valstybių narių atstovybėms. Iš Reglamento Nr. 604/2013 1 ir 3 straipsnių taip pat matyti, kad jame valstybės narės įpareigojamos tik išnagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą, pateiktą valstybės narės teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zoną, ir kad šiame reglamente nustatytos procedūros taikomos tik tokiems tarptautinės apsaugos prašymams.

(žr. 48, 49, 51 punktus ir rezoliucinę dalį)