Byla T‑278/07 P-DEP

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Procedūra – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Advokato honorarai – Advokato atstovavimas institucijai – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos“

Santrauka – 2013 m. gegužės 28 d. Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) nutartis

1.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti – Su bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūra susijusios išlaidos – Įtraukimas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

2.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Sąvoka – Honorarai, kuriuos institucija sumokėjo savo advokatui – Įtraukimas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

3.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Nustatymas remiantis prašymą pateikusio asmens pateiktais tiksliais duomenimis, arba, jų nesant, Sąjungos teismo atliktu teisingu vertinimu – Fiksuotas advokato atlygio pobūdis – Poveikio teismo teisei vertinti nebuvimas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

1.      Atlygintinos tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurios, pirma, patiriamos dėl proceso Bendrajame Teisme, ir, antra, buvo dėl jo būtinos. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas turi savo nuožiūra įvertinti bylos duomenis, atsižvelgdamas į jos dalyką ir pobūdį, svarbą Sąjungos teisės atžvilgiu, taip pat su byla susijusius sunkumus, byloje dalyvavusių atstovų arba patarėjų su teismo procesu susijusio darbo apimtį ir šalių ekonominius interesus byloje. Nustatydamas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas Bendrasis Teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes iki nutarties, kuria nustatomos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant su bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūra susijusias būtinąsias išlaidas, paskelbimo momento.

(žr. 11–13 punktus)

2.      Tuo atveju, kai institucija pasinaudoja Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmoje pastraipoje, kuri Bendrajame Teisme taikoma pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, numatyta galimybe pasinaudoti advokato pagalba, advokatui mokamą atlygį apima dėl proceso patirtų būtinųjų išlaidų sąvoka ir institucija neprivalo įrodyti, kad tokia pagalba buvo objektyviai pagrįsta. Vienodo požiūrio į ieškovus principas nepažeidžiamas, kai institucija, kuri yra atsakovė, nusprendžia tam tikrose bylose pasinaudoti advokato paslaugomis, nors kitose bylose jai atstovauja jos pačios darbuotojai.

Bet koks kitas vertinimas iš tikrųjų reikštų, kad netiesiogiai ribojama Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta laisvė, todėl Sąjungos teismas turėtų institucijų ir organų, atsakingų už jų tarnybų organizaciją, vertinimą pakeisti savuoju. Tačiau tokia užduotis nesuderinama nei su Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa, nei su Sąjungos institucijoms ir organams suteikta teise organizuoti savo vidaus veiklą, susijusią su bylų vedimu Sąjungos teismuose.

(žr. 14, 15 punktus)

3.      Sąjungos teismas įgaliotas nustatyti ne honorarus, kuriuos bylos šalys turi sumokėti savo pačių advokatams, bet tokį atlygį padengiančią didžiausią sumą, kurios galima reikalauti iš bylinėjimosi išlaidas įpareigotos padengti bylos šalies. Be to, fiksuotas atlygio pobūdis neturi reikšmės Bendrajam Teismui vertinant atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes teismas remiasi jo praktikoje nusistovėjusiais kriterijais ir tiksliais duomenimis, kuriuos jam turi pateikti bylos šalys. Nors tokios informacijos nepateikimas nekliudo Bendrajam Teismui atliekant teisingą vertinimą nustatyti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą, vis dėlto tokiu atveju minėtas teismas privalo griežtai vertinti prašymą pateikusio asmens reikalavimus.

(žr. 16, 20 punktus)