BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. liepos 4 d.(*)
„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Išorės paslaugų teikimas vystant Europos Sąjungos geležinkelių agentūros informacines sistemas – Konkurso dalyvio pasiūlymo įvertinimas – Konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimas – Pareiga motyvuoti – Neįprastai mažos kainos pasiūlymas“
Byloje T‑392/15
European Dynamics Luxembourg SA, įsteigta Liuksemburge (Liuksemburgas),
Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, įsteigta Atėnuose (Graikija),
European Dynamics Belgium SA, įsteigta Briuselyje (Belgija),
iš pradžių atstovaujamos advokatų I. Ampazis, M. Sfyri, C.‑N. Dede ir D. Papadopoulou, vėliau M. Sfyri, C.‑N. Dede ir D. Papadopoulou,
ieškovės,
prieš
Europos Sąjungos geležinkelių agentūrą, iš pradžių atstovaujamą J. Doppelbauer, vėliau – G. Stärkle ir Z. Pyloridou, padedamų advokato V. Christianos,
atsakovę,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti Europos Sąjungos geležinkelių agentūros sprendimą dėl pasiūlymų, ieškovių pateiktų dėl viešojo pirkimo konkurso ERA/2015/01/OP „ESP EISD 5 – Išorės paslaugos, vystant [jos] informacinę sistemą“ dalių Nr. 1 ir Nr. 2, įvertinimo
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai V. Kreuschitz (pranešėjas) ir N. Półtorak,
kancleris E. Coulon,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2013 m. gegužės 28 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL 2013/S 101-172115) paskelbtas skelbimas apie viešąjį pirkimą ERA/2013/16/RSU/OP „ESP EISD 4“ (toliau – viešasis pirkimas ESP EISD 4). Šio viešojo pirkimo dalykas – atviras išorės paslaugų teikimo konkursas vystant Europos geležinkelių agentūros (ERA), kuri tapo Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (toliau – Agentūra), informacinę sistemą. Šis viešasis pirkimas sudarytas iš trijų dalių, o sutarties sudarymo kriterijus – geriausias kainos ir kokybės santykis. Dėl kiekvienos viešojo pirkimo dalies Agentūra turėjo sudaryti pagrindų sutartį su trimis kandidatais, kurių pasiūlymai bus įvertinti geriausiai, ir su kiekvienu iš jų sudaryti sutartis pagrindų sutarties vykdymo laikotarpiui.
2 2013 m. rugsėjo 16 d. ieškovės European Dynamics Luxembourg SA, Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE ir European Dynamics Belgium SA dėl kiekvienos iš trijų viešojo pirkimo ESP EISD 4 dalių pateikė pasiūlymus.
3 2014 m. rugsėjo 12 d. Agentūra pranešė ieškovėms, kad dėl kiekvienos iš šių trijų viešojo pirkimo ESP EISD 4 dalių jų pasiūlymas buvo įvertintas kaip geriausias ir kad joms bus pasiūlyta sudaryti pagrindų sutartį dėl kiekvienos iš šių dalių.
4 2014 m. spalio 14 d. Agentūra pranešė ieškovėms apie sprendimą panaikinti viešąjį pirkimą ESP EISD 4 dėl to, kad trūko matematinės formulės, pagal kurią būtų galima atlikti pasiūlymų finansinį įvertinimą. 2014 m. spalio 29 d. šis sprendimas paskelbtas Oficialiojo leidinio priede.
5 2014 m. spalio 14 d. ieškovės apskundė Agentūros sprendimo panaikinti sutartį dėl viešojo pirkimo ESP EISD 4 sudarymo motyvus. 2014 m. lapkričio 13 d. Agentūra atsakė į šį skundą ir nurodė, kad minėtas sprendimas priimtas dėl to, kad aptariamos sutarties specifikacijoje nenurodyti procentais išreikšti kompetencijos lygiai. Ji taip pat nurodė, kad bus paskelbtas naujas skelbimas apie viešąjį pirkimą ir kad bus išaiškinta formulė, pasirinkta pasiūlymų finansiniam vertinimui atlikti.
6 2014 m. lapkričio 13 d. ieškovės vėl apskundė viešojo pirkimo ESP EISD 4 panaikinimo motyvą. 2014 m. gruodžio 10 d. Agentūra atsakė į šį skundą ir 2014 m. gruodžio 15 d. pateikė ieškovėms šio viešojo pirkimo vertinimo ataskaitos viešą versiją.
7 2015 m. sausio 28 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL 2015/S 019-029728) buvo paskelbtas skelbimas apie viešąjį pirkimą ERA/2015/01/OP „ESP EISD 5 – Išorės paslaugos, vystant [Agentūros] informacinę sistemą“ (toliau – viešasis pirkimas ESP EISD 5). Šio viešojo pirkimo dalykas – atviras išorės paslaugų teikimo konkursas vystant Agentūros informacinę sistemą. Šis viešasis pirkimas sudarytas iš trijų dalių, o sutarties sudarymo metodas – geriausias kainos ir kokybės santykis. Dėl kiekvienos iš šio viešojo pirkimo dalies Agentūra turi sudaryti pagrindų sutartį su trimis kandidatais, kurių pasiūlymai bus įvertinti geriausiai. Terminas pateikti pasiūlymus pagal šį kvietimą teikti paraiškas buvo 2015 m. kovo 6 d., ir ieškovės laiku pateikė pasiūlymus kaip konsorciumas.
8 2015 m. gegužės 8 d. Agentūra pranešė ieškovėms apie sprendimą jų pasiūlymui dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5 dalies Nr. 1 „Informacinės sistemos, susijusios su turimais ištekliais ir laiku, vystymas, priežiūra ir pagalba iš vidaus“ (toliau – dalis Nr. 1) skirti antrą vietą (toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas).
9 2015 m. gegužės 11 d. ieškovės pateikė Agentūrai prašymą suteikti papildomos informacijos dėl dalies Nr. 1 skyrimo tiems konkurso dalyviams, kurių pasiūlymai užėmė pirmą ir trečią vietas.
10 2015 m. gegužės 20 d. Agentūra atsakė į šį prašymą. Atsakyme ji pateikė informacijos apie pirmąją vietą užėmusį pasiūlymą ir apie ieškovių pateiktą pasiūlymą. Agentūra nurodė, kad vertinimo komisija skyrė pirmą vietą konsorciumui Nextera1, kuriam, atlikus techninį vertinimą, skirti 56 balai iš 60, o atlikus finansinį vertinimą – 38,78 balo iš 40. Antrą vietą užėmė ieškovių pasiūlymas, kuriam, atlikus techninį vertinimą, skirti 57 balai iš 60, o atlikus finansinį vertinimą – 35,46 balo iš 40.
11 2015 m. liepos 8 d. ieškovės paprašė ir gavo dalies Nr. 1 vertinimo ataskaitos kopiją.
12 2015 m. liepos 1 d. Agentūra pranešė ieškovėms apie sprendimą jų pasiūlymui dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5 dalies Nr. 2 „Informacinės sistemos vystymas, priežiūra ir pagalba iš išorės“ (toliau – dalis Nr. 2) skirti septintą vietą ir dėl to jį atmesti (toliau – antrasis ginčijamas sprendimas).
13 2015 m. liepos 2 d. ieškovės paprašė papildomos informacijos apie dalies Nr. 2 skyrimą trims konkurso dalyviams, kurių pasiūlymai įvertinti geriausiai.
14 2015 m. liepos 7 d. Agentūra atsakė į šį prašymą ir pateikė vertinimo komisijos atskaitos ištrauką, kurioje, be kita ko, pateikta informacija apie geriausius pasiūlymus dėl dalies Nr. 2. Konkrečiai kalbant, pirma vieta skirta Intrasoft pasiūlymui, kuriam, atlikus techninį vertinimą, skirtas 51 balas iš 60, o atlikus finansinį vertinimą – 39,04 balo iš 40. Atos Belgium pasiūlymas užėmė antrąją vietą: atlikus techninį vertinimą jam skirta 48,5 balo iš 60, o atlikus finansinį vertinimą – 40 balų iš 40. Konsorciumo Nextera2 pasiūlymas užėmė trečią vietą: atlikus techninį vertinimą jam skirta 52,5 balo iš 60, o atlikus finansinį vertinimą – 32,53 balo iš 40. Antrą vietą užėmė ieškovių pasiūlymas, kuriam, atlikus techninį vertinimą, skirti 52 balai iš 60, o atlikus finansinį vertinimą – 26,23 balo iš 40.
15 2015 m. liepos 8 d. ieškovės išsiuntė Agentūrai raštą, kuriame teigia, kad ji padarė daug pažeidimų, turėjusių įtakos ginčijamiems sprendimams. Jos, be kita ko, pažymėjo, kad konkurso dalyviai, kurių pasiūlymai pripažinti geriausiais dėl dalių Nr. 1 ir Nr. 2, neteisėtai sumažino kainas, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Jos taip pat nurodė, kad nesupranta, kaip Agentūra galėjo sutikti su tokiomis kainomis, kurios buvo dirbtinai sumažintos, ir kad apgailestauja, jog Agentūra nusprendė su tokiomis kainomis sutikti neatlikusi tyrimų ir negavusi paaiškinimo.
Procesas ir šalių reikalavimai
16 2015 m. liepos 17 d. ieškovės Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė ieškinį dėl ginčijamų sprendimų.
17 2015 m. liepos 23 d. ieškovės nurodė Agentūrai, kad negavo atsakymo į 2015 m. liepos 8 d. raštą, priminė, jog mano, kad laimėję pasiūlymai yra neįprastai mažos kainos, ir nurodė, kad pareiškė ieškinį dėl ginčijamų sprendimų.
18 2015 m. liepos 24 d. Agentūra atsakė į 2015 m. liepos 8 d. ieškovių raštą ir paneigė jų pateiktus kaltinimus.
19 2015 m. liepos 27 d. ieškovės apskundė Agentūros argumentus, pateiktus 2015 m. liepos 24 d. rašte.
20 2015 m. liepos 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija pranešė Agentūrai apie ieškovių ieškinį.
21 2015 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru raštu Agentūra pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnį dėl to, kad ieškovių ieškinys dėl antrojo ginčijamo sprendimo yra nepriimtinas.
22 Tą pačią dieną Agentūra pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai atsiliepimą į ieškinį.
23 2015 m. lapkričio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru raštu Agentūra pateikė naujus argumentus ir pateikė naujus įrodymus.
24 2016 m. vasario 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai ieškovės pateikė dubliką, kuriame suformulavo pastabas apie atsiliepimą į ieškinį, prieštaravimą dėl priimtinumo ir apie Agentūros pateiktus naujus argumentus ir naujus įrodymus.
25 2016 m. balandžio 21 d. Agentūra Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė tripliką.
26 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti prieštaravimą dėl nepriimtinumo,
– panaikinti ginčijamus sprendimus,
– atmesti naujus pagrindus ir įrodymus, kuriuos Agentūra pateikė 2015 m. lapkričio 26 d. rašte,
– priteisti iš Agentūros bylinėjimosi išlaidas.
27 Agentūra Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu tiek, kiek jis susijęs su antruoju ginčijamu sprendimu,
– jeigu ieškinys bus pripažintas priimtinas visas, atmesti visą ieškinį kaip nepagrįstą,
– pašalinti iš Bendrojo Teismo turimos bylos C 4 priedą ir neatsižvelgti į ieškovių argumentus, grindžiamus tuo priedu,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
28 2016 m. liepos 21 d. Bendrojo Teismo (ketvirtosios kolegijos) nutartimi buvo nutarta prieštaravimą dėl priimtinumo spręsti bylą nagrinėjant iš esmės ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimą.
29 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, todėl, remiantis Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalimi, ši byla paskirta šiai kolegijai.
30 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nusprendė, nesant šalių prašymo surengti posėdį ir remdamasis Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalimi, priimti sprendimą nerengiant žodinės proceso dalies. Iš tiesų, Bendrasis Teismas įvertino, kad jam viskas pakankamai aišku iš bylos dokumentų, kad jis galėtų priimti sprendimą netęsdamas proceso.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Dėl ieškinio priimtinumo, kiek tai susiję su antruoju ginčijamu sprendimu
31 Agentūra teigia, kad šis ieškinys nepriimtinas tiek, kiek jis pateiktas dėl antrojo ginčijamo sprendimo, nes ieškovės nebėra suinteresuotos prašyti panaikinti šį sprendimą dėl to, kad jis yra nemotyvuotas. Ji teigia, kad 2015 m. liepos 24 d. rašte pateikė ieškovėms paaiškinimus dėl motyvų, kodėl ji nusprendė, jog neatrodo, kad laimėjusių pasiūlymų kaina yra neįprastai maža. Šie paaiškinimai buvo pateikti po 2015 m. liepos 17 d., kai buvo pareikštas ieškovių ieškinys, tačiau iki 2015 m. rugsėjo 11 d., kai baigėsi terminas pareikšti ieškinį dėl antrojo ginčijamo sprendimo. Todėl, pasak Agentūros, nuo 2015 m. liepos 24 d. iki rugsėjo 11 d. ieškovės galėjo pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme žinodamas apie šiuos motyvus ir galėjo pasinaudoti teise į gynybą. Agentūros nuomone, ieškovėms nusprendus nepasinaudoti šia galimybe, ieškinys neteko veiksmingumo, o ieškovės – suinteresuotumo pareikšti ieškinį.
32 Be to, pasak Agentūros, ieškovės neįrodė, kad antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimas ieškinio pareiškimo momentu būtų joms suteikęs naudos dėl tikslo ir rezultato. Grįsdama šį argumentą ji pažymi, pirma, kad ieškovės nebuvo priverstos 2015 m. liepos 17 d. pareikšti ieškinį dėl antrojo ginčijamo sprendimo, nes terminas pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo nesibaigė iš karto po šios datos, ir, antra, kad šis sprendimas nebuvo „visiškai“ nemotyvuotas, todėl jos galėjo pasinaudoti savo teisėmis.
33 Ieškovės neigia, kad nebeturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl antrojo ginčijamo sprendimo. Jos teigia, kad ieškinio pareiškimo dieną ginčijamų sprendimų motyvuose nebuvo aptartas klausimas dėl neįprastai mažos laimėjusių pasiūlymų kainos ir kad jos turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl šių sprendimų nelaukdamos paskutinio momento prieš pats sueinant terminui. Bet kuriuo atveju jos mano, kad 2015 m. liepos 24 d. Agentūros rašte nepateikiama jokios informacijos dėl laimėjusių pasiūlymų patikrinimo, kad būtų nustatyta, jog jų vertė nebuvo neįprastai maža.
34 Bendrasis Teismas primena, kad suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra esminė ir pirmoji bet kokio ieškinio teisme sąlyga (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 58 punktas ir 2013 m. balandžio 10 d. Sprendimo GRP Security / Audito Rūmai, T‑87/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:161, 44 punktas). Atsižvelgiant į ieškinio dalyką, suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi egzistuoti ieškinio pareiškimo momentu, nes priešingu atveju ieškinys bus nepriimtinas (2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija, C‑362/05 P, EU:C:2007:322, 42 punktas).
35 Ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas fizinio ar juridinio asmens, yra priimtinas tik tuo atveju, kai šis asmuo yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai (2009 m. kovo 5 d. Nutarties Komisija / Provincia di Imperia, C‑183/08 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:136, 19 punktas; 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 55 punktas; 2007 m. balandžio 30 d. Nutarties EnBW Energie Baden-Württemberg / Komisija, T‑387/04, EU:T:2007:117, 96 punktas ir 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑17/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:243, 117 punktas).
36 Toks interesas turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, nes priešingu atveju sprendimo priimti nebereikėtų (žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija, C‑362/05 P, EU:C:2007:322, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šis procesinis reikalavimas iš tikrųjų užtikrina, kad, siekiant tinkamo teisingumo vykdymo, Bendrajam Teismui nebūtų teikiami prašymai pateikti nuomonę arba grynai teoriniai klausimai (šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 19 d. Sprendimo Socratec / Komisija, T‑269/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:211, 36 punktą).
37 Šioje byloje antrasis ginčijamas sprendimas buvo nenaudingas ieškovėms tuo momentu, kai jos pareiškė ieškinį, nes tame sprendime Agentūra atmetė jų pasiūlymą dėl dalies Nr. 2 ir laimėtojais pripažino kitus tris konkurso dalyvius. Jeigu šis sprendimas būtų panaikintas, Agentūra iš principo privalėtų iš naujo įvertini ieškovių pasiūlymą, o tai gali joms suteikti naudos, nes, be kita ko, negalima atmesti tikimybės, kad, atlikus naują vertinimą, ieškovės laimėtų konkursą dėl dalies Nr. 2. Be to, šio sprendimo panaikinimas gali priversti Agentūrą ateityje padaryti atitinkamus konkurso procedūrų pakeitimus (šiuo klausimu žr. 2014 m. gegužės 23 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg / ECB, T‑553/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:275, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl ieškinio pareiškimo momentu ieškovės turėjo suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl antrojo ginčijamo sprendimo, todėl šis ieškinys yra priimtinas
38 Kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 36 punkte minėta teismo praktika, suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi išlikti per visą teismo procesą, o šio suinteresuotumo netekimas per procesą lemia ne jo ieškinio nepriimtinumą, o poreikio priimti sprendimą nebuvimą. Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 2 dalį šalis gali prašyti Bendrojo Teismo konstatuoti, kad nebereikia priimti sprendimo. Be to, šio reglamento 131 straipsnio 2 dalis Bendrajam Teismui leidžia savo iniciatyva konstatuoti pagrindo priimti sprendimą nebuvimą, jeigu ieškovas nebeatsako į Bendrojo Teismo prašymus.
39 Tiek, kiek Agentūros pateiktą prieštaravimą dėl priimtinumo galima laikyti prašymu konstatuoti pagrindo priimti sprendimą nebuvimą, reikia konstatuoti, kad Agentūra klysta teigdama, jog ieškovės neteko suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl to, kad 2015 m. liepos 24 d., t. y. po 2015 m. liepos 17 d., kai buvo pareikštas ieškinys išimtinai dėl nemotyvavimo, tačiau iki 2015 m. rugsėjo 11 d., kai suėjo terminas pareikšti ieškinį, jos gavo išsamius Agentūros motyvus, kad laimėję pasiūlymai nėra neįprastai mažos vertės, tačiau tų pasiūlymų pagrįstumo jos neužginčijo iki termino pareikšti ieškinį pabaigos.
40 Iš tiesų, neatsižvelgiant į klausimą, ar Agentūra galėjo teisėtai pateikti antrojo ginčijamo sprendimo motyvus po to, kai ieškovės pareiškė ieškinį dėl to sprendimo, taip pat būtina, kad 2015 m. liepos 24 d. Agentūros pateikti motyvai būtų suderinami su SESV 296 straipsnio antra pastraipa. Būtent Bendrasis Teismas, ėmęs nagrinėti ieškinį dėl Agentūros sprendimo panaikinimo, o ne Agentūra turi nuspręsti dėl tame sprendime pateiktų motyvų pakankamumo.
41 Be to, kadangi Agentūra teigia, jog ieškovių suinteresuotumas pareikšti ieškinį priklauso nuo jų kaltinimo pagrįstumo, reikia priminti, jog tam, kad šalis būtų suinteresuota pareikšti ieškinį, būtina, bet ir pakankama, kad Europos Sąjungos teisme pareikšto ieškinio dėl panaikinimo baigtis galėtų būti naudinga jį pareiškusiai šaliai (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 76 punktas). Taigi ieškovių suinteresuotumas pareikšti ieškinį nepriklauso nuo jų kaltinimo pagrįstumo. Šiuo atveju, jeigu antrasis sprendimas yra nemotyvuotas, šis trūkumas gali lemti to sprendimo panaikinimą, o tai dėl šio sprendimo 37 punkte nurodytų priežasčių gali suteikti naudos ieškovėms.
42 Galiausiai Agentūra klysta teigdama, kad ieškovės neginčijo 2015 m. liepos 24 d. rašte išdėstytų motyvų. Iš tiesų, dublike ieškovės aiškiai ginčija tame rašte pateiktų motyvų tinkamumą. Aplinkybė, kad šis užginčijimas nepateiktas per ieškiniui pareikšti skirtą terminą, neturi reikšmės ieškovių suinteresuotumo pareikšti ieškinį vertinimui, nes šis suinteresuotumas nevertinamas nei šio termino pabaigos, nei pateiktų kaltinimų pagrįstumo atžvilgiu.
43 Dėl visų nurodytų motyvų Agentūros argumentai, grindžiami tariamu ieškovių suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu, turi būti atmesti.
Dėl 2015 m. lapkričio 26 d. Agentūros pateikto papildomo paaiškinimo priimtinumo
44 2015 m. lapkričio 26 d. Agentūra pateikė raštą, kuriame nurodė, kad 2015 m. spalio 30 d. ji priėmė sprendimą dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5 dalies Nr. 3 laimėtojo. Ji teigia, kad ši nauja aplinkybė įrodo, jog ieškovės klysta teigdamos, kad įmonės, dalyvavusios viešojo pirkimo ESP EISD 4 konkurse, tiksliai žinojo jų kainos pasiūlymus šioje konkurso procedūroje. Pasak Agentūros, šis raštas yra priimtinas, nes jame pateikta „naujų pagrindų“ ir naujų įrodymų. Ieškovės ginčija ne šio rašto priimtinumą, o tame rašte pateiktų argumentų pagrįstumą.
45 Pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį ir 85 straipsnio 2 ir 3 dalis leidžiama, viena vertus, pateikti naujus pagrindus vykstant procesui, jeigu jie grindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios išaiškėjo per procesą, ir, kita vertus, pavėluotai pateikti įrodymus, jeigu jie yra pagrįsti. Šiuo atveju sprendimas dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5 dalies Nr. 3 laimėtojo buvo priimtas 2015 m. spalio 30 d. Tai yra informacija, kuri išaiškėjo vykstant procesui. Todėl 2015 m. lapkričio 26 d. raštas ir aptariamų įrodymų pateikimas turi būti pripažinti priimtinais (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Vanbreda Risk & Benefits / Komisija, T‑199/14, EU:T:2015:820, 58–62 punktus).
Dėl C 4 priedo priimtinumo
46 Agentūra teigia, kad dubliko C 4 priedas, kuriame pateikta Europos vaistų agentūros (EMA) vertinimo komisijos ataskaitos kopija, kiek tai susiję su 2013 m. spalio 15 d. Sprendime European Dynamics Belgium ir kt. / EMA (T‑638/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:530) aptariamu viešuoju pirkimu, yra nepriimtinas remiantis 2009 m. spalio 15 d. Nutartimi Hangzhou Duralamp Electronics / Taryba (T‑459/07, EU:T:2009:403) ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų (OL L 152, 2015, p. 1) 25 punktu. Pasak Agentūros, ieškovės turi šį dokumentą, nes jos buvo bylos, kurioje priimtas tas sprendimas, šalys. Tačiau jos nepateikė įrodymų, kad prašė ir gavo EMA leidimą pateikti šį procedūros dokumentą šioje byloje. Agentūra prašo, kad remiantis Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalimi C 4 priedas būtų pašalintas iš šios bylos medžiagos ir kad nebūtų atsižvelgta į dubliko 36 punkte pateiktus ieškovių argumentus, susijusius su šiuo priedu.
47 Ieškovės nepareiškė nuomonės dėl C 4 priedo priimtinumo, nes Agentūra jo priimtinumą užginčijo triplike.
48 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų 25 punkte numatyta, jog į byloje pateiktus ir prie bylos medžiagos pridėtus procesinį dokumentą ir jo priedus negali būti atsižvelgta rengiant nagrinėti kitą bylą. Taigi ši nuostata reglamentuoja Bendrojo Teismo nagrinėjamos bylos rengimą, kai šis naudojasi proceso organizavimo įgaliojimais. C 4 priedą ieškovės pateikė kaip įrodymą, o ne kaip dokumentą, skirta naudoti rengiant jų bylą, kai Bendrasis Teismas pateikė tokį prašymą. Todėl rėmimasis Procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų 25 punktu neturi reikšmės vertinant C 4 priedo priimtinumą.
49 Beje, dėl aplinkybės, kad Agentūra remiasi 2009 m. spalio 15 d. Nutartimi Hangzhou Duralamp Electronics / Taryba (T‑459/07, EU:T:2009:403), kad pagrįstų argumentą, jog C 4 priedas yra nepriimtinas, reikia priminti, kad Sąjungos teisėje įrodymų srityje vyrauja laisvo įrodymų vertinimo principas (2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Dalmine / Komisija, C‑407/04 P, EU:C:2007:53, 63 punktas ir 2015 m. birželio 12 d. Sprendimo Health Food Manufacturers’ Association ir kt. / Komisija, T‑296/12, EU:T:2015:375, 42 punktas).
50 Laisvo įrodymų vertinimo principas Bendrajam Teismui reiškia, kad vienintelis pateiktų įrodymų vertinimui svarbus kriterijus yra jų patikimumas (2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Dalmine / Komisija, C‑407/04 P, EU:C:2007:53, 63 punktas ir 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Siemens ir kt. / Komisija, C‑239/11 P, C‑489/11 P ir C‑498/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:866, 128 punktas).
51 Laisvo įrodymų vertinimo principas neatsiejamas nuo laisvo įrodymų teikimo principo (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo General Electric / Komisija, T‑210/01, EU:T:2005:456, 297 punktą), kuriuo šalims suteikiama galimybė Sąjungos teismui pateikti bet kokius teisėtai gautus įrodymus, kurie, kaip jos mano, yra reikšmingi jų pozicijai pagrįsti. Laisvas įrodymų teikimas šalims užtikrina teisę į veiksmingą ieškinį, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.
52 Tačiau laisvo įrodymų vertinimo ir laisvo įrodymų teikimo principai turi neprieštarauti pagrindiniams Sąjungos teisės principams, kaip antai teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir šalių procesinio lygiateisiškumo principams.
53 Taigi laisvas įrodymų vertinimas turi derėti su kiekvienos šalies teise ginti savo interesus nepriklausomai nuo bet kokios išorinės, būtent visuomenės, įtakos ir su teise būti apsaugotai nuo netinkamo bylos dokumentų panaudojimo (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 17 d. Sprendimo Svenska Journalistförbundet / Taryba, T‑174/95, EU:T:1998:127, 135 ir 136 punktus).
54 Todėl Bendrasis Teismas privalo įvertinti, ar proceso šalis tinkamai naudojasi bylos dokumentu, paimtu iš kitos bylos.
55 Remiantis laisvu įrodymų teikimo principu darytina išvada, kad bylos Bendrajame Teisme šalis iš principo turi teisę kaip įrodymą pateikti dokumentus, pateiktus kitoje teismo byloje, kurioje ji pati buvo viena iš šalių. Jei ta šalis teisėtai turėjo prieigą prie šių dokumentų ir jei tie dokumentai nėra konfidencialūs, tinkamas teisingumo vykdymas iš principo neprieštarauja jų pateikimui Bendrajam Teismui. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad proceso šalis šiame teisme negali prašyti pašalinti bylos dokumento, jei šį bylos dokumentą ši šalis jau pateikė kitoje byloje, kurioje ginčas kilo tarp tų pačių šalių (šiuo klausimu žr. 1991 m. gegužės 15 d. Nutarties Weddel / Komisija, C‑54/90, nepaskelbta Rink., 1–5 punktus).
56 Be to, bylos dokumentą pateikusios šalies sutikimas negali būti išankstinė dokumento, paimto iš kitos Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos, priimtinumo sąlyga. Iš tiesų, nors dokumentą pateikusios šalies sutikimas gali būti reikšmingas elementas vertinant, ar tas dokumentas naudojamas tinkamai, reikalavimas, kad šis sutikimas būtų gautas prieš pateikiant tą dokumentą Bendrajam Teismui, nes antraip jis bus nepriimtinas, suteikia jį pateikusiai šaliai teisę nesutikti ir taip atimti iš Bendrojo Teismo galimybę įvertinti, ar tas dokumentas naudojamas tinkamai, ir taip įvykdyti pareigą kiekvienai šaliai suteikti protingą galimybę pateikti savo poziciją, įskaitant įrodymus, tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių ji neatsidurtų aiškiai mažiau palankioje padėtyje nei jos priešininkas, o tai yra šalių procesinio lygiateisiškumo pagrindas (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Otis ir kt., C‑199/11, EU:C:2012:684, 71 punktą). Todėl Bendrasis Teismas kiekvienu atveju turi pasverti, viena vertus, laisvę teikti įrodymus ir, kita vertus, apsaugą nuo netinkamo teismo procesų šalių naudojimosi bylos dokumentais.
57 Šioje byloje ieškovių pateiktame C 4 priede yra EMA vertinimo komisijos ataskaitos, parengtos sudarant viešojo pirkimo sutartį EMA‑2011‑05‑DV, kopija, kurioje nenurodyti tam tikrų subrangovų pavadinimai ir vertinimo komisijos narių pavardės.
58 Ieškovės turėjo galimybę susipažinti su minėta vertinimo komisijos ataskaita, nes jos buvo pateikusios pasiūlymą dalyvauti viešojo pirkimo konkurse EMA‑2011‑05‑DV. EMA priėmus sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su kitu konkurso dalyviu ir atmesti jų pasiūlymą, ieškovės pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme; dėl jo priimtas 2013 m. spalio 15 d. Sprendimas European Dynamics Belgium ir kt. / EMA (T‑638/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:530).
59 Remiantis 2013 m. spalio 15 d. Sprendimu European Dynamics Belgium ir kt. / EMA (T‑638/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:530) darytina išvada, kad aptariama vertinimo komisijos ataskaita buvo prie šios bylos medžiagos pridėtas bylos dokumentas. Bendrasis Teismas daro į jį nuorodą būtent minėto sprendimo 31, 34 ir 37 punktuose.
60 Beje, 2013 m. spalio 15 d. Sprendime European Dynamics Belgium ir kt. / EMA (T‑638/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:530) Bendrasis Teismas nurodo, kad aptariamą vertinimo komisijos ataskaitą EMA perdavė šalims dar prieš joms pareiškiant ieškinį dėl EMA sprendimų viešojo pirkimo sutartį sudaryti su kitu konkurso dalyviu ir atmesti jų pasiūlymą. Kaip galima teigti remiantis to sprendimo 11 punktu, 2011 m. spalio 20 d. raštu EMA pateikė ieškovėms minėtos ataskaitos kopiją be vertinimo komisijos narių pavardžių ir trijų konkurso dalyvių, kurių pasiūlymai pripažinti geriausiais, pavadinimus. Ši ataskaita buvo EMA priimto sprendimo sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu, o ne su ieškovėmis motyvų dalis. Remdamosi ta pačia ataskaita, ieškovės galėjo įvertinti, ar reikia teisme ginčyti EMA priimtą sprendimą dėl laimėtojo; tai jos padarė 2011 m. gruodžio 12 d. pareikšdamos ieškinį Bendrajame Teisme.
61 Taigi ieškovės turi aptariamą vertinimo komisijos ataskaitą, nes jos pateikė pasiūlymą atsiliepdamos į kvietimą teikti paraiška dėl EMA organizuojamo viešojo pirkimo ir jos, kaip pašalintas konkurso dalyvis, paprašė pateikti jų pasiūlymo atmetimo motyvus. Todėl šią ataskaitą ieškovės gavo teisėtai.
62 Dėl to, kad aptariama vertinimo ataskaita vėliau tapo bylos dokumentu byloje, kurioje priimtas 2013 m. spalio 15 d. Sprendimas European Dynamics Belgium ir kt. / EMA (T‑638/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:530), ir dėl to, kad ieškovės negavo EMA sutikimo jį naudoti šioje byloje, jos naudojimo negalima kvalifikuoti kaip netinkamo. Bet to, kad ieškovės šią ataskaitą gavo teisėtai, reikia konstatuoti, kad joje esantys duomenys ir EMA vertinimai negali būti laikomi konfidencialiais Agentūros atžvilgiu. Beje, atsižvelgiant į šio dokumento turinį ir ieškovių laisvę teikti įrodymus, EMA negalėjo pagrįstai neleisti jo atskleisti Agentūrai per šį procesą. Darytina išvada, kad EMA sutikimas naudoti tą dokumentą šioje byloje yra nereikalingas. Todėl C 4 priedo atmetimas kaip nepriimtino prieštarautų tinkamam teisingumo vykdymui, nes toks atmetimas be tinkamo pagrindo apribotų ieškovių laisvę teikti įrodymus.
63 Dėl visų išdėstytų argumentų C 4 priedas turi būti pripažintas priimtinu.
Dėl ieškovių argumentų, išdėstytų jų atsakymuose dėl teismo posėdžio rengimo, priimtinumo
64 2016 m. birželio 7 d. laiške ieškovės nurodė, kad neprašo surengti teismo posėdžio, tačiau patvirtina, kad yra pasirengusios jame dalyvauti, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų jį surengti. Sprendimą neprašyti surengti teismo posėdžio jos grindė atkreipdamos Bendrojo Teismo dėmesį į tam tikrus tripliko punktus.
65 2016 m. birželio 7 d. laiške Agentūra nurodė, kad pasikliauja Bendrojo Teismo sprendimu dėl galimo posėdžio rengimo. Beje, 2016 m. birželio 28 d. laiške ji nurodė, kad ieškovės pateikė naujų pagrindų 2016 m. birželio 7 d. pastabose dėl posėdžio rengimo. Visų pirma, ji paprašė, kad šis laiškas būtų grąžintas ieškovėms, taip pat nurodė, kad jis nepriimtas, ir prašė, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgtų į jame išdėstytus pagrindus. Tuo atveju, jei šis prašymas nebūtų patenkintas, ji paprašė suteikti galimybę atsakyti į šiuos pagrindus arba raštu, arba per teismo posėdį, jei Bendrasis Teismas nuspręstų jį surengti.
66 Bendrasis Teismas pažymi, kad 2016 m. birželio 7 d. rašte ieškovių pateikti argumentai yra motyvai, dėl kurių jos nepateikė prašymo surengti teismo posėdį. Šiuose motyvuose nėra naujų pagrindų, palyginti su tais, kuriuos ieškovės jau pateikė ieškinyje ir dublike. Agentūra nepakankamai paaiškina, kuo remdamasi tvirtina, kad ieškovės pateikė savarankiškus pagrindus atsakydamos į jos argumentus, išdėstytus triplike.
67 Todėl Agentūros prašymo 2016 m. birželio 7 d. ieškovių raštą laikyti nepriimtinu ir suteikti jai galimybę į jį atsakyti tenkinti nereikia. Be to, kadangi 2016 m. birželio 7 d. ieškovių rašte pateikti argumentai yra tik motyvai, kuriais grindžiamas prašymo surengti teismo posėdį nepateikimas, Bendrasis Teismas neatsižvelgs į šiuos motyvus vertindamas vienintelį ieškovių pateiktą pagrindą, grindžiamą tuo, kad Agentūra pažeidė pareigą motyvuoti.
Dėl esmės
Įvadas
68 Ieškiniui pagrįsti ieškovė pateikia vienintelį pagrindą, grindžiamą tuo, kad Agentūra pažeidė pareigą motyvuoti. Iš esmės jos teigia, kad ginčijami sprendimai, papildyti vertinimo komisijos ataskaita, yra nemotyvuoti, kiek tai susiję su klausimu, ar konkursą dėl kiekvienos dalies laimėję pasiūlymai yra „pernelyg mažos kainos“.
69 Grįsdamos vienintelį pagrindą ieškovės teigia, kad viešojo pirkimo konkursų ESP EISD 4 ir ESP EISD 5 dalykas buvo tas pats, o atskirų dalių aprašas panašus ir kad konkurso dalyviai, teikdami pasiūlymus ir atsiliepdami į kvietimą teikti paraiškas dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5, tiksliai žinojo, kokias kainas jos pasiūlė atsiliepdamos į kvietimą teikti paraiškas dėl viešojo pirkimo ESP EISD 4. Kvietime teikti paraiškas dėl viešojo pirkimo ESP EISD 4 numatytos matematinės pasiūlymų finansinio vertinimo formulės atvirkštinis taikymas darant tam tikras pagrįstas rinkoje pastebėtas prielaidas leidžia konkurso dalyviams suprasti, kokias kainas taiko jų konkurentai. Konkurso dalyviai, kurių pasiūlymai pripažinti geriausiais dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5 dalių Nr. 1 ir Nr. 2, neįprastai sumažino kainas, palyginti su tomis kainomis, kurias nurodė pasiūlymuose, pateiktuose atsakant į kvietimą teikti paraiškas dėl viešojo pirkimo ESP EISD 4. Šie konkurso dalyviai taip pasielgė siekdami atsverti jų techninių pasiūlymų kokybės trūkumą ir norėdami, jog jų pasiūlymai dėl šių dalių būtų įvertinti geriau. Šiuo klausimu ieškovės nurodo tam tikus minėtų konkurso dalyvių pasiūlymus. Pasak ieškovių, Agentūra turėjo motyvuoti, dėl kokios priežasties laimėtojais pripažintų konkurso dalyvių pasiūlymuose nurodyta kaina nebuvo neįprastai maža, o pateikdama tokius motyvus ji turėjo išdėstyti argumentus, kuriais remdamasi, pirma, ji padarė išvadą, kad iš esmės dėl finansinių savybių toks pasiūlymas atitiko, be kita ko, valstybės, kurioje paslaugos turės būti teikiamos, teisės aktus dėl darbuotojų atlyginimo, socialinio draudimo įmokų ir saugos ir sveikatos darbe normų laikymosi, ir, antra, ji patikrino, ar į siūlomą kainą įtrauktos visos sąnaudos, patiriamos dėl techninių laimėjusio pasiūlymo aspektų. Tačiau jokiame Agentūros pateiktame dokumente nekalbama apie klausimą dėl neįprastai mažos kainos pasiūlymų. Todėl, ieškovių teigimu, Agentūra pažeidė pareigą motyvuoti, o ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti.
70 Agentūra neigia pažeidusi pareigą motyvuoti. Ji teigia, kad ieškovėms pateikta informacija atitiko jurisprudencijoje dėl pareigos motyvuoti nustatytus kriterijus. Agentūros teigimu, ieškovės neįrodė, dėl kokios priežasties šiuo atveju neįprastai mažos kainos pasiūlymų tyrimas yra ginčijamų sprendimų motyvavimo privalomas dėmuo ir dėl kokios priežasties konkursą laimėjusių dalyvių pasiūlymuose pateiktos neįprastai mažos kainos.
71 Atsižvelgiant į šiuos argumentus reikia, visų pirma, priminti Agentūrai, kaip perkančiajai organizacija, tenkančios pareigos motyvuoti apimtį, antra, patikslinti neįprastai mažos kainos pasiūlymus reglamentuojančių taisyklių apimtį ir, trečia, patikrinti, ar šioje byloje Agentūra laikėsi pareigos motyvuoti.
Dėl Agentūros, kaip perkančiosios organizacijos, pareigos motyvuoti apimties
72 Remiantis Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktu, administracija privalo motyvuoti savo sprendimus. Remiantis nusistovėjusia jurisprudencija, ši pareiga motyvuoti reiškia, kad pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą teisės akto rengėjas turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti šį aktą pagrindžiančius argumentus, kad, viena vertus, suinteresuotieji asmenys sužinotų priemonės priėmimo priežastis ir galėtų apginti savo teises ir, kita vertus, teismas galėtų vykdyti kontrolę (2003 m. vasario 25 d. Sprendimo Strabag Benelux / Taryba, T‑183/00, EU:T:2003:36, 55 punktas; 2013 m. balandžio 24 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑32/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:213, 37 punktas ir 2016 m. birželio 28 d. Sprendimo AF Steelcase / EUIPO, T‑652/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:370, 43 punktas).
73 Pareigą motyvuoti apibrėžia jos funkcija, t. y. sudaryti sąlygas suinteresuotiesiems asmenims ginti savo teises, o teismui – vykdyti kontrolę. Ši pareiga yra vienas iš aspektų, užtikrinančių veiksmingą teisminę apsaugą (žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EIB, T‑461/08, EU:T:2011:494, 122 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
74 Darytina išvada, kad klausimas, ar buvo laikytasi pareigos motyvuoti, iš principo turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kokią informaciją ieškovės turėjo iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo klausimu žr. 2003 m. vasario 25 d. Sprendimo Renco / Taryba, T‑4/01, EU:T:2003:37, 96 punktą; 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑49/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:186, 36 punktą; 2013 m. vasario 21 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑9/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:88, 27 ir 28 punktai ir 2014 m. gegužės 23 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg / ECB, T‑553/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:275, 167 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Motyvai negali būti pirmą kartą ir a posteriori nurodyti teisme. Tik išskirtinėmis aplinkybėmis teismas gali pagrįstai atsižvelgti į duomenis, pateikus per procesą (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 20 d. Sprendimo VIP Car Solutions / Parlamentas, T‑89/07, EU:T:2009:163, 76 punktą ir teismų praktiką).
75 Beje, svarbu priminti, kad reikalavimas motyvuoti turi būti įvertintas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, visų pirma, į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas aktas, ar kitų asmenų, kurie yra konkrečiai ir tiesiogiai su šiuo aktu susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio antros pastraipos reikalavimus, turi būtų nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į motyvų formuluotę, bet ir į jo kontekstą ir visas teisės normas, reglamentuojančias aptariamą sritį (2014 m. gegužės 23 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg / ECB, T‑553/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:275, 153 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
76 Perkančiosios organizacijos pareigą motyvuoti apibrėžia Europos Sąjungos viešuosius pirkimus reglamentuojančios taisyklės, išdėstytos, be kita ko, šioje byloje taikytinos redakcijos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 298, 2012, p. 1) (toliau – finansinis reglamentas) ir šioje byloje taikytinos redakcijos 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 dėl finansinio reglamento taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1) (toliau – taikymo reglamentas), kurie taikomi Agentūrai (žr. šioje byloje taikytinus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančio Europos geležinkelio agentūrą (OL L 164, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 214), 22 ir 40 straipsnius, aiškinamus atsižvelgiant į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 328, 2013, p. 42) 208 straipsnyje, 85 straipsnį).
77 Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, viena vertus, visiems pralaimėjusiems konkurso dalyviams pateikia jų pasiūlymo atmetimo motyvus ir, kita vertus, visiems konkurso dalyviams, kurie atitinka draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje ir atrankos kriterijus ir kurie pateikia prašymą raštu, pateikia laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus ir nurodo konkurso dalyvio, su kuriuo sudaroma sutartis, pavadinimą. Beje, pagal taikymo reglamento 161 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija šią informaciją turi pateikti per penkiolika dienų nuo prašymo raštu gavimo dienos. To reglamento 161 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, pakartota, kad konkurso dalyviai, kurių pasiūlymai buvo atmesti, pateikę prašymą raštu gali gauti papildomos informacijos apie atmetimo motyvus ir apie santykinius konkursą laimėjusios paraiškos pranašumus ir laimėtojo, su kuriuo sudaroma sutartis, pavadinimą.
78 Taigi finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalyje ir taikymo reglamento 161 straipsnio 2 dalyje pralaimėjusiems konkurso dalyviams numatytas motyvavimas dviem etapais. Iš pradžių perkančioji organizacija visiems pralaimėjusiems konkurso dalyviams praneša, kad jų pasiūlymai buvo atmesti ir kokie šio atmetimo motyvai. Šie motyvai gali būti išdėstyti trumpai, atsižvelgiant į šioje nuostatoje numatytą galimybę pralaimėjusiems konkurso dalyviams prašyti tikslesnio motyvavimo. Remiantis tomis pačiomis nuostatomis, jeigu pralaimėjęs konkurso dalyvis, kuris atitinka pašalinimo ir atrankos kriterijus, pateikia prašymą raštu, perkančioji organizacija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per penkiolika dienų nuo šio prašymo gavimo pateikia konkursą laimėjusios paraiškos santykinius pranašumus ir laimėtojo, su kuriuo sudaroma sutartis, pavadinimą.
79 Bendrasis Teismas nusprendė, jog šis motyvų atskleidimas dviem etapais neprieštarauja pareigos motyvuoti tikslui, kad, viena vertus, suinteresuotieji asmenys sužinotų priemonės priėmimo priežastis ir galėtų apginti savo teises ir, kita vertus, teismas galėtų vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 2003 m. vasario 25 d. Sprendimo Renco / Taryba, T‑4/01, EU:T:2003:37, 93 punktą; 2013 m. spalio 15 d. Sprendimo European Dynamics Belgium ir kt. / EMA, T‑638/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:530, 24 punktą ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Ricoh Belgium / Taryba, T‑691/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:641, 38 punktas).
80 Galiausiai reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje nustatyta pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo motyvavimo pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės (2014 m. gegužės 23 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg / ECB, T‑553/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:275, 154 punktas ir 2016 m. birželio 28 d. Sprendimo AF Steelcase / EUIPO, T‑652/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:370, 47 punktas).
81 Kadangi pareiga motyvuoti teisės aktą priklauso nuo faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas, reikia atsižvelgti į tokius šioje byloje taikytinų teisės aktų, reglamentuojančių neįprastai mažos kainos pasiūlymus, aspektus.
Dėl taisyklių, reglamentuojančių neįprastai mažos kainos pasiūlymus, apimties
82 Taikymo reglamento 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Jei pasiūlymuose konkrečiai sutarčiai siūlomos neįprastai mažos kainos, perkančioji institucija, prieš atmesdama tokius pasiūlymus vien tuo pagrindu, raštu paprašo informacijos apie pasiūlymo sudedamąsias dalis, kurias ji laiko svarbiomis, ir jas patikrina, atitinkamai išklausiusi šalis ir atsižvelgusi į pateiktus paaiškinimus. Ši informacija pirmiausia gali būti susijusi su darbo saugos ir darbo sąlygų nuostatų, galiojančių toje vietoje, kur bus teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai, laikymusi.
Perkančioji institucija gali visų pirma atsižvelgti į paaiškinimus apie:
a) gamybos proceso, paslaugų teikimo ar statybos metodo ekonomiškumą;
b) pasirinktus techninius sprendimus arba ypač palankias sąlygas, kuriomis dirba konkurso dalyvis;
c) pasiūlymo originalumą.
2. Kai perkančioji institucija nustato, kad pasiūlyme nustatyta kaina yra neįprastai maža dėl valstybės teikiamos pagalbos, ji pasiūlymą gali atmesti vien tuo pagrindu tik tuo atveju, jei konkurso dalyvis per perkančiosios institucijos nustatytą pagrįstos trukmės laiką negali įrodyti, kad toji pagalba yra skirta tam tikram tikslui ir laikantis Sąjungos taisyklėse dėl valstybės pagalbos nurodytų procedūrų ir sprendimų.“
83 Sąvoka „neįprastai mažos kainos pasiūlymas“ neapibrėžta nei finansinio reglamento, nei taikymo reglamento nuostatose. Tačiau buvo nuspręsta, kad neįprastai maža pasiūlymo kaina turi būti vertinama atsižvelgiant į pasiūlymo sudėtį ir aptariamą paslaugą (2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Agriconsulting Europe / Komisija, T‑570/13, EU:T:2016:40, 55 punktas).
84 Taikymo reglamento 158 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei pasiūlymo kaina neįprastai maža, vertinimo komisija paprašo reikiamos informacijos apie pasiūlymo sudėtį.
85 Dėl pastarosios nuostatos Bendrasis Teismas nusprendė, kad perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti pasiūlymo rimtumą išplaukia iš išankstinių abejonių dėl pasiūlymo patikimumo, nes šios nuostatos pagrindinis tikslas yra suteikti konkurso dalyviui galimybę nebūti pašalintam iš konkurso nepasinaudojus galimybe pagrįsti pasiūlymo turinį, kai jame pateikta kaina pasirodo neįprastai maža. Taigi tik tuo atveju, kai kyla tokių abejonių, vertinimo komisija privalo paprašyti pateikti reikiamus patikslinimus apie pasiūlymo sudėtį ir tik paskui, jei reikia, tą pasiūlymą atmesti. Atvirkščiai, jeigu pasiūlymas neatrodo neįprastai mažos kainos, kaip tai suprantama pagal taikymo reglamento 158 straipsnio 4 dalį, minėtas straipsnis netaikomas (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 6 d. Sprendimo TQ3 Travel Solutions Belgium / Komisija, T‑148/04, EU:T:2005:274, 49 ir 50 punktus; 2010 m. gegužės 11 d. Sprendimo PC-Ware Information Technologies / Komisija, T‑121/08, EU:T:2010:183, 72 punktą; 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Computer Resources International (Luxembourg) / Komisija, T‑422/11, EU:T:2014:927, 57 punktą ir 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑698/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:476, 59 punktą).
86 Tokių abejonių gali kilti, be kita ko, jei nėra aišku, ar, pirma, pasiūlyme laikomasi šalies, kurioje paslaugos turės būti teikiamos, teisės aktų dėl darbuotojų atlyginimų, socialinio draudimo įmokų, saugos ir sveikatos darbe normų laikymosi, dempingo ir, antra, į siūlomą kainą įtraukos visos sąnaudos, kurias lemia pasiūlymo techniniai aspektai (2015 m. spalio 8 d. Sprendimo Secolux / Komisija, T‑90/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:772, 62 punktas).
87 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vertinimą, ar yra neįprastai mažos kainos pasiūlymų, perkančioji organizacija atlieka dviem etapais.
88 Pirmajame etape perkančioji organizacija turi įvertinti, ar pateiktų pasiūlymų kaina „atrodo“ neįprastai maža (žr. taikymo reglamento 151 straipsnio 1 dalį). Veiksmažodžio „atrodyti“ vartojimas taikymo reglamente reiškia, kad perkančioji organizacija prima facie įvertina neįprastai mažą pasiūlyme pateiktą kainą. Todėl taikymo reglamente iš perkančiosios organizacijos nereikalaujama savo iniciatyva atlikti išsamios kiekvieno pasiūlymo sudėties analizės, kad būtų galima nustatyti, kad tai nėra neįprastai mažos kainos pasiūlymas. Taigi, visų pirma, perkančioji organizacija turi tik nustatyti, ar pateiktuose pasiūlymuose yra požymių, galinčių sukelti įtarimą, kad juose nurodyta kaina yra neįprastai maža. Taip yra būtent tuo atveju, kai pateiktame pasiūlyme siūloma kaina yra gerokai mažesnė už kituose pateiktuose pasiūlymuose nurodytą kainą arba už įprastinę rinkos kainą. Jeigu pateiktuose pasiūlymuose nėra tokio požymio ir neatrodo, kad juose nurodyta kaina gali būti neįprastai maža, perkančioji organizacija gali tęsti šio pasiūlymo vertinimą ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą.
89 Atvirkščiai, jeigu yra požymių, galinčių sukelti įtarimą, kad pasiūlyme nurodyta kaina gali būti neįprastai maža, perkančioji organizacija antrajame etape turi patikrinti pasiūlymo sudėtį ir įsitikinti, ar jame nurodyta kaina nėra neįprastai maža. Atlikdama tokį patikrinimą, perkančioji organizacija privalo nagrinėjamą pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui suteikti galimybę paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis mano, kad jo pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža. Tada perkančioji organizacija turi įvertinti pateiktus paaiškinimus ir nustatyti, ar aptariamame pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, ir, jeigu taip yra, ji privalo atmesti pasiūlymą.
90 Kadangi reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į taikytinas teisės normas (žr. šio sprendimo 75 punktą), toks tyrimas iš dviejų etapų turi įtakos perkančiosios organizacijos pareigos motyvuoti apimčiai.
Tyrimas, ar šioje byloje Agentūra laikėsi pareigos motyvuoti
91 Bendrasis Teismas jau yra turėjęs progą priimti sprendimą dėl perkančiajai organizacijai tenkančios pareigos motyvuoti, kai pasiūlymų vertinimo etape jai kilo abejonių dėl pateiktame pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos ir kai išklausiusi konkurso dalyvį ir atlikusi išsamesnę analizę nusprendė, kad šio pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža (2013 m. spalio 15 d. Sprendimo European Dynamics Belgium ir kt. / EMA, T‑638/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:530, 64 ir 65 punktai) arba kad ji yra tokia (2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimas Computer Resources International (Luxembourg) / Komisija, T‑422/11, EU:T:2014:927, 39 ir 40 punktai). Konkrečiai kalbant, buvo nuspręsta, jog tam, kad pateiktų pakankamus motyvus, kad laimėjusio pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, perkančioji organizacija turėjo pateikti argumentus, kuriuose, viena vertus, ji padarė išvadą, kad iš esmės dėl finansinių savybių toks pasiūlymas atitiko, be kita ko, valstybės, kurioje paslaugos turės būti teikiamos, teisės aktus dėl darbuotojų atlyginimo, socialinio draudimo įmokų ir saugos ir sveikatos darbe normų laikymosi, ir, antra vertus, ji patikrino, ar į siūlomą kainą įtrauktos visos sąnaudos, patiriamos dėl techninių laimėjusio pasiūlymo aspektų (2013 m. spalio 15 d. Sprendimo European Dynamics Belgium ir kt. / EMA, T‑638/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:530, 68 punktas).
92 Dėl perkančiajai organizacijai tenkančios pareigos motyvuoti tuo atveju, kai ji mano, kad laimėjusiame pasiūlyme pateikta kaina neatrodo neįprastai maža, pažymėtina, jog remiantis šio sprendimo 82 punkte nurodytomis neįprastai mažų kainų pasiūlymus reglamentuojančiomis taisyklėmis ir būtent aplinkybe, jog perkančioji organizacija visų pirma turi atlikti tik prima facie vertinimą, ar pasiūlyme pateikta kaina nėra neįprastai maža, darytina išvada, kad jos pareigos motyvuoti apimtis yra siaura. Iš tiesų, jeigu perkančioji organizacija būtų įpareigota išsamiai nurodyti, dėl kokių priežasčių jai neatrodo, jog pasiūlyme pateikta kaina yra neįprastai maža, būtų neatsižvelgta į taikymo reglamento 151 straipsnyje numatytą skirtumą tarp dviejų analizės etapų.
93 Konkrečiai kalbant, kai perkančioji organizacija paskelbia nugalėtoją, ji neprivalo, atsakydama į bet kokį pagal finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį jai pateiktą prašymą motyvuoti, tiesiogiai nurodyti priežasčių, dėl kurių laimėjęs pasiūlymas jai nepasirodė esąs neįprastai mažos kainos. Jeigu šį pasiūlymą perkančioji organizacija pripažįsta laimėjusiu, netiesiogiai, tačiau neišvengiamai galima daryti išvadą, kad ji nusprendė, jog nėra neįprastai mažos kainos pasiūlymo požymių. Atvirkščiai, tokie motyvai turi būti pateikti susipažinti tam konkurso dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas ir kuris pateikė tokį prašymą pateikti motyvus.
94 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad pagal finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį pateiktame 2015 m. gegužės 11 d. prašyme dėl dalies Nr. 1 laimėtojo paskelbimo ir 2015 m. liepos 2 d. prašyme dėl dalies Nr. 2 laimėtojo paskelbimo ieškovė tiesiogiai neprašė perkančiosios organizacijos nurodyti priežastis, dėl kurių geriausiai įvertintas pasiūlymas dėl dalies Nr. 1 ir laimėję pasiūlymai dėl dalies Nr. 2 neatrodo esą neįprastai mažos kainos.
95 Vis dėlto dėl pirmojo ginčijamo sprendimo pažymėtina, kad remiantis 2015 m. gegužės 20 d. motyvų papildymu darytina išvada, jog Agentūra ieškovėms nurodė, kokį balų skaičių, atlikusi pasiūlymų finansinį įvertinimą, skyrė pirmą vietą dėl dalies Nr. 1 užėmusiam pasiūlymui (38,78 balo) ir ieškovių pasiūlymui dėl tos pačios dalies (35,46 balo). Joms taip pat buvo nurodyta, kad pirmą vietą užėmusiame pasiūlyme dėl dalies Nr. 1 siūloma kaina buvo 867 000 eurų, o ieškovės savo pasiūlyme dėl tos pačios dalies nurodė 948 100 eurų kainą.
96 Dėl antrojo ginčijamo sprendimo reikia pažymėti, kad remiantis 2015 m. liepos 7 d. motyvų papildymu galima teigti, jog, kiek tai susiję su pasiūlymų finansiniu vertinimu, ieškovės žinojo, kiek balų buvo skirtą jų pasiūlymui dėl dalies Nr. 2 ir kiek laimėjusiems pasiūlymams, t. y. pirmąją vietą užėmusiam pasiūlymui skirta 39,04 balo, antrąją vietą – 40 balų, o trečią vietą užėmusiam pasiūlymui – 32,53 balo. Be to, specifikacijoje buvo nurodyta, kad už šią dalį balai, atlikus finansinį vertinimą, skaičiuojami taikant tokią formulę: „žemiausia kaina / konkurso dalyvio pasiūlyme pateikta kaina * 40“. Remdamosi šia informacija, ieškovės galėjo apskaičiuoti pirmąją vietą užėmusiame pasiūlyme pateiktą kainą ir kituose laimėjusiuose pasiūlymuose pasiūlytas kainas.
97 Todėl prieš pareikšdamos ieškinį ieškovės žinojo, kad Agentūra nusprendė, jog laimėję pasiūlymai neatrodė esą neįprastai mažos kainos, nes tie pasiūlymai pripažinti laimėjusiais. Be to, remiantis 2015 m. gegužės 20 d. ir liepos 7 d. motyvų papildymuose pateikta informacija, ieškovės žinojo apie aplinkybes, kuriomis buvo priimti ginčijami sprendimai, o tai joms leido užginčyti jų pagrįstumą šiuo klausimu.
98 Pastarąjį vertinimą patvirtina 2015 m. liepos 8 d. ieškovių rašto turinys. Tame rašte jos nurodė:
„Konkurso dalyviai, kurių pasiūlymai pripažinti geriausiais dėl dalių Nr. 1 ir Nr. 2, paprasčiausiai neteisėtai sumažino kainas, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Mes vis dar nežinome, kaip [Agentūra] galėjo priimti tokias mažas, dirbtinai sumažintas, kainas, ir apgailestaujame, kad [Agentūra] priėmė tokį sprendimą neatlikusi tyrimo ir nepateikusi paaiškinimo. Intrasoft International kainos dėl viešojo pirkimo ESP EISD 4 dalies Nr. 1 buvo 15,78 % didesnės už mūsų kainas. Atvirkščiai, Intrasoft International kainos dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5 dalies Nr. 2 dabar yra 32,81 % žemesnės už mūsiškes, o dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5 dalies Nr. 1 – 5,88 % <…> Be to, Ingegneria Informatica SPA kainos dėl viešojo pirkimo ESP EISD 4 dalies Nr. 1 buvo 23,73 % didesnės už mūsų kainas. Atvirkščiai, konsorciumo Nextera1 kainos dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5 dalies Nr. 1 dabar yra 8,56 % žemesnės už mūsų kainas, be to, konsorciumo Nextera2, kuriam vadovauja Ingegneria Informatica SPA, <…> kainos dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5 dalies Nr. 2 dabar yra 19,37 % mažesnės už mūsiškes.“
99 Tai taip pat patvirtinta ieškinio 20–22 punktuose. Šiuose punktuose ieškovės nurodė štai ką:
„Kiek tai susiję su viešuoju pirkimu ESP EISD 5, pažymėtina, kad kai ieškovės gavo ginčijamus sprendimus ir papildomus dokumentus, jos pateikė tokias pastabas:
a) dėl dalies Nr. 1 jos pažymėjo, kad konsorciumas [Nextera1], kuriam priklauso bendrovė Engineering Ingegneria informatica SPA, gavo 38,78 balo atlikus jos pasiūlymo finansinį vertinimą, o [ieškovių pasiūlymas buvo] įvertintas 35,46 balo <…> Todėl konsorciumo [Nextera1] pasiūlymas buvo 8,56 % ekonomiškesnis už ieškovių pasiūlymą (nors konsorciumo Encripta, kuriam bendrovė Engineering Ingegneria informatica SPA taip pat priklausė, pasiūlymas dėl viešojo pirkimo ESP EISD 4 dalies Nr. 1 buvo 23,73 % brangesnis). Darytina išvada, kad konsorciumo, kuriam priklauso ši bendrovė, pasiūlymo kaina viešojo pirkimo ESP EISD 5 procedūroje buvo neįprastai maža,
b) dėl dalies Nr. 2 jos pažymėjo, kad bendrovė Intrasoft International SA už jos pasiūlymo finansinį įvertinimą gavo 39,04 balo, o ieškovės gavo 26,23 balo <…> Todėl Intrasoft International SA finansinis pasiūlymas šį kartą buvo 32,81 % mažesnis už ieškovių (nors tos pačios bendrovės dėl viešojo pirkimo ESP EISD 4 dalies Nr. 2 pateiktas pasiūlymas buvo vos 3,45 % mažesnis). Šiuo atveju ir vėl Intrasoft International pasiūlymas dėl viešojo pirkimo ESP EISD 5 buvo neįprastai mažos kainos.
<…> Suvokdamos, kad jų finansinio pasiūlymo kaina jau buvo maža (tačiau įprasto dydžio), šį didelį finansinių pasiūlymų vertinimo skirtumą, kuris pirmą kartą pasireiškė viešojo pirkimo ESP EISD 5 procedūroje, ieškovės aiškina tik tuo, kad laimėję konsorciumai pateikė neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad vykstant viešajam pirkimui ESO EISD 4, kurio dalykas buvo tos pačios paslaugos ir kurio atskirų dalių aprašymai panašūs, ieškovių (kurios užėmė pirmą vietą dėl visų trijų dalių) finansinis pasiūlymas buvo arba pigesnis už visus kitus (dalis Nr. 1), arba šiek tiek brangesnis (dalys Nr. 2 ir Nr. 3). Todėl šių pasiūlymų dydis gali būti tvirtas ir aiškus rinkoje stebimų kainų ir įprasto dydžio kainų, kurios turėtų būti siūlomos viešojo pirkimo ESSP EISD 5 procedūroje, kriterijus. Atvirkščiai, vykstant ginčijamam viešajam pirkimui, keturi konsorciumai (Nextera1, On Track, Intrasoft / Charles Oakes, Atos Integration) dėl dalies Nr. 1 pasiūlė mažesnes kainas (Atos Integration pasiūlė net 11,35 % mažesnes kainas) <…>, o dėl dalies Nr. 2 [laimėjusių pasiūlymų] kainos buvo neįprastai dar mažesnės už ieškovių (Atos Belgium SA – 34,42 %, Intrasoft International SA – 32,81 % ir Nextera2 – 19,36 %) <…>
Šie elementai įrodo, kad laimėjusių konsorciumų finansiniai pasiūlymai abiejose ginčijamo viešojo pirkimo dalyse turėjo neįprastai žemos kainos pasiūlymo savybių, palyginti su rinkoje esančiomis kainomis <…>“
100 Šie elementai įrodo, kad ieškovės galėjo, remdamosi ieškinio pareiškimo momentu turima informacija, užginčyti Agentūros vertinimo, kad dėl laimėjusių pasiūlymų nėra jokių požymių, kad jų kaina neįprastai maža, ir kad dėl to jie neatrodo neįprastai mažos kainos pasiūlymai, pagrįstumą.
101 Be to, reikia pažymėti, kad išimtinės aplinkybės, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 74 punkte minėtą jurisprudenciją, šiuo atveju leidžia Bendrajam Teismui atsižvelgti į specifinius motyvus, kuriuos Agentūra pateikė vykstant procesui.
102 Svarbu pažymėti, kad tik 2015 m. liepos 8 d. ieškovės Agentūrai pateikė specialų prašymą pateikti motyvus dėl abiejų dalių, kiek tai susiję su laimėjusių pasiūlymų neįprastai maža kaina (žr. šio sprendimo 15 punktą). Tačiau nelaukusios Agentūros atsakymo ir nesuteikusios jai pakankamo termino tam tikslui, nors nustatyti terminai pareikšti ieškinį leido tai padaryti, 2015 m. liepos 17 d. ieškovės pareiškė šį ieškinį ir rėmėsi išimtinai ginčijamų sprendimų nemotyvavimu būtent todėl, kad nebuvo pateiktas atsakymas į 2015 m. liepos 8 d. prašymą (žr. šio sprendimo 16 punktą). Agentūra savo ruožtu 2015 m. liepos 24 d., t. y. praėjus laikotarpiui, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turi būti pripažintas protingu, pateikė raštą, kuriame išdėstyti paaiškinimai dėl priežasčių, kodėl laimėję pasiūlymai jai nepasirodė esą neįprastai mažos kainos. Todėl reikia pripažinti, kad visos šios aplinkybės būdingos išimtinei situacijai, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 74 punkte nurodytą jurisprudenciją, todėl Bendrasis Teismas gali pagrįstai atsižvelgti į 2015 m. liepos 24 d. raštą ir įvertinti, ar Agentūra laikėsi pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su priežastimis, dėl kurių ji nenusprendė, jog laimėjusių pasiūlymų kainos yra neįprastai mažos.
103 2015 m. liepos 24 d. rašte Agentūra nurodė:
„Dėl teiginio, kad „konkurso dalyviai, kurių pasiūlymai pripažinti geriausiais dėl dalių Nr. 1 ir Nr. 2, paprasčiausiai neteisėtai sumažino kainas, kad įgytų konkurencinį pranašumą“, informuojame, kad:
– kiek tai susiję su dalimi Nr. 1, laimėjusių konkurso dalyvių kainos yra to paties kainų lygio. Kai žemiausia dienos kaina lyginama su aukščiausia laimėjusių konkurso dalyvių pasiūlymuose pateikta kaina, European Dynamics atlygio profilis yra žemiausiais, o Nextera1 žemų sąnaudų profilis yra aukščiausias.
– dėl dalies Nr. 2 šeši iš dvylikos konkurso dalyvių, kuriems leista dalyvauti sutarties skyrimo etape, pateikė finansinį pasiūlymą, kurio kaina mažesnė už European Dynamics. Su trimis įmonėmis iš šešių, kurių finansiniai pasiūlymai buvo žemiausios kainos, buvo sudarytos sutartys, o dviejų pirmąsias vietas užėmusių konkurso dalyvių pasiūlymai buvo labai panašūs.
Šie duomenys yra įtikinami įrodymai, kad finansinių pasiūlymų kainos nebuvo neįprastai žemos.“
104 Tokie požymiai, t. y. atskirų konkurso dalyvių pateiktų kainų dėl kiekvienos dalies santykinis panašumas, leidžia suprasti priežastis, dėl kurių perkančioji organizacija šiuo atveju nemanė, kad laimėjusių pasiūlymų kaina yra neįprastai maža. Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovės dublike galėjo ginčyti šių motyvų pakankamumą ir kad jos pasinaudojo šia galimybe.
105 Taigi visų požymių, su kuriais buvo supažindintos ieškovės, visuma atitinka šioje srityje Agentūrai nustatytus reikalavimus, nurodytus šio sprendimo 100 ir 101 punktuose. Todėl ieškovės nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju buvo pažeista pareiga motyvuoti.
106 Tai, kad ieškovės ieškinyje nepateikė pagrindo, kuriuo būtų ginčijamas Agentūros vertinimo pagrįstumas, nereiškia, kad jos negalėjo suprasti tokį vertinimą pagrindžiančių motyvų. Be to, reikia priminti, kad, kalbant apie nemotyvavimu grindžiamą pagrindą, galimo šio motyvavimo pagrįstumo užginčijimo Bendrasis Teismas negali vertinti, nes, remiantis šio sprendimo 80 punkte nurodyta jurisprudencija, klausimas dėl SESV 296 straipsnyje nustatytos pareigos motyvuoti laikymosi turi būti atskirtas nuo motyvavimo pagrįstumo.
107 Remiantis visais išdėstytais motyvais darytina išvada, kad vienintelis pagrindas dėl Agentūros pareigos motyvuoti pažeidimo turi būti atmestas, todėl turi būti atmestas visas ieškinys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
108 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
109 Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagal Agentūros pateiktus reikalavimus.
110 Šio vertinimo nepaneigia ieškovių prašymas priteisti iš Agentūros visas bylinėjimosi išlaidas net ir tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas. Kad pagrįstų šį prašymą, ieškovės remiasi tariamu ginčijamų sprendimų nemotyvavimu ir Agentūros elgesiu, tačiau nepateikia jokių patikslinimų. Dėl šių motyvų negalima iš Agentūros priteisti padengti visas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš European Dynamics Luxembourg SA, Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE ir European Dynamics Belgium bylinėjimosi išlaidas.
Frimodt Nielsen | Kreuschitz | Półtorak |
Paskelbta 2017 m. liepos 4 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.