BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. spalio 16 d.(*)
„Valstybės pagalba – Elektros energija – Lengvatinis tarifas – Sprendimas pripažinti valstybės pagalbą nesuderinama su vidaus rinka – Valstybės pagalbos samprata – Nauja pagalba – Vienodas požiūris – Protingas terminas“
Byloje T‑291/11
Portovesme Srl, įsteigta Romoje (Italija), atstovaujama advokatų F. Ciulli, G. Dore, M. Liberati ir A. Vinci,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą V. Di Bucci ir É. Gippini Fournier,
atsakovę,
dėl pagrindinio prašymo visiškai arba iš dalies, „kiek tai yra pagrįsta“, panaikinti 2011 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimą 2011/746/ES dėl valstybės pagalbos, kurią Italija suteikė Portovesme Srl, ILA SpA, Eurallumina SpA ir Syndial SpA (valstybės pagalbos priemonės C 38/B/04 (ex NN 58/04) ir C 13/06 (ex N 587/05)) (OL L 309, p. 1) ir papildomo prašymo panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai M. Kancheva ir C. Wetter (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. gruodžio 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Portovesme Srl yra spalvotųjų metalų gamintoja; jos įmonės Portoskūze (Italija) ir San Gavino (Italija), be kita ko, gamina cinką, sidabrą ir šviną.
2 2004 m. vasario 6 d. Ministrų Tarybos pirmininko dekreto (GURI, Nr. 93, 2004 m. balandžio 21 d., p. 5, toliau – 2004 m. dekretas) 1 straipsnyje nustatyta, kad „1995 m. gruodžio 19 d. Pramonės, prekybos ir amatų ministerijos dekreto 2 straipsnyje nurodyta [tarifų] sistema taikoma ir elektros energijos, naudojamos aliuminio, švino, sidabro ir cinko gamybai ir perdirbimui, tiekimui gamykloms, kurios veikia šio dekreto įsigaliojimo metu ir yra salose, nepakankamai prijungtose arba neprijungtose prie nacionalinių elektros ir dujų tinklų“.
3 Taigi pagal 2004 m. dekretą leista naujiems gavėjams, tarp kurių – ieškovė, taikyti lengvatinį tarifą, kuris pagal 1995 m. gruodžio 19 d. Ministro dekretą (GURI, Nr. 39, 1996 m. vasario 16 d., p. 8; toliau – 1995 m. dekretas) jau skirtas bendrovei Alcoa Trasformazioni Srl, aliuminio gamintojai, taip pat įsteigtai Sardinijoje (Italija), ir turėjo būti jai taikomas iki 2005 m. gruodžio 31 d. Šis išplėtimas turėjo būti laikinas ir jo galiojimas turėjo baigtis užbaigus arba modernizavus minėtas jungtis, bet ne vėliau kaip 2007 m. birželio 30 d.
4 Svarbu patikslinti, kad 1995 m. dekretas priimtas privatizuojant bendrovę Alumix SpA. Dėl šio privatizavimo Komisija paskelbė komunikatą valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims pagal [EB] [88] straipsnio 2 dalį dėl valstybės pagalbos, kurią Italijos vyriausybė teikia Alumix; apie šį komunikatą pranešta Italijos Respublikai ir jis paskelbtas 1996 m. spalio 1 d. (OL C 288, p. 4; toliau – Sprendimas Alumix).
5 2004 m. dekreto 1 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad Autorità per l’energia elettrica e il gas (Elektros energijos ir dujų gamybos tarnyba, toliau –AEEG) išplečia 1995 m. dekreto „2 straipsnyje nurodytą tarifų sistemą“. Šį dekretą sudaro penki straipsniai, iš kurių du pirmieji reikšmingi šiai bylai. Dekreto 1 straipsnyje nustatyta, kad „elektros energijos, naudojamos pirminio aliuminio gamybai, tiekimo tarifų lentelė, pateikta 1993 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Nr. 15 priede esančiame tabelyje A-9, panaikinama nuo 1996 m. sausio 1 d.“ ir kad „vietoj jos taikomi valandiniai tarifai, numatyti šios priemonės tabelyje A-6“. 1995 m. dekreto 2 straipsnyje nustatyta: „antkainių sistema, numatyta 1992 m. liepos 24 d. priemonėje CIP Nr. 13 ir jos vėlesniuose pakeitimuose, skirta taikyti bet kokiam pirminio aliuminio gamybai naudojamam tiekimui gamykloms, kurios veikia šio dekreto įsigaliojimo metu, panaikinama 2005 m. gruodžio 31 d.“
6 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Italijoje Comitato interministeriale dei prezzi (tarpžinybinis kainų komitetas, toliau – CIP) nustato kainų lygį ir elektros energijos tiekimo sąlygas. Elektros energijos tarifą sudaro fiksuotoji dalis, „atitinkanti pažadėtą ar tiektą elektros energijos kiekį“, ir kintamoji dalis, „atitinkanti suvartotos energijos kiekį“ (Sprendimo Alumix 2.5.1 punktas). Šią kintamąją dalį sudaro du elementai: „energijos kaina“ ir „šiluminis antkainis“. Kaip ir fiksuotoji dalis, „energijos kaina“ skirta „<…> elektros energijos gamybos administracinėms išlaidoms ir finansinėms sąnaudoms padengti“ (tas pats sprendimo Alumix punktas), o „šiluminis antkainis“ „yra susijęs su elektros energijos gamybai naudojamo kuro sąnaudomis ir išlaidomis nacionalinės arba užsienio kilmės elektros energijai pirkti“ (tas pats Sprendimo Alumix punktas).
7 Sprendimo Alumix priėmimo metu fiksuotoji dalis ir „energijos kaina“ jau buvo nustatytos CIP sprendime Nr. 45/1990, o „šiluminis antkainis“ – Sprendime Nr. 26/1989. CIP sprendime Nr. 13/1992 „šiluminis antkainis“ pirminio lydymo aliuminio gamybai liejykloje, esančioje Portovezmės komunoje, Sardinijoje (Italija), sumažintas dviem trečdaliais – nuo 26,6 Italijos lirų už kilovatvalandę (ITL / KWh) iki 8,8 ITL / KWh. Šis tarifas (toliau – tarifas iki Alumix) patvirtintas anksčiau nei, privatizuojant Alumix, Italijos valdžios institucijos priėmė sprendimus dėl elektros energijos tarifų, taikomų aliuminio liejykloms, esančioms Portovezmės ir Fuzinos, Venete (Italija), komunose.
8 Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė, kad „kiek tai susiję su buvusiu elektros energijos tarifu, taikomu Portovezmės liejyklai, remiantis CIP sprendimu Nr. 13/[1992], kuriame numatytas šiluminio antkainio sumažinimas, reikia daryti išvadą, kad šis sumažinimas yra valstybės pagalba“, šiuo sprendimu, kurį „vienašališkai priėmė Italijos vyriausybė, sumažintos šios liejyklos sąnaudos, tačiau tokia priemonė nesuteikta likusiai Italijos pramonės daliai“ (Sprendimo Alumix 4.2 punktas).
9 Vėliau tarifas iki Alumix išnagrinėtas atsižvelgiant „į ilgalaikės regiono plėtros tikslą, kaip jis suprantamas pagal EB 92 straipsnio 3 dalies [a punktą]“ (Sprendimo Alumix 4.2 punktas) ir į aplinkybę, kad šie lengvatiniai tarifai panaikinti nuo 1996 m. sausio 1 dienos. Komisija nusprendė, kad „kapitalo injekcijos, įšaldytų skolų apmokėjimas ir [„tarifas iki Alumix“ priskirtini prie] EB 92 straipsnio 3 dalies [a ir c] punktuose numatytų išimčių“ (Sprendimo Alumix 5 punktas).
10 Dėl Alumix (kuri galiausiai didžiąją dalį Alumix grupės aktyvų perleido Alcoa Italia SpA, pasibaigus šiam procesui tapusiai Alcoa Trasformazioni) privatizacijos Italijos teisės aktų leidėjas turėjo priimti kelias priemones; kai kurios iš jų susijusios su šiai bendrovei taikomų elektros energijos tarifų sumažinimu. Priimti trys skirtingi tarifai: vienas skirtas gamyklai Portovezmėje, kiti du – gamyklai Fuzinoje. Šioms dviem gamykloms taikomą tarifą sudarė minimalios elektros energijos gamybos atitinkamame regione sąnaudos, t. y. 36 ITL / KWh gamyklai Portovezmėje ir 39 ITL / KWh gamyklai Fuzinoje, ir prie šios bazinės sumos pridėta fiksuotų sąnaudų dalis.
11 Sprendimo Alumix 2.5.2 punkto ketvirtoje pastraipoje pateiktame tabelyje įrašytas tarifas Portovezmėje esančiai liejyklai taikytas 1996–2005 m. Dėl liejyklos Fuzinoje aprūpinimo buvo sudarytos dvi atskiros sutartys: vieną sudarė Ente nazionale per l’energia elettrica (Italijos elektros energijos tiekėjas, ENEL) ir SAVA, Alumix perpirkta bendrovė, o antroje sutartyje nustatytas tarifas, apskaičiuotas remiantis vidutinėmis minimaliomis elektros energijos gamybos sąnaudomis, t. y. 39 ITL / KWh. Tai yra pirmasis ir trečiasis tarifai, kurie Sprendimo Alumix priėmimo dieną buvo naujausi lengvatiniai elektros energijos tarifai (toliau – Alumix tarifas).
12 Pirmuoju atveju – dėl Portovezmės gamyklos Komisija nusprendė:
„Esamomis aplinkybėmis ENEL elgiasi įprastai kaip komercinė įmonė ir <...> jos taikomas tarifas nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal [EB] 92 straipsnio 1 dalį“ (Sprendimo Alumix 4.2 punktas)
13 Antruoju atveju – dėl Fuzinos gamyklos ji padarė panašią išvadą, susijusią su trečiuoju tarifu, apskaičiuotu remiantis vidutinėmis minimaliomis elektros energijos gamybos sąnaudomis.
14 Galiausiai irgi dėl šios gamyklos, bet atsižvelgdama į ENEL ir SAVA sutartį (antrasis tarifas) ji nurodė, kad tai yra įprastas komercinis sandoris, ir penkių hidroelektrinių bei atitinkamo tinklo mokėjimas, užuot pervestas iš karto, paskirstytas keleriems metams ir atliktas elektros energijos tiekimo forma.
15 Todėl Komisija nusprendė, kad šie trys tarifai, tarp jų – Alumix tarifas, neapėmė „jokio valstybės pagalbos, kaip ji suprantama pagal [EB] 92 straipsnio 1 dalį, elemento“ (Sprendimo Alumix 4.2 punkto paskutinė pastraipa).
16 Tam, kad būtų nustatytas lengvatinis tarifas pagal 2004 m. dekretą, išdėstytą jo 2 straipsnyje ir paskesniuose, AEEG turėjo šiuo klausimu priimti sprendimą.
17 2004 m. liepos 5 d. ji priėmė Sprendimą Nr. 110/04, kuriame nurodė, kad lengvatiniai tarifai bus taikomi, tik jei pranešimo procedūros pagal valstybės pagalbos taisykles rezultatai bus teigiami.
18 Tačiau paaiškėjo, kad Italijos valdžios institucijos neatliko minėto pranešimo ir kad tik gavusi informacijos iš spaudos straipsnių Komisija 2004 m. sausio 22 d. ir kovo 19 d. raštais paprašė Italijos Respublikos pateikti išsamesnės informacijos apie nagrinėjamas priemones. 2004 m. vasario 9 d., birželio 9 d. ir rugsėjo 20 d. raštais ši valstybė narė pateikė Komisijai išsamesnės informacijos būtent apie 2004 m. dekretą, informavo AEEG apie šios informacijos pateikimo detales ir nurodė jai įgyvendinti minėtą dekretą; AEEG tai padarė 2004 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimu Nr. 148/04.
19 Komisija pradėjo EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl valstybės pagalbos C 38/2004 (ex NN 58/04) – Pagalba bendrovei „Portovesme SRL“ (OL C 30, 2005, p. 7) ir priėmė Sprendimą 2005/C 30/06; apie jį Italijos Respublikai pranešta 2004 m. lapkričio 16 d. raštu.
20 2004 m. gruodžio 17 d. AEEG pranešė Italijos Gamybos veiklos ministrui, kad atsižvelgdama į minėtą sprendimą ji prieš terminą nutraukia sistemos pagal 2004 m. dekretą taikymą.
21 Iš informacijos, kurią Italijos Respublika pateikė per administracinę procedūrą, matyti, kad, taikant minėtą sistemą, už elektros energiją, suvartotą nuo 2004 m. balandžio mėn. iki tų pačių metų spalio mėn., ieškovei valstybės įstaiga Cassa Conguaglio per il settore elettrico (Išlyginamasis fondas elektros sektoriuje, toliau – Išlyginamasis fondas) pervedė iš viso 12 845 892,82 EUR sumą, atitinkančią kompensuojamąsias išmokas, apskaičiuotas skirtumą tarp ieškovės elektros energijos tiekėjo taikomos kainos ir valstybės nustatyto lengvatinio tarifo padauginus iš suvartotos elektros energijos kiekio.
22 Vis dėlto 2005 m. kovo 14 d. Italijos valdžios institucijos priėmė dekretą įstatymą Nr. 35 (GURI, Nr. 111, 2005 m. gegužės 14 d., p. 4); jis, padarius dalinius pakeitimus, priėmus 2005 m. gegužės 14 d. Įstatymą Nr. 80 buvo pertvarkytas į įstatymą (GURI, Nr. 91, 2005 m. gegužės 14 d., priedas, toliau – 2005 m. įstatymas).
23 Pagal 2005 m. įstatymo 11 straipsnio 12 dalį ieškovei skirto lengvatinio tarifo taikymo terminas pratęstas iki 2010 m. gruodžio 31 d. Nors apie 2004 m. dekretą ir 2005 m. įstatymo 11 straipsnio 11 dalį, susijusią su Alcoa Trasformazioni taikomu lengvatiniu tarifu, Komisijai nebuvo pranešta, vis dėlto apie to paties įstatymo 11 straipsnio 12 dalį Komisijai pranešta pagal EB 88 straipsnio 3 dalį 2005 m. lapkričio 23 d. raštu ir dar netrukus po to – lapkričio 28 d. gautu papildomu raštu.
24 2005 m. gruodžio 22 d. raštu Komisija paprašė Italijos Respublikos pateikti papildomų paaiškinimų; ši juos pateikė 2006 m. kovo 3 d. rašte.
25 Komisija pradėjo EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl valstybės pagalbos C 13/06 (ex N 587/05) – Preferenciniai elektros energijos tarifai daug energijos naudojantiems pramonės sektoriams Sardinijoje (OL C 145, p. 8) ir priėmė Sprendimą 2006/C 145/03; apie jį Italijos Respublikai pranešta 2006 m. balandžio 26 d. raštu.
26 2006 m. rugpjūčio 22 d. Komisija paprašė papildomų paaiškinimų; Italijos Respublika juos pateikė 2006 m. rugsėjo 28 d. raštu.
27 Kadangi nustatyta, jog sistemą pagal 2005 m. įstatymo 11 straipsnio 12 dalį bus galima taikyti tik gavus Komisijos leidimą, atsižvelgiant į pranešimą apie ją, ta sistema nebuvo įgyvendinta.
28 2008 m. spalio 29 d. Komisija nusprendė atskirai išnagrinėti lengvatinį tarifą pagal 2004 m. dekretą, kuris susijęs su Alcoa Trasformazioni ir naujais minėto tarifo gavėjais, tarp kurių – ieškovė.
29 Iš Komisijos susirašinėjimo su Italijos Respublika paaiškėjo, kad lengvatinio tarifo, kuriuo naudojosi Alcoa Trasformazioni, taikymas priėmus 2004 m. dekretą realiai nebuvo pratęstas: šis tarifas toliau reglamentuotas 1995 m. dekretu, kol įsigaliojo 2005 m. įstatymo 11 straipsnio 11 dalis.
30 2011 m. vasario 23 d. Sprendime 2011/746/ES dėl valstybės pagalbos, kurią Italija suteikė Portovesme Srl, ILA SpA, Eurallumina SpA ir Syndial SpA (valstybės pagalbos priemonės C 38/B/04 (ex NN 58/04) ir C 13/06 (ex N 587/05)) (OL L 309, p. 1; toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija, pirma, nusprendė, kad pagalba, anot jos, pagrįsta 2005 m. įstatymo 11 straipsnio 12 dalimi, nesuderinama su vidaus rinka, todėl uždraudė Italijos Respublikai ją įgyvendinti, ir, antra, pagalbą, anot jos, pagrįstą 2004 m. dekretu, pripažino taip pat nesuderinama su bendrąja rinka, todėl nurodė Italijos Respublikai ją susigrąžinti iš jos gavėjų.
31 Apie ginčijamą sprendimą ieškovei pranešta 2011 m. kovo 31 d.
Šalių reikalavimai
(Praleista)
39 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– pirmiausia visiškai arba iš dalies, „kiek tai yra pagrįsta“, panaikinti ginčijamą sprendimą,
– nepatenkinus pirmojo prašymo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
40 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
41 Kalbant apie pagrindinius ieškovės reikalavimus, pažymėtina, kad ji Bendrojo Teismo visų pirma prašo visiškai panaikinti ginčijamą sprendimą, o nepatenkinus šio prašymo, panaikinti jį iš dalies, „kiek tai yra pagrįsta“. Kiek tai susiję su papildomai pateiktais reikalavimais, ji prašo Bendrojo Teismo panaikinti šį sprendimą, „kiek juo reikalaujama susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą“.
42 Tačiau per posėdį paprašyta patikslinti savo reikalavimų apimtį ieškovė nurodė, kad jos reikalavimus reikia suprasti kaip vieną prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek šis sprendimas su ja susijęs; tai įtraukta į posėdžio protokolą.
43 Atsižvelgiant į šiuos patikslinimus, reikia pripažinti priimtiną tą ieškinio dalį, kur ieškovė pirmiausia prašo panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek šis sprendimas su ja susijęs, ir, jei pirmasis prašymas netenkinamas, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama grąžinti jai suteiktą pagalbą.
44 Tačiau dėl prašymo ginčijamą sprendimą panaikinti iš dalies, „kiek tai yra pagrįsta“, svarbu priminti, kad, Europos Sąjungos teisme pareiškus ieškinį dėl SESV 263 straipsnyje numatyto akto panaikinimo, jo kompetencija apsiriboja vien ginčijamo akto teisėtumo patikrinimu (1999 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo DSM / Komisija, C‑5/93 P, Rink. p. I‑4695, 36 punktas ir 2009 m. birželio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo NDSHT / Komisija, T‑152/06, Rink. p. II‑1517, 73 punktas).
45 Nustatęs, kad teisės aktas dėl kurios nors iš SESV 263 straipsnio antroje pastraipoje išvardytų priežasčių yra neteisėtas, jis turi šį aktą, nelygu atvejis, visiškai ar iš dalies panaikinti, atsižvelgdamas būtent į minėto neteisėtumo pobūdį ir apimtį, tačiau negali spręsti dėl šio panaikinimo arba keisti jo apimties remdamasis teisingumo ar tinkamumo sumetimais (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Micha / Komisija, T‑50/04, Rink. VT p. I‑A‑339 ir II‑1499, 46 punktą), į kuriuos, panašu, ieškovė nori atkreipti dėmesį, vartodama žodžių junginį „kiek tai yra pagrįsta“.
46 Taigi ieškinys yra priimtinas, išskyrus ieškovės pagrindinio reikalavimo antrą dalį, kurioje prašoma ginčijamą sprendimą panaikinti iš dalies, „kiek tai yra pagrįsta“.
Dėl esmės
47 Ieškiniui pagrįsti ieškovė pateikia vienuolika pagrindų.
48 Pirma, pažeisti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai bei 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 4, 7, 10 ir 14 straipsniai; antra, klaidingai ir nevisiškai nustatytas šioje byloje taikomas teisinis pagrindas, todėl pažeista Komisijos rūpestingumo ir nešališkumo pareiga; trečia, pažeistas vienodo požiūrio principas Alcoa Trasformazioni ir ieškovės atžvilgiu; ketvirta, nebuvo valstybės pagalbos, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį; penkta, Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, remdamasi klaidingomis prielaidomis; šešta, nagrinėjama pagalba yra esama pagalba; septinta, nagrinėjama pagalba yra suderinama „su bendrąja rinka“; aštunta, pažeisti EB 2, 3, 5 ir 12 straipsniai bei vienodo požiūrio ir proporcingumo principai; devinta, pažeistas SESV 174 straipsnis ir Deklaracija Nr. 30 dėl salų regionų, pridėta prie Amsterdamo sutarties, kuria iš dalies keičiama Europos Sąjungos sutartis, Europos bendrijų steigimo sutartys ir tam tikri su jomis susiję aktai, baigiamojo akto (OL C 340, 1997, p. 136) (toliau – Deklaracija Nr. 30 dėl salų regionų); dešimta, pažeisti SESV 107 straipsnio 3 dalies a–c punktai, Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės (OL C 74, 1998, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 226) ir neatsižvelgta į 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (OL C 54, 2006, p. 13); ir, vienuolikta, kaip nurodyta ir pirmajame pagrinde, pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.
(Praleista)
Dėl aštuntojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad pažeisti EB 2, 3, 5 ir 12 straipsniai ir vienodo požiūrio bei proporcingumo principai
(Praleista)
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo antros dalies, susijusios su ieškovės antruoju kaltinimu, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos priemonės selektyvųjį pobūdį neįvykdyta pareiga motyvuoti
(Praleista)
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad pažeisti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai ir Reglamento 659/1999 4, 7, 10 ir 14 straipsniai, bei vienuoliktojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas
(Praleista)
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad klaidingai ir nevisiškai nustatytas šioje byloje taikomas teisinis pagrindas, todėl Komisija pažeidė rūpestingumo ir nešališkumo pareigą
80 Ieškovė teigia, kad lengvatinis tarifas, kaip jis apibrėžtas 2004 m. dekrete ir jo įgyvendinimo sprendimuose, galiausiai yra identiškas tarifui iki Alumix, kurį Sprendime Alumix Komisija pripažino suderinamu su bendrąja rinka. Ji mano, kad turi teisę remtis šiuo precedentu, siekdama, kad pagalba būtų pripažinta suderinama su vidaus rinka. Jei ši pagalba būtų tokia pripažinta, ieškovei nereikėtų grąžinti pagal minėtą priemonę gautų sumų. Vis dėlto tam reikia, kad nagrinėjama sprendimų praktika būtų teisėta ir neatšaukiama (nes Komisija nėra saistoma savo ankstesnės sprendimų praktikos, tačiau ji turi laikytis vienodo požiūrio tos pačios pagalbos atžvilgiu principo).
81 Ieškovė grindžia savo analizę tokiais samprotavimais: 2004 m. dekreto 1 straipsnio pirmoje pastraipoje daroma nuoroda į 1995 m. dekreto 2 straipsnį, kuriame yra nuoroda į CIP sprendimą Nr. 13/92. Šiame sprendime, kiek tai susiję su „šiluminiu antkainiu“, apibrėžtas tarifas iki Alumix. Būtent šis tarifas, 1996 m. pripažintas suderinamas su bendrąja rinka, jai buvo taikomas 2004 m.; ji daro išvadą, kad tai natūraliai reiškia, jog ginčijamas sprendimas šiuo aspektu yra neteisėtas.
82 Antrasis ieškovės pateiktas pagrindas yra nepriimtinas.
83 Pirmiausia reikia pažymėti, kad privatizuojant Alumix Italijos Respublika buvo įsipareigojusi bendrovei Alcoa Italia laikytis Alumix tarifo [pagal sutartį ši bendrovė galėjo sustabdyti minėtų gamyklų eksploatavimą, jei „tris ar daugiau mėnesių per šešių mėnesių laikotarpį elektros energijos tarifai bent 5 % viršytų numatytus tarifus“ (Sprendimo Alumix 2.7 punktas)], todėl, kai buvo priimtas 1995 m. dekretas, į jį perkeltos Alumix tarifo charakteristikos, kaip tai per posėdį patvirtino Komisija. Tad 1996 m. priimtas Sprendimas Alumix jį netiesiogiai įteisino.
84 Kaip jau priminta šio sprendimo 6–15 punktuose, Sprendime Alumix Komisijos patvirtintas lengvatinis tarifas yra daugialypis, t. y. pirmiausia, tarifą ENEL suteikė Alumix, be kita ko, pagal CIP sprendimą Nr. 13/1992 (tarifas iki Alumix), o tada tarifai suteikti Alumix atsižvelgiant į jos privatizavimą ir įtvirtinti 1995 m. dekrete pagrindinės grupės Alumix įsigijusios bendrovės Alcoa Italia, tapusios Alcoa Trasformazioni, naudai (Alumix tarifas).
85 Toliau reikia pažymėti, kad nors, formaliai žiūrint, 2004 m. dekrete tikrai yra nuoroda į 1995 m. dekreto 2 straipsnį, vis dėlto, kaip teisingai teigia Komisija, jo negalima aiškinti atskirai nuo 1 straipsnio. Pagal šį straipsnį, kaip priminta šio sprendimo 5 punkte, speciali kainos nustatymo sistema, skirta pirminio aliuminio gamybai, pateikta 1993 m. gruodžio 14 d. CIP sprendimo Nr. 15 priede esančiame tabelyje A‑9, panaikinama nuo 1996 m. sausio 1 d., o vietoj jos taikoma valandinių tarifų sistema, numatyta prie minėto sprendimo pridėtame tabelyje A‑6, tačiau tai niekaip nepakeičia „šiluminio antkainio“, apibrėžto pagal CIP sprendimą Nr. 13/92.
86 Vadinasi, tiek tarifui iki Alumix, tiek Alumix tarifui būdinga tai, kad tarp jų nustatymo elementų, yra sumažintas „šiluminis antkainis“, t. y. vienintelis elementas, taikomas nustatant galutinę elektros energijos kainą, apibrėžtą CIP sprendime Nr. 13/92.
87 Tad ieškovei netaikomas nei tarifas iki Alumix, nei Alumix tarifas, veikiau jai taikoma sistema, kilusi iš 1995 m. dekreto, tačiau pakitusi iki 2004 m. Priėmus 2004 m. dekretą, minėto tarifo taikymo išplėtimas kitiems gavėjams nebeturėjo to paties tikslo kaip 1996 m., kai buvo priimtas Sprendimas Alumix.
88 Dėl šių argumentų reikia atmesti antrąjį pagrindą, įskaitant jo dalį, susijusią su Komisijos nešališkumu: ji vienodai vertino ieškovę ir Alcoa Trasformazioni nuo tada, kai priimtos naujos priemonės (t. y. 2004 m. dekretas ir 2005 m. įstatymas); tai Bendrasis Teismas aptaria plačiau, pateikdamas atsakymą dėl trečiojo pagrindo.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad pažeistas vienodo požiūrio principas Alcoa Trasformazioni ir ieškovės atžvilgiu
89 Pateikdama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė nurodo, kad Komisija Sprendime 2010/460 nusprendė, jog Alcoa Trasformazioni suteiktas lengvatinis tarifas buvo neteisėtas tik laikotarpiu po 2005 m. gruodžio 31 d., kai, anot šios institucijos, baigė galioti Sprendimas Alumix. Ieškovė mano, kad Alcoa Trasformazioni taikytas tarifas ir tarifas, jai taikytas nuo AEEG sprendimo Nr. 148/04 įsigaliojimo dienos, yra identiški (t. y. tarifas, pagal 1995 m. dekretą, paskui, jos teigimu, pagal 2004 m. dekretą taikytas Alcoa Trasformazioni, ir tarifas, tik pagal 2004 m. dekretą taikytas jai), todėl skirtingas požiūris nepateisinamas nei dėl pagalbos pripažinimo neteisėta, nei atitinkamai dėl reikalavimo grąžinti kompensacines išmokas, gautas pagal 2004 m. dekretą.
90 Reikia pažymėti, kad šio ieškinio pagrindo negalima priimti. Kaip matyti iš teismo praktikos, laikantis šio principo reikalaujama, kad panašios aplinkybės nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos aplinkybės – vienodai, jeigu toks traktavimas nėra objektyviai pateisinamas (žr. 2006 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Koninklijke Coöperatie Cosun, C‑248/04, Rink. p. I‑10211, 72 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
91 Šiuo atveju Alcoa Trasformazioni ir ieškovės teisinė padėtis iš pradžių nebuvo panaši: Alcoa Trasformazioni naudojosi lengvatiniu tarifu, kurį Komisija patvirtino Sprendime Alumix, jis jai taikytas ir vėliau, o ieškovė yra nauja minėto tarifo gavėja pagal 2004 m. dekretą, kuris praktiškai nebuvo taikomas Alcoa Trasformazioni. Be to, 2005 m. įstatyme buvo dvi skirtingos nuostatos: 11 straipsnio 11 dalis, susijusi su Alcoa Traformazioni, apie kurią nepranešta Komisijai, ir 11 straipsnio 12 dalis, susijusi su naujais lengvatinio tarifo gavėjais, apie kurią tinkamai pranešta Komisijai. Šių skirtingų aplinkybių iš esmės užtenka pateisinti Komisijos sprendimą bylų, susijusių su pradiniais lengvatinio tarifo gavėjais, nagrinėjimą atskirti nuo bylų, susijusių su naujais šio tarifo gavėjais, nagrinėjimo.
92 Tačiau pasikeitus lengvatinio tarifo pobūdžiui abi bendrovės atsidūrė toje pačioje padėtyje ir Komisija jas vertino vienodai: abiem atvejais minėtą tarifą pripažino nesuderinama valstybės pagalba ir atitinkamai nurodė šią pagalbą grąžinti.
93 Žinoma, reikia pripažinti, jog turint mintyje, kad ginčijamame sprendime lengvatinis tarifas po 2005 m. gruodžio 31 d. laikomas neteisėtu ir kad jis yra identiškas iki tos dienos taikytam ankstesniam tarifui, ieškovė teisingai tvirtina, kad Komisija turėjo pagrindą anksčiau imtis veiksmų, remdamasi tuo, kad anksčiau patvirtintos pagalbos pobūdis pasikeitė iš esmės. Be to, reikia pažymėti, kad Komisija pripažino, jog Alcoa Trasformazioni, atsižvelgdama į jai taikomo lengvatinio tarifo nustatymo ir mokėjimo pakeitimus, pradinio laikotarpio (1995–2005) pabaigoje, o tiksliau – 2004 m. ir 2005 m., galėjo numanyti, kad tai neteisėta valstybės pagalba (tai iš esmės visiškai atitinka Sprendimą 2010/460 ir tai, kad lengvatinio tarifo taikymo pratęsimas pripažintas tokia pagalba).
94 Tačiau iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad vienodo požiūrio principas turi derėti su teisėtumo laikymusi, o tai reiškia, kad niekas negali savo naudai remtis neteisėtumu, padarytu kito asmens naudai (šiuo klausimu žr. 1984 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Witte / Parlamentas, 188/83, Rink. p. 3465, 15 punktą; 1985 m. liepos 4 d. Sprendimo Williams / Audito rūmai, 134/84, Rink. p. 2225, 14 punktą ir 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo The Rank Group, C‑259/10 ir C‑260/10, Rink. p. I‑10947, 62 punktą).
95 Taigi taip pat reikia atmesti trečiąjį pagrindą.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad nebuvo valstybės pagalbos, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį
(Praleista)
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, remdamasi klaidingomis prielaidomis
(Praleista)
Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad nagrinėjama pagalba yra esama pagalba
112 Reikia priminti, kad priemonės, kuriomis nustatoma ar keičiama pagalba (pakeitimai gali būti susiję tiek su esama pagalba, tiek su pirminiais planais, apie kuriuos pranešta Komisijai), turi būti laikomos nauja pagalba, apie kurią būtina pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. (1984 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Heineken Brouwerijen, 91/83 ir 127/83, Rink. p. 3435, 17 ir 18 punktai ir 1994 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimo Namur-Les assurances du crédit, C‑44/93, Rink. p. I‑3829, 13 punktas).
113 Šiuo atveju aiškiai įrodyta, kad pagalba yra nauja.
114 Pirma, ekonominiai ir teisiniai pokyčiai, įvykę po Alumix tarifo patvirtinimo, rodo, kaip tiekėjo taikyta kaina tapo Italijos Respublikos subsidijuojamu tarifu. Alumix tarifo atveju taikyta kaina prilygo minėto tiekėjo, kuris buvo monopolininkas (ENEL), nuolaidai vienam iš jo svarbiausių klientų, tačiau priemonėse, dėl kurių priimtas ginčijamas sprendimas, yra įtvirtintas Italijos valdžios institucijų nustatytas kainos sumažinimas, finansuojamas iš parafiskalinių mokesčių, sudarant galimybę ieškovei susigrąžinti skirtumą tarp įprastai įmonėms taikomo tarifo ir jai pripažinto lengvatinio tarifo.
115 Todėl galima daryti išvadą, kad tai, kaip pasikeitė lengvatinio tarifo, iš pradžių 1995 m. dekretu suteikto Alcoa Trasformazioni, skyrimo ir nustatymo sąlygos, palyginti su tomis, dėl kurių priimtas 2004 m. dekretas, o vėliau – 2005 m. įstatymas, savaime leidžia manyti, jog tai yra nauja pagalba.
116 Antra, juo labiau tokią išvadą galima daryti dėl to, kad taip pakitusią pagalbą nuspręsta teikti naujiems gavėjams, kurie nebuvo numatyti jau patvirtintoje pagalbos schemoje, tačiau kuriems skirta pagalba, iki šiol turėjusi tik vieną gavėją.
117 Tad reikia atmesti šeštąjį ieškinio pagrindą.
Dėl septintojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad nagrinėjama pagalba yra suderinama „su bendrąja rinka“
(Praleista)
Dėl devintojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad pažeistas SESV 174 straipsnis ir Deklaracija Nr. 30 dėl salų regionų
(Praleista)
Dėl dešimtojo ieškinio pagrindo, kuriame teigiama, kad pažeisti SESV 107 straipsnio 3 dalies a–c punktai, Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės ir neatsižvelgta į 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires
(Praleista)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
139 Kadangi Komisija prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, o ši pralaimėjo bylą, pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį ieškovė turi padengti bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Portovesme Srl padengia bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2014 m. spalio 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.