BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. gegužės 21 d.

Byla T‑347/12 P

Dana Mocová

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Terminuota sutartis – Sprendimas nepratęsti – Skundo atmetimas – Pareiga motyvuoti – Motyvas, pateiktas sprendime atmesti skundą“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2012 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Mocová / Komisija (F‑41/11) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Dana Mocová padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl sprendimo atmesti skundą – Poveikis – Kreipimasis į teismą dėl ginčijamo akto – Išimtis – Sprendimas, kuris nėra patvirtinamasis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio atitiktis – Dalyko ir pagrindo sutapimas – Tikslas – Draugiškas ginčo sprendimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kandidato, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundas – Sprendimas atmesti – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa, 45 straipsnis ir 90 straipsnio 2 dalis)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio atitiktis – Dalyko ir pagrindo sutapimas – Skunde nepateikti motyvai ir argumentai, kuriais siekiama užginčyti atsakyme į skundą pateiktų motyvų pagrįstumą – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

5.      Pareigūnų ieškiniai – Skundžiamo akto teisėtumo vertinimas atsižvelgiant į jį priimant buvusias faktines ir teisines aplinkybes

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1.       Administracinis skundas ir eksplicitinis ar implicitinis sprendimas jį atmesti yra sudėtingos procedūros dalis ir tik išankstinė kreipimosi į teismą sąlyga. Šiomis aplinkybėmis ieškiniu, net formaliai pareikštu dėl sprendimo atmesti skundą, teismui skundžiamas asmens nenaudai priimtas aktas, dėl kurio buvo pateiktas skundas, išskyrus atvejus, kai sprendimo atmesti skundą turinys skiriasi nuo akto, dėl kurio pateiktas šis skundas, turinio. Eksplicitinis sprendimas atmesti skundą gali, atsižvelgiant į jo turinį, nepatvirtinti ieškovo ginčijamo akto. Taip yra tuo atveju, kai sprendime atmesti skundą iš naujo nagrinėjama ieškovo situacija, paisant naujų teisinių arba faktinių aplinkybių, arba kai juo pakeičiamas ar papildomas pirmasis sprendimas. Darant šias prielaidas, skundo atmetimas yra aktas, kuriam taikoma teismo kontrolė ir į kurį šis teismas atsižvelgia vertindamas skundžiamo akto teisėtumą ar net laiko jį asmens nenaudai priimtu aktu, pakeičiančiu skundžiamą aktą.

(žr. 34 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Adjemian ir kt. / Komisija, T‑325/09 P, Rink. p. II‑6515, 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Ieškinio ir skundo atitikties taisykle siekiama išvengti, kad pareigūnas arba tarnautojas tam tikrais arba net visais kaltinimais remtųsi tik teisminio nagrinėjimo stadijoje, nes taip būtų labai sumažinta galimybė išspręsti ginčą ne teisme. Šiomis aplinkybėmis, kadangi administracija negali pakankamai detaliai žinoti suinteresuotojo asmens kaltinimų arba reikalavimų, ji neturi jokios galimybės, kai reikia, patenkinti jo reikalavimus arba pasiūlyti draugiškai išspręsti ginčą, taigi nutarti neteikti ginčo tiesiogiai spręsti teismui.

Tačiau tikslas leisti, kad suinteresuotasis asmuo ir administracija galėtų išspręsti ginčą ikiteisminėje stadijoje, nereiškia, kad bet kokiomis aplinkybėmis pareigūnas ikiteisminėje stadijoje turi teisę ginčyti bet kurį administraciniame etape administracijos pateiktą naują motyvą.

(žr. 39 ir 40 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. spalio 23 d. Sprendimo Schwiering / Audito Rūmai, 142/85, Rink. p. 3177, 11 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. kovo 12 d. Sprendimo Weir / Komisija, T‑361/94, Rink. VT p. I‑A‑121 ir II‑381, 27 punktas.

3.      Nors sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba neturi motyvuoti sprendimo paaukštinti pareigas nei adresatui, nei kandidatams, kurių pareigos nebuvo paaukštintos, ji privalo motyvuoti sprendimą atmesti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį kandidato, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, pateiktą skundą, nes šio sprendimo motyvai laikomi sutampančiais su sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, motyvais. Motyvai turi būti pateikiami vėliausiai atmetant skundą.

Analogiškai ši tarnyba neprivalo pateikti eksplicitinio atsakymo į skundą, kai pats pirminis sprendimas yra motyvuotas.

(žr. 41 ir 42 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1974 m. spalio 30 d. Sprendimo Grassi / Taryba, 188/73, Rink. p. 1099, 13 punktas; 1987 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Delauche / Komisija, 111/86, Rink. p. 5345, 13 punktas; 1990 m. vasario 7 d. Sprendimo Culin / Komisija, C‑343/87, Rink. p. I‑225, 13 punktas; 1993 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Parlamentas / Volger, C‑115/92 P, Rink. p. I‑6549, 23 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. vasario 12 d. Sprendimo Volger / Parlamentas, T‑52/90, Rink. p. II‑121, 36 punktas; 1999 m. liepos 6 d. Sprendimo Séché / Komisija, T‑112/96 ir T‑115/96, Rink. VT p. I‑A‑115 ir II‑623, 76 punktas; 2002 m. vasario 20 d. Sprendimo Roman Parra / Komisija, T‑117/01, Rink. VT p. I‑A‑27 ir II‑121, 26 punktas; 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Morello / Komisija, T‑338/00 ir T‑376/00, Rink. VT p. I‑A‑301 ir II‑1457, 48 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini / Komisija, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 32 punktas.

4.      Nagrinėjant, ar buvo paisoma teisės į veiksmingą teisminę gynybą, ir darant prielaidą, kad skundą pateikęs asmuo sužino jo nenaudai priimto akto motyvus iš atsakymo į jo skundą arba kad šiais motyvais iš esmės papildomi arba pakeičiami šiame akte išdėstyti motyvai, bet kokia priemonė, kurios pirmą kartą imamasi ieškinio pareiškimo stadijoje ir kuria siekiama užginčyti atsakyme į skundą pateiktų motyvų pagrįstumą, turi būti laikoma priimtina. Iš tiesų minėtais atvejais suinteresuotajam asmeniui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su jo nenaudai priimtą aktą grindžiančiais tiksliais ir galutiniais motyvais.

(žr. 44 punktą)

5.      Sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, kurios institucijai buvo žinomos priimant šį sprendimą. Atsižvelgiant į pirmiau apibūdintos ikiteisminės stadijos kintamą pobūdį, vis dėlto reikia pažymėti, kad akto, kuriuo nustatoma galutinė institucijos pozicija, rengimo stadija baigiasi, kai sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba atsako į laikinojo tarnautojo pateiktą skundą. Iš to matyti, kad šio tarnautojo nenaudai priimto galutinio akto teisėtumas vertinimas atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, kurios institucijai buvo žinomos priimant šį eksplicitinį arba implicitinį atsakymą, neatimant iš institucijos galimybės pateikti papildomus paaiškinimus per teisminio nagrinėjimo stadiją.

(žr. 45 punktą)