Byla T‑425/11

Graikijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Graikijos lošimo namai – Sistema, pagal kurią numatoma 80 % rinkliava nuo skirtingų kainų įėjimo bilietų – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Valstybės pagalbos sąvoka – Pranašumas“

Santrauka – 2014 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybių narių ieškinys – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Priimtinumas, nepriklausantis nuo suinteresuotumo pareikšti ieškinį įrodymo

(SESV 263 straipsnis)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Teisinis pobūdis – Aiškinimas remiantis objektyviais kriterijais – Teisminė kontrolė – Apimtis

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Schema, pagal kurią numatoma vienoda rinkliava nuo skirtingo dydžio įėjimo mokesčių – Viešosios valdžios nustatytas įėjimo mokesčių dydis – Įmonių, taikančių mažesnį įėjimo mokestį, pranašumas – Nebuvimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 33, 34 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 37–43 punktus)

3.      Dėl nacionalinių nuostatų, kuriose nustatyta vienoda rinkliava nuo įėjimo į lošimo namus kainos ir dvi skirtingos reguliuojamos įėjimo kainos lošimo namams, pažymėtina, kad kadangi visų lošimo namų valstybei mokėtina dalis apskaičiuojama proporcingai jų realiai gautoms pajamoms už parduotus įėjimo bilietus, aplinkybės, kad lošimo namai, taikantys mažesnį įėjimo mokestį, perveda valstybei mažesnes sumas nei tos, kurias valstybei perveda lošimo namai, turintys taikyti didesnį, bet tiesiogiai proporcingą įėjimo mokestį, nepakanka, kad būtų pripažintas pirmos kategorijos lošimo namų pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(žr. 55, 57, 68 punktus)