Byla C-28/16

MVM Magyar Villamos Művek Zrt.

prieš

Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatóság

(Kúria prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis – Pridėtinės vertės mokestis – Direktyva 2006/112/EB – 2, 9, 26, 167, 168 ir 173 straipsniai – Pirkimo mokesčio atskaita – Apmokestinamasis asmuo, vykdantis ekonominę ir neekonominę veiklą – Patronuojančioji bendrovė, nemokamai teikianti paslaugas savo patronuojamosioms bendrovėms“

Santrauka – 2017 m. sausio 12 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis

1.        Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Ekonominė veikla, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalį – Kontroliuojančiosios bendrovės dalyvavimas valdant jos patronuojamąsias bendroves – Įtraukimas, kuriam taikoma sąlyga, kad būtų įgyvendinti pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinami sandoriai pagal direktyvos 2 straipsnį

(Tarybos direktyvos 2006/112 2 straipsnis ir 9 straipsnio 1 dalis)

2.        Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Pirkimo mokesčio atskaita – Apmokestinamasis asmuo, vykdantis ekonominę ir neekonominę veiklą – Patronuojančioji bendrovė, nemokamai teikianti paslaugas savo patronuojamosioms bendrovėms – Teisė į atskaitą – Paslaugos, susijusios su sandoriais, nepatenkančiais į Direktyvos 2006/112 taikymo sritį– Netaikymas

(Tarybos direktyvos 2006/112 2, 9, 26, 167, 168 ir 173 straipsniai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 31–34 punktus)

2.      2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2, 9, 26, 167, 168 ir 173 straipsnius reikia aiškinti taip: kadangi tokios patronuojančiosios bendrovės, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, dalyvavimas valdant patronuojamąsias bendroves, kai ji šioms neišrašė sąskaitų faktūrų nei dėl paslaugų, kurias įsigijo visos bendrovių grupės arba kai kurių iš patronuojamųjų bendrovių interesais, kainos, nei dėl su jomis susijusio pridėtinės vertės mokesčio, negali būti laikomas „ekonomine veikla“, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą, tokia patronuojančioji bendrovė negali naudotis teise į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio už šias įsigytas paslaugas atskaitą tiek, kiek šios paslaugos yra susijusios su sandoriais, nepatenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį.

(žr. 48 punktą ir rezoliucinę dalį)