TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. spalio 19 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Transportas – Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 – Keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešosios paslaugos – Taikymo sritis – 1 straipsnio 2 dalis – Lynų kelio įrenginiai – Viešųjų transporto paslaugų sutartis, kurią kompetentinga vietos institucija tiesiogiai sudarė su vidaus operatoriumi – Eksploatavimo rizikos perkėlimas – Kompensacija už viešųjų paslaugų įsipareigojimus“
Byloje C‑186/22
dėl Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija) 2022 m. kovo 7 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. kovo 9 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Sad Trasporto Locale SpA
prieš
Provincia autonoma di Bolzano,
dalyvaujant:
Strutture Trasporto Alto Adige SpA A. G.,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan (pranešėjas), teisėjai Z. Csehi, M. Ilešič, I. Jarukaitis ir D. Gratsias,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
posėdžio sekretorius C. Di Bella, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. kovo 30 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Sad Trasporto Locale SpA, atstovaujamos avvocati G. Greco ir A. Sandulli,
– Provincia autonoma di Bolzano, atstovaujamos avvocati L. Fadanelli, P. Mantini, P. Pignatta, L. Plancker ir A. Roilo,
– Strutture Trasporto Alto Adige SpA A.G., atstovaujamos avvocato P. Mantini,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. Gattinara, P. Messina ir F. Tomat,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007, p. 1), iš dalies pakeisto 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2338 (OL L 354, 2016, p. 22) (toliau – Reglamentas Nr. 1370/2007), 1 straipsnio 2 dalies ir SESV 107 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Sad Trasporto Locale SpA ir Provincia autonoma di Bolzano (Bolcano autonominė provincija, Italija) ginčą dėl viešųjų keleivinio transporto paslaugų tam tikrais bėgių ir kabamojo lynų kelio įrenginiais teikimo sutarties tiesioginio sudarymo (koncesijos sutarties būdu) su vidaus operatoriumi Strutture Trasporto Alto Adige SpA A. G. (toliau – STA).
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas Nr. 1370/2007
3 Reglamento Nr. 1370/2007 33 ir 36 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(33) Europos Bendrijų Teisingumo Teismas [2003 m. liepos 24 d. Sprendimo Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C‑280/00, EU:C:2003:415)] 87–95 punktuose nurodė, kad kompensacijos už viešųjų paslaugų teikimą nelaikomos nauda pagal [SESV 107] straipsnį, jei tenkinamos visos keturios viena kitą papildančios sąlygos. Jeigu tos sąlygos nėra tenkinamos ir yra įvykdytos bendrosios [SESV 107] straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, kompensacijos už viešąsias paslaugas yra laikomos valstybės pagalba ir joms taikomi [SESV 93, 106, 107 ir 108] straipsniai.
<…>
(36) <…> Už keleivinio transporto viešųjų paslaugų, kurioms šis reglamentas netaikomas, teikimą skirtai kompensacijai, kuri galėtų būti palaikyta valstybės pagalba pagal [SESV 107] straipsnio 1 dalį, turėtų būti taikomi [SESV 93, 106, 107 ir 108] straipsniai, įskaitant bet kokius susijusius [Europos Sąjungos Teisingumo Teismo] išaiškinimus, visų pirma jo [2003 m. liepos 24 d. Sprendimą Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C‑280/00, EU:C:2003:415)]. Todėl nagrinėdama tokius atvejus [Europos] Komisija turėtų taikyti principus, panašius į tuos, kurie nustatyti šiame reglamente ir – tam tikrais atvejais – kituose teisės aktuose dėl bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų.“
4 Šio reglamento 1 straipsnio „Tikslas ir taikymo sritis“ 1 ir 2 dalyse nurodyta:
„1. Šio reglamento tikslas – nustatyti, kaip kompetentingos institucijos, laikydamosi Bendrijos teisės nuostatų, gali veikti viešojo keleivinio transporto srityje, siekdamos užtikrinti bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimą, kad tų paslaugų būtų daugiau, jos būtų saugesnės, kokybiškesnės ir pigesnės nei jas teikiant įprastinėmis rinkos sąlygomis.
Todėl šiame reglamente nustatomos sąlygos, pagal kurias kompetentingos institucijos, nustatydamos viešųjų paslaugų įsipareigojimus ar sudarydamos sutartis dėl jų, už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą kompensuoja viešųjų paslaugų operatoriams patirtas sąnaudas ir (arba) suteikia išimtines teises.
2. Šis reglamentas taikomas nacionalinėms ir tarptautinėms keleivinio geležinkelių bei kitų bėginių transporto rūšių ir kelių transporto viešosioms paslaugoms, išskyrus paslaugas, kurios teikiamos daugiausia dėl jų istorinės reikšmės arba dėl turizmo poreikių. Valstybės narės gali taikyti šį reglamentą keleivinio vidaus vandenų ir, nepažeidžiant 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) [(OL L 364, 1992, p. 7)], nacionalinių jūrų vandenų transporto viešosioms paslaugoms.
<…>“
5 Minėto reglamento 2 straipsnio „Sąvokų apibrėžimai“ a, e, h, i, j ir aa punktuose numatyta:
„Šiame reglamente:
a) viešasis keleivinis transportas – nediskriminuojant ir nuolat visuomenei teikiamos bendrus ekonominius interesus tenkinančios keleivinio transporto paslaugos;
<…>
e) viešųjų paslaugų įsipareigojimas – kompetentingos institucijos apibrėžtas ar nustatytas reikalavimas siekiant užtikrinti bendrus interesus tenkinančių viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdamas į savo komercinius interesus, operatorius neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudamas atlygio;
<…>
h) tiesioginis sutarties sudarymas – viešųjų paslaugų sutarties sudarymas su tam tikru viešųjų paslaugų operatoriumi iš anksto neskelbiant konkurso;
i) viešųjų paslaugų sutartis – vienas ar keli teisiškai privalomi dokumentai, kuriais patvirtinamas kompetentingos institucijos ir viešųjų paslaugų operatoriaus susitarimas dėl viešojo keleivinio transporto paslaugų, kurioms taikomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, valdymo ir teikimo patikėjimo tam viešųjų paslaugų operatoriui; atsižvelgiant į valstybės narės teisę, tokia sutartis taip pat gali būti kompetentingos institucijos priimtas sprendimas:
– individualaus teisės akto ar kito reglamentuojančio akto forma, arba
– nustatantis sąlygas, kuriomis kompetentinga institucija pati teikia paslaugas arba patiki tokių paslaugų teikimą vidaus operatoriui;
j) vidaus operatorius – teisiškai atskirtas subjektas, kurį vietos kompetentinga institucija, o institucijų grupės atveju – bent viena vietos kompetentinga institucija – kontroliuoja panašiai, kaip ji kontroliuoja savo padalinius;
<…>
aa) keleivinio geležinkelių transporto viešosios paslaugos – viešasis keleivinis geležinkelių transportas, išskyrus kitas keleivinio bėginio transporto rūšis, pavyzdžiui, vežimą metro ar tramvajais.“
6 To paties reglamento 5 straipsnio „Viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas“ 2 dalyje numatyta:
„Išskyrus jei tai būtų draudžiama pagal nacionalinę teisę, vietos kompetentinga institucija – ar tai būtų integruotas keleivinio transporto viešąsias paslaugas teikianti atskira institucija, ar institucijų grupė – gali nuspręsti keleivinio transporto viešąsias paslaugas teikti pati arba tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų sutartis su teisiškai atskiru subjektu, kurį vietos kompetentinga institucija, o institucijų grupės atveju – bent viena vietos kompetentinga institucija, kontroliuoja panašiai, kaip ji kontroliuoja savo padalinius.
<…>“
Reglamentas (ES) 2016/424
7 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/424 dėl lynų kelio įrenginių, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/9/EB (OL L 81, 2016, p. 1), 3 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 1, 7 ir 9 punktuose numatyta:
„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) lynų kelio įrenginys – visa stacionarioji sistema, kurią sudaro infrastruktūra ir posistemiai, kuri yra suprojektuota, sumontuota, surinkta ir naudojama žmonėms vežti traukiant išilgai trasos įrengtais lynais;
<…>
7) kabamasis lynų kelias – lynų kelio įrenginys, kuriame vežtuvai pakabinti ant vieno arba daugiau lynų ir lynu ar lynais traukiami;
<…>
9) funikulierius – lynų kelio įrenginys, kuriame vežtuvai traukiami vienu ar daugiau lynų ant bėgių, kurie gali būti patiesti ant žemės arba palaikomi stacionarių statinių“.
Italijos teisė
8 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2016 m. balandžio 18 d. Decreto legislativo n. 50 – Codice dei contratti pubblici (Įstatyminis dekretas Nr. 50 dėl Viešųjų pirkimų kodekso) (GURI, Nr. 91, 2016 m. balandžio 19 d., paprastasis priedas Nr. 10) 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Norėdamos pagal in house principą sudaryti sutartį dėl paslaugų, kurios teikiamos konkurencinėje rinkoje, teikimo, perkančiosios organizacijos iš anksto įvertina vidaus subjektų pateikto pasiūlymo ekonominį pagrįstumą, atsižvelgdamos į sutarties objektą ir vertę, sprendimo sudaryti sutartį motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis, dėl kurių nebuvo organizuotas viešųjų pirkimų konkursas, ir pasirinktos valdymo formos naudingumą bendruomenei, atsižvelgiant į paslaugų universalumo, visuomeniškumo, veiksmingumo, ekonominio efektyvumo, kokybės ir optimalaus viešųjų išteklių panaudojimo tikslus.“
9 2012 m. spalio 18 d. Decreto-legge n. 179/2012 – Ulteriori misure urgenti per la crescita del Paese (Dekretas-įstatymas Nr. 179 dėl kitų skubių šalies augimo priemonių) (GURI, Nr. 245, 2012 m. spalio 19 d., paprastasis priedas Nr. 194), su pakeitimais pertvarkyto į įstatymą priėmus 2012 m. gruodžio 17 d. Legge n. 221 (Įstatymas Nr. 221) (GURI, Nr. 294, 2012 m. gruodžio 18 d., paprastasis priedas Nr. 208), 34 straipsnio 20 dalyje nurodyta:
„Siekiant užtikrinti, kad teikiant ekonominius interesus tenkinančias vietos viešąsias paslaugas būtų laikomasi Sąjungos teisės, ūkio subjektų lygybės ir valdymo ekonomijos principų, taip pat užtikrinti atitinkamų subjektų tinkamą informavimą, paslaugų teikimo sutartis sudaroma remiantis šiuo tikslu parengta ataskaita ir skelbiama subjekto, kuris yra atsakingas už atitinkamos sutarties sudarymą, interneto svetainėje; šioje ataskaitoje išdėstomi sutarties sudarymo motyvai ir nurodoma, kad pasirinktos sutarties sudarymo formai taikomos Sąjungos teisėje numatytos sąlygos yra įvykdytos, taip pat apibrėžtas tikslus viešųjų paslaugų ir universaliųjų paslaugų įsipareigojimų turinys, prireikus nurodant ekonomines kompensacijas.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
10 1991 m. gruodžio 30 d. ir 2001 m. birželio 15 d. sprendimais, kurių galiojimas buvo kelis kartus pratęstas (galiausiai – iki 2021 m. kovo 19 d.), atsakovė pagrindinėje byloje – Bolcano autonominė provincija – pavedė pareiškėjai pagrindinėje byloje – Sad Trasporto Locale SpA – vykdyti šios provincijos viešojo transporto paslaugų, įskaitant funikulieriaus, kabamojo lynų kelio ir tramvajaus įrenginius, valdymą.
11 2021 m. kovo 16 d. Sprendimu Nr. 243 atsakovė pagrindinėje byloje, remdamasi Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 2 dalimi, sudarė vidinę [in house] sutartį dėl minėtų viešojo transporto paslaugų su bendrove STA; jos vienintelė akcininkė yra būtent atsakovė pagrindinėje byloje, taigi ji yra teisiškai atskira, tačiau veiklą vykdo iš esmės kartu su atsakove pagrindinėje byloje, o laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2030 m. balandžio 30 d. veikia tik Bolcano autonominės provincijos teritorijoje.
12 Vežimas funikulieriumi ir tramvajais sudaro didžiąją dalį transporto paslaugų, kurių valdymas buvo taip perduotas, o transportas kabamaisiais lynų keliais sudaro 47 % visų paslaugų, tiesiogiai pavestų STA.
13 Sprendimu Nr. 243 atsakovė pagrindinėje byloje patvirtino viešųjų paslaugų sutartį; pagal ją atsakovė pagrindinėje byloje turi mokėti STA sutartyje nustatytą mokestį, taip pat buvo numatytas ekonominis ir finansinis jos santykių su STA planas, iš kurio matyti, kad iš muitų gaunamos pajamos priskiriamos atsakovei pagrindinėje byloje, o galimos pajamos iš kitos komercinės veiklos, papildančios atitinkamos paslaugos teikimą, priskiriamos STA.
14 Sprendimu Nr. 244, priimtu tą pačią dieną kaip Sprendimas Nr. 243, atsakovė pagrindinėje byloje įpareigojo pareiškėją pagrindinėje byloje toliau teikti transporto paslaugas, kol jos bus patikėtos STA.
15 Pareiškėja pagrindinėje byloje pateikė skundą Tribunale Regionale di Giustizia Amministrativa del Trentino Alto Adige, Sezione autonoma di Bolzano (Trentino-Alto Adidžės regiono administracinis teismas, Bolcano autonominis skyrius, Italija), prašydama panaikinti sprendimus Nr. 243 ir 244 bei susijusius aktus, įskaitant vidaus sutarties sudarymo ataskaitą, aptariamą paslaugų sutartį ir atitinkamą ekonominį ir finansinį planą.
16 Šiuo klausimu pareiškėja pagrindinėje byloje teigė, kad šie sprendimai yra neteisėti, nes Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 2–6 dalys netaikomos pagrindinėje byloje nagrinėjamoms viešųjų paslaugų sutartims; ši nuostata susijusi tik su koncesijų sutartimis dėl viešojo keleivinio geležinkelių bei kitų bėginių transporto rūšių ir kelių transporto. Ginčas pagrindinėje byloje susijęs su paslaugų sutartimi, kuri, pirma, nėra koncesija ir, antra, yra susijusi su vežimo kabamaisiais lynų keliais paslauga. Taigi šis ginčas turi būti sprendžiamas remiantis Viešųjų pirkimų kodeksu, visų pirma jo 192 straipsnio 2 dalimi; pagal ją vidaus sutarties sudarymas siejamas su konkrečiomis sąlygomis, be kita ko, griežtesniais motyvais dėl negalimumo paskelbti konkurso ir tokio sutarties sudarymo privalumais visuomenei, ir tos sąlygos nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdytos.
17 Vykstant procesui pareiškėja pagrindinėje byloje priminė Reglamento Nr. 1370/2007 33 konstatuojamąją dalį ir iškėlė klausimą dėl kompensacijos, skirtos pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą viešųjų paslaugų sutartį, suderinamumo su SESV nuostatomis dėl valstybės pagalbos ir, be kita ko, teigė, kad STA skirtos kompensacijos dydis nebuvo nustatytas remiantis sąnaudų, kurių vidutinė, gerai valdoma įmonė, turinti pakankamai transporto priemonių, būtų patyrusi vykdydama jai tenkančius viešosios paslaugos įsipareigojimus, analize.
18 Kadangi Tribunale Regionale di Giustizia Amministrativa del Trentino Alto Adige, Sezione autonoma di Bolzano (Trentino-Alto Adidžės regiono administracinis teismas, Bolcano autonominis skyrius) atmetė pareiškėjos pagrindinėje byloje skundą, ši kreipėsi į Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, prašydama pakeisti sprendimą. Šiam teismui kyla abejonių dėl Reglamento Nr. 1370/2007 ir SESV nuostatų, susijusių su valstybės pagalba, aiškinimo.
19 Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, pirma, ar vežimas kabamaisiais lynų keliais patenka į šio reglamento taikymo sritį, kaip ji apibrėžta jo 1 straipsnio 2 dalyje, ir, antra, ar siekiant įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamoje viešųjų keleivinio transporto paslaugų sutartyje numatyta kompensacija yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kuriai taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga iš anksto pranešti, metodika, taikyta šiai kompensacijai apskaičiuoti, atitiko ketvirtąją sąlygą, nustatytą 2003 m. liepos 24 d. Sprendime Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C‑280/00, EU:C:2003:415) suformuotoje jurisprudencijoje.
20 Šiomis aplinkybėmis Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento Nr. 1370/2007] 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama šį reglamentą taikyti nacionalinių ir tarptautinių viešųjų daugiarūšio keleivinio transporto paslaugų teikimui, kai, pirma, viešoji transporto paslauga sudarant sutartį yra nedalomo pobūdžio ir teikiama tramvajais, funikulieriais bei kabamaisiais lynų keliais ir, antra, kai bėginėmis transporto rūšimis teikiama 50 % visos operatoriui patikėtos teikti nedalomos paslaugos?
2. Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas: ar [Reglamento Nr. 1370/2007] 5 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad net ir tuo atveju, kai su vidaus operatoriumi tiesiogiai sudaroma viešųjų paslaugų sutartis, apimanti keleivių vežimą tramvajais, reikia patikrinti, kokia buvo pavedimo teikti paslaugą teisinė forma, ir ar dėl to aktai, kurie nėra paslaugų koncesijos sutartys, nepatenka į šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį?
3. Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas: ar [2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos] direktyvos 2014/23/ES [dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014, p. 1)] 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad su paslaugų teikimu susijusi veiklos rizika negali būti perduota subjektui, su kuriuo sudaryta sutartis, tuo atveju, kai: a) sudaryta sutartis grindžiama bendrosiomis sąnaudomis, pajamas priskiriant sutartį skiriančiam subjektui; b) vienintelės sudarytoje sutartyje numatomos operatoriaus veiklos pajamos kartu su [sutartį skiriančio] subjekto mokamu atlygiu yra proporcingos suteiktos paslaugos apimčiai (todėl paklausos rizika neįtraukiama); c) sutartį skiriančiam subjektui paliekama veiklos paklausos rizika (kylanti dėl atlygio sumažinimo paslaugų apimčiai nukritus žemiau nustatytos ribos), reguliavimo rizika (kylanti dėl teisės aktų ar reguliavimo pakeitimų, taip pat dėl kompetentingų subjektų vėlavimo išduoti leidimus ir (arba) sertifikatus), finansinė rizika (kylanti dėl atlygio nesumokėjimo ar pavėluoto sumokėjimo, taip pat dėl atlygio sumų nekoregavimo), rizika dėl force majeure priežasčių (kylanti dėl nenumatyto paslaugų teikimo sąlygų pasikeitimo); ir d) sutartimi subjektui, kuriam patikima teikti paslaugą, perduodama pasiūlymo veiklos rizika (kylanti dėl veiksnių, kurių operatorius negali kontroliuoti – energijos, žaliavų, medžiagų sąnaudų svyravimų), darbo santykių rizika (kylanti dėl personalo sąnaudų svyravimų pagal kolektyvines sutartis), valdymo rizika (kylanti dėl neigiamos veiklos sąnaudų dinamikos dėl klaidingų įverčių), taip pat socialinė ir aplinkosaugos rizika (kylanti dėl atsitiktinių įvykių vykdymo metu, susijusių su turtu, naudojamu paslaugai teikti)?
4. Galiausiai, ar SESV 107 [straipsnio] 1 dalis ir 108 [straipsnio] 3 dalis turi būti aiškinamos taip, kad kompetentingai vietos valdžios institucijai tiesiogiai sudarant viešųjų keleivinio transporto paslaugų sutartį su vidaus operatoriumi valstybės pagalba, kuriai taikytina SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta išankstinės kontrolės procedūra, laikytina suteikiama kompensacija už su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymą, apskaičiuojama remiantis valdymo sąnaudomis, kurios, nors ir siejamos su numatomais paslaugų poreikiais, tačiau, pirma, apskaičiuojamos remiantis sąnaudomis, kurių patyrė pasitraukiantis operatorius, kuriam skirta paslaugų koncesijos sutartis buvo pratęsta ilgesniam nei dešimties metų laikotarpiui, ir, antra, grindžiamos sąnaudomis ar atlygiais, vis dar siejamais su ankstesne koncesija arba bet kuriuo atveju su visiems sektoriaus operatoriams taikomais standartiniais rinkos parametrais?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
21 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1370/2007 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama šį reglamentą taikyti mišriai daugiarūšio keleivinio transporto viešųjų paslaugų sutarčiai, apimančiai vežimą tramvajais, funikulieriais bei kabamaisiais lynų keliais, net jeigu geležinkelių transportas sudaro didžiąją dalį transporto paslaugų, kurių valdymas buvo pavestas minėta sutartimi.
22 Pirmiausia reikia priminti, kad, viena vertus, pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisės nuostatos aiškinimu neturi būti panaikintas aiškios ir tikslios šios nuostatos formuluotės veiksmingumas. Vadinasi, kadangi Sąjungos teisės nuostatos prasmė aiškiai matyti iš pačios jos formuluotės, Teisingumo Teismas negali nukrypti nuo šio aiškinimo (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo VD ir SR, C‑339/20 ir C‑397/20, EU:C:2022:703, 71 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
23 Kita vertus, remiantis Reglamento Nr. 1370/2007 9 straipsniu, pagal šį reglamentą mokamoms kompensacijoms netaikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga iš anksto pranešti. Taigi minėto reglamento nuostatos ir jame numatytos sąlygos, kaip bendros taisyklės pranešti išimtis, turi būti aiškinamos siaurai (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Dilly’s Wellnesshotel, C‑493/14, EU:C:2016:577, 37 punktą ir 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 60 punktą).
24 Reglamento Nr. 1370/2007 1 straipsnio 2 dalies formuluotėje, kurioje apibrėžiama jo taikymo sritis, nustatyta, kad šis reglamentas taikomas nacionalinėms ir tarptautinėms keleivinio geležinkelių bei kitų bėginių transporto rūšių ir kelių transporto viešosioms paslaugoms, išskyrus paslaugas, kurios teikiamos daugiausia dėl jų istorinės reikšmės arba dėl turizmo poreikių. Jame taip pat nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti šį reglamentą viešajam keleiviniam vidaus vandenų transportui.
25 Pirma, reikia konstatuoti, kad sąvoka „keleivių vežimas geležinkeliais ir kitomis bėginėmis transporto rūšimis“ Reglamente Nr. 1370/2007 neapibrėžiama. Vis dėlto atsižvelgiant į jos įprastą reikšmę bendrinėje kalboje įstatymų leidėjo pasirinkimas vartoti šią sąvoką reiškia, kad jis siekė įtraukti transporto rūšis, kurioms būdingas transporto priemonių judėjimas bėgiais, sudarytais iš vieno ar kelių lygiagrečių geležinkelio bėgių.
26 Taigi ši formuluotė netaikoma tokiai transporto rūšiai, kaip kabamasis lynų kelias. Reglamento 2016/424 3 straipsnio 7 punkte kabamasis lynų kelias apibrėžtas kaip lynų kelio įrenginys, kuriame vežtuvai pakabinti ant vieno arba daugiau lynų ir lynu ar lynais traukiami.
27 Antra, dėl tos pačios priežasties ši transporto rūšis taip pat nepriskirtina kelių ar vidaus vandenų transportui, kurie irgi nurodyti Reglamento Nr. 1370/2007 1 straipsnio 2 dalyje.
28 Trečia, Reglamente Nr. 1370/2007 nėra jokios nuostatos, pagal kurią jis būtų taikomas mišrioms sutartims, apimančioms kitas transporto rūšis, nei nurodytos jo 1 straipsnio 2 dalyje, įskaitant atvejus, kai geležinkelių transportas sudaro daugiau kaip 50 % atitinkamos sutarties.
29 Ketvirta, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1370/2007 1 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms numatyta galimybė taikyti šį reglamentą keleiviniam vidaus vandenų transportui. Taigi, kadangi šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta galimybė išplėsti jo taikymo sritį, tačiau šioje nuostatoje neminima kabamojo lynų kelio, reikia manyti, kad šiai transporto rūšiai tokia galimybė negali būti taikoma.
30 Dėl šio sprendimo 23 punkte nurodytų priežasčių to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatoma jo taikymo sritis, turi būti aiškinama siaurai.
31 Vadinasi, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1370/2007 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šis reglamentas netaikomas mišriai daugiarūšio keleivinio transporto viešųjų paslaugų sutarčiai, apimančiai vežimą tramvajais, funikulieriais bei kabamaisiais lynų keliais, net jeigu geležinkelių transportas sudaro didžiąją dalį transporto paslaugų, kurių valdymas buvo pavestas minėta sutartimi.
Dėl antrojo ir trečiojo klausimų
32 Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį ir trečiąjį klausimus.
Dėl ketvirtojo klausimo
33 Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad „valstybės pagalba“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, laikytina kompensacija už viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymą, kuri vidaus operatoriui mokama kompetentingai vietos valdžios institucijai tiesiogiai sudarius keleivinio transporto viešųjų paslaugų sutartį ir apskaičiuojama remiantis veiklos sąnaudomis, kurios, pirma, apskaičiuotos atsižvelgiant į ankstesnes pasitraukiančio operatoriaus patirtas sąnaudas ir, antra, grindžiamos sąnaudomis arba atlygiais, taip pat siejamais su ankstesne sudaryta sutartimi arba bet kuriuo atveju su visiems atitinkamo sektoriaus operatoriams taikomais standartiniais rinkos parametrais.
34 Kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų, šis klausimas pateiktas tokiomis aplinkybėmis, kai kompensacijos, kuri turi būti mokama naujam operatoriui, sistema buvo nustatyta remiantis, be kita ko, vienodais sektoriaus referenciniais parametrais ir lyginant su sąnaudomis, numatytomis pagal ekonominį ir finansinį planą, susijusį su imituojamu konkursu, kuris savo ruožtu buvo grindžiamas pasitraukiančio operatoriaus pelno ir nuostolių ataskaitomis už tam tikrus ankstesnius metus.
35 Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1370/2007 36 konstatuojamosios dalies, kadangi kompensacija skiriama už viešųjų keleivinio transporto paslaugų, kurioms šis reglamentas netaikomas, teikimą, reikia išnagrinėti, ar ši kompensacija yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, o tokiu atveju šiai kompensacijai taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga pranešti.
36 Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad valstybės pagalba laikomos priemonės, kurios, kad ir kokia būtų jų forma, gali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti įmonėms pranašumą arba kurios turi būti laikomos ekonomine nauda, kurios įmonė gavėja nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės įsikišimo (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Sātiņi-S, C‑238/20, EU:C:2022:57, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
37 Vis dėlto pagal 2003 m. liepos 24 d. Sprendimą Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C‑280/00, EU:C:2003:415) kompensacija už viešąją paslaugą nekvalifikuojama kaip valstybės pagalba, jei įvykdytos keturios kumuliacinės sąlygos. Pirma, įmonei, gaunančiai kompensaciją kaip atlygį už paslaugas, suteiktas vykdant viešosios paslaugos įsipareigojimus, turi būti faktiškai pavesta vykdyti viešosios paslaugos įsipareigojimus ir šie įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti. Antra, kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama ši kompensacija, turi būti iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti. Trečia, minėta kompensacija negali viršyti to, kas būtina, siekiant padengti visas ar dalį išlaidų, kurių patiriama vykdant viešosios paslaugos įsipareigojimus, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir pagrįstą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu. Atitinkamai, ketvirta, kai įmonė, vykdanti viešosios paslaugos įsipareigojimus, nėra pasirinkta vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūra, tos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis sąnaudų, kurias vidutinė, gerai valdoma įmonė, turinti tinkamų priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, būtų patyrusi vykdydama šiuos įsipareigojimus, atsižvelgiant į atitinkamas gaunamas pajamas ir pagrįstą pelną, susijusį su šių įpareigojimų vykdymu, analize (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 24 d. Sprendimo Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg, C‑280/00, EU:C:2003:415, 89, 90, 92 ir 93 punktus).
38 Konkrečiai kalbant, ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar kompensacijos, skiriamos pagal viešųjų keleivinio transporto paslaugų sutartį, apskaičiavimas atitinka šio sprendimo pirmesniame punkte primintą ketvirtąją sąlygą, kai šis apskaičiuojama atsižvelgiant į pasitraukiančio operatoriaus sąnaudas ir atlygius, taip pat į visiems atitinkamo sektoriaus operatoriams taikomus standartinius rinkos parametrus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar šie kriterijai yra tinkamas pagrindas apskaičiuoti vidutinės, gerai valdomos įmonės, turinčios tinkamų priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, sąnaudas.
39 Šiuo klausimu, pirma, kalbant apie „standartinius rinkos parametrus“, reikia pažymėti, kad vienas iš metodų, kuriuos galima taikyti vertinant, ar ši ketvirtoji sąlyga yra tenkinama, gali būti kompensacijos, skirtinos įmonei, su kuria sudaryta viešųjų paslaugų sutartis, apskaičiavimas atsižvelgiant į įmonių, kurios jau kelerius metus konkurencijai atviroje rinkoje teikia paslaugą, visais atžvilgiais panašią į pagrindinėje byloje nagrinėjamą viešąją paslaugą, sąnaudų vidurkį, šių įmonių pajamas, gautas vykdant viešosios paslaugos įsipareigojimus, ir prireikus pelną, gautą teikiant šią paslaugą. Galima preziumuoti, kad toks apskaičiavimas leidžia nustatyti sąnaudas, kurių būtų patyrusi vidutinė, gerai valdoma įmonė, turinti tinkamų priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešųjų paslaugų reikalavimus, atsižvelgiant į su tuo susijusias pajamas ir pagrįstą pelną, kurio ji galėjo tikėtis vykdydama tokią veiklą.
40 Vis dėlto tam, kad toks požiūris būtų tinkamas, pirmiausia reikia įsitikinti, ar rinkoje veikiančių įmonių skaičius, į kurį taip atsižvelgta, yra pakankamai didelis; kadangi konkrečios įmonės ypatingai padėčiai neturi būti teikiama neproporcinga reikšmė, toks vidurkis galėtų būti laikomas statistiškai patikimu, todėl atspindinčiu 2003 m. liepos 24 d. Sprendime Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C‑280/00, EU:C:2003:415) nustatytą ketvirtąją sąlygą.
41 Be to, atliekant tokį skaičiavimą gali būti atsižvelgiama tik į įmones, galinčias nedelsiant vykdyti atitinkamus viešosios paslaugos įsipareigojimus, todėl laikytinas turinčiomis tinkamų priemonių, reikalingų tam, kad galėtų atitikti su viešąja paslauga susijusius reikalavimus.
42 Galiausiai, nors šių įmonių siūloma paslauga turi būti panaši į atitinkamą viešąją paslaugą, sutarties dėl daugiarūšio viešųjų keleivinio transporto paslaugų aplinkybėmis toks reikalavimas neužkerta kelio, kad, pirma, vidutinės, gerai valdomos įmonės, turinčios tinkamų priemonių, kad galėtų įgyvendinti kiekvieną šio daugiarūšio keleivinio transporto paslaugos elementą, patiriamos sąnaudos būtų apskaičiuojamos atskirai ir kad, antra, šios sąnaudos būtų sudedamos, jei prireikus tinkamai atsižvelgta į bet kokį aiškiai identifikuojamą sinergijos poveikį, atsirandantį dėl integruoto šių elementų valdymo.
43 Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turės nustatyti, ar nagrinėjamu atveju taikyti standartiniai rinkos parametrai atitinka šią metodiką.
44 Antra, kalbant apie klausimą, ar galima atsižvelgti į pasitraukiančio operatoriaus suteiktos paslaugos sąnaudas, reikia pažymėti, kad „vidutinės, gerai valdomos įmonės, turinčios tinkamų priemonių“ kriterijus savaime nereiškia, kad negalima atlikti skaičiavimo, grindžiamo ankstesnėmis pasitraukusio operatoriaus suteiktos paslaugos sąnaudomis arba sąnaudomis, susijusiomis su ankstesne sudaryta sutartimi, tačiau su sąlyga, kad pasitraukiantis operatorius gali būti laikomas vidutine ir gerai valdoma įmone, atsižvelgiant į šiuo tikslu įprastai naudojamus apskaitos ir finansinės analizės metodus.
45 Taigi į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti: SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad „valstybės pagalba“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, nėra kompensacija už viešosios paslaugos įsipareigojimus, kuri vidaus operatoriui mokama kompetentingai vietos valdžios institucijai tiesiogiai sudarius viešųjų keleivinio transporto paslaugų sutartį ir apskaičiuojama remiantis veiklos sąnaudomis, kurios, pirma, apskaičiuotos atsižvelgiant į ankstesnes pasitraukiančio operatoriaus suteiktos paslaugos sąnaudas, ir, antra, grindžiamos sąnaudomis arba atlygiais, taip pat siejamais su ankstesne sudaryta sutartimi arba bet kuriuo atveju su visiems atitinkamo sektoriaus operatoriams taikomais standartiniais rinkos parametrais, tiek, kiek naudojant tokius elementus nustatomos sąnaudos, atspindinčios tas sąnaudas, kurių šiems įsipareigojimams vykdyti būtų patyrusi vidutinė, gerai valdoma įmonė, turinti tinkamų priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešųjų paslaugų įsipareigojimų reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
1. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70, iš dalies pakeisto 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2338, 1 straipsnio 2 dalis
turi būti aiškinama taip:
šis reglamentas netaikomas mišriai daugiarūšio keleivinio transporto viešųjų paslaugų sutarčiai, apimančiai vežimą tramvajais, funikulieriais bei kabamaisiais lynų keliais, net jeigu geležinkelių transportas sudaro didžiąją dalį transporto paslaugų, kurių valdymas buvo pavestas minėta sutartimi.
2. SESV 107 straipsnio 1 dalis
turi būti aiškinama taip:
„valstybės pagalba“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, nėra kompensacija už viešosios paslaugos įsipareigojimus, kuri vidaus operatoriui mokama kompetentingai vietos valdžios institucijai tiesiogiai sudarius viešųjų keleivinio transporto paslaugų sutartį ir apskaičiuojama remiantis veiklos sąnaudomis, kurios, pirma, apskaičiuotos atsižvelgiant į ankstesnes pasitraukiančio operatoriaus suteiktos paslaugos sąnaudas, ir, antra, grindžiamos sąnaudomis arba atlygiais, taip pat siejamais su ankstesne sudaryta sutartimi arba bet kuriuo atveju su visiems atitinkamo sektoriaus operatoriams taikomais standartiniais rinkos parametrais, tiek, kiek naudojant tokius elementus nustatomos sąnaudos, atspindinčios tas sąnaudas, kurių šiems įsipareigojimams vykdyti būtų patyrusi vidutinė, gerai valdoma įmonė, turinti tinkamų priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešųjų paslaugų įsipareigojimų reikalavimus.
Parašai.