Language of document : ECLI:EU:T:2010:505

Byla T‑303/08

Tresplain Investments Ltd

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „Golden Elephant Brand“ – Neregistruotas vaizdinis nacionalinis prekių ženklas GOLDEN ELEPHANT – Santykinis atmetimo pagrindas – Nuoroda į ankstesnį prekių ženklą reglamentuojančią nacionalinę teisę – Ieškinį dėl prisidengimo svetimu vardu (action for passing off) reglamentuojančios taisyklės common law sistemoje – Reglamento (EB) Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalis (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis) – Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis) – Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis ir 52 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis ir 53 straipsnio 1 dalies c punktas) – Nauji pagrindai – Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis“

Sprendimo santrauka

1.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinyje nenurodyti pagrindai – Bendra nuoroda į kitus dokumentus – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalis ir 48 straipsnio 2 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 73 straipsnis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva – Anuliavimo procedūra – Tik nurodytų pagrindų nagrinėjimas – Tarnybos atliekamas nurodytų faktų realumo ir pateiktų įrodymų įrodomosios galios vertinimas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalis)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Sprendimas dėl apeliacijos – Teisės į gynybą paisymas – Principo apimtis

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 73 straipsnis)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Santykiniai negaliojimo pagrindai – Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos ankstesnės teisės buvimas – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis ir 52 straipsnio 1 dalies c punktas)

6.      Procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Pagrindas, grindžiamas aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)

1.      Iš Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 2 dalies matyti, kad bet koks ieškinio pagrindas, kuris nepakankamai aiškiai suformuluotas ieškinyje, turi būti laikomas nepriimtinu.

Tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, jog esminės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, būtų nurodytos nors ir glaustai, bet nuosekliai ir suprantamai pačiame ieškinio tekste. Šiuo atžvilgiu, nors ieškinio tekstas specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti esminių teisinės argumentacijos elementų nebuvimo, kurie pagal pirmiau primintas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje. Bendrasis Teismas neturi ieškinio prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų bei argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją.

(žr. 37–38 punktus)

2.      Apeliacinė taryba neprivalo pareikšti nuomonės dėl visų šalių pateiktų argumentų. Sprendimo struktūroje jai pakanka išdėstyti esminę reikšmę turinčias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus. Iš to darytina išvada, jog vien tai, kad Apeliacinė taryba nepakartojo visų šalies argumentų ar neatsakė į kiekvieną iš jų, neleidžia daryti išvados, kad Apeliacinė taryba atsisakė į juos atsižvelgti.

(žr. 46 punktą)

3.      Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 74 straipsnio 1 dalies pabaigą per procedūras dėl santykinių atsisakymo registruoti paraiškas pagrindų nagrinėjami tik šalių nurodyti pagrindai ir pateikti reikalavimai. Šio reglamento 74 straipsnio 1 dalies pabaiga taip pat taikoma anuliavimo procedūroms, susijusiomis su santykiniais negaliojimo pagrindais pagal to paties reglamento 52 straipsnį. Todėl registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrose, susijusiose su santykiniu negaliojimo pagrindu, prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pateikusi šalis, remdamasi ankstesniu nacionaliniu prekių ženklu, turi įrodyti tokio prekių ženklo buvimą, o prireikus – ir jo apsaugos apimtį.

Tačiau Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) turi išnagrinėti, ar, vykstant prekių ženklo pripažinimo negaliojančiu procedūrai, tenkinamos negaliojimo pagrindo, kuriuo remiamasi, taikymo sąlygos. Tokiu atveju ji turi įvertinti šalių nurodytų faktų realumą ir jų pateiktų įrodymų įrodomąją galią.

Tarnybai gali tekti atsižvelgti, be kita ko, į valstybės narės, kurioje ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, yra saugomas, nacionalinę teisę. Tokiu atveju ji privalo savo iniciatyva, kaip ji pati mano, šiuo tikslu tinkamomis priemonėmis gauti informacijos, susijusios su atitinkamos valstybės narės nacionaline teise, jei tokia informacija būtina vertinant aptariamo negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, o ypač nurodytų faktų realumą ar pateiktų dokumentų įrodomąją galią. Iš tikrųjų, apribojant Tarnybos atliekamo tyrimo faktinį pagrindą, jai nedraudžiama, be kita ko, atsižvelgti ne tik į registracijos pripažinimo negaliojančia procedūroje dalyvaujančių šalių aiškiai nurodytus faktus, bet ir į plačiai žinomus faktus, tai yra tuos, kuriuos bet kuris asmuo gali žinoti arba apie kuriuos gali sužinoti iš visuotinai prieinamų šaltinių.

(žr. 65–67 punktus)

4.      Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 73 straipsnio antrą sakinį Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) sprendimai gali būti grindžiami tik tokiais motyvais, dėl kurių šalys galėjo pateikti savo atsiliepimus.

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad faktai turi būti įvertinti sprendime. Teisė būti išklausytam apima visas faktines arba teisines aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimas, bet ne galutinę poziciją, kurios ketina laikytis institucija.

(žr. 80–81 punktus)

5.      Pagal Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies c punktą, padavus prašymą Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Bendrijos prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu yra šio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta ankstesnė teisė ir patenkintos šioje dalyje nurodytos sąlygos.

Iš kartu skaitomų šių dviejų nuostatų matyti, kad neregistruoto didesnę negu vietinė reikšmę turinčio prekių ženklo savininkui pareikalavus gali būti panaikintas vėlesnis Bendrijos prekių ženklas, jei ir tiek, kiek pagal taikomus valstybės narės teisės aktus, pirma, teisės į tą žymenį buvo įgytos iki paraiškos įregistruoti Bendrijos prekių ženklą padavimo dienos ir, antra, tas žymuo jo savininkui suteikia teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą.

Taikydama Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalį Apeliacinė taryba turi atsižvelgti tiek į nacionalinės teisės aktus, taikomus remiantis šioje nuostatoje daroma nuoroda, tiek į atitinkamoje valstybėje narėje priimtus teismų sprendimus. Tuo remdamasis prašymą pripažinti prekių ženklą negaliojančiu pateikęs asmuo turi įrodyti, kad nagrinėjamas žymuo patenka į valstybės narės teisės aktų, kuriais remiamasi, taikymo sritį ir kad jis leidžia uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą.

(žr. 89–91 punktus)

6.      Tai, kad šalis sužinojo tam tikrus faktinius duomenis vykstant procesui Bendrajame Teisme, nereiškia, jog šie duomenys yra faktinė aplinkybė, kuri tapo žinoma vykstant procesui. Dar reikia, kad šalis nebūtų turėjusi galimybės sužinoti šių duomenų anksčiau. Juo labiau tai, kad šalis sužinojo apie teisinę padėtį tik vykstant procesui, negali būti nauja faktinė ar teisinė aplinkybė, kaip suprantama pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį.

(žr. 167 punktą)