Sujungtos bylos T‑366/03 ir T‑235/04

Land Oberösterreich ir Austrijos Respublika

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Teisės aktų derinimas – Nacionalinės nuostatos, nukrypstančios nuo derinimo priemonės – Draudimas naudoti genetiškai modifikuotus organizmus Aukštutinėje Austrijoje – EB 95 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Valstybei narei adresuotas Komisijos sprendimas dėl nacionalinių nuostatų, uždraudžiančių naudoti genetiškai modifikuotus organizmus šios valstybės federacinėje žemėje – Federacinės žemės, minėtų nuostatų, dėl kurių buvo pateiktas šios valstybės prašymas leisti nukrypti nuo Bendrijos derinimo priemonės, leidėjos, ieškinys – Priimtinumas

(EB 95 straipsnio 5 dalis ir EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Komisijos sprendimas 2003/653)

2.      Teisės aktų derinimas – Priemonės, skirtos sukurti vieningą rinką – Naujų nacionalinių leidžiančių nukrypti nuostatų nustatymas – Komisijos vykdoma kontrolė – Procedūra – Rungimosi principo taikymas – Netaikymas

(EB 95 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys)

3.      Teisės aktų derinimas – Priemonės, skirtos sukurti vieningą rinką – Naujų nacionalinių leidžiančių nukrypti nuostatų nustatymas – Komisijos vykdoma kontrolė – Sprendimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(EB 95 straipsnio 5 dalis ir 253 straipsnis)

1.      Kiti nei sprendimo adresatai subjektai gali remtis tuo, kad teisės aktas konkrečiai su jais susijęs EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme tik tokiu atveju, jeigu jis būtų jiems taikomas dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl tam tikros faktinės situacijos, kuri juos išskiria iš kitų asmenų ir todėl juos individualizuoja taip pat kaip ir sprendimo adresatą. Iš tikrųjų šios nuostatos tikslas – užtikrinti ir asmens, kuriam neskirtas ginčijamas teisės aktas, bet faktiškai susijusio su juo kaip asmens, kuriam tas teisės aktas yra skirtas, teisinę apsaugą.

Šiuo atžvilgiu konkrečiai susijusi su Komisijos sprendimu dėl nacionalinių nuostatų, uždraudžiančių naudoti genetiškai modifikuotus organizmus valstybės narės federacinėje žemėje pagal EB 95 straipsnio 5 dalį, yra ta federacinė žemė, kuri yra jos kompetencijai priskirto įstatymo projekto, dėl kurio suinteresuotoji valstybė narė paprašė leidimo nukrypti pagal minėtą nuostatą, autorė. Šis sprendimas turi įtakos ne tik teisės aktui, kurio leidėja yra federacinė žemė, bet ir sudaro jai kliūčių vykdyti nacionalinių konstitucinių nuostatų suteiktus įgaliojimus savo nuožiūra.

Be to, nors minėtas sprendimas buvo adresuotas suinteresuotajai valstybei narei, ji neturėjo jokios diskrecijos vertinti, perduodama šį sprendimą federacinei žemei, vadinasi, pastaroji yra taip pat tiesiogiai susijusi su šiuo sprendimu EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme.

(žr. 27–29 punktus)

2.      Rungimosi principas netaikomas EB 95 straipsnio 5 dalyje numatytoje procedūroje. Iš tikrųjų, kaip nurodyta EB 95 straipsnio 4 dalyje, ši procedūra pradedama valstybės narės prašymu, kuriuo siekiama patvirtinti nacionalines nuostatas, nukrypstančias nuo Bendrijos mastu priimtos derinimo priemonės. Abiem atvejais procedūrą pradeda pranešimą pateikianti valstybė narė, kuri gali laisvai išreikšti savo nuomonę dėl prašomo priimti sprendimo. Be to, prašymą pateikusios valstybės narės ir tinkamo vidaus rinkos veikimo interesais abi procedūros turi būti greitai užbaigtos. Šiuo atžvilgiu tai, kad, priešingai EB 95 straipsnio 4 dalyje numatytai procedūrai, procedūra pagal to paties straipsnio 5 dalį yra susijusi su nacionalinių priemonių projektais, Komisijai, siekiančiai užtikrinti rungimosi principo taikymą procedūroje, neleidžia pratęsti EB 95 straipsnio 6 dalyje nurodyto šešių mėnesių termino.

Kalbant apie pastarosios nuostatos tekstą, reikia pažymėti, kad, pirma, jis vienodai taikomas prašymams dėl leidimo nukrypti dėl galiojančių nacionalinių priemonių, nurodytų EB 95 straipsnio 4 dalyje, ir prašymams dėl priemonių projektų, kuriems taikoma EB 95 straipsnio 5 dalis. Antra, kadangi Komisija gali tik tuomet pasinaudoti savo teise pratęsti šešių mėnesių terminą, numatytą EB 95 straipsnio 6 dalies trečiojoje pastraipoje, kai to reikalauja pateikto klausimo sudėtingumas ir nėra pavojaus žmonių sveikatai, ši nuostata neleidžia Komisijai pratęsti šešių mėnesių termino vieninteliu tikslu – išklausyti valstybę narę, kuri jai pateikė prašymą dėl leidimo nukrypti pagal EB 95 straipsnio 5 dalį.

Antra, kalbant apie EB 95 straipsnio 5 dalies struktūrą, būtina nurodyti, kad aplinkybė, jog ši nuostata yra susijusi su dar neįsigaliojusia nacionaline priemone, nesumažina intereso, kad Komisija greitai priimtų sprendimą dėl pateikto prašymo dėl leidimo nukrypti. Iš tikrųjų greitas šios procedūros užbaigimas išreiškia Sutarties autorių valią apsaugoti prašymą pateikusios valstybės interesą priimti taikomus teisės aktus ir užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą.

(žr. 41–44 punktus)

3.      Tam, kad būtų laikomasi EB 253 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti, Komisijos sprendime, priimtame pagal EB 95 straipsnio 5 dalį, turi būti pakankamai ir tinkamai nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama, siekiant nustatyti, ar valstybei narei suteikiant leidimą nukrypti nuo Bendrijos derinimo priemonės įvykdytos šiame straipsnyje numatytos sąlygos.

(žr. 53 punktą)