2009 m. balandžio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Dunamenti Erőmű prieš Komisiją

(Byla T-179/09)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Dunamenti Erőmű Zrt. (Sazhalombata, Vengrija), atstovaujama QC J. Lever, solisitorių A. Nourry ir R. Griffith

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti sprendimą ir kiekvieną rezoliucinės dalies nuostatą tiek, kiek jie skirti ieškovei;

Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti sprendimo 2 ir 5 straipsnius tiek, kiek jais nurodoma susigrąžinti iš ieškovės pagalbos perviršį, kuris, Komisijos manymu, yra nesuderinamas su bendrąja rinka;

Vadovaujantis Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 65 straipsniu, nurodyti imtis tyrimo priemonių, pagal kurias Komisija turi Pirmosios instancijos teismui pateikti visos Komisijos ir Vengrijos valdžios institucijų korespondencijos kopiją bei visus susitikimų ir tarp jų vykusių diskusijų įrašus, kaip tai numatyta skundžiamo sprendimo 466 dalyje;

Jei Pirmosios instancijos teismas, kaip atsargus arbitras, mano, kad jam gali padėti ekspertas ar keli ekspertai, nurodyti imtis ekspertizės kaip tyrimo priemonės tam, kad būtų pateiktos įvairios ataskaitos ar nurodyti imtis bet kurios kitos, šio teismo manymu, tinkamos, tyrimo priemonės.

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė siekia, kad būtų panaikintas 2008 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimas C (2008) 2223 galutinis, kuriame Vengrijos valdžios institucijų tam tikriems elektros energijos gamintojams suteikta pagalba, sudarant ilgalaikes elektros energijos pirkimo sutartis (EPS) tarp elektros energijos tinklo operatoriaus, Magyar Villamos Művek Rt. (MVM), priklausančio Vengrijos valstybei, ir šių gamintojų prieš Vengrijos Respublikai įstojant į Europos Sąjungą (Valstybės pagalba C 41/2005 (buv. NN 49/2005) - Vengrijos per didelės sąnaudos). Ieškovė skundžiamame sprendime įvardijama kaip tariamos valstybės pagalbos gavėja ir šiuo sprendimu Vengrija įpareigojama iš ieškovės išieškoti šią pagalbą kartu su delspinigiais.

Ieškovė nurodo keturis pagrindus savo ieškiniui pagrįsti.

Visų pirma ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį tiek, kiek ieškovės sudarytą EPS kvalifikavo kaip valstybės pagalbą, nepaisant to, jog pati Komisija pripažino, kad tai yra "esminis" prieš privatizacijos procesą sudarytas susitarimas. Ieškovės nuomone, Vengrijos valdžios institucijos veikė pagal investitoriaus rinkos ekonomikoje principą. Todėl, ieškovės manymu, Komisija neteisingai taikė Vengrijos stojimo į Europos Sąjungą sutartį ir Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto v papunktį¹.

Antra, ieškovė nurodo, kad net jeigu - o taip iš tiesų nėra - EPS jai būtų suteikta valstybės pagalba 1995 metais, ieškovė teisėtai galėjo tikėtis, kad pagal Bendrijos teisę tokia pagalba bus laikoma jau egzistuojančia pagalba.

Trečia, ieškovė teigia, kad jos sudarytą EPS laikant nesuderinama su bendrąja rinka valstybės pagalba, minėtu sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas, nes ji klaidingai buvo kvalifikuota kaip funkcionavimo pagalba ir ji neturėjo būti pripažinta nesuderinama ir tuo, kad šia pagalba ieškovei buvo kompensuotos jos patirtos per didelės išlaidos. Be to, ieškovė mano, kad tokia išvada yra nepakankamai ir (arba) klaidingai motyvuota ir prieštarauja EB 87 straipsnio 3 dalies a punktui, nes remiantis tokia išvada ieškovės sudarytai EPS nepripažįstama jokia ekonominės plėtros skatinimo funkcija.

Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad nurodymas susigrąžinti pagalbą pažeidžia Tarybos reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį ir bendruosius Bendrijos teisės principus, kaip antai teisėtų interesų apsaugos ir teisėtų lūkesčių principus. Be to, ieškovės teigimu, Komisija pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus, pavyzdžiui, teisę į gynybą.

____________

¹ - 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m., Specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339-347)