GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2020 m. birželio 25 d.(1)
Byla C‑393/19
Okrazhna prokuratura – Haskovo,
Apelativen sad – Plovdiv
prieš
OM
(Apelativen sad – Plovdiv (Plovdivo apeliacinis teismas, Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis – Teisė į nuosavybę – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas vykdant kontrabandą naudotos transporto priemonės konfiskavimas valstybės naudai – Sąžiningam trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė – Pamatinis sprendimas 2005/212/TVR – 2 straipsnio 1 dalis – Direktyva 2014/42/ES – 6 straipsnis“
1. Vairuotojas, sunkvežimiu važiavęs tarptautiniu maršrutu iš Turkijos į Vokietiją ir suimtas Bulgarijoje radus šioje transporto priemonėje paslėptą monetų lobį, toje šalyje buvo apkaltintas kontrabanda ir pripažintas kaltu. Priėmus šį apkaltinamąjį nuosprendį leista konfiskuoti, be kito turto, sunkvežimio vilkiką; kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, įmonė, kuriai priklauso šis vilkikas, „nei žinojo, nei turėjo ar galėjo žinoti, kad [jos] darbuotojas daro nusikalstamą veiką“.
2. Šis teismas klausia, kokį poveikį nagrinėjamoje byloje taikomoms nacionalinės teisės nuostatoms turi du Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) straipsniai. Konkrečiai kalbant, jis abejoja, ar šios teisės aktų nuostatos atitinka:
– Chartijos 17 straipsnio 1 dalį, nes Bulgarijos baudžiamajame kodekse numatyta konfiskuoti transporto priemones, naudotas kontrabandai vykdyti, nepaisant to, kad jos priklauso sąžiningam trečiajam asmeniui,
‐ Chartijos 47 straipsnį, nes pagal Bulgarijos proceso teisę sąžiningas trečiasis asmuo, kuriam priklauso konfiskuota prekė, negali pareikšti savo pozicijos teisme, nusprendusiame konfiskuoti prekę.
3. Teisingumo Teismo nurodymu analizuosiu tik pirmąjį klausimą.
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
1. Chartija
4. 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“
2. Pamatinis sprendimas 2005/212/TVR(2)
5. 1 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ įtvirtinta:
„Šiame pamatiniame sprendime:
<…>
– „nusikaltimo priemonės“ – bet koks turtas, visas arba iš dalies kuriuo nors būdu naudojamas arba planuojamas panaudoti nusikaltimo arba nusikaltimų padarymui,
– „konfiskacija“ – tai byloje dėl nusikaltimo arba nusikaltimų teismo numatyta turto galutinio atėmimo bausmė arba priemonė,
<…>“
6. 2 straipsnyje „Konfiskavimas“ numatyta:
„1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti visas arba dalį nusikaltimo priemonių ir lėšų, įgytų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vien[iems] metams, arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas.
2. Mokesčių teisės pažeidimų atvejais valstybės narės gali naudoti kitas nei baudžiamąsias procedūras, skirtas iš pažeidėjo atimti nusikalstamu būdu įgytas lėšas.“
7. 4 straipsnyje „Teisės gynimo priemonės“ nustatyta:
„Kiekviena Šalis imasi reikalingų priemonių užtikrinti, kad suinteresuotos šalys, kurioms taikomos 2 ir 3 straipsniuose numatytos priemonės, turėtų veiksmingas priemones apginti savo teises.“
3. Direktyva 2014/42/ES(3)
8. 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ numatyta:
„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
<…>
3) nusikaltimo priemonės – bet koks turtas, kuris bet kokiu būdu visas arba iš dalies panaudotas arba kurį planuota panaudoti nusikalstamos veikos arba nusikalstamų veikų padarymui;
4) konfiskavimas – dėl nusikalstamos veikos teismo paskirtas galutinis turto paėmimas;
<…>“
9. 4 straipsnyje „Konfiskavimas“ nustatyta:
„1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė visiškai arba iš dalies konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas arba turtą, kurio vertė atitinka tokias nusikaltimo priemones arba pajamas, jeigu yra priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, kuris taip pat gali būti priimtas pritaikius in absentia procedūrą.
2. Jeigu konfiskavimas pagal 1 dalį neįmanomas, bent jau tais atvejais, kai jis neįmanomas dėl įtariamojo arba kaltinamojo ligos arba slapstymosi, valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas tais atvejais, kai baudžiamasis procesas pradėtas dėl nusikalstamos veikos, kuri gali tiesiogiai arba netiesiogiai duoti ekonominės naudos, ir pagal tą procesą būtų buvę galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu įtariamasis arba kaltinamasis būtų galėjęs dalyvauti procese.“
10. 5 straipsnyje „Išplėstas konfiskavimas“ įtvirtinta:
„1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė visiškai ar iš dalies konfiskuoti turtą, priklausantį dėl nusikalstamos veikos nuteistam asmeniui ir galintį tiesiogiai ar netiesiogiai duoti ekonominės naudos, kai teismas, remdamasis bylos aplinkybėmis, įskaitant konkrečius faktus ir turimus įrodymus, pavyzdžiui, tai, kad turto vertė yra neproporcinga nuteistojo teisėtoms pajamoms, yra įsitikinęs, jog tas turtas įgytas iš nusikalstamos veikos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje „nusikalstamos veikos“ sąvoka apima bent:
<…>
b) nusikalstamas veikas, susijusias su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip nustatyta Pamatinio sprendimo 2008/841/TVR 2 straipsnyje, bent jau tais atvejais, kai nusikalstama veika davė ekonominės naudos;
<…>
e) nusikalstamą veiką, už kurią pagal atitinkamą 3 straipsnyje nurodytą dokumentą arba, jei tame dokumente nėra nustatyta sankcijos riba, pagal atitinkamą nacionalinę teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios ilgiausia trukmė yra bent ketveri metai.“
11. 6 straipsnyje „Konfiskavimas iš trečiųjų asmenų“ numatyta:
„1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų sudaryta galimybė konfiskuoti pajamas arba kitą turtą, kurio vertė atitinka tokias pajamas, kuriuos įtariamasis arba kaltinamasis tiesiogiai arba netiesiogiai perdavė tretiesiems asmenims arba kuriuos tretieji asmenys įsigijo iš įtariamojo arba kaltinamojo, bent tuo atveju, jei, remiantis konkrečiais faktais ir aplinkybėmis, įskaitant tai, kad perleista ar įgyta neatlygintinai arba už gerokai žemesnę nei rinkos kainą, tie tretieji asmenys žinojo arba turėjo žinoti, kad perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti konfiskavimo.
2. 1 dalimi nedaromas poveikis bona fide trečiųjų asmenų teisėms.“
4. Bulgarijos teisė. „Nakazatelen kodeks“(4)
12. 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Neatsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę, valstybės naudai konfiskuojami:
a) kaltam asmeniui priklausantys daiktai, skirti būti panaudotais arba panaudoti darant tyčinę nusikalstamą veiką;
b) kaltam asmeniui priklausantys daiktai, kurie buvo nusikalstamos veikos dalykas, – šio kodekso specialiojoje dalyje aiškiai nurodytais atvejais.
2. Valstybės naudai taip pat konfiskuojami:
a) daiktai, kurie yra nusikalstamos veikos dalykas ar priemonė ir kuriais draudžiama disponuoti;
b) tiesiogiai ar netiesiogiai dėl nusikalstamos veikos gauti daiktai, jeigu jie neturi būti atlyginti ar grąžinti. Kai taip tiesiogiai ar netiesiogiai įgytų daiktų nebeliko arba jie buvo perleisti, konfiskuojama jų vertę atitinkanti suma.“
13. 242 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad transporto priemonė, kuria buvo vežamos kontrabanda gabenamos prekės, konfiskuojama valstybės naudai, net jei nepriklauso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nebent jos vertė akivaizdžiai neatitinka nusikalstamos veikos sunkumo.
II. Faktinės aplinkybės (pagal nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą) ir prejudiciniai klausimai
14. OM dirbo tarptautiniais maršrutais krovinius vežančioje Turkijos bendrovėje, kuriai priklauso vilkikas su priekaba; šiuo vilkiku jis važiavo į paskirties vietą per įvairias Sąjungos šalis.
15. 2018 m. birželio mėn. pradžioje nepažįstamas asmuo susisiekė su OM ir jam pasiūlė už atlygį nuvežti į Vokietiją kontrabandą – iš viso 2 940 senovinių monetų(5), naudodamasis tuo, kad OM turėjo važiuoti iš Stambulo Turkijoje į Delmenhorstą Vokietijoje.
16. OM sutiko ir gautas monetas padėjo į dėtuvę, kuri paprastai montuojama po vairuotojo sėdyne ir yra skirta bagažui, įrankiams ir kitiems reikmenims; jis paslėpė monetas tarp įvairių daiktų.
17. 2018 m. birželio 12 d. rytą jis pravažiavo Turkijos pasienio kontrolės punktą „Kapakule“ ir per pasienio kontrolės punktą „Kapitan Andreevo“ įvažiavo į Bulgarijos Respublikos teritoriją. Šiame punkte sunkvežimis buvo patikrintas ir muitinės policija aptiko monetas.
18. Senovinės monetos, vilkikas, priekaba, transporto priemonės užvedimo rakteliai ir registracijos pažymėjimas buvo areštuoti.
19. Vykstant ikiteisminiam tyrimui įmonės, kuriai priklauso transporto priemonė, direktorius paprašė grąžinti vilkiką ir priekabą. Prašymą visų pirma atmetė tyrimui vadovaujantis prokuroras, paskui, pateikus skundą, jis buvo atmestas ir Okrazhen sad – Haskovo (Chaskovo apygardos teismas, Bulgarija) 2018 m. spalio 19 d. nutartimi.
20. 2019 m. kovo 22 d. šio teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu OM už NK 242 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą nusikalstamą veiką – monetų lobio kontrabandą stambiu mastu (šio lobio vertė atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymį „stambiu mastu“) – buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme ir turėjo sumokėti 20 000 Bulgarijos levų (BGN) baudą.
21. Areštuotos monetos konfiskuotos valstybės naudai pagal NK 242 straipsnio 7 dalį. Pagal NK 242 straipsnio 8 dalį valstybės naudai taip pat buvo konfiskuotas vilkikas, kuriuo vežtos monetos. Tiesiogiai su vežimu nesusijusi priekaba grąžinta savininkei.
22. OM Apelativen sad- Plovdiv (Plovdivo apeliacinis teismas, Bulgarija) apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek jis susijęs su vilkiko konfiskavimu.
23. Apeliacinis teismas nurodo, kad konfiskavimas nėra bausmė; pagal NK 242 straipsnio 8 dalį konfiskavimas būtinai taikomas, kiek tai susiję su turtu, panaudotu vykdant kontrabandą.
24. Nors yra teisinis pagrindas, pagal kurį leista konfiskuoti turtą, minėtas teismas abejoja, ar šis NK straipsnis, priimtas prieš Bulgarijai įstojant į Europos Sąjungą, atitinka Chartijos 17 straipsnio 1 dalį.
25. Konkrečiai kalbant, jis mano, kad transporto priemonės, naudotos kaip priemonė kontrabandai vykdyti, konfiskavimas valstybės naudai, kai jos savininkas nedalyvavo vykdant šią veiką, gali iškreipti savininko, nežinojusio apie tokios veikos vykdymą, interesų ir valstybės intereso konfiskuoti vykdant nusikalstamą veiką naudotas priemones pusiausvyrą.
26. Be to, šis teismas pabrėžia, kad nacionalinės teisės aktuose nėra numatyta per procesą, kurio pasekmė gali būti konfiskavimas, apklausti transporto priemonės savininką, todėl šie teisės aktai gali neatitikti Chartijos 47 straipsnio ir pažeisti teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
27. Šiomis aplinkybėmis Apelativen sad- Plovdiv (Plovdivo apeliacinis teismas) pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Chartijos] 17 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Bulgarijos Respublikos Nakazatelen kodeks (Baudžiamasis kodeksas) 242 straipsnio 8 dalis, pagal kurią valstybės naudai konfiskuojama transporto priemonė, naudota kontrabandai stambiu mastu vykdyti, priklausanti trečiajam asmeniui, kuris nei žinojo, nei turėjo ar galėjo žinoti, kad jo darbuotojas daro nusikalstamą veiką, yra neteisėta dėl to, kad ja pažeidžiama bendrųjų interesų ir poreikio apsaugoti teisę į nuosavybę pusiausvyra?
2. Ar [Chartijos] 47 straipsnis aiškintinas taip, kad nacionalinės teisės nuostata, kaip antai NK 242 straipsnio 8 dalis, pagal kurią galima konfiskuoti transporto priemonę, kuri priklauso asmeniui, nepadariusiam nusikalstamos veikos, tačiau šis asmuo kaip savininkas negali tiesiogiai kreiptis į teismą, kad išsakytų savo poziciją, yra neteisėta?“
III. Procesas Teisingumo Teisme
28. Teisingumo Teismas nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą gavo 2019 m. gegužės 21 d.
29. Rašytines pastabas pateikė Chaskovo ir Plovdivo prokuratūros, Graikijos vyriausybė ir Europos Komisija.
IV. Vertinimas
A. Dėl priimtinumo
30. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalį ir 47 straipsnį draudžiama nacionalinės teisės nuostata (NK 242 straipsnio 8 dalis), pagal kurią galima konfiskuoti kontrabandai vykdyti naudotą turtą, nors šis turtas priklauso trečiajam asmeniui, nedalyvavusiam vykdant šią veiką.
31. Kadangi Chartija valstybėms narėms skirta „[tik] tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę“ (51 straipsnis), siekiant pagrįsti prejudicinį klausimą neužtenka atskirai pacituoti vieną iš jos straipsnių, jei nėra sąsajos su kitomis Sąjungos teisės nuostatomis.
32. Tiesa, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą vis dėlto nurodoma Direktyvos 2014/42 33 konstatuojamoji dalis. Ši direktyva susijusi su byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, nes: a) joje nustatytos būtiniausios taisyklės dėl nusikalstamos veikos priemonių konfiskavimo; ir b) numatyta, kad nustatomos teisminės teisių gynimo priemonės siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų teises.
33. Vis dėlto kyla abejonių, ar Direktyva 2014/42 šioje byloje taikytina, atsižvelgiant į konvencijoje, pamatiniuose sprendimuose ir direktyvose, nurodytose jos 3 straipsnyje pateiktame išsamiame sąraše, numatytas nusikalstamas veikas. Nurodytos faktinės aplinkybės nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, nebent monetų kontrabanda, už kurią nubausta aptariamu atveju, galėtų būti priskirta prie kurios nors iš šių nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, tų, kurioms taikomas Pamatinis sprendimas 2008/841/TVR(6)).
34. Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui gali pateikti Sąjungos teisės aiškinimo aspektų, apie kuriuos šis neužsiminė savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą(7). Neseniai Teisingumo Teismas taip padarė, atsakydamas į klausimą kitame Bulgarijos teismo prašyme priimti prejudicinį sprendimą(8) dėl Direktyvos 2014/42 išaiškinimo. Toje byloje Teisingumo Teismas pasirinko išaiškinti Pamatinį sprendimą 2005/212, nes Direktyva 2014/42 buvo netaikytina(9).
35. Pamatinis sprendimas 2005/212 buvo iš dalies pakeistas Direktyva 2014/42, tačiau šis pakeitimas neturi poveikio jo 2, 4 ir 5 straipsniams, kurie vis dar galioja(10). Kaip nurodo Komisija, Direktyvos 2014/42 taikymo srities apribojimas yra priežastis, dėl kurios tam tikros Pamatinio sprendimo 2005/212 nuostatos šia direktyva nebuvo pakeistos.
36. Taigi Pamatiniame sprendime 2005/212 (2 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad „[k]iekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti visas arba dalį nusikaltimo priemonių ir lėšų, įgytų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vien[iems] metams, arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas“.
37. Kitaip nei Direktyvos 2014/42 nuostatos, pagal kurias ribojama direktyvos taikymo sritis, kaip nurodyta pirma, Pamatinis sprendimas 2005/212 Bulgarijoje įvykdytai kontrabandai gali būti taikomas, nes pagal NK už šią veiką baudžiama nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausme.
38. Taigi manau, kad, siekiant išsklaidyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejones, šioje byloje turi būti išaiškintas Pamatinis sprendimas 2005/212(11). Kartu dėl šio sprendimo taikytinumo galima pripažinti, kad egzistuoja „tam tikro lygio [tiesioginė] sąsaja, kuri išeina už sričių panašumo arba vienos srities netiesioginio poveikio kitai ribų“(12), su antrinės teisės aktu, todėl galima remtis Chartija.
B. Dėl esmės
39. Teismas a quo pažymi, kad įmonė, kuriai priklauso (sunkvežimio) vilkikas, „nei žinojo, nei turėjo ar galėjo žinoti, kad [jos] darbuotojas daro nusikalstamą veiką“. Taigi ji yra sąžiningas trečiasis asmuo, iš kurio atimtas jam priklausantis turtas, nors jis nedalyvavo darant nusikalstamą veiką. Šią transporto priemonę, kaip priemonę monetų lobio kontrabandai vykdyti, naudojo tik tikrasis nusikalstamos veikos vykdytojas.
40. Siekiant nustatyti, ar savininkas šiomis aplinkybėmis gali remtis Chartijos 17 straipsnio 1 dalimi, reikia visų pirma atsižvelgti į Pamatinio sprendimo 2005/212 turinį.
41. Šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio ketvirtoje įtraukoje konfiskavimas apibrėžiamas kaip „byloje dėl nusikaltimo arba nusikaltimų teismo numatyta turto galutinio atėmimo bausmė arba priemonė“.
42. Šioje nuostatoje nekalbama apie konfiskuoto turto savininką. Iš esmės joje neatmetama galimybė, kad turtas gali priklausyti ne nusikaltimo vykdytojui ar kitiems jį vykdant dalyvaujantiems asmenims, o trečiajam asmeniui.
43. Atsižvelgiant į tam tikras Pamatinio sprendimo 2005/212 nuostatas galima patikslinti subjektus, kuriems taikomas konfiskavimas:
– 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „iš pažeidėjo atim[amos] nusikalstamu būdu įgyt[os] lėš[os]“,
– 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „konfiskuo[jamas] <…> turt[as], priklausan[tis] asmeniui, nuteistam už nusikaltimą“,
– to paties 3 straipsnio 3 dalyje minima, kad konfiskuojamas „turt[as], įgyt[as] atitinkamo asmens artimųjų giminaičių[,] ir turt[as], perduot[as] juridiniam asmeniui, kur[į] atitinkamas asmuo [tiesiogiai ar netiesiogiai] kontroliuoja“,
– galiausiai 3 konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad „nusikalstamu būdu įgytų lėšų areštą ir konfiskavimą reglamentuojančios nuostatos prireikus turi būti patobulintos ir suderintos, atsižvelgiant į bona fide trečiųjų šalių teises“.
44. Taigi Pamatinis sprendimas 2005/212 yra pakankamas pagrindas teigti, kad iš esmės turi būti konfiskuojamas turtas, priklausantis nusikalstamos veikos vykdytojui, tačiau kartu pagal šį sprendimą konfiskavimą galima taikyti platesniu mastu ir konfiskuoti trečiųjų asmenų turtą.
45. Trečiųjų asmenų situacija gali būti labai skirtinga. Būtų naivu neatsižvelgti į tai, kad tikrieji nusikalstamos veikos vykdytojai (dalyviai, įtariamieji ar kaltinamieji) dažnai siekia įtraukti trečiąjį asmenį būtent tam, kad išvengtų jų turto konfiskavimo(13).
46. Taigi gali būti, kad tretieji asmenys, net ir nebūdami tikrieji nusikalstamos veikos vykdytojai:
– tam tikru mastu dalyvavo ją vykdant ar rengiantis vykdyti, pavyzdžiui, kaip kurstytojai, bendrininkai ar padėjėjai,
– buvo neteisėtai turimo turto, pavyzdžiui, draudžiamų ginklų, narkotikų ar kitų daiktų, konkrečiai skirtų nusikaltimams vykdyti ir panaudotų juos vykdant, savininkai,
– įsigijo turto, žinodami apie neteisėtą jo kilmę, būtent tam, kad būtų išvengta jo konfiskavimo.
47. Šiais atvejais (ir galbūt tam tikrais kitais panašiais atvejais) nėra jokių kliūčių konfiskuoti areštuotą turtą, nors jis ir priklauso ne tikrajam nusikaltimo vykdytojui, o kitiems asmenims.
48. Kitaip yra tuo atveju, kai tretieji asmenys yra sąžiningi; jiems taikomos taisyklės turi būti išnagrinėtos konkrečiai.
1. Sąžiningo trečiojo asmens teisės, kiek tai susiję su jo turto konfiskavimu
49. Kaip matyti iš Pamatinio sprendimo 2005/212 3 konstatuojamosios dalies ir kaip nurodyta Direktyvoje 2014/42, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių apsaugą (procesinę ir materialinę).
50. Ši apsauga susijusi ir su (materialine) teise į nuosavybę, įtvirtinta Chartijos 17 straipsnyje, ir su (procesine) teise kreiptis į teismą, kad teisė į nuosavybę būtų apginta pagal Chartijos 47 straipsnį. Nagrinėsiu tik pirmąją teisę(14).
51. Nors Direktyvos 2014/42 nuostatos dėl sąžiningų trečiųjų asmenų šiai bylai netaikomos, į jas galima atsižvelgti siekiant išaiškinti Pamatinį sprendimą 2005/212, nes abiem teisės aktais siekiama tų pačių tikslų (juos jau galima numanyti pamatiniame sprendime).
52. Direktyvos 2014/42 33 konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad „ši direktyva daro didelį poveikį asmenų teisėms – ne tik įtariamųjų ar kaltinamųjų, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nėra persekiojami“. Šie tretieji asmenys, teigiantys, kad yra „atitinkamo turto savininkai arba <…> [turi] kitų nuosavybės teisių (daiktinių teisių, ius in re) <…> [privalo turėti] teisę būti išklausyt[i]“.
53. Atsižvelgiant į šią konstatuojamąją dalį viena Direktyvos 2014/42 nuostata (6 straipsnis) skirta trečiųjų asmenų turto konfiskavimui; šios nuostatos:
– 1 dalyje nurodomas turtas, „kurio vertė atitinka <…> pajamas, kuri[as] įtariamasis arba kaltinamasis tiesiogiai arba netiesiogiai perdavė tretiesiems asmenims arba kuriuos tretieji asmenys įsigijo iš įtariamojo arba kaltinamojo <…>“(15),
– 2 dalyje leidžiama įgyvendinti „bona fide trečiųjų asmenų teis[es]“.
54. Šia teisės norma pakeistas Pamatinio sprendimo 2005/212 3 straipsnis. Nors tas straipsnis nebegalioja, manau, kad būtų neteisinga daryti išvadą, jog nebėra galimybės trečiųjų asmenų turtą konfiskuoti Pamatiniame sprendime 2005/212 reguliuojamais atvejais.
55. Priešingai, laikausi nuomonės, kad Direktyvoje 2014/42 pateikiamas trečiųjų asmenų turto konfiskavimo vertinimas gali padėti suprasti Pamatinio sprendimo 2005/212 taikymo sritį, nors formaliai direktyvos nuostatos yra atskiros nuo tame sprendime pateikiamų nuostatų(16).
56. Taigi nėra jokių kliūčių Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio 1 dalį aiškinti taip, kad pagal ją leidžiama konfiskuoti trečiųjų asmenų turtą, išskyrus atvejus, kai šie asmenys yra sąžiningi.
57. Remiantis šia prielaida, Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje užtikrinamos teisės į nuosavybę aspektai buvo įtvirtinti 2019 m. gegužės 21 d. sprendime(17); jame Teisingumo Teismas:
– pripažįsta, kad pagal šį straipsnį suteikiama apsauga nėra absoliuti ir galima atimti nuosavybę, jeigu tai pateisinama remiantis visuomenės poreikiais. Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į Chartijos 52 straipsnio 1 dalį(18),
– konstatuoja, kad „kartu aiškinamos Chartijos 17 straipsnio 1 dalis ir 52 straipsnio 1 dalis leidžia manyti, kad, viena vertus, kai nuosavybės atėmimą siekiama pateisinti remiantis visuomenės poreikiais, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyto proporcingumo principo laikymasis turi būti užtikrinamas būtent atsižvelgiant į šiuos poreikius ir bendrojo intereso tikslus, kuriuos jie apima“,
– pažymi, kad „toks aiškinimas reiškia, kad, nesant tokių visuomenės poreikių, kuriais būtų galima pateisinti nuosavybės atėmimą, arba, jei tokie poreikiai nustatyti, [tačiau] nesilaikoma sąlygų, nustatytų Chartijos 17 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje, būtų pažeista tos nuostatos garantuojama teisė į nuosavybę“(19).
58. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad apskritai negalima konfiskuoti sąžiningam trečiajam asmeniui priklausančio turto, kuris buvo naudojamas kaip nusikaltimo priemonė.
59. Vis dėlto galėtų būti šios taisyklės išimčių, dėl visuomenės poreikių taikomų pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis siekiama teisėtų bendrojo intereso tikslų ir kurios yra tinkamos jiems pasiekti ir neviršija to, kas būtina jiems įgyvendinti(20). Be to, būtina, kad per pagrįstą laikotarpį būtų sumokėta teisinga kompensacija už atimtą nuosavybę(21).
60. Bet kuriuo atveju manau, kad šiomis aplinkybėmis reikia papildomai išnagrinėti sąvoką „sąžiningas“. Pripažįstu, kad tai yra labai kazuistinė sritis ir kad teismas a quo turi įvertinti, ar asmuo buvo sąžiningas (šioje byloje jis neabejodamas patvirtina asmens sąžiningumą, kaip nurodyta pirma)(22). Noriu pabrėžti, kad neužtenka to, jog nebuvo tyčinio ketinimo apgauti: tam tikromis aplinkybėmis sąžiningumas taip pat gali būti paneigtas dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
61. Pavyzdžiui, trečiojo asmens elgesį sunkiai būtų galima laikyti sąžiningu tokiu atveju, kai net nežinodamas, ar kitam asmeniui jo paskolinta transporto priemonė bus naudojama konkrečiai kontrabandai (arba prekybai narkotikais) vykdyti, jis perleidžia šią transporto priemonę, nors gali lengvai nuspėti, kad ją perėmęs asmuo paprastai vykdo šią veiką.
2. Sąžiningo trečiojo asmens transporto priemonių atėmimas pagal nacionalinę teisę
62. Iš esmės konfiskavimo apimties išplėtimas įtraukiant į ją transporto priemones (automobilius, laivus ir orlaivius), naudotus vykdant nusikaltimą, turi būti reglamentuojamas kiekvienos valstybės teisės aktuose(23). Pagal Pamatinį sprendimą 2005/212 neprieštaraujama tam, kad šios transporto priemonės būtų priskiriamos prie priemonių, kurias naudojant įvykdyta nusikalstama veika arba ją pasikėsinta įvykdyti.
63. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatė, kad NK 242 straipsnio 8 dalis nagrinėjamu atveju yra taikoma, todėl sunkvežimio vilkikas turi būti konfiskuotas valstybės naudai, nors jis ir priklauso sąžiningam trečiajam asmeniui.
64. Šis teismas primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2015 m. sprendime(24) pripažino, jog įvykdžius konfiskavimą, dėl kurio sprendimas Bulgarijoje priimtas pagal minėtą nuostatą, buvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas Nr. 1, kurio turinys atitinka Chartijos 17 straipsnio 1 dalį (teisė į nuosavybę).
65. Plovdivo prokuratūra, kuri savo pastabose remiasi tuo pačiu sprendimu, savo argumentams dėl konfiskavimo teisėtumo pagrįsti nurodo kitą, vėlesnį EŽTT sprendimą(25), susijusį su Bulgarijoje įvykdytu konfiskavimu pagal Zakon za mitnitsite (Muitinės įstatymas)(26) 233 straipsnio 6 dalį (anksčiau – 3 dalį), kuri, jos teigimu, muitinės srityje suformuluota analogiškai kaip NK 242 straipsnio 8 dalis(27).
66. Iš tikrųjų abiejų sprendimų reikšmė siekiant pasiūlyti (pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį) Teisingumo Teismui atsakymą į pirmąjį prejudicinį klausimą yra nedidelė:
– dėl Sprendimo Atanasov pažymėtina, kad nors EŽTT nepripažino, kad taikant Muitinės įstatymo 233 straipsnio 3 dalį pažeista teisė į nuosavybę, jis nusprendė, kad ši teisė ribojama pagrįstai, nes I. Atanasov pažeidė muitų teisės aktus(28),
– dėl Sprendimo Ünsped, kuriame nagrinėtos faktinės aplinkybės yra panašios į šios bylos (sunkvežimio, kuriuo vežti narkotikai, konfiskavimas remiantis NK 242 straipsnio 8 dalimi, kai jo savininkas nedalyvavo vykdant nusikaltimą), pažymėtina, kad EŽTT, išnagrinėjęs su teisės į nuosavybę apsauga susijusius bendruosius principus, daugiausia dėmesio skyrė procesiniams aspektams(29).
67. Sprendime Ünsped pažymėta, kad nacionalinės institucijos toje byloje turėjo išnagrinėti savininko kaltę ar pasirengimo veiksmus, susijusius su konfiskuotu turtu, arba bent veiksmų ir nusikaltimo ryšį(30). Kadangi jos to nepadarė, visų pirma nesuteikė savininkui galimybės užginčyti jo turto konfiskavimą, atliktą pasibaigus baudžiamajam procesui, buvo pažeista Protokolo Nr. 1 1 straipsniu saugoma teisė(31).
68. Kadangi šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą procesiniai aspektai nurodyti antrajame prejudiciniame klausime, svarstant pirmąjį klausimą daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, ar kontrabandai naudotų transporto priemonių, priklausančių sąžiningam trečiajam asmeniui, konfiskavimas yra pakankamai ir proporcingai pagrįstas.
69. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nenurodoma, koks gali būti šis pagrindimas, o Bulgarijos vyriausybė neįstojo į bylą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kad apgintų šią poziciją. Bulgarijos prokurorai, pateikę pastabas šioje byloje, konfiskavimo pagrindimą pateikė. Be to, jie nurodė kitų argumentų teiginiui, kurį palaikė per baudžiamąjį procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pagrįsti.
70. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad iš šių argumentų (pateiktų būtent Plovdivo prokuratūros) galima atmesti tą, pagal kurį konfiskavimas teisėtas, nes NK 242 straipsnio 8 dalis yra pakankamai prieinama, tiksli ir nuspėjama teisės norma, kuria siekiama bendrojo intereso tikslo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja būtent tuo, ar ta teisės norma (taip, kaip jis ją aiškina) atitinka Sąjungos teisę.
71. Taip pat negalima pritarti palaikant taikytą teisės normą pateiktam argumentui, kad ji atitinka Bulgarijos tarptautinius įsipareigojimus ir kad konfiskavimas yra tam tikra ex lege nuosavybės įsigijimo (ir atitinkamai praradimo) forma, nepatenkanti į Sąjungos kompetencijos sritį.
72. Šiuo klausimu tik priminsiu, kad Pamatinis sprendimas 2005/212 buvo priimtas Sąjungos kompetencijos srityje ir kad teisės į nuosavybę paisymas yra sudedamoji Chartijos 17 straipsnio, kuris valstybėms taikomas taip, kaip nurodyta pirma, dalis. Pagal nurodytus tarptautinius įsipareigojimus neprivaloma konfiskuoti sąžiningų trečiųjų asmenų turto.
73. Kalbant apie argumentą, kad pagal Bulgarijos prievolių ir sutarčių įstatymą bendrovė, kuriai priklauso transporto priemonė, gali prašyti vairuotojo atlyginti dėl konfiskavimo patirtą žalą (todėl iš jos pačios neatimamos teisės, nes ji turi priemonę pareikalauti, kad kaltu pripažintas asmuo sumokėtų atitinkamą kompensaciją), užtenka nurodyti tai, ką Teisingumo Teismas išdėstė Sprendime Komisija / Vengrija (Žemės ūkio paskirties žemės uzufruktas), atsakydamas į panašius argumentus(32).
74. Taigi grįžtant prie priemonės pagrindimo pažymėtina, kad, atsižvelgiant į konfiskavimo pobūdį, konfiskavimo tikslas yra neleisti nusikaltėliui įgyti turto ir atimti iš jo visą su nusikaltimu susijusį turtą, priemones ir prekes. Toks pagrindimas, siejamas su kova su nusikalstamumu, iš esmės netinkamas, jeigu areštuotas turtas priklauso sąžiningam trečiajam asmeniui.
75. Chaskovo prokuratūra teigia, kad jeigu būtų panaikinta ši įstatyme įtvirtinta pasekmė, organizuoti nusikaltėliai būtų skatinami naudoti svetimas transporto priemones kontrabandai vykdyti. Siekiant atsakyti į šį (teisėtą) susirūpinimą keliantį klausimą, reikia ištirti ryšius, siejančius tokių transporto priemonių savininkus ir nusikaltimo vykdytojus, ir net sugriežtinti kriterijus, taikomus norint įvertinti šių savininkų sąžiningumą(33).
76. Jeigu nacionaliniame įstatyme būtų pasirinkta besąlygiškai taikyti naudotų transporto priemonių konfiskavimą tuo atveju, kai jų savininkai iš tikrųjų veikė sąžiningai (ar net jie patys neteko transporto priemonės, pavyzdžiui, kai asmens automobilis pavagiamas siekiant vėliau jį panaudoti kontrabandai vykdyti), būtų taikoma netinkama teisinė priemonė norint tą turtą paimti valstybės nuosavybėn.
77. Šiomis aplinkybėmis siekiant konfiskavimą pakeisti priverstiniu nuosavybės paėmimu turėtų būti pakankama tai pateisinanti priežastis ir galiausiai reikėtų taikyti Chartijos 17 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtintą garantiją, kad už nuosavybę bus atlyginta.
V. Išvada
78. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau pateikti Apelativen sad – Plovdiv (Plovdivo apeliacinis teismas, Bulgarija) tokį atsakymą į pirmąjį prejudicinį klausimą:
2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo 2 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama kaip draudžianti nuostatą, pagal kurią leidžiama valstybės naudai konfiskuoti transporto priemonę, naudotą kontrabandai stambiu mastu vykdyti, kai šios transporto priemonės savininkas yra sąžiningas trečiasis asmuo, kuris nei žinojo, nei turėjo ar galėjo žinoti, kad transporto priemonė bus naudojama nusikaltimui vykdyti.