Language of document : ECLI:EU:T:2008:71

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. kovo 12 d.

Byla T‑107/07 P

Francisco Rossi Ferreras

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Vertinimas už 2003 metus – Faktinių aplinkybių vertinimas – Įrodinėjimo našta ir įrodymų administravimas – Nepriimtinas apeliacinis skundas – Nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2007 m. vasario 1 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Rossi Ferreras prieš Komisiją (F‑42/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000) panaikinimo.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Francisco Rossi Ferreras padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Apeliacinis skundas – Pagrindai – Tarnautojų teismui pateiktų pagrindų ir argumentų paprasčiausias pakartojimas – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Pirmosios instancijos teismo vykdoma įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį – Įrodinėjimo našta ir įrodymų administravimas

(EB 225 A straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

Iš EB 225 A straipsnio ir Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalies matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti aiškiai nurodomi sprendimo, kurį prašoma panaikinti, ginčijami elementai, taip pat teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas.

Šio reikalavimo netenkina apeliacinis skundas, kuriame tik pakartojami arba pažodžiui nukopijuojami Tarnautojų teisme jau pateikti ieškinio pagrindai ir argumentai, įskaitant ir pagrįstus faktinėmis aplinkybėmis, kurias šis teismas aiškiai atmetė.

Apeliacinis skundas gali būti pagrįstas tik pagrindais dėl teisės normų pažeidimo, o ne faktinių aplinkybių vertinimu. Tik pirmąja instancija bylą nagrinėjantis teismas gali nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir įvertinti šias faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių vertinimas nėra Pirmosios instancijos teismo kontrolei pateiktinas teisės klausimas, išskyrus atvejus, kai Tarnautojų teismas iškraipė jam pateiktus įrodymus. Toks įrodymų iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo.

Vis dėlto klausimas, ar buvo laikomasi įrodinėjimo naštai bei įrodymų administravimui taikomų taisyklių, priklauso apeliacinio teismo kompetencijai – jis vykdo pirmosios instancijos teismo atlikto faktinių aplinkybių nustatymo kontrolę. Taigi apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė kaltinimą, prieš tai nenurodęs kitai šaliai pateikti informacijos, kuria būtų galima įrodyti šio kaltinimo pagrįstumą, turi būti pripažintas priimtinu.

Kalbant apie tokio apeliacinio skundo pagrindo nagrinėjimą iš esmės, reikia atsižvelgti į tai, kad tik pirmosios instancijos teismas turi nuspręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią jis turi apie nagrinėjamas bylas. Be to, kad apeliacinis teismas būtų įtikintas dėl šalies teiginio ar bent jau dėl to, kad jis turi savo iniciatyva rinkti įrodymus, neužtenka šio teiginio pagrįsti tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis – taip pat reikia pateikti pakankamai tikslių, objektyvių ir nuoseklių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti šių aplinkybių tikrumą ar tikėtinumą. Šiomis aplinkybėmis teismo dalyvavimas renkant įrodymus ieškovų naudai turi būti apribotas tik išimtiniais atvejais, kai, be kita ko, ieškovams jų argumentams pagrįsti reikia tam tikrų įrodymų, kuriuos turi atsakovas, ir jiems sunku juos gauti arba atsakovas net atsisakė juos pateikti.

(žr. 26–31 ir 36–39 punktus)

Nuoroda: 1996 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo nutarties San Marco prieš Komisiją, C‑19/95 P, Rink. p. I‑4435, 37 punktas; 1998 m. gegužės 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo New Holland Ford prieš Komisiją, C‑8/95 P, Rink. p. I‑3175, 23 ir 25 punktai; 1998 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Baustahlgewerbe prieš Komisiją, C‑185/95 P, Rink. p. I‑8417, 93 punktas; 2001 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Connolly prieš Komisiją, C‑274/99 P, Rink. p. I‑1611, 113 punktas; 2001 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ismeri Europa prieš Audito rūmus, C‑315/99 P, Rink. p. I‑5281, 19 punktas; 2006 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo General Motors prieš Komisiją, C‑551/03 P, Rink. p. I‑3173, 54 punktas; 2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo JCB Service prieš Komisiją, C‑167/04 P, Rink. p. I‑8935, 108 punktas; 2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel prieš Komisiją, C‑403/04 P ir C‑405/04 P, Rink. p. I‑729, 39 punktas; 2002 m. rugsėjo 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ajour ir kt. prieš Komisiją, T‑201/00 ir T‑384/00, Rink. VT p. I‑A‑167 ir II‑885, 75 punktas; 2007 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Beau prieš Komisiją, T‑252/06 P, Rink. VT p. I‑A‑0000 ir II‑0000, 45–47 punktai.