Sujungtos bylos T‑3/00 ir T‑337/04
Athanasios Pitsiorlas
prieš
Europos Sąjungos Tarybą ir Europos centrinį banką (ECB)
„Teisė susipažinti su dokumentais − Bazelio-Niborgo susitarimas – Ieškinys dėl panaikinimo − Aktai, kuriuos galima ginčyti − Motyvavimas − Prieštaravimas dėl teisėtumo – Sprendimas 93/731/EB − Europos centrinio banko darbo reglamentas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo − Bendrijos deliktinė atsakomybė už institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą − Žala − Priežastinis ryšys“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių
(EB 230 straipsnis)
2. Taryba – Visuomenės teisė susipažinti su Tarybos dokumentais – Sprendimas 93/731
(Tarybos sprendimas 93/731)
3. Bendrijos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais
(EB 110 ir EB 255 straipsniai)
4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis
(EB 253 straipsnis)
5. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Savarankiškumas ieškinio dėl panaikinimo atžvilgiu
1. To, kad Bendrijos institucijos laiškas, kuriuo yra atsakoma į asmens prašymą, yra adresuotas šiam asmeniui, nepakanka, kad šis laiškas būtų pripažįstamas sprendimu EB 230 straipsnio prasme ir kad būtų suteikiama galimybė pateikti ieškinį dėl tokio akto panaikinimo. Ieškinius dėl panaikinimo pagal EB 230 straipsnį galima pareikšti tik dėl aktų ar sprendimų, sukeliančių privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį ieškovo interesams, aiškiai keičiančių jo teisinę padėtį.
Vis dėlto, kai, atsakant į Europos Centrinio Banko darbo reglamento 23 straipsnio 3 dalimi pagrįstą prašymą susipažinti su dokumentais, Valdančiosios tarybos sprendimas atmesti šį prašymą ieškovui buvo formaliai pateiktas tik pranešant, jog toks sprendimas buvo priimtas, ieškovo reikalavimus dėl laiško, kuriuo pranešama, panaikinimo reikia aiškinti taip, jog jais siekiama panaikinti minėtą sprendimą, apie kurį jam buvo pranešta minėtu laišku.
(žr. 58, 63, 65 punktus)
2. Iš Sprendimo 93/731 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais 1 straipsnio teksto matyti, kad tai, ar Taryba tenkins prašymą susipažinti, iš tikrųjų priklauso ne tik nuo to, ar prašyme nurodyti dokumentai egzistuoja, bet taip pat nuo to, ar institucija juos turi.
Pagal Bendrijos aktų teisėtumo prezumpciją dokumento, su kuriuo buvo paprašyta leisti susipažinti, nebuvimas preziumuojamas, jei atitinkama institucija taip teigia. Vis dėlto tai yra paprasta prezumpcija, kurią ieškovas gali paneigti bet kokiomis priemonėmis, remdamasis reikšminga ir neprieštaringa informacija.
(žr. 131, 140 punktus)
3. Pagrindinės teisės negali būti laikomos absoliučiomis teisėmis ir teisėta šių teisių taikymui nustatyti tam tikras Bendrijos siekiamo bendrojo intereso tikslu pateisinamas ribas, jei nepažeidžiamas šių teisių turinys.
Kalbant apie teisę susipažinti su viešų Bendrijos institucijų, įskaitant ECB, turimais dokumentais ir darant prielaidą, kad ši teisė kaip bendrasis teisės principas gali būti laikoma Bendrijos teisės sistemos saugoma pagrindine teise, su viešojo intereso ar privataus intereso apsauga susiję motyvai gali pagrįstai ją apriboti.
Iš ECB darbo reglamento 23 straipsnio 3 dalies, kuri, be kita ko, numato 30 metų konfidencialumo laikotarpį Valdytojų komiteto archyvuose saugomiems dokumentams, kylantys ribojimai susipažinti su ECB turimais dokumentais, yra susiję su Sutartimi ECB patikėtais uždaviniais, kuriuos, kaip akivaizdžiai siekė EB sutarties rengėjai, ECB turi įgyvendinti savarankiškai. Šį aiškinimą patvirtina tai, jog skaitant kartu EB 110 straipsnį ir EB 255 straipsnį matyti, kad ši nuostata netaikoma ECB ir kad egzistuoja speciali, palyginti su Europos Parlamente, Taryboje ir Komisijoje taikoma tvarka, ECB nustatyta susipažinimo su dokumentais tvarka.
Taigi su Bendrijos pinigų politika susijusio viešojo intereso apsauga yra teisėtas motyvas apriboti pagrindine teise laikomą teisę susipažinti su Bendrijos valdžios institucijų saugomais dokumentais.
(žr. 221–223, 228–229, 231–232 punktus)
4. EB 253 straipsnyje reikalaujama motyvacija turi būti pritaikyta prie ginčijamo akto pobūdžio, turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė ginčijamą teisės aktą, samprotavimus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti jo priėmimo pagrindimą, o kompetentingas teismas galėtų vykdyti kontrolę. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų faktinių ir teisinių aplinkybių, nes nustatant, ar nurodyti priemonės motyvai atitinka minėto straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jų formuluotę, bet ir turinį bei visus nagrinėjamą klausimą reglamentuojančius teisės aktus.
Institucija, kuriai buvo pateiktas prašymas susipažinti su dokumentais, turi savo sprendimo motyvuose nurodyti, kad ji konkrečiai įvertino dokumentus, su kuriais prašoma susipažinti. Šių reikalavimų neatitinka ir todėl turi būti panaikintas toks sprendimas, kuriame nenurodytas joks specialus poreikis ar motyvas, dėl kurio reikia saugoti minėtus dokumentus, ir kuriame nepateikiama a fortiori jokio, netgi trumpo, jos atsisakymą atskleisti dokumentų turinį pateisinančio paaiškinimo, leidžiančio suprasti ir patikrinti, ar iš tikrųjų reikia juos taip saugoti. Vien dokumentų, su kuriais buvo prašoma susipažinti, pobūdžio nurodymas negali būti prilygintas minėtuose dokumentuose esančios informacijos vertinimui.
Be to, sprendimo motyvai turi būti pačiame sprendimo tekste ir jeigu jame nurodyta tik dalis motyvų, jie negali būti pirmą kartą išplėsti ir paaiškinti Bendrijos teismui a posteriori, išskyrus kai susiklosto ypatingos aplinkybės, kurių nėra tokiu atveju, kai nėra jokios skubos ir kai aktas, kurį turi priimti nagrinėjama institucija, yra išskirtinio pobūdžio.
(žr. 261, 263, 267, 269, 278–279 punktus)
5. Ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atskira teisinė gynybos priemonė, kuri turi ypatingą paskirtį teisinės gynybos priemonių sistemoje, ir jai keliamos įgyvendinimo sąlygos suformuluotos atsižvelgiant į jos specifinį tikslą. Ieškiniais dėl panaikinimo ir dėl neveikimo siekiama nubausti už teisiškai privalomo akto neteisėtumą arba tokio akto nebuvimą, o ieškinio dėl žalos atlyginimo tikslas – prašymas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Bendrijos institucijai ar organui priskiriamo neteisėto akto ar elgesio.
Kai ieškinį dėl panaikinimo pareiškęs ieškovas tai pat pareiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, iš kurio aiškiai matyti, kad neteisėti institucijų atsakovių veiksmai kaip tik ir yra sprendimų, kuriuos ieškovas prašo panaikinti, priėmimas, bei šiame ieškinyje dėl žalos atlyginimo tam, kad įrodytų atsakovių neteisėtus veiksmus, pateikia iš dalies tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė siekdamas nagrinėjamų aktų panaikinimo, teisinių gynybos priemonių autonomiškumo principas draudžia šioje byloje bendrai vertinti visus ieškinyje dėl panaikinimo ir ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodomus neteisėtumo motyvus, atsižvelgiant į skirtingas pasekmes, kurios kyla iš sprendimų patenkinti kiekvieną iš šių ieškinių. Taigi tai, kad patenkinamas ieškinys dėl panaikinimo, reiškia, jog ginčijamo akto nebelieka Bendrijos teisinėje sistemoje, o patenkinus ieškinį dėl žalos atlyginimo galima tik atlyginti šiuo aktu padarytą žalą, bet jis automatiškai nepanaikinamas.
Bylų sujungimas, kad būtų kartu vykdoma žodinė proceso dalis ir priimamas sprendimas, negali paneigti šios išvados, nes sprendimas dėl bylų sujungimo neturi jokios įtakos atitinkamų bylų nepriklausomumui ir jų autonominiam pobūdžiui dėl to, kad bet kada galima nuspręsti jas atskirti.
(žr. 280–281, 283–285 punktus)