2024 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas (Sofiyski rayonen sad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš CH

(Byla C-15/24 PPU¹ , Stachev² )

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Direktyva 2013/48/ES – Teisė turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui – 3 straipsnio 6 dalies b punktas – Galimybė išimtinėmis aplinkybėmis laikinai taikyti nuo teisės turėti advokatą nukrypstančią nuostatą – 9 straipsnis – Advokato dalyvavimo arba jo pagalbos atsisakymas – Sąlygos – 12 straipsnio 2 dalis – Teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą paisymas – Įrodymų priimtinumas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Rašytinis neraštingo įtariamojo atsisakymas savo teisės turėti advokatą – Neinformavimas dėl galimų šios teisės atsisakymo pasekmių – Poveikis paskesniems tyrimo veiksmams – Sprendimas dėl tinkamos kardomosios priemonės – Įrodymų, gautų pažeidžiant teisę turėti advokatą, vertinimas)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sofiyski rayonen sad

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

CH

dalyvaujant: Sofyiska rayonna prokuratura

Rezoliucinė dalis

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu 3 straipsnio 6 dalies b punktas

turi būti aiškinamas taip:

jeigu ši nuostata neperkelta į nacionalinės teisės sistemą, atitinkamos valstybės narės policijos institucijos negali ja remtis įtariamojo ar kaltinamojo atžvilgiu, siekdamos nukrypti nuo šioje direktyvoje aiškiai, tiksliai ir besąlygiškai numatytos teisės turėti advokatą taikymo.

Direktyvos 2013/48 9 straipsnio 1 ir 2 dalys

turi būti aiškinamos taip:

neraštingo įtariamojo pareiškimas dėl teisės turėti advokatą atsisakymo negali būti laikomas atitinkančiu šio 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jeigu šiam įtariamajam nebuvo išaiškintos galimos tokio atsisakymo pasekmės taip, kad būtų tinkamai atsižvelgta į jo konkrečią situaciją, ir jeigu šis atsisakymas nebuvo užregistruotas pagal nacionalinę proceso teisę taip, kad būtų galima patikrinti, ar paisyta minėtų reikalavimų.

Direktyvos 2013/48 9 straipsnio 3 dalis

turi būti aiškinama taip:

tuo atveju, kai pažeidžiamas asmuo, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 13 straipsnį, atsisako teisės turėti advokatą, jis turi būti informuotas apie galimybę atšaukti šį atsisakymą prieš atliekant bet kokį paskesnį tyrimo veiksmą, per kurį, atsižvelgiant į šio tyrimo veiksmo intensyvumą ir svarbą, advokato nedalyvavimas gali ypač pakenkti to asmens interesams ir teisėms.

Direktyvos 2013/48 12 straipsnio 2 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirma ir antra pastraipomis,

turi būti aiškinama taip:

pagal ją draudžiama nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią teismas, nagrinėjantis kaltinamojo dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, siekdamas nustatyti, ar šiam kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė yra tinkama, priimdamas sprendimą dėl to kaltinamojo tolesnio laikymo suimto neturi galimybės įvertinti, ar įrodymai buvo gauti pažeidžiant šios direktyvos reikalavimus, ir prireikus atmesti tokius įrodymus.

____________

¹ OL C 2016, 2024 3 18.

¹ Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.