Byla T–119/17

Ruben Alba Aguilera ir kt.

prieš

Europos išorės veiksmų tarnyba

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Sutartininkai – Darbo užmokestis – EIVT tarnautojai, paskirti dirbti į trečiąją šalį – Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnis – Metinė gyvenimo sąlygų išmokos peržiūra – Sprendimas nuo 30 iki 25 % sumažinti gyvenimo sąlygų Etiopijoje išmoką – Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų nepriėmimas – Atsakomybė – Neturtinė žala“

Santrauka – 2018 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Pareigūnų, paskirtų į trečiąją šalį, tarnybinės pajamos – Gyvenimo sąlygų išmoka – Paskyrimo sąlygos – Institucijų pareiga priimti bendrąsias įgyvendinimo nuostatas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnis ir X priedo 1 straipsnio trečia pastraipa ir 10 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Bendrosios įgyvendinimo nuostatos – Priėmimo procedūra – Administracijos pareiga gauti Tarnybos nuostatų komiteto nuomonę – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Pareigos vykdyti sprendimą dėl panaikinimo nevykdymas – Tarnybinis nusižengimas, dėl kurio savaime atsiranda neturtinė žala

(SESV 266 straipsnis ir SESV 340 straipsnio 2 dalis)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Apimtis – Pareiga peržiūrėti sprendimus, panašius į aktą, kuris buvo panaikintas, bet kuris nebuvo apskųstas – Nebuvimas

(SESV 266 straipsnio 1 dalis)

5.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo neteisėto akto panaikinimas – Tinkamas neturtinės žalos atlyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų (PTN) X priedo 1 straipsnio trečios pastraipos kylanti pareiga priimti bendrąsias įgyvendinimo nuostatas dėl 10 straipsnio prieš priimant sprendimą, kuriuo patikslinamas į trečiąsias šalis paskirtiems dirbti tarnautojams mokamos gyvenimo sąlygų išmokos (GSI) dydis, paaiškinama tuo, kad tame 10 straipsnyje paskyrimų tarnybai suteikta labai plati diskrecija nustatant, kokios gyvenimo sąlygos yra trečiosiose šalyse.

Nustatydamas šią pareigą, viena vertus, teisės aktų leidėjas siekė, kad gyvenimo sąlygų nustatymo kriterijai būtų patvirtinti laikantis PTN 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų priėmimo procedūros, kuri paskyrimų tarnybai suteikia galimybę sužinoti svarbius parametrus pasikonsultavus su savo personalo komitetu ir gavus PTN komiteto nuomonę. Kita vertus, teisės aktų leidėjas norėjo, kad šie kriterijai būtų nustatyti abstrakčiai ir nepriklausomai nuo bet kokios kitos procedūros, skirtos konkrečiu atveju tikslinti į trečiąsias šalis paskirtiems dirbti tarnautojams mokamos GSI dydį tam, kad būtų išvengta rizikos, jog kriterijų pasirinkimui turės įtakos rezultatas, kurio galimai siekia administracija.

Tokiomis aplinkybėmis PTN X priedo 1 straipsnio trečios pastraipos negalima laikyti kaip nustatančios paprastą formalų reikalavimą, kurį turi atitikti sprendimas, patikslinantis GSI, mokamos į trečiąją šalį paskirtiems dirbti tarnautojams, dydį. Joje veikiau numatyta, kad bendrųjų įgyvendinimo nuostatų priėmimas pagal PTN 110 straipsnyje įtvirtintą procedūrą yra sąlyga, kurios privaloma laikytis tam, kad toks sprendimas galėtų būti teisėtai priimtas.

(žr. 32, 33 punktus)

2.      Sąjungos teisės aktų leidėjas PTN 110 straipsnyje įtvirtino akivaizdžiai imperatyvią nuostatą, pagal kurią daromas aiškus skirtumas tarp paskyrimų tarnybos ar sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos pareigos konsultuotis su konkrečios institucijos personalo komitetu ir jų pareigos gauti Tarnybos nuostatų komiteto nuomonę. Tai, kad PTN 110 straipsniu Tarnybos nuostatų komitetui suteikiami įgaliojimai teikti nuomones dėl visų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, – kuriam turi būti suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl kriterijų, kuriais remdamasi administracija gali naudotis savo plačia diskrecija, neišvengiamai reiškia, kad tokia nuomonė gali turėti įtakos paskyrimų tarnybos ar sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimui.

Tarpinstitucinio išorės organo nuomonė būtina tam, kad būtų užtikrintas įvairių institucijų priimtų PTN įgyvendinimo priemonių nuoseklumas ir laikomasi PTN vienodo aiškinimo principo.

(žr. 37 punktą)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 47 punktą)

4.      Nors pagal SESV 266 straipsnio 1 dalį atitinkama institucija, kurios aktą panaikino Sąjungos teismas, įpareigojama užtikrinti, kad bet kuriame akte, pakeičiančiame panaikintą aktą, nebūtų tų pačių pažeidimų, kaip nustatytieji panaikintame akte, pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad ji peržiūrėtų tokius pačius ar panašius sprendimus, kuriuose gali būti tokių pačių pažeidimų, skirtus kitiems nei ieškovas asmenims.

(žr. 48 punktą)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 50 punktą)