PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARTIS
2005 m. birželio 2 d.(*)
„Konkurso procedūra – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Skuba – Nebuvimas“
Byloje T‑125/05 R
Umwelt- und Ingenieurtechnik GmbH Dresden, įsteigta Drezdene (Vokietija), atstovaujama advokato H. Robl,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą M. Wilderspin ir S. Fries, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
pirmiausia dėl prašymo sustabdyti Komisijos sprendimo neskirti ieškovei sutarties EuropeAid/119151/D/S/UA 2 dalies „Pietų Ukrainos atominių elektrinių modernizavimo projektas“ vykdymą ir sprendimą skirti ją kitai įmonei bei, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, dėl prašymo taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS
priima šią
Nutartį
Pagrindinės bylos ginčo aplinkybės
1 1999 m. gruodžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB, Euroatomas) Nr. 99/2000 dėl paramos teikimo valstybėms partnerėms Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje (OL L 12, 2000, p. 1), inter alia, numato branduolinės saugos programų finansavimą šiose valstybėse.
2 Pagal Reglamentą Nr. 99/2000 buvo numatyta 2001 m. metinė veiklos branduolinės saugos srityje programa. Šiomis aplinkybėmis buvo paskelbtas konkursas dėl viešosios pirkimo sutarties „Pietų Ukrainos atominių elektrinių modernizavimo projektas“ sudarymo. Šios sutarties 2 dalis buvo skirta ekspertinei duomenų, susijusių su vandens kokybės kontrole pietų Ukrainos atominėje elektrinėje, surinkimo ir apdorojimo sistemai.
3 Pagal šį 2004 m. birželio 19 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą konkursą (OL S 119) per nustatytą terminą buvo pateikti trys pasiūlymai, įskaitant ieškovės pasiūlymą.
4 2004 m. spalio 4 d. pateikti pasiūlymai buvo aptarti dalyvaujant konkurso dalyviams.
5 Komitetas, įpareigotas atlikti pasiūlymų techninį įvertinimą (toliau – vertinimo komitetas), išnagrinėjo gautus atskirus pasiūlymus ir patikrino, ar jie atitinka administracinius ir techninius reikalavimus.
6 Šiuo etapu vertinimo komitetas atitinkamai 2004 m. spalio 6, 8 ir 12 d. laiškais pareikalavo ieškovės pateikti paaiškinimus dėl kelių iš jos pateikto pasiūlymo elementų, į kuriuos ieškovė atsakė atitinkamai 2004 m. spalio 7, 12 ir 14 d. laiškais.
7 Kadangi buvo palaikyta, kad ieškovės dėl dviejų techninių aspektų („Paaiškinimas Nr. 9“ ir „Paaiškinimas Nr. 13“) pateiktų paaiškinimų nepakako, jos pasiūlymas nebuvo priimtas. Todėl ieškovės pasiūlytos kainos nebuvo palygintos su kitų dalyvių pasiūlytomis kainomis.
8 Sutartis buvo skirta All Trade bendrovei, kurios pasiūlymas buvo geriausias iš visų dalyvių pateiktų pasiūlymų.
9 All Trade buvo pranešta apie skyrimą ir imtasi sutarčiai pasirašyti reikalingų priemonių. Sutartis buvo sudaryta tiesiogiai tarp Energoatom, projekto naudos gavėjo, ir konkurso laimėtojos. Ji pasirašyta 2004 m. gruodžio 20 dieną.
10 2004 m. gruodžio 23 d. laišku, kurį ieškovė gavo 2004 m. sausio 10 d., Komisija jai pranešė, kad sutartis jai nebuvo skirta, nes jos pasiūlymas neatitiko techninių reikalavimų (toliau – pirmas sprendimas). Be to, šiame laiške ieškovei pranešama, kad sutartis buvo skirta All Trade (toliau – antras sprendimas).
11 2005 m. sausio 14 d. Komisijai nusiųstu laišku ieškovė nesutiko su šiuos du sprendimus pagrindžiančiais motyvais.
12 2005 m. sausio 31 d. laišku Komisija atsakė į ieškovės pareikštus prieštaravimus.
Procesas ir šalių reikalavimai
13 Ši byla buvo pradėta ieškovės ieškiniu dėl pirmojo ir antrojo sprendimų (toliau, kai nagrinėjami kartu, – ginčijami sprendimai) panaikinimo, 2005 m. kovo 18 d. pateikto Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą.
14 Atskiru dokumentu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai tų pačių metų kovo 21 d., pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 104 straipsnį ir EB 242 ir 243 straipsnius ieškovė pateikė šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ji prašo:
– pirmiausia sustabdyti ginčijamų sprendimų vykdymą iki Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindinėje byloje,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, nutarti dėl reikalingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tam, kad būtų išvengta, jog ginčijami sprendimai sukurtų ieškovei nepalankų įvykusį faktą, ir ypač uždrausti atsakovei:
– pirma, skirti ginčijamą sutartį All Trade,
– antra, parengti konkurso dokumentų 21 punkte numatytą sutartį ir pateikti ją All Trade pasirašyti arba imtis bet kokios kitos sutartį suteikiančios ar įgyvendinančios priemonės.
15 2005 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktose rašytinėse pastabose Komisija prašo atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Dėl teisės
16 Pagal kartu svarstomas, pirma, EB 242 ir 243 straipsnių nuostatas ir, antra, EB 225 straipsnio 1 dalį, jei Pirmosios instancijos teismas mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis gali sustabdyti ginčijamo akto taikymą arba nustatyti bet kurias būtinas laikinąsias priemones.
17 Procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodomas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikalingas skubus sprendimas, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie (fumus boni juris) patvirtinantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės reikalingumą. Šios sąlygos yra taikomos kartu, todėl jei bent viena iš jų nėra patenkinta, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti atmestas (1996 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis, SCK ir FNK prieš Komisiją, C-268/96 P(R), Rink. p. I‑4971, 30 punktas).
18 Atsižvelgiant į bylos medžiagoje esančią informaciją, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad jos visiškai pakanka, jog pagal pateiktą prašymą būtų nagrinėjamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant būtinybės iš anksto išklausyti šalių pasisakymus.
Šalių argumentai
Dėl fumus boni juris
19 Dėl pirmojo sprendimo ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė nediskriminavimo principą. Tačiau šis principas yra pagrindinis viešųjų pirkimų principas, specialiai išreikštas finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje.
20 Visų pirma, priešingai nei nurodo Komisija 2004 m. gruodžio 23 d. ir 2005 m. sausio 31 d. laiškuose, ieškovės pasiūlymas buvo suderintas su konkurso skelbimo dokumentuose nurodytais techniniais reikalavimais, t. y., pirma, su reikalavimų 2.2.6 skirsniu ir, antra, su jų 2.3.1 ir 2.3.4 skirsniais. Be to, priešingai nei teigia Komisija, išsamių paaiškinimų ir vėliau jai pateiktos informacijos pakako.
21 Ieškovė priduria, kad 2004 m. gruodžio 23 d. ir 2005 m. sausio 31 d. laiškuose išreikštos formalios abejonės nesusijusios su anksčiau Komisijos pateiktais reikalavimais patikslinti.
22 Dėl antrojo sprendimo ieškovė mano, kad Komisijos išvada dėl finansinio įvertinimo yra akivaizdžiai klaidinga.
23 Pranešime apie teikimo sutarties skyrimą All Trade buvo nurodyta kaip 3 423 658 eurų vertės sutarties šalis, atitikusi pasiūlos kainą su visais priedais ir paslaugomis. Tačiau, ieškovės nuomone, 2005 m. sausio 31 d. Komisijos laiške nurodyti pareiškimai dėl pasiūlytų kainų nėra tikslūs.
24 Ieškovės nuomone, Komisijos nuoroda į dalyvių nuostatų 1.3 punktą yra klaidinga. 1.3 punktas iš esmės numato, kad vertinant kainas turi būti atsižvelgiama tik į pasiūlytas bazines kainas, neįtraukiant vieneto kainos ir bendros atskirų dalių kainos, išskyrus atvejus, kai šios dvi kainos labai skiriasi, nelygu pasiūlymas. Ieškovės nuomone, būtent taip ir buvo nagrinėjamu atveju.
25 Ieškovė mano, kad atrodo, jog All Trade pasiūlė daugiau atskirų dalių, todėl bendra pasiūlymo kaina turėjo išaugti dar daugiau nei 300 000 eurų. Ieškovės nuomone, Komisija neįvykdė įsipareigojimo atsižvelgti į šią aplinkybę pagal dalyvių nuostatų 1.3 punktą.
26 Be to, ieškovė teigia, kad All Trade neturi nei reikalaujamos kvalifikacijos, nei rekomendacijų. Ieškovės nuomone, All Trade akivaizdžiai pasiūlė produktą su labai tikėtinais defektais. Todėl 2 dalies skyrimas All Trade techniniu, komerciniu, asmeniniu ir finansiniu požiūriu kelia rimtų abejonių dėl garantijos, kad pirkimo sutarties dalyku esančios paslaugos galės būti įvykdytos kompetentingai ir per nustatytus terminus.
27 Šiuo atžvilgiu ieškovė priduria, kad, visų pirma, All Trade įstatinis kapitalas nesusijęs su sutarties verte, antra, All Trade akivaizdžiai nori įvykdyti sutartį viena, padedant trims partneriams, ir, trečia, All Trade rekomendacijos susijusios tik su projektu Armėnijoje pagal sutartį, kurios vertė buvo mažesnė nei 1 milijonas eurų ir kuris buvo įvykdytas maždaug prieš dvejus metus.
28 Atsakydama Komisija nurodo, kad ieškovės ieškinys dėl panaikinimo pagrindinėje byloje yra akivaizdžiai nepagrįstas.
29 Komisija primena, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką priimdama sprendimą dėl sutarties sudarymo ji turi didelę diskreciją dėl informacijos, į kurią galėtų atsižvelgti. Todėl Bendrijos teisėjo priežiūra turėtų apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros ir motyvavimo taisyklių, ar tikslūs materialiniai faktai ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos bei piktnaudžiavimo įgaliojimais (2002 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tideland Signalprieš Komisiją,T‑211/02, Rink. p. II‑3781, 33 punktas).
30 Nagrinėjamu atveju konkurso procedūra vyko nepažeidžiant taikytinų nuostatų. Sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo motyvuotas. Šiuo atžvilgiu pateikti argumentai yra techninio pobūdžio. Juos vertindama Komisija rėmėsi ekspertų, būtent vertinimo komiteto, išvadomis. Todėl Komisija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais ir kad nėra informacijos, leidžiančios spėti apie jų egzistavimą.
Dėl skubumo ir interesų suderinimo
31 Ieškovė teigia, kad tuo atveju, jei prašymas taikyti apsaugos priemones nebus patenkintas, bus veikiama pagal ginčijamus sprendimus. Šis įvykis (pranc. k. fait accompli) lemiamai paveiks ieškovės teisinę padėtį ir neatkuriamai pažeis jos teises.
32 Komisija mano, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji negali laukti pagrindinės bylos baigties, nes dėl to patirs didelę ir nepataisomą žalą.
33 Be to, Komisija teigia, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką finansinio pobūdžio žala, išskyrus ypatingas aplinkybes, negali būti laikoma nepataisoma arba sunkiai pataisoma, jeigu vėliau dėl jos gali būti išmokama piniginė kompensacija (2000 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Esedra prieš Komisiją, T‑169/00 R, Rink. p. II‑2951, 45 punktas ir 2002 m. gruodžio 3 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Neue Erba Lautex prieš Komisiją, T‑148/04 R, Rink. p. II‑0000, 46 punktas).
34 Bet kuriuo atveju ieškovės interesai negali būti viršesni už dalyvio, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis, interesus bei interesą, kad būtų užtikrintas atominių įrenginių saugumas.
Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo vertinimas
35 Savo prašyme ieškovė iš esmės prašo, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas uždraustų atsakovei skirti ginčijamą sutartį All Trade ir parengti konkurso dokumentų 21 punkte numatytą sutartį bei pateikti ją All Trade pasirašyti. Be to, ji prašo sustabdyti sprendimo neskirti ieškovei ginčijamos sutarties 2 dalies vykdymą ir sustabdyti galbūt pasirašytos su All Trade sutarties vykdymą.
36 Tačiau Komisija, ieškovei neprieštaraujant bei nesant prieštaravimų gautuose bylos dokumentuose, nurodė, kad sutartis tarp All Trade ir Energoatom buvo pasirašyta 2004 m. gruodžio 23 dieną. Dėl šios priežasties prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek, kiek juo siekiama išvengti sutarties skyrimo All Trade ir sutarties pasirašymo, nuo jo pateikimo momento buvo be dalyko. Todėl ši reikalavimų dalis yra nepriimtina.
37 Dėl reikalavimų, kuriais siekiama, kad būtų sustabdytas sprendimo neskirti sutarties ieškovei ir sutarties, sudarytos su All Trade, vykdymas, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad nesant reikalo pareikšti nuomonės dėl pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitikties Procedūros reglamento 104 straipsnio 2 daliai, išaiškintai Bendrijos teisėjo (2002 m. gegužės 7 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Aden ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, T‑306/01 R, Rink. p. II‑2387, 52 punktas ir 2004 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties European Dynamics prieš Komisiją, T‑303/04 R, Rink. p. II‑0000, 63 ir 64 punktai), nagrinėtina, ar yra išpildyta skubos sąlyga.
38 Šiuo klausimu primintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skuba turi būti vertinama atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą, jog šalis, kuri prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, išvengtų didelės ir nepataisomos žalos (1986 m. vasario 6 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Deufil prieš Komisiją, 310/85 R, Rink. p. 537, 15 punktas ir 1999 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo primininko nutarties Pfizer Animal Healthprieš Tarybą, T‑13/99 R, Rink. p. II‑1961, 134 punktas).
39 Todėl laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis turi įrodyti, kad ji, norėdama nepatirti tokio pobūdžio žalos, negali laukti, kol bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje (1991 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Belgija prieš Komisiją, C-356/90 R, Rink. p. I‑2423, 23 punktas ir 2001 m. lapkričio 15 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Duales System Deutchland prieš Komisiją, T‑151/01 R, Rink. p. II‑3295, 187 punktas).
40 Nagrinėjamu atveju ieškovė apsiriboja be patikslinimų, nurodydama, kad „ieškinys neturi suspenduojamojo poveikio ir todėl bijoma, jog ginčijami pagal svarstomą viešųjų pirkimų procedūrą All Trade naudai sudaryti viešieji pirkimai pradės veikti <...>“ ir jog „tai sukurs ieškovei nepalankų įvykusį faktą bei lemiamai paveiks jos teisinę padėtį“.
41 Ieškovė nenurodo, kodėl negali laukti sprendimo dėl jos prašymo panaikinti ir nepateikė įrodymų dėl didelės ir nepataisomos žalos.
42 Kadangi ieškovės argumentas gali būti aiškinamas, kad tariama žala pasireikštų finansinės žalos atsiradimu, primintina, jog tokio pobūdžio žala, išskyrus ypatingas aplinkybes, negali būti laikoma nepataisoma arba sunkiai pataisoma, jeigu vėliau dėl jos gali būti išmokama piniginė kompensacija (minėtų nutarčių Esedra prieš Komisiją 45 punktas; Neue Erba Lautex prieš Komisiją 84 punktas ir TQ3 Travel Solutions Belgiukprieš Komisiją 46 punktas).
43 Šiomis aplinkybėmis prašymo sustabdyti vykdymą skubos sąlyga nėra pakankamai pagrįsta ir todėl šis prašymas turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti, ar kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra patenkintos.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS
nutaria:
1. Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų padengimo nagrinėjimą.
Priimta 2005 m. birželio 2 d. Liuksemburge.