Byla T‑487/11
(ištraukų skelbimas)
Banco Privado Português, SA
ir
Massa Insolvente do Banco Privado Português, SA
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Finansų sektorius – Valstybės garantija už banko paskolą – Pagalba, skirta dideliam valstybės narės ekonomikos sutrikimui atitaisyti – SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Valstybės pagalbos, skirtos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, gairės – Atitiktis Komisijos komunikatams dėl pagalbos finansų sektoriui finansinės krizės atveju – Teisėti lūkesčiai – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2014 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Teisinis pobūdis – Aiškinimas remiantis objektyviais kriterijais – Teisminė kontrolė – Apimtis
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybės ištekliais suteikiamas pranašumas, kuriuo kaltinama valstybė – Pranašumas, kuris lemia valstybės biudžeto sumažėjimą arba tokio sumažėjimo riziką – Valstybės suteikta garantija – Įtraukimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
3. Valstybių teikiama pagalba – Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
4. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kuri gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka – Pagalba, kuri skirta ištaisyti dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas)
5. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka ir įpareigojama ją susigrąžinti – Valstybės narės pareigų nustatymas – Pareiga susigrąžinti – Apimtis – Valstybės suteikta garantija – Ekonominės naudos grąžinimas
(SESV 108 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis)
6. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Susigrąžintinos sumos apskaičiavimas – Pagalba, suteikta individualios garantijos forma – Pagalbos elemento nustatymas nesant garantijos rinkos kainos – Pareiga apskaičiuoti pagalbos elementą taip pat, kaip lengvatinės paskolos subsidijos ekvivalentą
(SESV 108 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimas 2008/C 155/02)
7. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Galimi gavėjo teisėti lūkesčiai – Apsauga – Sąlygos ir ribos
(SESV 108 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa)
8. Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Objektyviai pateisinamas skirtingas požiūris – Vertinimo kriterijai
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 46 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 50–52 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 60–62 punktus)
4. SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata, todėl frazė „valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“ turi būti aiškinama siaurai. Taikydama šią nuostatą Komisija turi didelę diskreciją, apimančią sudėtingus ekonominius ir socialinius vertinimus, kurie turi būti atliekami atsižvelgiant į Bendrijos kontekstą. Sąjungos teismas, kontroliuodamas tokios laisvės įgyvendinimo teisėtumą, negali pakeisti kompetentingos valdžios institucijos vertinimo savuoju, o turi tik patikrinti, ar šis vertinimas nepagrįstas akivaizdžia klaida bei piktnaudžiavimu įgaliojimais.
Komisija neturėtų būti kaltinama padarius akivaizdžią vertinimo klaidą ar pažeidus savo diskrecijos, numatytos SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte, ribas, apibrėžtas Komunikate „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms“, ar neteisėtai nesilaikius taisyklių, kurias ji pati nustatė, kai ji kruopščiai laikosi minėto komunikato taisyklių pripažindama nagrinėjamą pagalbą nesuderinama su vidaus rinka.
(žr. 83 ir 91 punktus)
5. Pagal Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį, kuria įgyvendinama SESV 108 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, priimdama sprendimą, kad neteisėta pagalba nesuderinama su bendrąja rinka, Komisija nurodo suinteresuotajai valstybei narei imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų susigrąžinta iš gavėjo, nebent toks susigrąžinimas prieštarautų bendrajam Sąjungos teisės principui. Neteisėtos pagalbos panaikinimas ją susigrąžinant yra logiška išvados, kad ji nėra teisėta, pasekmė. Todėl valstybė narė, kuriai skirtas sprendimas susigrąžinti neteisėtą pagalbą, įpareigojama imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti minėto sprendimo vykdymą. Šiuo aspektu atitinkama valstybė turi veiksmingai susigrąžinti privalomas sumokėti sumas.
Šios susigrąžinimo pareigos tikslas – atkurti padėtį, buvusią rinkoje iki pagalbos suteikimo. Tiksliau kalbant, grąžinant su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą siekiama pašalinti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl konkurencinio pranašumo, kurį rinkoje įgijo šios pagalbos gavėjas, palyginti su jo konkurentais, ir taip atkurti ankstesnę situaciją iki šios pagalbos sumokėjimo.
Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, kurių bendrieji principai taikytini pagal Komunikato dėl finansų įstaigų 10 dalį, 15 dalyje ir 25 dalies a ir c punktuose neaptariamas nei susigrąžinimo schemos tikslas, nei taikymo sritis dalyko ar laiko atžvilgiu, nei jos įgyvendinimo tvarka.
Vis dėlto sanavimo pagalbą „paskolų garantijų ar paskolų forma“ leidžiant tik jeigu ji yra „laikina ir susigrąžinama“, Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 15 ir 25 dalys grindžiamos bendra prielaida, kad bet kokia laikinai sanavimo pagalba suteikta nauda, kad ir kokios formos ji būtų, turi būti grąžinta, jei leidimo sąlygos, kurios taikomos ją suteikiant laikinai, nevykdomos arba nebevykdomos. Šis aiškinimas atitinka sanavimo pagalbos grąžinamąjį pobūdį ir esmę, nes jos tikslas yra tik padėti sunkumų patiriančiai įmonei pereiti trumpą krizės laikotarpį, kuriam pasibaigus arba jai pavyksta pačiai atsigauti – tada atsiranda jos pareiga grąžinti pagalbą, arba ji pateikia restruktūrizavimo ar likvidavimo planą. Valstybės garantijos atveju šis principas neišvengiamai reikalauja grąžinti ekonominę naudą, suteiktą gavėjui minėta garantija jos suteikimo laikotarpiu, nes šiuo tikslu jos paprastas panaikinimas ex nunc nėra pakankamas, be to, prieštarauja susigrąžinimo sąvokai.
(žr. 97, 98, 101 ir 102 punktus)
6. Valstybės pagalbos srityje iš Komisijos pranešimo dėl EB 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai 4.2 punkto išplaukia, kad jei Komisija daro išvadą dėl nagrinėjamos garantijos kainos rinkoje nebuvimo, ji pagalbą privalo apskaičiuoti „taip pat, kaip lengvatinės paskolos subsidijos ekvivalentą“, ir negali dėl savo pačios diskrecijos apribojimo nesilaikyti šios pareigos ar apskaičiavimo metodo.
(žr. 109 punktą)
7. Valstybės pagalbos susigrąžinimo srityje atsižvelgiant į privalomąjį Komisijos atliekamos valstybės pagalbos kontrolės pobūdį įmonės pagalbos gavėjos iš esmės gali turėti teisėtų lūkesčių dėl pagalbos teisėtumo tik tuomet, jeigu ji buvo suteikta laikantis SESV 108 straipsnyje nustatytos procedūros ir rūpestingas ūkio subjektas paprastai turi galėti įsitikinti, kad šios procedūros buvo laikomasi. Konkrečiai kalbant, kai pagalba buvo suteikta apie ją iš anksto nepranešus Komisijai ir dėl to remiantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi ji yra neteisėta, tuomet pagalbos gavėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jos suteikimo teisėtumo.
Šiuo aspektu vien to, kad sprendime, kuriuo leidžiama skubios pagalbos priemonė, kuria siekiama išlaikyti finansinės įstaigos nemokumą, nebuvo aiškiai nurodyta vėlesnio pripažinimo nesuderinama galimybė, dėl ko reikėtų susigrąžinti suteiktą naudą ex tunc, nepakanka siekiant pagrįsti tokius teisėtus lūkesčius, nes vėlesnis Komisijos vertinimas atitiko tam tikras taisykles dėl pagalbos sanavimui laikinumui ir grąžintinumui, o sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą vienareikšmiai buvo nurodyta, kad, nesant nemokios finansų įstaigos restruktūrizavimo plano, laikinas nagrinėjamos pagalbos leidimas, suteiktas sprendime, kuriuo leidžiama skubios pagalbos priemonė, kuria siekiama išlaikyti finansinės įstaigos nemokumą, negalėjo būti patvirtintas ar pratęstas sprendimu, kuris turėjo būti priimtas pasibaigus administracinei procedūrai.
Be to, negalima remtis ir pagalbos gavėjo argumentu, kad dėl restruktūrizavimo plano nepateikimo visiškai atsakinga valstybė narė. Iš tiesų, net darant prielaidą, kad taip yra, ir, nepaisant priežasčių, dėl kurių Komisijai apie tokį planą nepranešta, ji negali būti atsakinga už šį nepateikimą ir jos šiuo atveju negalima kaltinti sukėlus kokių nors teisėtų lūkesčių pagalbos gavėjui, ypač jei ji ėmėsi visų tinkamų priemonių, skatinančių valstybę narę pateikti jai per trumpiausią terminą restruktūrizavimo planą.
Netinkamas ir bet kuriuo atveju visiškai teisiškai nepagrįstas argumentas, kad įpareigojimas susigrąžinti pagalbą yra „sankcija“ pagalbos gavėjui ir rimtai kenkia jo investuotojų ir kreditorių interesams. Iš tiesų įpareigojimas susigrąžinti neteisėtą pagalbą nėra sankcija siaurąja prasme, bet ja siekiama atkurti iki suteiktos pagalbos buvusią padėtį.
Be to, pagalbos gavėjui iš principo neturėtų kilti teisėtų lūkesčių dėl pagalbos teisėtumo, jeigu ji buvo suteikta pažeidžiant išankstinio pranešimo Komisijai pareigą ir draudimą įgyvendinti minėtą pagalbą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį ir dėl to buvo neteisėta.
Galiausiai valstybių narių pareiga susigrąžinti neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą nėra ribojama ar kvestionuojama dėl aplinkybės, kad pagalbos gavėjas yra nemokus.
(žr. 125, 129, 130, 132–134 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 139 punktą)