BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. liepos 5 d.(*)

„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – Nefinansuojamos išlaidos – Vaisiai ir daržovės – Kaimo plėtra – Mokėjimo terminų nesilaikymas – Teisingumo Teismo sprendimo vykdymas – Res judicata principas – 24 mėnesių terminas – Proporcingumo principas“

Byloje T‑86/08

Graikijos Respublika, iš pradžių atstovaujama V. Kontolaimos, S. Charitaki ir M. Tassopoulou, vėliau M. Tassopoulou, I. Chalkias ir K. Tsagkaropoulos,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą H. Tserepa-Lacombe, padedamos advokato P. Katsimani,

atsakovę,

dėl 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimo 2008/68/EB dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas (OL L 18, 2008, p. 12), kiek jis taikomas kai kurioms Graikijos Respublikos išlaidoms,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas L. Truchot, teisėjai M. E. Martins Ribeiro ir H. Kanninen (pranešėjas),

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. birželio 22 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimu 2008/68/EB dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas (OL L 18, p. 12, toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija atsisakė Bendrijos lėšomis finansuoti tam tikras Graikijos Respublikos išlaidas vaisių ir daržovių, papildomų kaimo plėtros priemonių ir finansinio audito srityse.

2        Šis ieškinys susijęs su tokiomis finansinėmis korekcijomis:

–        fiksuota 2 % korekcija nuo pagalbos sumos, skirtos citrusiniams vaisiams perdirbti už 1998 ir 1999 metus, atitinkančia bendrą 345 259,93 euro sumą dėl „patikros trūkumų – čekiais atliktų mokėjimų, turėjusių neigiamos įtakos atliktos patikros kokybei“,

–        fiksuota 5 % korekcija, susijusia su papildomomis kaimo plėtros priemonėmis už 2003 ir 2004 metus, atitinkančia bendrą 1 331 047 eurų sumą dėl „nepakankamos kokybės kryžminės patikros“,

–        tiksline korekcija, susijusia su pavėluotais mokėjimais už 2004 m., siekiančia 5 279 881,28 euro.

1.     Dėl finansinės korekcijos, taikytos išlaidoms srityje „Vaisiai ir daržovės – Citrusinių vaisių perdirbimas“ už 1998 ir 1999 metus

3        1999 m. vasario 23–26 d. ir 1999 m. kovo 22–24 d. Komisijos tarnybos Graikijoje atliko Graikijos Respublikos išlaidų už 1998 ir 1999 metus sektoriuje „Vaisiai ir daržovės – Citrusinių vaisių perdirbimas“ patikrinimą.

4        1999 m. rugpjūčio 16 d. laišku Komisija pranešė Graikijos Respublikai apie savo patikrinimų rezultatus. Graikijos Respublika į jį atsakė 1999 m. spalio 1 d. laišku.

5        2000 m. sausio 27 d. Komisija pakvietė Graikijos Respubliką dvišalei diskusijai, ši vyko 2000 m. balandžio 12 d. Šios diskusijos protokolas buvo perduotas Graikijos Respublikai 2000 m. birželio 16 d. Komisijos laišku. Graikijos Respublika savo pastabas pateikė 2000 m. liepos 21 d. laišku.

6        2001 m. gruodžio 6 d. Graikijos Respublika kreipėsi į taikinimo instituciją, kuri savo nuomonę pateikė 2002 m. balandžio 25 d.

7        2002 m. birželio 24 d. Komisija Graikijos Respublikai pranešė apie savo galutinę poziciją.

8        2002 m. lapkričio 5 d. Komisija priėmė sprendimą 2002/881/EB, kuriuo atsisakė Bendrijos EŽŪOGF Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas (OL L 306, p. 26).

9        2003 m. sausio 3 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Graikijos Respublika pareiškė ieškinį dėl Sprendimo 2002/881 dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas panaikinimo, kiek jis susijęs, pirma, su 2 438 896,91 euro dydžio finansine korekcija vaisių ir daržovių sektoriuje už 1997–2001 finansinius metus, antra, su 11 352 868 eurų dydžio priemokų už galvijus korekcija už 1999–2001 finansinius metus ir, trečia, su 22 969 271 eurų dydžio priemokų už avis ir ožkas korekcija už 1998 ir 1999 finansinius metus.

10      2005 m. liepos 7 d. Sprendimu Graikija prieš Komisiją (C‑5/03, Rink. p. I‑5925, toliau – 2005 m. liepos 7 d. sprendimas) Teisingumo Teismas panaikino Sprendimą 2002/881 tiek, kiek juo atsisakyta Bendrijos lėšomis finansuoti 2 438 896,91 euro dydžio sumą, atitinkančią 2 % fiksuotą korekciją, taikytą išlaidoms vaisių ir daržovių sektoriuje.

11      2006 m. balandžio 10 d. Komisija pakvietė Graikijos Respubliką naujai dvišalei diskusijai, ir ji vyko 2006 m. gegužės 11 d. Šios diskusijos protokolas buvo perduotas Graikijos Respublikai 2006 m. birželio 2 d. Komisijos laišku. Graikijos Respublika savo pastabas pateikė 2006 m. liepos 13 d. laišku.

12      2007 m. vasario 2 d. laišku Komisija pranešė Graikijos Respublikai, kad taikys tik negalėjimu atlikti papildomą patikrą pagrįstą finansinę korekciją.

13      Gavusi 2007 m. liepos 17 d. taikinimo institucijos nuomonę Komisija 2007 m. liepos 17 d. laišku pranešė Graikijos Respublikai apie savo galutinę nuomonę, kuri pakartota 2007 m. rugsėjo 3 d. suvestinės ataskaitos dėl patikrinimų rezultatų rengiant sprendimą dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo pagal 1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 94, p. 13) 5 straipsnio 2 dalies c punktą ir 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk. 25 t., p. 414) 7 straipsnio 4 dalį (toliau – suvestinė ataskaita) 4.3.5 punkte.

2.     Dėl finansinės korekcijos, taikytos papildomų kaimo plėtros priemonių išlaidoms už 2003 ir 2004 metus

14      2005 m. vasario 28 d. – kovo 4 d. Komisijos tarnybos atliko papildomų kaimo plėtros priemonių patikrinimus Graikijoje dėl „agroaplinkosaugos“ ir „žemės ūkio paskirties žemių apželdinimo“.

15      2005 m. liepos 4 d. laišku Komisija pranešė Graikijos Respublikai savo patikrinimų rezultatus. Pastaroji į jį atsakė 2005 m. rugsėjo 5 d. laišku.

16      2006 m. sausio 19 d. laišku Komisija pakvietė Graikijos Respubliką naujai dvišalei diskusijai ir ji vyko 2006 m. vasario 21 d. Šios dvišalio susitikimo protokolas buvo perduotas Graikijos Respublikai 2006 m. kovo 28 d. Ši savo pastabas pateikė 2006 m. balandžio 28 d. laišku.

17      2006 m. spalio 3 d. Komisija Graikijos Respublikai formaliai nurodė siūlomos korekcijos dydį – 1 331 047 eurus už 2003 ir 2004 metus.

18      2006 m. lapkričio 13 d. Graikijos Respublika kreipėsi į taikinimo instituciją. Ši savo nuomonę pateikė 2007 m. kovo 19 d.

19      2007 m. liepos 31 d. laišku Komisija Graikijos Respublikai pranešė apie savo galutinę poziciją, kuri pakartota suvestinės ataskaitos 16.3.5 punkte.

3.     Dėl finansinės korekcijos, taikytos finansinio audito srityje už 2004 m.

20      2005 m. gegužės 25 d. laiške Komisija konstatavo, kad Graikijos Respublika nesilaikė teisės aktais nustatyto termino sumokėti per laikotarpį nuo 2003 m. spalio 16 d. iki 2004 m. liepos 31 d. bei 2004 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Į šį laišką Graikijos Respublika atsakė 2005 m. liepos 4 d. laišku.

21      2005 m. gruodžio 2 d. Komisija pakvietė Graikijos Respubliką į dvišalį susitikimą, ir jis įvyko 2006 m. sausio 12 d. Susitikimo protokolas buvo perduotas Graikijos Respublikai 2006 m. kovo 15 d. Komisijos laišku.

22      2007 m. sausio 17 d. Graikijos Respublika kreipėsi į taikinimo instituciją, kuri savo nuomonę pateikė 2007 m. gegužės 21 d.

23      2007 m. rugpjūčio 20 d. laišku Komisija Graikijos Respublikai pranešė apie savo galutinę poziciją, kuri pakartota suvestinės ataskaitos 17.1.5 punkte.

 Procesas ir šalių reikalavimai

24      2008 m. vasario 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Graikijos Respublika pareiškė šį ieškinį.

25      Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, imdamasis proceso organizavimo priemonių pagal Procedūros reglamento 64 straipsnį, pateikė šalims rašytinius klausimus ir paprašė pateikti kai kuriuos dokumentus. Šalys įvykdė šiuos prašymus per nustatytą terminą.

26      Per 2011 m. birželio 22 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

27      Graikijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti arba pakeisti tą ginčijamo sprendimo dalį, kuria Graikijos Respublikai nustatomos finansinės korekcijos,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

28      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

1.     Dėl finansinės korekcijos, taikytos išlaidoms sektoriuje „Vaisiai ir daržovės – Citrusinių vaisių perdirbimas“

29      Graikijos Respublika finansinės korekcijos, taikytos išlaidoms sektoriuje „Vaisiai ir daržovės – Citrusinių vaisių perdirbimas“, atžvilgiu remiasi dviem pagrindais. Pirmasis susijęs su EB 233 straipsnio, res judicata principo ir Bendrijos reglamentų ir gairių sąskaitų apmokėjimo srityje pažeidimu. Antrasis susijęs su blogu faktų vertinimu, nepakankama motyvacija, proporcingumo principo ir vertinimo diskrecijos ribų pažeidimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su EB 233 straipsnio, „res judicata“ principo ir Bendrijos reglamentų ir gairių sąskaitų apmokėjimo srityje pažeidimu

30      Pateikdama pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovė iš esmės pateikia tris kaltinimus. Pirma, 10 punkte nurodytu 2005 m. liepos 7 d. sprendimu Teisingumo Teismas esą galutinai išsprendė ginčą, todėl Komisija negali skirti naujos finansinės korekcijos. Antra, Komisija klaidingai nustatė Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnyje numatyto 24 mėnesių termino pradžios momentą nuo 1999 m. rugpjūčio 16 d. laiško, kuriame pažeidžiant 1995 m. liepos 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1663/95, nustatančio išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo (OL L 158, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 31), 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą nėra įvertintos išlaidos. Trečia, Komisija negali taikyti fiksuotos 2 % korekcijos dėl prastai atliktos papildomos patikros.

 Dėl pirmojo kaltinimo, kad priėmus 10 punkte nurodytą 2005 m. liepos 7 d. sprendimą Komisija negali taikyti naujos finansinės korekcijos

31      Graikijos Respublika primena, kad 10 punkte nurodytame 2005 m. liepos 7 d. sprendime Teisingumo Teismas panaikino Sprendimą 2002/881 dėl to, kad du iš keturių Komisijos konstatuotų pažeidimų – nepakankama kai kurių citrusinių vaisių pristatymo kontrolė ir dokumentų apie pristatytus prekių kiekius nesaugojimas (svėrimo lapeliai) – buvo nepagrįsti. Taigi, Teisingumo Teismas galutinai išsprendė jos ir Komisijos ginčą. Pasak Graikijos Respublikos, jei Teisingumo Teismas būtų manęs, kad kitų dviejų Komisijos konstatuotų pažeidimų, t. y. pagalbos išmokėjimo čekiais ir jos nepervedimo laiku kai kuriems gamintojams, būtų pakakę pagrįsti Komisijos sprendimą taikyti korekcijas, ji nebūtų panaikinusi Sprendimo 2002/881. Todėl, Graikijos Respublikos nuomone, priėmus 10 punkte nurodytą 2005 m. liepos 7 d. sprendimą Komisija negalėjo iš naujo pradėti procedūrą dėl sąskaitų apmokėjimo ir taikyti naują finansinę korekciją.

32      Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, kai Bendrijos teismas panaikina institucijos aktą, pagal EB 233 straipsnį ji privalo imtis būtinų priemonių teismo sprendimui įvykdyti. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas pažymėjo, jog tam, kad laikytųsi teismo sprendimo dėl panaikinimo ir jį visiškai įvykdytų, atitinkama institucija, kuri priėmė panaikintą aktą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į ją lėmusius motyvus, kurie yra būtinas teismo sprendimo pagrindas, nes motyvai būtini, kad būtų tiksliai nustatyta rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo esmė. Būtent motyvuojamojoje dalyje tiksliai nurodoma neteisėta pripažinta nuostata ir atskleidžiamos priežastys, dėl kurių rezoliucinėje dalyje konstatuojamas jos neteisėtumas ir į kurias turi atsižvelgti atitinkama institucija, pakeisdama panaikintą aktą kitu (šiuo klausimu žr. 1988 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Asteris ir kt. prieš Komisiją, 97/86, 99/86, 193/86 ir 215/86, Rink. p. 2181, 27 punktą; 2007 m. balandžio 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Gorostiaga Atxalandabaso prieš Parlamentą, T‑132/06, neskelbiamos Rinkinyje, 28 punktą ir 2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alitalia prieš Komisiją, T‑301/01, Rink. p. II‑1753, 97 ir 98 punktus).

33      Reikia taip pat pažymėti, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra priminęs, pirma, res judicata principo svarbą tiek Sąjungos, tiek nacionalinės teisės sistemose (2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Köbler, C‑224/01, Rink. p. I‑10239, 38 punktas; 2006 m. kovo 16 d. Sprendimo Kapferer, C‑234/04, Rink. p. I‑2585, 20 punktas ir 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta prieš Komisiją, C‑352/09 P, Rink. p. I‑2359, 123 punktas) ir, antra, kad res judicata principas susijęs tik su faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios jau yra realiai arba neišvengiamai išnagrinėtos tame teismo sprendime (žr. minėto Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta prieš Komisiją 123 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

34      Šiuo atveju Sprendime 2002/881 Komisija taikė fiksuotą 2 % korekciją Graikijos Respublikos išlaidoms vaisių ir daržovių sektoriuje ir rėmėsi keturiais pažeidimais: pagalbos mokėjimu čekiais, pagalbos nepervedimu laiku kai kuriems gamintojams, nepakankama kai kurių citrusinių vaisių tiekimo kontrole ir svėrimo lapelių nesaugojimu.

35      10 punkte nurodyto 2005 m. liepos 7 d. sprendimo 34–43 punktuose pažymima, kad du iš keturių tame sprendime Komisijos konstatuotų pažeidimų, t. y. pagalbos mokėjimas čekiais ir pagalbos nepervedimas laiku kai kuriems gamintojams, yra pagrįsti. To sprendimo 36 punkte Teisingumo Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad „nagrinėjamos išlaidos nebuvo atliktos pagal Bendrijos taisykles“ ir kad „todėl Komisija pagrįstai nefinansavo šių išlaidų Bendrijos lėšomis“.

36      Dėl to, kad du iš keturių Komisijos nurodytų pažeidimų nebuvo pagrįsti (10 punkte nurodyto 2005 m. liepos 7 d. sprendimo 44–53 punktai) ir kad, pasak Teisingumo Teismo, fiksuota 2 % korekcija buvo pagrįsta „nepakankamai“, Sprendimas 2002/881 buvo panaikintas tiek, kiek juo atsisakyta Bendrijos lėšomis finansuoti išlaidas vaisių ir daržovių sektoriuje (10 punkte nurodyto 2005 m. liepos 7 d. sprendimo 54 ir 55 punktai).

37      Priešingai, nei teigia Graikijos Respublika, ir, kaip matyti iš šio sprendimo 35 punkto, Teisingumo Teismas 10 punkte nurodytame 2005 m. liepos 7 d. sprendime nenusprendė, kad du pagrįstais pripažinti pažeidimai negali būti pagrindas taikyti finansinę korekciją.

38      Šiuo atžvilgiu manytina, kad kadangi Komisija savo Sprendimą 2002/881 grindė keturiais pažeidimais, iš kurių du Teisingumo Teismas 10 punkte nurodytame 2005 m. liepos 7 d. sprendime pripažino nepagrįstais, Teisingumo Teismas negalėjo už Komisiją nuspręsti, kokios išvados turi būti padarytos iš dviejų konstatuotų pažeidimų, kuriuos jis pripažino pagrįstais, kiek tai susiję su taikytina finansine korekcija (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Aristoteleio Panepistimio Thessalonikis prieš Komisiją, T‑196/01, Rink. p. II‑3987, 224 ir 225 punktus).

39      Šios išvados negali pagrįsti 2011 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimu Graikija prieš Komisiją (C‑321/09 P, neskelbiamas Rinkinyje) patvirtintas 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Graikija prieš Komisiją (T‑33/07, neskelbiamas Rinkinyje), kuriuo per posėdį rėmėsi Graikijos Respublika. Iš tikrųjų byloje, kurioje buvo priimtas minėtas 2009 m. birželio 11 d. Sprendimas Graikija prieš Komisiją, Bendrasis Teismas nusprendė, kad tik vienas iš keturių Komisijos konstatuotų pažeidimų yra nepagrįstas ir jis yra ne „esminis“, o „mažareikšmis“, o kiti pažeidimai yra „pagrindiniai“, ir padarė išvadą kad nereikia panaikinti Komisijos sprendimo (minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 211 ir 212 punktai). Šioje byloje nei suvestinė ataskaita, nei Komisijos galutinė pozicija neleidžia teigti, kad mokėjimo čekiais atveju konstatuotas pažeidimas yra mažareikšmis.

40      Be to, reikia pridurti, kad, priešingai, nei nepagrįsdama savo teiginio teigia Graikijos Respublika, Sąjungos teisė nedraudžia iš naujo pradėti sąskaitų apmokėjimo procedūros, jei pasibaigus šiai procedūrai Komisijos priimtas sprendimas buvo panaikintas. Reglamento Nr. 729/70, iš dalies pakeisto 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1287/95 (OL L 125, p. 1), 5 straipsnio 2 dalies c punkto penkta pastraipa, pagal kurią „atsisakymas finansuoti negali apimti išlaidų, patirtų anksčiau nei prieš dvidešimt keturis mėnesius iki [Komisijos] rašytinio pranešimo apie jos patikrinimų rezultatus išsiuntimo suinteresuotajai valstybei narei“, negali trukdyti iš naujo pradėti sąskaitų apmokėjimo procedūrą, nes panaikinus Sprendimą 2002/881 nauja Komisijos taikyta finansinė korekcija yra taip pat susijusi su išlaidomis, patirtomis per 24 mėnesius iki pranešimo Graikijos Respublikai apie patikrinimų rezultatus.

41      Dėl Graikijos Respublikos argumento, kad Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto 24 mėnesių termino eiga negali prasidėti nuo 1999 m. rugpjūčio 16 d. laiško, nes Teisingumo Teismas panaikino visą sąskaitų apmokėjimo procedūrą, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Graikijos Respublika, 10 punkte nurodytame 2005 m. liepos 7 d. sprendime Teisingumo Teismas nepareiškė nuomonės dėl sąskaitų apmokėjimo procedūros, kuriai pasibaigus buvo priimtas Sprendimas 2002/881.

42      Kadangi procedūra, kuria siekiama pakeisti Sąjungos teismo panaikintą aktą kitu, gali būti iš naujo pradėta nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas (2000 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C‑458/98 P, Rink. p. I‑8147, 82 punktas; 32 punkte minėtos Nutarties Gorostiaga Atxalandabaso prieš Parlamentą 30 punktas ir 32 punkte minėto Sprendimo Alitalia prieš Komisiją 99 punktas), tokio akto panaikinimas nedaro poveikio visiems ankstesniems procedūros aktams. Nors šiuo atveju Komisija iš naujo pradėjo procedūrą esant kvietimo į naują dvišalį susitikimą, kuris vyko 2006 m. gegužės 11 d., stadijai, kaip pažymi pati Komisija, ji taip padarė, kad leistų Graikijos Respublikai pateikti savo pastabas po to, kai 10 punkte nurodytu 2005 m. liepos 7 d. sprendimu buvo panaikintas Sprendimas 2002/881.

43      Taigi, remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime pagalbos mokėjimą čekiais pripažinusi finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms vaisių ir daržovių sektoriuje už 1998 ir 1999 metus, motyvu Komisija nepažeidė nei EB 233 straipsnio, nei res judicata principo.

44      Taigi pirmąjį kaltinimą reikia atmesti.

 Dėl antrojo kaltinimo, kad Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto 24 mėnesių termino eiga negali prasidėti nuo 1999 m. rugpjūčio 16 d. laiško dėl to, kad pažeidžiant Reglamento 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą jame nėra atliktas išlaidų įvertinimas

45      Pasak Graikijos Respublikos, Komisija negali 1999 m. rugpjūčio 16 d. laikyti Reglamento Nr. 729/70 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1287/95 (OL L 125, p. 1), 5 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto 24 mėnesių termino pradžios momentu, nes pažeidžiant Reglamento 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą 1999 m. rugpjūčio 16 d. laiške nėra atliktas „išlaidų įvertinimas“.

46      Savo atsakymuose raštu į Bendrojo Teismo klausimus ir per posėdį Komisija teigė, kad Graikijos Respublika šiame procese nebegali pateikti šio kaltinimo, nes 1999 m. rugpjūčio 16 d. laiško turinio klausimą Teisingumo Teismas galutinai išsprendė per procesą, per kurį buvo priimtas 10 punkte nurodytas 2005 m. liepos 7 d. sprendimas.

47      Šalys sutaria, kad Graikijos Respublika šio kaltinimo nebuvo iškėlusi per procesą, per kurį buvo priimtas 10 punkte nurodytas 2005 m. liepos 7 d. sprendimas. Todėl Komisija negali teigti, kad 1999 m. rugpjūčio 16 d. laiško turinio klausimą Teisingumo Teismas galutinai išsprendė per procesą, per kurį buvo priimtas 10 punkte nurodytas 2005 m. liepos 7 d. sprendimas.

48      Per posėdį Graikijos Respublika teigė, kad per procesą, per kurį buvo priimtas 10 punkte nurodytas 2005 m. liepos 7 d. sprendimas, ji nurodė visus ieškinio pagrindus, kuriuos manė esant tinkamus. Šiuo atžvilgiu ji iš esmės tvirtino, kad klausimas, ar pranešime, kuriame pateikiami patikrinimų rezultatai, turi būti įvertintos išlaidos, nekilo tuo metu, kai ji Teisingumo Teisme pareiškė ieškinį. Ji pažymėjo, kad šį kaltinimą galėjo nurodyti tik po to, kai buvo priimtas 2005 m. vasario 24 d. Sprendimas Graikija prieš Komisiją (C‑300/02, Rink. p. I‑1341, toliau – 2005 m. vasario 24 d. sprendimas), kuriame Teisingumo Teismas pirmą kartą nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnį pranešdama apie savo patikrinimų rezultatą Komisija turėjo pateikti išlaidų įvertinimą.

49      Tokiai Graikijos Respublikos argumentacijai negalima pritarti. Aiškindamas Sąjungos teisės nuostatą Teisingumo Teismas prireikus paaiškina ir patikslina jos prasmę ir turinį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo momento. Remiantis tuo darytina išvada, kad taip išaiškinta nuostata gali ir turi būti taikoma net teisiniams santykiams, susiformavusiems iki Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo (šiuo klausimu dėl Teisingumo Teismo, įgyvendinančio jam EB 234 straipsniu suteiktą kompetenciją, išaiškinimų galiojimo laiko atžvilgiu pagal analogiją žr. 1980 m. kovo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Denkavit italiana, 61/79, Rink. p. 1205, 16 punktą ir 1995 m. rugpjūčio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Roders ir kt., C‑367/93–C‑377/93, Rink. p. I‑2229, 42 punktą). Taigi, Graikijos Respublika negali remtis tuo, kad 48 punkte nurodytas 2005 m. vasario 24 d. sprendimas priimtas vėliau, nei pareikštas ieškinys byloje, kurioje buvo priimtas 10 punkte nurodytas 2005 m. liepos 7 d. sprendimas, norėdama pasiteisinti, kad negalėjo šio kaltinimo nurodyti toje byloje.

50      Todėl nepateikusi šio kaltinimo per procesą, per kurį buvo priimtas 10 punkte nurodytas 2005 m. liepos 7 d. sprendimas, nors tokią galimybę turėjo, Graikijos Respublika užkirto sau kelią jį pateikti vėliau po to, kai pasibaigė terminas ieškiniui dėl Sprendimo 2002/881 pareikšti.

51      Kaip minėta šio sprendimo 41 ir 42 punktuose, Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl sąskaitų apmokėjimo procedūros, kuriai pasibaigus buvo priimtas Sprendimas 2002/881, todėl panaikinus šį sprendimą Komisija, pakvietusi Graikijos Respubliką naujai dvišalei diskusijai, galėjo iš naujo pradėti sąskaitų apmokėjimo procedūrą, nepakenkdama ankstesniems procedūros aktams. 1999 m. rugpjūčio 16 d. laiškui, kuriuo Komisija pranešė apie savo patikrinimų rezultatus, neturėjo įtakos Sprendimo 2002/881 panaikinimas.

52      Vadinasi, ginčijamas sprendimas buvo priimtas per procedūrą, kuri iš dalies yra procedūra, per kurią priimtas Sprendimas 2002/881.

53      Todėl leisti Graikijos Respublikai šioje byloje nurodyti kaltinimą dėl procedūros akto, kuriam įtakos neturėjo Sprendimo 2002/881 panaikinimas, nors niekas jai netrukdė jo nurodyti Teisingumo Teisme per procedūrą, per kurią buvo priimtas 10 punkte nurodytas 2005 m. liepos 7 d. sprendimas, reikštų leisti jai pažeisti ieškinio dėl Sprendimo 2002/881 panaikinimo padavimo terminą.

54      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką griežtas Sąjungos teisės nuostatų dėl procesinių terminų taikymas atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo nutarties Internationale Fruchtimport Gesellschaft Weichert prieš Komisiją, C‑73/10 P, Rink. p. I‑11535, 49 punktą).

55      Todėl antrąjį kaltinimą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

 Dėl trečiojo kaltinimo, kad fiksuota 2 % korekcija negali būti taikoma dėl prastai atliktos papildomos patikros

56      Graikijos Respublika teigia, kad finansinė korekcija negali būti taikoma vien dėl to, kad valstybė narė prastai atliko papildomą patikrą. Tik visiškai neatlikus tokios patikros esą būtų galima taikyti fiksuotą 2 % korekciją.

57      Net jei pagalbos mokėjimo metodo patikra yra papildomos patikros dalis, reikia konstatuoti, kad vien to, jog mokama čekiais buvo tik kai kurių, o ne visų pervedimų atvejų, nepakanka norint teigti, kad Graikijos Respublika visada prastai atliko pagalbos mokėjimo metodo patikrą. Šiuo atžvilgiu Komisija teigia, kad Graikijos Respublika „niekada netikrino“, ar pagalbos mokėjimo metodas yra teisingas. Šio teiginio Graikijos Respublika argumentuotai neginčija ir tik teigia, kad patikros buvo tiesiog su trūkumais, todėl Komisijos teiginys yra „akivaizdžiai klaidingas“.

58      Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti trečiąjį kaltinimą, o kartu ir pirmąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu, nepakankamu motyvavimu, proporcingumo principo ir vertinimo diskrecijos ribų pažeidimu

59      Šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoji yra susijusi su klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu ir nepakankamu motyvavimu. Antroji susijusi su proporcingumo principo ir vertinimo diskrecijos ribų pažeidimu.

 Dėl pirmosios dalies, susijusios su klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu ir nepakankamu motyvavimu

60      Dėl ieškovės šia ieškinio dalimi ginčijamo sprendimo motyvavimo reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką konkrečiu sprendimų dėl EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo atveju sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu, jeigu valstybė, kuriai jis skirtas, aktyviai dalyvavo jį rengiant ir žinojo priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė, kad ginčijama suma neturi būti apmokėta iš EŽŪOGF lėšų (žr. 2002 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑130/99, Rink. p. I‑3005, 126 punktą ir 2005 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Portugalija prieš Komisiją, C‑335/03, Rink. p. I‑2955, 84 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; 2009 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, T‑373/05, neskelbiamo Rinkinyje, 51 punktą).

61      Darant prielaidą, kad ieškovė kaltina Komisiją, jog ši nenurodė taikytą korekciją pagrindžiančių motyvų, visų pirma reikia konstatuoti, kad suvestinės ataskaitos 4.3 punkte, į kurį aiškiai daroma nuoroda ginčijamame sprendime, išvardijami įvairūs Komisijos tarnybose vykę administracinės procedūros etapai, kuriuose Graikijos Respublika aktyviai dalyvavo. Be to, ginčijamame sprendime kaip korekcijos motyvas aiškiai įvardijami „Čekiais atlikti mokėjimai, turėję neigiamos įtakos atliktos patikros kokybei“, ir jame daroma nuoroda į suvestinę ataskaitą, kurios 4.3.5 punkte, kur pateikta Komisijos galutinė pozicija, aiškiai sakoma, kad „šią finansinę korekciją pagrindžia patikros sistemos, pagal kurią Graikijos valdžios institucijos leido mokėjimus čekiais, trūkumas“.

62      Tokiomis aplinkybėmis ieškovė negali teigti, kad ginčijamo sprendimo motyvavimas yra „neaiškus ir nepakankamas“.

63      Dėl tariamo klaidingo faktinių aplinkybių vertinimo Graikijos Respublika teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas tiek, kiek jame remiamasi teiginiu, jog mokėjimo čekiais praktika „buvo nereta“, nors, pirma, tik kai kuriems gamintojų organizacijų nariams buvo mokama čekiais, antra, nacionalinė teisė šioje srityje atitiko Bendrijos teisę, trečia, pagalba buvo pervedama visiems gamintojų organizacijos nariams už 1997–1998 prekybos metus.

64      Reikia priminti, kad šioje byloje Komisija finansinės korekcijos taikymą už 1997–1998 prekybos metus sektoriuje „Vaisiai ir daržovės – citrusinių vaisių perdirbimas“ pagrindė motyvais „Patikros trūkumai“ ir „Čekiais atlikti mokėjimai, turėję neigiamos įtakos atliktos patikros kokybei“.

65      Kaip teisingai pažymi Komisija, 10 punkte nurodytame 2005 m. liepos 7 d. sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad dėl mokėjimo čekiais kai kuriems gamintojams nagrinėjamos išlaidos nebuvo atliktos pagal Bendrijos taisykles, todėl Komisija Sprendimu 2002/881 pagrįstai nefinansavo šių išlaidų Bendrijos lėšomis.

66      Beje, Graikijos Respublika neginčija, kad kai kuriems gamintojų organizacijų nariams pagalba buvo išmokėta čekiais, bet ji tvirtina, kad nacionalinė teisė šioje srityje atitiko Bendrijos teisę ir kad, nepaisant to, jog kartais mokėjimai buvo atliekami čekiais, visi gamintojų organizacijų nariai gavo pagalbą.

67      Tačiau, viena vertus, teiginys, kad nacionalinė teisė atitiko Bendrijos teisę negali paneigti išvados, kad mokama buvo čekiais. Kita vertus, reikia konstatuoti, kad suvestinės ataskaitos 4.3.1.1. punkte Komisija pažymi, jog pirmasis tarpministerinis aplinkraštis, kuriame nurodoma mokėti pavedimais, yra vėlesnis už 1997–1998 prekybos metus ir kad remdamasi tuo Komisija padarė išvadą, kad per šiuos prekybos metus nebuvo neįprasta, jog pagalba būtų pervedama kitaip nei pavedimais per banką ar per paštą, o Graikijos Respublikai nei ieškinyje, nei dublike nepavyko įrodyti, kad šis Komisijos teiginys yra klaidingas.

68      Graikijos Respublikos argumentą, kad nors pagalba buvo mokama čekiais, 1997 m. birželio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1169/97, nustatančio išsamias Tarybos reglamento Nr. 2202/96, nustatančio Bendrijos pagalbos schemą tam tikrų citrusų vaisių augintojams, taikymo taisykles (OL L 169, p. 15), 15 straipsnio 2 dalies tikslas, kad gamintojai per nustatytus terminus gautų pagalbą, buvo pasiektas, reikia pripažinti netinkamu, nes EŽŪOGF finansuoja tik tuos mokėjimus, kurie atitinka Bendrijos teisę (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑364/04, neskelbiamo Rinkinyje, 69 punktą).

69      Taigi Graikijos Respublika negali teigti, kad Komisija padarė klaidą vertindama šios bylos faktines aplinkybes.

70      Vadinasi, pirmoji dalis turi būti atmesta.

 Dėl antrosios dalies, susijusios su proporcingumo principo ir vertinimo diskrecijos ribų pažeidimu

71      Graikijos Respublikos teigimu, Komisija taikė aiškiai per didelę korekciją atsižvelgiant į EŽŪOGF tariamai patirtus nuostolius dėl to, kad kai kuriems gamintojų organizacijų nariams pagalba buvo išmokėta čekiais.

72      Kalbant apie finansinės korekcijos dydį reikia priminti, kad Komisija netgi gali atsisakyti apmokėti EŽŪOGF lėšomis visas patirtas išlaidas, jei konstatuoja, kad neegzistuoja pakankami patikros mechanizmai (2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑263/98, Rink. p. I‑6063, 125 punktas ir 39 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją 140 punktas). Tačiau Komisija turi paisyti proporcingumo principo, kuris reikalauja, kad institucijų aktai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nustatytam tikslui pasiekti (1984 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Denkavit Nederland, 15/83, Rink. p. 2171, 25 punktas). Jei vykdydama sąskaitų apmokėjimo užduotį, užuot atsisakiusi finansuoti visas išlaidas, Komisija bando nustatyti taisykles, kuriomis pagal EŽŪOGF keliamos rizikos laipsnį būtų diferencijuoti įvairūs aplaidžios patikros lygiai, valstybė narė turi įrodyti, kad šie kriterijai yra savavališki ir neteisingi (1996 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑50/94, Rink. p. I‑3331, 28 punktas ir 39 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 140 punktas).

73      Dėl šioje byloje taikytos korekcijos pobūdžio reikia pažymėti, kad pagal 1997 m. gruodžio 23 d. Komisijos dokumentą Nr. VI/5330/97 „Rekomendacijos dėl finansinių pasekmių apskaičiavimo rengiant sprendimą dėl EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo“ (toliau – Dokumentas Nr. VI/5330/97), kai nėra įmanoma tiksliai įvertinti Bendrijos patirtų nuostolių, Komisija gali nustatyti fiksuoto dydžio korekciją (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Komisiją, C‑346/00, Rink. p. I‑9293, 53 punktą ir 2009 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, T‑281/06, neskelbiamo Rinkinyje, 66 punktą).

74      Pagal Dokumentą Nr. VI/5330/97 valstybei narei tinkamai atlikus pagrindines patikras, tačiau neatlikus vienos ar daugiau papildomų patikrų, taikytina 2 % pataisa, nes Fondui kyla nedidelė nuostolių atsiradimo rizika ir pažeidimas yra mažiau rimtas. Tačiau valstybei narei atlikus visus pagrindines patikras, bet nesilaikant teisės aktuose nustatyto jų skaičiaus, dažnumo ar išsamumo, taikytina 5 % pataisa, nes pagrįstai gali būti padaryta išvada, kad šie patikrinimai nesuteikia reikiamos išmokų teisingumo garantijos ir kad EŽŪOGF kyla reikšminga nuostolių atsiradimo rizika.

75      Šiuo atveju išnagrinėjus antrojo ieškinio pagrindo pirmą dalį (žr. šio sprendimo 63–69 punktus), matyti, kad Komisija teisingai nusprendė, jog kai kurias pagalbos sumas išmokėjus čekiais nagrinėjamos išlaidos buvo patirtos nesilaikant Bendrijos taisyklių.

76      10 punkte nurodytame 2005 m. liepos 7 d. sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikia patvirtinti Komisijos išvadas dėl EŽŪOGF finansinių nuostolių rizikos egzistavimo (žr. 41 ir 42 punktus).

77      Taigi manytina, kad nepažeisdama Dokumento Nr. VI/5330/97 Komisija galėjo pagrįstai skirti finansinę 2 % korekciją, kuri yra mažiausia taikytina korekcija (šiuo klausimu žr. 73 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Komisiją 56 punktą ir 2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑418/06 P, Rink. p. I‑3047, 137 punktą).

78      Be to, net jei, kaip per posėdį teigė Komisija, į pagrindinę patikrą patenka pagalbos išmokėjimo metodo patikra, reikia priminti, kad pagal Dokumentą Nr. VI/5330/97 Komisija turėjo teisę pagrindinės patikros trūkumams taikyti korekciją, siekiančią iki 5 %. Vis dėlto Komisija teigė, kad siekdama atsižvelgti į mažesnę EŽŪOGF nuostolių atsiradimo riziką ji finansinės korekcijos normą sumažino iki 2 %.

79      Tokiomis aplinkybėmis Graikijos Respublika negali kaltinti Komisijos, kad taikė jai neproporcingą finansinę korekciją.

80      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

2.     Dėl korekcijos, taikytos išlaidoms papildomų kaimo plėtros priemonių sektoriuje už 2003 ir 2004 metus

81      Graikijos Respublika nurodo tris ieškinio pagrindus dėl finansinės korekcijos, taikytos išlaidoms papildomų kaimo plėtros priemonių sektoriuje už 2003 ir 2004 metus. Pirmasis yra susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu, o jo neįrodžius – su Komisijos kompetencijos ratione temporis neturėjimu. Antrasis susijęs su nepakankamu motyvavimu, trečiasis – su įstatymo pažeidimu, fakto klaidomis, nepakankamu motyvavimu, proporcingumo principo ir vertinimo diskrecijos ribų pažeidimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu, o jo neįrodžius – su Komisijos kompetencijos „ratione temporis“ neturėjimu

82      Šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoji susijusi su esminių reikalavimų pažeidimu. Antroji, subsidiari pirmosios atžvilgiu, – su Komisijos kompetencijos ratione temporis neturėjimu.

 Dėl pirmosios dalies, susijusios su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu

83      Pirmojoje dalyje Graikijos Respublika nurodo du kaltinimus. Pirma, ji teigia, kad per dvišalę diskusiją, kuri pagal Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalį ir Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnį turėjo vykti tarp Komisijos ir valstybės narės atstovų, Komisija turėjo pateikti preliminarų siūlysimų finansinių korekcijų įvertinimą. Antra, ji kaltina Komisiją, kad per šią dvišalę diskusiją ji nepristatė savo pozicijos, įvertinančios pažeidimų sunkumą ir iš jų Bendrijai kylančius finansinius nuostolius.

–       Dėl pirmojo kaltinimo, grindžiamo diskusijos dėl numatomų korekcijų vertinimo nebuvimu

84      Pagal Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą Komisijos patikrinimų rezultatai ir suinteresuotų valstybių narių paaiškinimai pateikiami raštu, vėliau abi šalys stengiasi susitarti dėl priemonių, kurių reikės imtis.

85      Reglamento Nr. 1663/95, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 2245/1999, 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma šios procedūros tvarka. Baigusi tyrimą Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie atliktų patikrinimų rezultatus ir nurodo pažeidimų šalinimo priemones. Valstybė narė atsako per du mėnesius. Pasibaigus atsakymui pateikti skirtam terminui Komisija pakviečia šalis dvišalei diskusijai ir jos stengiasi susitarti dėl taikytinų priemonių ir pažeidimo sunkumo bei Bendrijai padarytų finansinių nuostolių vertinimo. Paskui Komisija formaliai praneša valstybei narei apie savo išvadas ir nurodo neįtraukiamų išlaidų įvertinimą.

86      Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos redakcijoje, galiojusioje iki pakeitimų, padarytų Reglamentu Nr. 2245/1999, buvo numatyta, kad valstybei narei perduodant patikrinimų rezultatą turi būti nurodytos priemonės, kurių reikia imtis atitikčiai garantuoti ateityje, ir išlaidų įvertinimas. Dabar Reglamentą Nr. 1663/95 iš dalies pakeitus Reglamentu Nr. 2245/1999 pirmajame Komisijos laiške turi būti jos patikrinimų rezultatai, bet ne išlaidų, kurių ji neketina įtraukti, vertinimas (2008 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, T‑266/04, neskelbiamo Rinkinyje, 199 punktas ir 2008 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑263/06, neskelbiamo Rinkinyje, 65 punktas). Be to, kaip teisingai pažymėjo Komisija, per diskusiją su valstybe nare Komisija neprivalo nei nurodyti atmestiną sumą, nei pateikti kokius nors pasiūlymus (minėto 2008 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 67 punktas). Pagal Reglamento Nr. 2245/1999 trečią konstatuojamąją dalį Komisija neturi teisės vertinti išlaidų, kurių, remdamasi savo pačios padarytomis išvadomis, ji neketina įtraukti į sąskaitas, nesuteikusi valstybei narei galimybės atsakyti. Procedūra leidžia Komisijai, be kita ko, gauti valstybės narės paaiškinimus dėl konstatuotų pažeidimų ir galbūt atsižvelgti į juos nustatant išlaidas, kurias ji ketina atmesti (2007 m. spalio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑332/06 P, neskelbiamo Rinkinyje, 47 punktas).

87      Nuo šiol pagal iš dalies pakeistą Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą išlaidų, kurias Komisija ketina atmesti, vertinimas turi būti pateiktas laiške, išsiųstame po dvišalės diskusijos (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑251/04, neskelbiamo Rinkinyje, 181 punktą ir 39 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 81 punktą).

88      Šiuo atveju Graikijos Respublika ginčija tai, kad per dvišalę diskusiją Komisija nepateikė preliminaraus galimų finansinių korekcijų įvertinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 86 punkte, Komisija neprivalėjo pateikti Graikijos Respublikai atmestinos sumos nei prieš dvišalę diskusiją, nei per ją. Ši suma laikantis iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos nuostatų buvo formaliai nurodyta Graikijos Respublikai 2006 m. spalio 3 d. laiške.

89      Šios išvados nepaneigia dublike Graikijos Respublikos pateiktas argumentas, kad dvišalės diskusijos dėl numatytų korekcijų įvertinimo nebuvimas leidžia atitinkamai valstybei narei manyti, kad, Komisijos nuomone, ji nepadarė pažeidimo. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo Komisija, iš kvietimo dvišalei diskusijai aiškiai matyti, kad Komisijos tarnybos „ketino siūlyti nefinansuoti Bendrijos lėšomis tam tikrų išlaidų“, nors jokia diskusija nebuvo numatyta dėl pačios šių korekcijų sumos, todėl Graikijos Respublika negali teigti, kad ji buvo suklaidinta.

90      Taigi, pirmąjį kaltinimą reikia atmesti.

–       Dėl antrojo kaltinimo, grindžiamo diskusijos dėl pažeidimo pobūdžio ir sunkumo bei finansinių nuostolių nebuvimu

91      Pagal Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą per dvišalę diskusiją turi būti nagrinėjamas pažeidimo pobūdis ir rimtumas bei Bendrijos patirti nuostoliai.

92      Reglamento Nr. 1663/95, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2245/1999, 8 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos pirmame sakinyje nustatyta, kad „Komisija pakviečia valstybę narę dvišaliam aptarimui, per kurį šalys stengiasi susitarti dėl taikytinų priemonių ir pažeidimo sunkumo bei Bendrijai padarytų finansinių nuostolių įvertinimo“.

93      Šiuo atveju iš 2006 m. sausio 19 d. kvietimo dvišalei diskusijai matyti, kad dalykai, kurie bus per ją nagrinėjami, yra išdėstyti prie pakvietimo pridėtame priede. Jo 1.1 punkte pažymima, kad žemės ūkio paskirties sklypai, kuriems buvo prašoma pagalbos, nebuvo individualiai identifikuoti, kaip reikalaujama Bendrijos teisėje. Šio priedo 2.2 punkte pažymima, kad nebuvo atlikti kryžminiai patikrinimai su integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (toliau – IAKS) duomenų baze. Priedo 3.2 punkte kalbama apie nepakankamai išsamų patikros ataskaitų turinį. Priedo 4 punkte kalbama apie gerą žemės ūkio praktiką ir ypač apie jos kontrolę.

94      Be to, iš dvišalio susitikimo protokolo, apie kurį pranešta Graikijos Respublikai 2006 m. kovo 28 d., matyti, kad šiame susitikime „daugiausia buvo kalbama klausimais, nurodytais kvietimo dvišaliam susitikimui priede“. Jame taip pat pažymima, kad „per susitikimą buvo nagrinėti toliau nurodyti klausimai tokia tvarka, kaip jie išdėstyti kvietime į dvišalį susitikimą“: individualus sklypų identifikavimas ir kryžminiai patikrinimai su IAKS (1.1 punktas), patikrų ataskaitų turinys (3.3 punktas), geros žemės ūkio praktikos kontrolė (4.3 punktas).

95      Todėl Graikijos Respublika negali teigti, kad per dvišalę diskusiją nebuvo kalbama apie Komisijos konstatuotų trūkumų pobūdį ir sunkumą.

96      Dėl tariamo nediskutavimo per dvišalį susitikimą dėl Bendrijai padarytų finansinių nuostolių reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Graikijos Respublika, dvišalio susitikimo protokole nurodomas kvietimas dvišalei diskusijai, kuriame minimas Dokumentas Nr. VI/5330/97, o jame nagrinėjami pagrindinių patikrų trūkumai. Šiame dokumente esančios gairės yra susijusios, be kita ko, su EŽŪOGF kylančia nuostolių rizika konstatavus pagrindinių patikrų trūkumus (šiuo klausimu žr. 86 punkte minėto 2008 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 76 ir 77 punktus).

97      Todėl antrasis kaltinimas turi būti atmestas, o kartu – ir šio ieškinio pagrindo pirma dalis

 Dėl antrosios dalies, susijusios su Komisijos kompetencijos ratione temporis neturėjimu

98      Graikijos Respublika teigia, kad jei Bendrasis Teismas nepripažintų esminių reikalavimų pažeidimo, ginčijamas sprendimas vis tiek turėtų būti panaikintas dėl to, kad Komisija neturi kompetencijos ratione temporis. Pasak Graikijos Respublikos, pirmasis pranešimas, kuriame įvertinta finansinės korekcijos suma, yra Komisijos 2006 m. spalio 3 d. laiškas. Todėl, taikant Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalyje numatytą 24 mėnesių terminą, iki 2004 m. spalio 3 d. patirtos išlaidos nepatenka į Komisijos ratione temporis kompetenciją.

99      Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktos pastraipos a punkte numatyta, kad atsisakymas finansuoti negali būti taikomas išlaidoms, kurios buvo padarytos „prieš 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo apie atitinkamos valstybės narės patikrinimų rezultatus“.

100    Remiantis teismo praktika, pranešimas, kuris yra 24 mėnesių termino pradžios momentas ir riboja atsisakymą finansuoti išlaidomis, kurios buvo padarytos per šį laikotarpį, yra atitinkamai valstybei narei skirtas rašytinis dokumentas, kuriuo pranešami tik Komisijos atliktų patikrinimų rezultatai (šiuo klausimu žr. 86 punkte minėto 2007 m. spalio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 48 punktą ir 2011 m. kovo 31 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑214/07, neskelbiamo Rinkinyje, 39 punktą).

101    Taigi, kaip teisingai teigia Komisija, ir, priešingai, nei tvirtina Graikijos Respublika, 24 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti pradžios momentu laikant ne 2006 m. spalio 3 d. Komisijos laišką, kuriame įvertintos išlaidos, bet 2005 m. liepos 4 d. Komisijos laišką, kuriuo Graikijos Respublikai pranešta apie Komisijos patikrinimų rezultatus. Beje, reikia pabrėžti, kad šitame laiške aiškiai sakoma, kad atsisakymas Bendrijos lėšomis finansuoti išlaidas „yra taikomas tik išlaidoms, patirtoms per 24 mėnesius iki šio graikų kalba surašyto pranešimo perdavimo“.

102    Iš to, kas pasakyta, matyti, kad antra pagrindo dalis, o kartu ir šis ieškinio pagrindas turi būti atmesti.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su nepakankamu motyvavimu

103    Graikijos Respublika iš esmės tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra neaiškiai motyvuotas, nes jame kalbama apie vieną pažeidimą, susijusį su prastai atlikta pagrindine patikra, teigiant, jog „kryžminiai patikrinimai nevisiškai patenkinami“, nors iš 2006 m. spalio 3 d. Komisijos laiško ir suvestinės ataskaitos matyti, kad Komisija anksčiau jos atžvilgiu rėmėsi penkiais su pagrindinėmis patikromis susijusiais trūkumais dėl „agroaplinkosaugos“ ir dviem su pagrindinėmis patikromis susijusiais trūkumais dėl „žemės ūkio paskirties žemių apželdinimo“ priemonės.

104    Kaip minėta šio sprendimo 60 punkte konkrečiu sprendimų dėl EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo rengimo atveju sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu, jeigu valstybė, kuriai jis skirtas, aktyviai dalyvavo jį rengiant ir žinojo priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė, kad ginčijama suma neturi būti apmokėta iš EŽŪOGF lėšų.

105    Šiuo atveju visų pirma reikia pažymėti, kad suvestinėje ataskaitoje, į kurią aiškiai daroma nuoroda ginčijamame sprendime, aiškiai minimi įvairūs administracinės procedūros etapai, vykę Komisijos tarnybose, kuriuose Graikijos Respublika aktyviai dalyvavo. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, kaip pabrėžia Komisija, ginčijamo sprendimo ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje aiškiai kalbama apie išvadas, padarytas atsižvelgiant į „atliktus patikrinimus, dvišales diskusijas ir taikinimo procedūras“.

106    Be to, reikia pažymėti, kad Graikijos Respublika per šią procedūrą buvo informuota, kuo ji yra kaltinama. Tai patvirtina 2005 m. liepos 4 d. Komisijos laiškas, kuriuo Graikijos Respublikai pranešama apie atliktų patikrinimų rezultatus, 2006 m. spalio 3 d. Komisijos laiškas, kvietimas dvišalei diskusijai ir šios diskusijos protokolas.

107    Kalbant konkrečiai apie pačios Graikijos Respublikos cituojamą 2006 m. spalio 3 d. Komisijos laišką, reikia konstatuoti, kad jame, be kita ko, nurodomi penki pagrindinių patikrų trūkumai, susiję su „agroaplinkosaugos“ priemone, ir du pagrindinių patikrų trūkumai, susiję su „žemės ūkio paskirties žemių apželdinimo“ priemone. Šie tame laiške aprašyti trūkumai yra tie patys, kuriuos Komisija nustatė atlikusi savo kontrolės misiją, po pranešimo apie patikrinimus, gavusi Graikijos Respublikos atsakymus, pateiktus Komisijai pranešus apie atliktus patikrinimus ir pasibaigus dvišalei diskusijai. Tokia išvada aiškiai išplaukia iš prie šio laiško pridėto priedo 1 punkto. Priešingai, nei teigia Graikijos Respublika, penki pagrindinių patikrų trūkumai, susiję su „agroaplinkosaugos“ priemone, ir du pagrindinių patikrų trūkumai, susiję su „žemės ūkio paskirties žemių apželdinimo“ priemone, nėra tik trūkumai, kuriuos Komisija konstatavo pradinėje administracinės procedūros stadijoje.

108    Tiesa, kad, kaip teigia Graikijos Respublika, suvestinės ataskaitos 16.3.5 punkte, kuriame išdėstyta Komisijos galutinė pozicija, nėra akivaizdžiai pakartojami penki pagrindinių patikrų trūkumai, susiję su „agroaplinkosaugos“ priemone, ir du pagrindinių patikrų trūkumai, susiję su „žemės ūkio paskirties žemių apželdinimo“ priemone. Ten tik bendrai nurodoma, jog „Komisijos tarnybos mano, kad nors vietoje buvo atlikta visų apželdinimo programos naudos gavėjų patikra, tai nekompensuoja kryžminių kompiuterinių patikrinimų su IAKS sistema nebuvimo, neteisingo sklypų identifikavimo ir kitų IAKS sistemos trūkumų, kuriuos Komisijos tarnybos įrodė per audito apimtą laikotarpį“.

109    Vis dėlto, kaip teisingai pažymi Komisija, reikia konstatuoti, kad iš suvestinės ataskaitos 16.3.5 punkte esančios Komisijos galutinės pozicijos išvados matyti, kad „Komisijos tarnybos laikosi jų 2006 m. spalio 3 d. [Komisijos laiške] Graikijos Respublikos valdžios institucijoms išdėstytos pozicijos“, kurioje aiškiai minimi penki pagrindinių patikrų trūkumai, susiję su „agroaplinkosaugos“ priemone, ir du pagrindinių patikrų trūkumai, susiję su „žemės ūkio paskirties žemių apželdinimo“ priemone.

110    Taigi, priešingai, nei teigia Graikijos Respublika, ginčijamame sprendime aiškiai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija Graikijos Respublikos išlaidoms papildomų kaimo plėtros priemonių sektoriuje už 2003 ir 2004 metus taikė 5 % korekciją.

111    Todėl ieškinio pagrindas, susijęs su nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su įstatymo pažeidimu, fakto klaidomis, nepakankamu motyvavimu, proporcingumo principo ir vertinimo diskrecijos ribų pažeidimu

112    Šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoji susijusi su teisės ir fakto klaidomis ir nepakankamu motyvavimu, o antroji – su proporcingumo principo pažeidimu ir vertinimo diskrecijos ribų peržengimu.

 Dėl pirmosios dalies, susijusios su teisės ir fakto klaidomis ir nepakankamu motyvavimu

113    Pirmiausia reikia priminti, kad EŽŪOGF finansuoja tik intervencines priemones, kurių imamasi pagal Bendrijos teisės nuostatas bendro žemės ūkio rinkų organizavimo srityje (šiuo klausimu žr. 48 punkte minėto 2005 m. vasario 24 d. Sprendimo 32 punktą).

114    Iš su EŽŪOGF susijusių nuostatų matyti, kad valstybės narės privalo numatyti visapusiškus administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje, taip garantuodamos, kad tinkamai laikomasi materialių ir formalių pagalbos išmokų skyrimo sąlygų. Jei tokių visapusiškų patikrinimų sistemos nėra arba valstybės narės sukurtoje sistemoje yra trūkumų ir lieka abejonių dėl tokių sąlygų laikymosi, Komisija turi teisę nepripažinti kai kurių atitinkamos valstybės narės padarytų išlaidų (2005 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑468/02, neskelbiamo Rinkinyje, 36 punktas ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Portugalija prieš Komisiją, T‑183/06, neskelbiamo Rinkinyje, 31 punktas).

115    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, norėdama įrodyti, kad pažeistos bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklės, Komisija turi ne visiškai įrodyti, kad nacionalinės institucijos atliko nepakankamą kontrolę ar pateikė neteisingus skaičius, bet pateikti įrodymų, kad ji turi rimtų ir pagrįstų abejonių dėl tokios kontrolės ir skaičių. Komisijos įrodinėjimo pareiga šiuo atveju sumažinama todėl, kad valstybė narė yra geresnėje padėtyje rinkdama ir tikrindama EŽŪOGF sąskaitoms apmokėti reikalingus duomenis, todėl ji ir turi pateikti detaliausius bei išsamiausius įrodymus dėl šių patikrinimų realaus vykdymo ar šių skaičių ir prireikus dėl Komisijos teiginių nepagrįstumo (2001 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑247/98, Rink. p. I‑1, 7–9 punktai ir 100 punkte minėto 2011 m. kovo 31 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 51 punktas).

116    Atsižvelgiant į šiuos argumentus reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovė, Komisija padarė klaidą, pirma, konstatavusi, kad žemės ūkio paskirties sklypų, kuriems panaudota pagalba, identifikavimas, pažeidžiant 2002 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 445/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 74, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 35 t., p. 269), buvo dalinis, antra, kad pažeidžiant Reglamento Nr. 445/2002 60 straipsnį nebuvo atliktas kryžminis patikrinimas su IAKS duomenų baze, trečia, kad pažeidžiant Reglamento Nr. 445/2002 61 straipsnį patikros vietoje nebuvo išsamios, ketvirta, kad pažeidžiant 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2419/2001, nustatančio išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 327, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas 3 sk., 34 t., p. 308), 20 straipsnį patikros ataskaitos nebuvo išsamios, ir, penkta, kad pažeidžiant Reglamento Nr. 445/2002 61 straipsnį patikros buvo nepakankamos, kiek tai susiję su visais naudos gavėjų įsipareigojimais ir pareigomis.

–       Dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo

117    Graikijos Respublika iš esmės teigia, kad per sąskaitų apmokėjimo procedūrą ji įrodė, kad nuo 2003 m. žemės ūkio paskirties sklypai buvo vienodai identifikuoti, kaip reikalaujama Reglamento Nr. 445/2002 58 straipsnyje, ir kad pagalba buvo išmokama nekeliant pavojaus EŽŪOGF.

118    Pagal Reglamento Nr. 445/2002 58 straipsnio 2 dalį, jeigu kaimo plėtros paramos priemonė yra susijusi su plotais, sklypai identifikuojami atskirai. Šio straipsnio 4 dalyje pažymima, kad žemės sklypai identifikuojami 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3508/92, nustatančio tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (OL L 355, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 223), 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka.

119    Reglamento Nr. 3508/92, iš dalies pakeisto 2000 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentu Nr. 1593/2000 (OL L 182, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 30 t., p. 94), 1 straipsnyje numatyta, kad kiekviena valstybė narė turi sukurti IAKS.

120    Reglamento Nr. 3508/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1593/2000, 2 straipsnyje numatyta, kad IAKS turi, be kita ko, apimti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą (toliau – ŽŪSIS).

121    Pagal Reglamento Nr. 3508/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1593/2000, 4 straipsnį ŽŪSIS kuriama pagal žemėlapius arba žemės registro dokumentus ar kitas kartografines nuorodas. Naudojamasi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodais, pageidautina ir aerofotonuotraukomis ar erdviniu ortovaizdavimu, kurių vienodas standartas garantuoja ne mažesnį kaip 1:10 000 kartografinio mastelio tikslumą. Taigi, visi žemės ūkio paskirties sklypai turi būti identifikuoti pagal šią sistemą (100 punkte minėto 2011 m. kovo 31 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 54 punktas).

122    Be to, kaip teisingai pažymi Komisija, reikia priminti IAKS įgyvendinimo svarbą. Iš tikrųjų žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimas yra esminis sistemos, susijusios su žemės plotais, tinkamo taikymo elementas. Dėl patikimos sklypų identifikavimo sistemos nebuvimo savaime padidėja nuostolių Bendrijos biudžetui rizika (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑285/03, neskelbiamo Rinkinyje, 62 punktą; 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑243/05, Rink. p. II‑3475, 61 punktą ir 100 punkte minėto 2011 m. kovo 31 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją 57 punktą).

123    Kaip pažymėta šio sprendimo 109 punkte, Komisijos galutinėje pozicijoje, išdėstytoje suvestinės ataskaitos 16.3.5 punkte, daroma nuoroda į jos 2006 m. spalio 3 d. Komisijos laišką.

124    2006 m. spalio 3 d. laiške Komisija pažymi, kad „sklypai, kuriems suteikta pagalba, ne visais atvejais buvo identifikuoti, ir tai neleido tiksliai nustatyti plotų ir atlikti veiksmingą kryžminį patikrinimą, taip pažeidžiant Reglamento Nr. 445/2002 58 straipsnį“. Ji taip pat pateikia nuorodą į savo 2005 m. liepos 4 d. laiško 1.1 punktą, kuriame pažymėjo, kad sklypai nebuvo „vienodai identifikuoti“, kaip numatoma Reglamente Nr. 445/2002. Ji priduria, kad „identifikavimas daugiausia buvo pagrįstas žemės ūkio paskirties sklypų ir jų ploto matavimu stremomis (1 strema = 1/10 hektaro) [ir kad] iki 2004 m. nebuvo nuolat reikalaujama pateikti IAKS deklaraciją (arba) sklypų identifikavimo sistemos <...> ištraukas, [todėl] daugeliu atvejų buvo neįmanoma juos individualiai identifikuoti ir atlikti daugiau kryžminių neautomatizuotų patikrinimų iki 2003 m. [pabaigos]“.

125    Remiantis šio sprendimo 115 punkte nurodyta teismo praktika, reikia patikrinti, ar Graikijos Respublika įrodo Komisijos vertinimų klaidingumą.

126    Graikijos Respublika teigia, kad laiškuose, kuriuos siuntė Komisijai, ir per dvišalę diskusiją ji pateikė įrodymų, kad nuo 2003 m. sklypai buvo vienodai identifikuojami, kaip reikalaujama Reglamento Nr. 445/2002 58 straipsnyje. Šiuo atžvilgiu ji cituoja savo 2005 m. rugsėjo 5 d. laišką (1.1 punktas). Be to, ji primena, kad egzistavo keli ministro įsakymai dėl sklypų identifikavimo ir pareigos pagal IAKS sistemą paduotose prašymuose pateikti tikslų sklypų kodą.

127    Visų pirma reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika tvirtina pateikusi sklypų identifikavimo įrodymus, tačiau nenurodo, kokie tai įrodymai. Tiesa, iš dvišalio susitikimo protokolo matyti, kad per šią diskusiją Graikijos Respublika pateikė kelis dokumentus, turinčius įrodyti sklypų identifikavimą. Tačiau savo rašytiniuose dokumentuose Graikijos Respublika nenurodo, kaip šie dokumentai įrodo, jog žemės ūkio paskirties sklypai nuo 2003 m. buvo identifikuojami pagal Reglamentą Nr. 445/2002.

128    Paskui grįsdama savo tvirtinimą, kad žemės ūkio paskirties sklypai nuo 2003 m. yra identifikuojami vienodai, Graikijos Respublika remiasi savo 2005 m. rugsėjo 5 d. laišku, kurio 1.1 punkte esą įrodyta, kad nuo 2003 m. Graikijos gamintojai atlieka identifikavimą. Tačiau reikia konstatuoti, kad šio laiško turinys negali paneigti Komisijos išvados. Iš tikrųjų iš jo nematyti, kad nuo 2003 m. Graikijoje tikrai identifikuojami sklypai, kaip reikalaujama Reglamente Nr. 445/2002. Graikijos Respublika tik nurodo visus tekstus, pagal kuriuos Graikijoje gamintojai privalėjo pagal IAKS sistemą paduotuose prašymuose vienodai identifikuoti sklypus, bet pabrėžia, kad 2003 m. „nedidelė dalis ūkininkų dėl nežinojimo nepateikė prašymo“.

129    Be to, darytina išvada, jog tai, kad Graikijos Respublika cituoja tekstus, pagal kuriuos vienodo sklypų identifikavimas yra privalomas, nepakanka įrodyti, kad ji tikrai atliko tokį identifikavimą.

130    Galiausiai ieškinyje Graikijos Respublika pripažįsta, kad kai kurie gamintojai deklaracijas už 2003 m., atitinkančias Reglamento Nr. 3508/92 reikalavimus, užpildė ne elektroniniu, bet rankiniu būdu. Pagal šio reglamento 6 straipsnį kiekvienas ūkininkas už kiekvienus metus turi pateikti paraišką pagalbai gauti, kurioje nurodomi žemės ūkio paskirties sklypai, kurių identifikavimo tvarka išdėstyta šio reglamento 4 straipsnyje. Tokiomis aplinkybėmis Graikijos Respublika negali teigti, kad žemės ūkio paskirties sklypai yra identifikuojami nuo 2003 m. laikantis šio reglamento.

131    Vadinasi, Graikijos Respublikos argumentai dėl žemės ūkio paskirties sklypų turi būti atmesti.

–       Dėl kryžminių patikrinimų

132    Graikijos Respublika iš esmės teigia, kad buvo atliekami kryžminiai patikrinimai su kompiuterine IAKS duomenų baze laikantis Reglamento Nr. 445/2002 60 straipsnio.

133    Pagal Reglamento Nr. 2419/2001 16 straipsnį Reglamento Nr. 3508/92 8 straipsnio 1 dalyje minimi administraciniai patikrinimai, apimantys, be kita ko, kryžminius deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir gyvulių patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad tokia pati pagalba nebūtų skiriama daugiau nei vieną kartą per tuos pačius kalendorinius ar ūkinius metus, ir išvengti neteisėtos pagal Bendrijos pagalbos schemas, apimančias plotų deklaravimą ir kryžminį patikrinimą, naudojantis kompiuterine duomenų baze ir siekiant patvirtinti pagalbos reikalavimų atitiktį, suteiktos pagalbos kumuliacijos (šiuo klausimu žr. 100 punkte minėto 2011 m. kovo 31 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją 63 punktą).

134    Reglamento Nr. 445/2002 60 straipsnyje nustatyta:

„Administraciniai tikrinimai turi būti išsamūs ir tam tikrais atvejais naudojamas kryžminis tikrinimas, inter alia, pagal integruotos administravimo ir kontrolės sistemos duomenis. Jie turi būti susiję su sklypais <...>, kuriems taikoma paramos priemonė, kad būtų išvengta bet kokio nepagrįsto paramos suteikimo <...>“

135    Suvestinės ataskaitos 16.3.5 punkte Komisija pažymi, kad Graikijos Respublika neatliko kompiuterinio kryžminio patikrinimo su IAKS duomenų baze. Ji taip pat nurodo savo poziciją, išdėstytą jos 2006 m. spalio 3 d. laiške, iš kurio matyti, kad IAKS nebuvo visiškai veikianti Graikijoje per Komisijos tyrimo apimamą laikotarpį.

136    Kaip matyti iš šio sprendimo 115 punkto, reikia patikrinti, ar Graikijos Respublika įrodo Komisijos vertinimų klaidingumą.

137    Graikijos Respublika teigia, kad per atitinkamą laikotarpį operaciniu požiūriu IAKS veikė gerai. Ji taip pat nurodo kelis dokumentus, kuriuos pateikė per dvišalę diskusiją, kurie esą įrodo, kad ji atliko kompiuterinius kryžminius patikrinimus. Be to, ji cituoja 2007 m. kovo 9 d. Opekepe (Graikijos orientavimo ir garantijų pagalbos mokėjimų ir kontrolės institucija) laišką, kuriame paaiškinama, kaip atliekami kompiuteriniai kryžminiai patikrinimai.

138    Visų pirma reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 126–131 punktuose, per nagrinėjamą laikotarpį ŽŪSIS nevisiškai atitiko Reglamento Nr. 3508/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1593/2000, 4 straipsnį. Be to, reikia pažymėti, kad iš Reglamento Nr. 3508/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1593/2000, 2 straipsnio matyti, kad ŽŪSIS yra IAKS elementas. Atsižvelgiant į nustatytas žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo spragas, Graikijos Respublika negali teigti, kad IAKS visiškai veikė 2003 m.

139    Nesant tokių veiksmingų ir tinkamai veikiančių sistemų, kurios numatytos Sąjungos teisėje ir yra esminiai numatytų patikrinimų elementai, kryžminiai patikrinimai, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 445/2002 60 straipsnį, negali būti atlikti teisingai (šiuo klausimu žr. 86 punkte minėto 2008 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 108 punktą ir 100 punkte minėto 2011 m. kovo 31 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 65 punktą).

140    Reikia pridurti, kad, kaip teisingai pabrėžia Komisija, nepaisant šių bandymų įrodyti, kad, priešingai Komisijos teiginiams, Graikijos Respublika atliko kompiuterinius kryžminius patikrinimus, ji pati savo rašytiniuose dokumentuose pripažįsta, kad 2003 m. kai kurie gamintojai pateikė deklaracijas ne elektroniniu, o rankiniu būdu; tai ji taip pat patvirtino per posėdį Bendrajam Teismui pateikus klausimą.

141    Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Graikijos Respublika neįrodo, kad įrodymai, kuriuos ji pateikė per dvišalę diskusiją, ir 2007 m. kovo 9 d. Opekepe laiškas gali paneigti tai, jog kai kurie gamintojai nepateikė Reglamento Nr. 3508/92 atitinkančių elektroninių deklaracijų.

142    Tiesa, Graikijos Respublika tvirtina, kad tai, jog elektroninės deklaracijos už 2003 m. neatitinka Reglamento Nr. 3508/92, nereiškia, kad nebuvo atliekami kompiuteriniai kryžminiai patikrinimai, ir priduria, kad Komisijos tarnybų rastos ranka rašytos deklaracijos už 2003 m. buvo įvestos į sistemą ir jų pagrindu buvo atliekami kompiuteriniai kryžminiai patikrinimai.

143    Tačiau, viena vertus, Graikijos Respublika nepagrindžia savo tvirtinimų. Ji, pavyzdžiui, neįrodo, kad tų gamintojų atžvilgiu buvo atlikti kompiuteriniai patikrinimai 2003 m. Kita vertus, net darant prielaidą, kad kryžminiai patikrinimai buvo atliekami ranka rašytų deklaracijų, kurias surado Komisijos tarnybos 2003 m., pagrindu, tai neleidžia paneigti Komisijos vertinimo, grindžiamo tokios ŽŪSIS, kokia numatyta Bendrijos teisės aktuose, nesukūrimu.

144    Be to, atsižvelgiant į pirmesnius svarstymus ir šio sprendimo 60 punkte nurodytą teismo praktiką, Komisijos teiginys, jog per patikrą jos tarnybos nerado jokių duomenų, įrodančių, kad buvo atliekami kryžminiai patikrinimai, negali būti laikomas „klaidingu“ motyvavimu, kaip teigia ieškovė.

145    Todėl Graikijos Respublikos argumentai dėl kryžminių patikrinimų turi būti atmesti.

–       Dėl patikrų vietoje

146    Graikijos Respublika nurodo du pagrindinius kaltinimus. Pirma, ji teigia įrodžiusi, kad žemės ūkio paskirties sklypų matavimo patikros vietoje buvo pakankamos, patikimos ir atitiko Reglamento Nr. 445/2002 61 straipsnio reikalavimus. Antra, ji teigia, kad atliko geros žemės ūkio praktikos patikrą vietoje.

147    Pagal Reglamento Nr. 445/2002 61 straipsnį „patikrinimai vietoje vykdomi Reglamento <...> Nr. 2419/2001 III antraštinėje dalyje nustatyta tvarka“. Pagal pastarojo reglamento 15 straipsnį administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje vykdomi taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas pagalbos skyrimo sąlygų laikymosi patikrinimas.

148    Kalbant konkrečiai apie geros žemės ūkio praktikos kontrolę, pažymėtina, jog iš Reglamento Nr. 445/2002 61 straipsnio 3 pastraipos matyti, kad atitinkami patikrinimai atliekami visų naudos gavėjo, kurį galima patikrinti apsilankymo metu, įsipareigojimų ir pareigų atžvilgiu. Reglamento Nr. 2419/2001 22 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad gera žemės ūkio praktika yra vienas iš dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant plotus (šiuo klausimu žr. 86 punkte minėto 2008 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 119 punktą).

149    Iš 2006 m. spalio 3 d. Komisijos laiško, minimo suvestinės ataskaitos 16.3.5 punkte, kuriame išdėstyta galutinė Komisijos pozicija, matyti, kad patikros vietoje nebuvo detalios, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 445/2002 61 straipsnį, nes, pirma, jos neapėmė žemės ūkio paskirties sklypų matavimo pagal Reglamentą Nr. 3508/92 ir, antra, nebuvo jokių įrodymų, kad patikros vietoje atliktos ir patikrintas geros žemės ūkio praktikos taikymas.

150    Ginčydama Komisijos vertinimą dėl žemės ūkio paskirties sklypų matavimo patikrų vietoje Graikijos Respublika viso labo teigia, kad sklypus „tikrino ir matavo nacionaliniai kontrolieriai“, o to Komisijos tarnybos negalėjo patikrinti, nes jos pačios tų sklypų nematavo. Šie visiškai nepagrįsti tvirtinimai negali paneigti Komisijos išvadų.

151    Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad iš 2005 m. liepos 4 d. Komisijos laiško, kurį 2006 m. spalio 3 d. laiške mini Komisija, matyti, kad, „kalbant apie žemės ūkio paskirties sklypų matavimą, pažymėtina, jog nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti, kiek realiai sklypas buvo išmatuotas iš naujo ir ar tiesiog vizualiai jis buvo patikrintas“. Šios išvados Graikijos Respublika nepaneigia.

152    Graikijos Respublikos argumentui, kad per dvišalę diskusiją pateiktos patikros ataskaitos rodo, jog buvo atliekama sklypų matavimo ir geros žemės ūkio praktikos patikra vietoje, taip pat negalima pritarti. Šios patikros ataskaitos yra susijusios su vienu Magnezijos nomu ir to, beje, Graikijos Respublika neginčija. Netgi darant prielaidą, kad šios ataskaitos įrodo, jog patikros buvo atliekamos dėl geros žemės ūkio praktikos taikymo, reikia pažymėti, kad, kaip teisingai teigia Komisija, vien jie neleidžia įrodyti, jog Komisijos išvados dėl teritorijos, viršijančios šį vieną nomą, yra neteisingos. Iš tikrųjų valstybė narė turi konkrečiai įrodyti, kad patikros sistemos regionuose, kuriuose nebuvo atliekama patikra, neturėjo tų trūkumų, kuriuos Komisija konstatavo patikrintuose regionuose (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑344/01, Rink. p. I‑2081, 64 ir 65 punktus).

153    Galiausiai Graikijos Respublikos argumento, kad 2000 m. priimtame ministro įsakyme numatoma pareiga laikytis geros žemės ūkio praktikos, nepakanka įrodyti, jog Graikijos Respublika iš tikrųjų atliko geros žemės ūkio praktikos patikrą vietoje (šiuo klausimu žr. 86 punkte minėto 2008 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 120 punktą).

154    Taigi, reikia atmesti Graikijos Respublikos argumentus dėl patikrų vietoje.

–       Dėl patikrų ataskaitų

155    Graikijos Respublika iš esmės teigia, kad skirtumo tarp deklaruotų ir išmatuotų ar suskaičiuotų plotų arba gyvulių nenurodymas patikros ataskaitose, susijusiose su Larisos nomu, ir tai, kad tikrintojai neturėjo kokių nors ypatingų pastabų, nėra Sąjungos teisės pažeidimas ir nepateisina finansinės korekcijos taikymo.

156    Pagal Reglamento Nr. 2419/2001 20 straipsnio 1 dalies c punktą, į kurį daroma nuoroda Reglamento Nr. 445/2002 61 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, po kiekvienos patikros vietoje turi būti parengiama patikros ataskaita, kuria pasinaudojant galima peržiūrėti atliktų patikrų elementus, pavyzdžiui, „patikrinti žemės ūkio paskirties sklypai, išmatuoti žemės ūkio paskirties sklypai, kiekvieno sklypo matavimų rezultatai ir naudoti matavimo būdai“.

157    Remiantis 2006 m. spalio 3 d. Komisijos laišku, į kurį nurodoma suvestinės ataskaitos 16.3.5 punkte, kur išdėstyta Komisijos galutinė pozicija, patikros ataskaitos „nebuvo išsamios“, kaip reikalaujama Reglamento Nr. 2419/2001 20 straipsnyje, kuriuo, kaip pažymėta, reikalaujama nurodyti žemės ūkio paskirties sklypų matavimo rezultatus.

158    Be to, 2006 m. spalio 3 d. Komisijos laiške daroma nuoroda į 2005 m. liepos 4 d. Komisijos laišką, kuriame teigiama:

„<…> išnagrinėtos ataskaitos yra nepakankamai pagrįstos ir iš jų nėra aiškiai matyti, kokios rūšies patikra iš tikrųjų atlikta per patikrą vietoje. Ataskaitose nėra nurodyta jokių neatitikimų tarp deklaruoto ploto ir per patikrą nustatyto ploto ar suskaičiuotų gyvulių skaičiaus. Tai kėlė abejonių dėl šiose ataskaitose esančių deklaracijų tikslumo ir teisingumo.

Kalbant apie žemės ūkio paskirties sklypų matavimą, pažymėtina, jog nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti, kiek realiai sklypas išmatuotas iš naujo ir ar tiesiog vizualiai jis buvo patikrintas. Kaip pastebėta patikrintose bylose, skyrius, kuris, kaip nustatyta, turi būti užpildytas patikros ataskaitose ir yra susijęs su įrodymais dėl naudoto matavimo metodo ar išmatuotų sklypų skaičiaus, ne visada buvo užpildytas. Be to, apskritai patikros ataskaitose nebuvo jokių tikrintojų per patikrinimą padarytų konkrečių pastabų <...>“

159    Graikijos Respublika nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių Komisijos teiginių teisingumą.

160    Graikijos Respublikos argumentui, kad per dvišalę diskusiją pateiktos patikros ataskaitos rodo, jog sklypai buvo matuojami, negalima pritarti. Kaip pažymėta šio sprendimo 152 punkte ir kaip teisingai teigia Komisija, šios, tik su Magnezijos nomu susijusios, patikros ataskaitos negali paneigti bendresnės Komisijos išvados.

161    Be to, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Graikijos Respublika, iš bylos nematyti, kad Komisijos tarnybos pripažino, jog patikros ataskaitų iš Larisos nomo turinys yra pavienis atvejis. Iš dvišalės diskusijos protokolo 3.3 punkto tik matyti, kad Komisijos tarnybos „toliau laikosi savo pozicijos, jog patikros ataskaitų, kurios buvo išnagrinėtos per misiją Larisoje, kokybė yra nepakankama“.

162    Galiausiai reikia manyti, kad ministro įsakymų ir gairių, kuriais remiasi Graikijos Respublika, nepakanka įrodyti, kad patikros ataskaitos buvo parengtos laikantis Reglamento Nr. 2419/2001 20 straipsnio (šiuo klausimu žr. 86 punkte minėto 2008 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 120 punktą).

163    Vadinasi, Graikijos Respublikos argumentai dėl patikros ataskaitų turi būti atmesti.

–       Dėl visų naudos gavėjų įsipareigojimų ir pareigų tikrinimo

164    Visų pirma Graikijos Respublika teigia, kad tai, jog visais atvejais nebuvo tikrinami visi naudos gavėjų įsipareigojimai ir pareigos, neprieštarauja Sąjungos teisei. Paskui ji pažymi, kad Komisijos skirta finansinė korekcija grindžiama vienu naudos gavėjo, kurio visi įsipareigojimai ir pareigos nebuvo patikrinti, atveju.

165    Pagal Reglamento Nr. 445/2002 61 straipsnio trečią pastraipą „tikrinami visi paramos gavėjo įsipareigojimai ir prievolės, kuriuos galima patikrinti pas jį apsilankius“.

166    2006 m. spalio 3 d. Komisijos laiške, į kurį nurodoma suvestinės ataskaitos 16.3.5 punkte, kur išdėstyta Komisijos galutinė pozicija, pažymima, kad „visų naudos gavėjo prisiimtų įsipareigojimų (kalbant apie agroaplinkosaugos vystymo priemones), kuriuos galima patikrinti per misiją, kaip numatyta Reglamento Nr. 445/2002 61 straipsnyje, patikra buvo nepakankama“.

167    2006 m. spalio 3 d. Komisijos laiške daroma nuoroda į 2005 m. liepos 4 d. Komisijos laišką, kuriame teigiama:

„Kaip pažymėta Reglamento (EB) Nr. 817/2004 69 straipsnio 3 dalyje, vietoje tikrinami visi su kaimo plėtros priemonėmis susiję naudos gavėjo įsipareigojimai ir pareigos, kuriuos galima patikrinti pas jį apsilankius. Šiuo klausimu valstybės narės gali numatyti, kad kai naudos gavėjas buvo pasirinktas taikant kaimo plėtros priemonę, jis bus tikrinamas pagal šią priemonę ir visas kitas priemones, kurių kontrolei yra reikalinga panaši ekspertizė.

Patikrinus bylą, rastas atvejis, kai pasirinktas naudos gavėjas, pasinaudojęs dviem skirtingomis agroaplinklosauginių priemonių rūšimis, apsilankius pas jį buvo patikrintas vietoje dėl vienos priemonės, bet nepatikrintas dėl kitos priemonės.

Paklausus dėl to Graikijos valdžios institucijų, jos pripažino, kad patikros vietoje buvo susijusios tik su įsipareigojimais pagal priemonės rūšį, pagal kurią naudos gavėjas buvo pasirinktas, neapimant kitų galimų veiksmų pagal tą pačią kaimo plėtros priemonę, kuria ūkininkas pasinaudojo.“

168    Ginčydama Komisijos nuomonę, išdėstytą 2005 m. liepos 4 d. Komisijos laiške, Graikijos Respublika viso labo teigia, kad taikyta finansinė korekcija yra grindžiama vieninteliu naudos gavėjo atveju, kai nebuvo patikrinti visi jo įsipareigojimai ir pareigos. Taip teigdama ji neneigia Komisijos išvadų dėl šio naudos gavėjo.

169    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jei valstybei narei nepavyksta įrodyti, kad Komisijos išvados neteisingos, jos tampa įrodymais, galinčiais sukelti rimtų abejonių dėl adekvačių ir efektyvių priežiūros ir kontrolės priemonių buvimo (1999 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑253/97, Rink. p. I‑7529, 7 punktas ir 48 punkte minėto 2005 m. vasario 24 d. sprendimo 35 punktas). Todėl kai per patikrą, kurios objektas parenkamas atsitiktine tvarka, konstatuojama klaida, atsižvelgdama į nurodytą teismo praktiką, Komisija negali atmesti to, kad klaida gali būti dažnesnė.

170    Kalbant apie Graikijos Respublikos argumentą, kad Komisija nenurodo, jog tos pagalbos gavėjo atveju buvo galima vienu metu patikrinti visus jo įsipareigojimus ir pareigas, reikia priminti, kad, taikant šio sprendimo 115 punkte nurodytą teismo praktiką, tokio įrodymo administravimas priklauso atitinkamai valstybei narei. Graikijos Respublika neįrodo, kad toks patikrinimas buvo neįmanomas. Ji, nepateikdama pagrindžiančių įrodymų, tik teigia, kad 2003 m. balandžio 15 d., kai buvo tikrinama, kaip laikomasi pareigų, susijusių su „ekologiniu žemės ūkiu“ – „kviečiais“, negalėjo patikrinti, kad būtų laikomasi visų pareigų ir įsipareigojimų, susijusių su priemone „užteršimas nitratais“ „medvilnės“ atveju, nes tuo metu buvo sėjami vilnamedžiai. Be to, šis Graikijos Respublikos argumentas skiriasi nuo per posėdį išsakyto argumento, jog norint atlikti tokį patikrinimą reikėtų ekspertų komandos medvilnės, vandens užterštumo ir agroaplinkosaugos programų srityse.

171    Todėl reikia atmesti Graikijos Respublikos argumentą dėl visų naudos gavėjų įsipareigojimų ir pareigų patikrinimo, o kartu ir šio ieškinio pagrindo pirmąją dalį.

 Dėl antrosios dalies, susijusios su proporcingumo principo ir vertinimo diskrecijos ribų pažeidimu

172    Graikijos Respublika teigia, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes jis pažeidžia proporcingumo principą. Jei ne, apskaičiuojant korekciją reikia atsižvelgti tik į Larisos nomą, priemonę, susijusią su „agroaplinkosauga“ ir po 2004 m. spalio 3 d. patirtas išlaidas.

173    Iš šio sprendimo 72 punkte nurodytos nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad jei Komisija, užuot atsisakiusi finansuoti visas išlaidas, bando nustatyti taisykles, kuriomis pagal EŽŪOGF keliamos rizikos laipsnį būtų diferencijuoti įvairūs aplaidžios patikros lygiai, valstybė narė turi įrodyti, kad šie kriterijai yra savavališki ir neteisingi.

174    Kaip teigiama Dokumente Nr. VI/5330/97, pirma, „kai vienas ar daugiau pagrindinių patikrinimų nėra atlikti arba atlikti blogai arba per retai, dėl to jie yra neveiksmingi nustatant paraiškų tinkamumą arba taisyklių pažeidimus, taikytina 10 % pataisa, nes pagrįstai gali būti padaryta išvada, jog yra didelė rizika atsirasti rimtiems Fondo nuostoliams“, ir, antra, „kai visi pagrindiniai patikrinimai yra įvykdyti, tačiau nesilaikant teisės aktuose nustatyto jų skaičiaus, dažnumo ar išsamumo, taikytina 5 % pataisa“.

175    Komisija 5 % finansines korekcijas už 2003 ir 2004 metus papildomų kaimo plėtros priemonių srityje pagrindė šio sprendimo 116 punkte išvardytų pagrindinių patikrų trūkumais.

176    Išnagrinėjus trečiojo ieškinio pagrindo pirmąją dalį dėl finansinės korekcijos, taikytos išlaidoms papildomų kaimo plėtros priemonių sektoriuje už 2003 ir 2004 metus (žr. šio sprendimo 117–171 punktus), matyti, kad Graikijos Respublika nesugebėjo įrodyti, jog Komisijos išvados yra neteisingos. Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 173–175 punktuose nurodytus svarstymus, Komisijos sprendimo taikyti 5 % korekciją negalima laikyti prieštaraujančiu proporcingumo principui. Beje, šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Sąjungos teismas yra nusprendęs, kad 5 % korekcijos normos taikymas yra proporcingas, nes nebuvo patikimos žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos (šiuo klausimu žr. 48 punkte minėto 2005 m. vasario 24 d. sprendimo 100 punktą; 122 punkte minėto 2005 m. kovo 17 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 64 punktą ir 122 punkte minėto 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 78 punktą).

177    Be to, reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika nepateikia jokios informacijos, leidžiančios teigti, kad Komisija negalėjo nuspręsti, jog egzistuoja didelė nuostolių atsiradimo EŽŪOGF rizika. Ji tik teigia, kad jei nebūtų nuspręsta, jog finansinė korekcija yra neproporcinga, ji turėtų atsižvelgti tik į Larisos nomą, priemonę, susijusią su „agroaplinkosauga, ir išlaidomis, padarytomis po 2004 m. spalio 3 d.

178    Kaip matyti iš šio sprendimo 160 ir 161 punktų, Larisos nome atliktų patikrinimų trūkumai neleidžia manyti, kad trūkumų nėra kituose nomuose. Be to, iš 2006 m. spalio 3 d. Komisijos laiško, į kurį nurodoma suvestinės ataskaitos 16.3.5 punkte, matyti, kad žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo ir kryžminių patikrinimų su IAKS trūkumai susiję ne tik su „agroaplinkosaugos“ priemone, bet ir su „žemės ūkio paskirties žemių apželdinimu“. Iš šio sprendimo 117–145 punktų matyti, kad konstatavusi šiuos trūkumus Komisija nepadarė fakto klaidų. Galiausiai, kaip pažymėta šio sprendimo 99–101 punktuose, 24 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti pradžios momentu laikant ne 2006 m. spalio 3 d. Komisijos laišką, kuriame įvertintos išlaidos, bet 2005 m. liepos 4 d. Komisijos laišką, kuriuo Graikijos Respublikai pranešta apie Komisijos patikrinimų rezultatus. Todėl Graikijos Respublika negali teigti, kad 5 % finansinė korekcija gali apimti tik trūkumus, konstatuotus Larisos nome, priemonę, susijusią su „agroaplinkosauga“, ir išlaidas, padarytas po 2004 m. spalio 3 d.

179    Darytina išvada, kad antra dalis turi būti atmesta, o kartu ir šis ieškinio pagrindas.

3.     Dėl finansinio audito sektoriuje taikytos finansinės korekcijos už 2004 m.

180    Graikijos Respublika remiasi vieninteliu ieškinio pagrindu, susijusiu su įstatymo ir Dokumente Nr. VI/5330/97 esančių gairių pažeidimu, nemotyvavimu, proporcingumo principo ir vertinimo diskrecijos ribų pažeidimu.

181    Pateikdama šį ieškinio pagrindą Graikijos Respublika iš esmės teigia, kad mokėjimo vėlavimai buvo pagrįsti ir jais buvo siekiama tik apsaugoti Bendrijos finansinius interesus. Remdamasi tuo ji padarė išvadą, kad taikyta korekcija aiškiai viršija EŽŪOGF tariamai patirtus nuostolius.

182    1996 m. vasario 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 296/96 dėl valstybių narių teiktinos informacijos ir mėnesinio Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuojamų išlaidų užsakymo, iš dalies pakeisto 2011 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1577/2001, 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Avansai pagal užregistruotus duomenis už terminams praėjus padarytas išlaidas sumažinami taip:

a)      jeigu terminams praėjus padarytos išlaidos sudaro 4 % ar mažiau visų išlaidų, padarytų iki termino pabaigos, avansai nesumažinami nepriklausomai nuo vėlavimo mėnesių skaičiaus;

b)      išnaudojus 4 % slenkstį, visos tolimesnės išlaidos, padarytos pavėlavus iki:

–      vieno mėnesio, sumažinamos 10 %,

–      dviejų mėnesių, sumažinamos 25 %,

–      trijų mėnesių, sumažinamos 45 %,

–      keturių mėnesių, sumažinamos 70 %,

–      penkių mėnesių ir daugiau, sumažinamos 100 %.

Tačiau Komisija turi taikyti kitokią laiko skalę ir (arba) taikyti mažesnius ar visiškai netaikyti sumažinimų, jeigu tam tikroms priemonėms bus taikomos ypatingos valdymo sąlygos arba valstybės narės pateiks tinkamai pagrįstus pateisinimus.

Šiame straipsnyje minimi sumažinimai atliekami pagal Reglamento (EB) Nr. 2040/2000 14 straipsnyje nustatytas taisykles.“

183    Pagal teismo praktiką Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa yra išimtį įtvirtinanti nuostata, todėl turi būti aiškinama siaurai (122 punkte minėto 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 115 punktas).

184    Be to, išlaidos, kurias privalo apmokėti EŽŪOGF, turi būti apskaičiuojamos darant prielaidą, kad laikytasi žemės ūkio srityje taikytinais teisės aktais nustatytų terminų. Todėl jei nacionalinės valdžios institucijos išmoka pagalbą pasibaigus terminui, jos, kaip matyti iš Reglamento Nr. 296/96 ketvirtos konstatuojamosios dalies, EŽŪOGF priskiria neteisėtas ir todėl nedengtinas išlaidas (šiuo klausimu žr. 169 punkte minėto 1999 m. spalio 28 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją 126 punktą). Vadinasi, valstybė narė turi pakeisti savo patikrinimų sistemą atsižvelgdama į Reglamento Nr. 1251/1999 8 straipsnio 1 dalyje pagalbos mokėjimams atlikti nustatytą terminą (šiuo klausimu žr. 122 punkte minėto 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 116 punktą).

185    Pagal suvestinės ataskaitos 17.1.5 punktą, kuriame išdėstyta Komisijos galutinė pozicija, finansinės korekcijos buvo taikytos dėl pavėluotų mokėjimų 5 279 881,28 euro sumai.

186    Graikijos Respublika turi įrodyti, kad yra tenkinamos Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos sąlygos, t. y. ji turi įrodyti, kad tam tikroms priemonėms taikomos ypatingos valdymo sąlygos arba pateikti pagrįstus pateisinimus. Graikijos Respublika, be kita ko, turi įrodyti, kad vėlavimai neviršijo protingų terminų (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑331/00, Rink. p. I‑9085, 117 punktą ir 39 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 372 punktą).

187    Visų pirma reikia pažymėti, kad Graikijos Respublika neginčija, kad mokėjimai buvo atliekami pavėluotai. Tačiau ji kritikuoja taikytą finansinę korekciją ir teigia, kad mokėjimai vėlavo dėl to, jog reikėjo ištaisyti tam tikras klaidas, padarytas gamintojų paraiškose, prireikus darant papildomas patikras.

188    Visų pirma, kaip pažymi Komisija, reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika nesiremia jokiomis „ypatingomis valdymo sąlygomis“, sukėlusiomis mokėjimų vėlavimus.

189    Reglamento 4 straipsnio 2 dalyje greta ypatingų valdymų sąlygų minimi „valstybių narių pateikiami tinkamai pagrįsti pateisinimai“.

190    Tačiau nesant reikalo nagrinėti, ar būtinybė pataisyti gamintojų paraiškose padarytas klaidas yra „pagrįstas“ mokėjimo vėlavimų pateisinimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalį, reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika nepateikia įrodymo, kad gamintojų duomenų klaidos buvo iš tikrųjų padarytos jų prašymuose. Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad per 2006 m. sausio 12 d. vykusią dvišalę diskusiją Komisija pakvietė Graikijos valdžios institucijas „pateikti vėlavimo motyvų teisingumo įrodymą“. Nors 2006 m. gegužės 2 d. laiške Graikijos Respublika pagrindžia savo tvirtinimus, reikia pažymėti, kad ji vis dėlto nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti motyvų, tariamai pagrindžiančių mokėjimų vėlavimus, teisingumą.

191    Bet kuriuo atveju, net jei gamintojų paraiškose padarytos klaidos būtų realios, Graikijos Respublika neįrodo, jog buvo būtina atlikti papildomas patikras, kurių trukmė pateisintų mokėjimo vėlavimus (šiuo klausimu žr. 39 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. sprendimo 375 punktą). Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalyje numatytas 4 % slenkstis yra būtent skirtas suteikti valstybėms narėms galimybę atlikti papildomas patikras, ir tokiu atveju mėnesių, kai vėluojama, skaičius nedaro jokios įtakos šio slenksčio neviršijantiems mokėjimams (122 punkte minėto 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 116 punktas).

192    Be to, Graikijos Respublikos kaltinimas, grindžiamas ginčijamo sprendimo nemotyvavimu, nes esą Komisija nepaaiškino, kodėl nebuvo atsižvelgta į priežastis, pateisinančias mokėjimo vėlavimus, turi būti atmestas.

193    Iš tikrųjų reikia konstatuoti, kad Komisijai pakvietus Graikijos valdžios institucijas pateikti mokėjimo vėlavimus pagrindžiančių motyvų teisingumo įrodymą Opekepe 2006 m. gegužės 2 d. laiške priminė mokėjimo vėlavimų motyvus ir lentelėje nurodė gamintojų paraiškose už 2002 ir 2003 metus padarytas klaidas, tačiau nepateikė materialių šių klaidų įrodymų. 2007 m. rugpjūčio 20 d. laiške Komisija pažymi, kad Graikijos valdžios institucijų argumentų negalima priimti, nes „neįvyko jokia ypatinga valdymo sąlyga ir [Graikijos Respublika] nenurodė jokios tinkamos priežasties“, o su administraciniais sunkumais susitvarkyta neperžengiant Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalyje numatyto 4 % slenksčio.

194    Todėl pagal šio sprendimo 60 punkte nurodytą teismo praktiką Graikijos Respublika negali remdamasi pareigos motyvuoti pažeidimu teigti, kad nebuvo pakankamai informuota, kodėl Komisija neatsižvelgė į 2006 m. gegužės 2 d. laiške jos pateiktą informaciją, pagrindžiančią mokėjimo vėlavimus pateisinančius motyvus. Be to, reikia pažymėti, kad ieškovė galėjo ginti savo teises, nes ieškinyje ji kaip tik ginčija Komisijos „administracinių sunkumų“ terminą, kurį pavartojo Komisija kvalifikuodama mokėjimo vėlavimus pateisinančius motyvus.

195    Dėl Graikijos Respublikos kaltinimo, kad taikyta korekcija aiškiai viršija EŽŪOGF tariamai patirtus nuostolius, reikia priminti, kad mokėjimai akivaizdžiai buvo atlikti pavėluotai.

196    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Komisija turi įrodyti, kad buvo pažeistos Bendrijos teisės normos, o nustačius šį pažeidimą, valstybė narė prireikus turi įrodyti, kad Komisija suklydo vertindama jo finansines pasekmes (2004 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑153/01, Rink. p. I‑9009, 67 punktas).

197    Šiuo atveju Graikijos Respublika tik bandė pateisinti mokėjimo vėlavimus, tačiau neginčijo Komisijos nustatytų finansinių pasekmių, pavyzdžiui, atsižvelgdama į šio sprendimo 182 punkte nurodytas Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.

198    Galiausiai reikia pažymėti, kad savo rašytiniuose dokumentuose ir per posėdį Graikijos Respublika teigė, kad Komisija jai turi grąžinti 20 006,27 euro sumą, atitinkančią skirtumą tarp mokant avansus, kurių dydis siekia 5 299 887,55 euro, jau atskaičiuotų sumų ir bendros Komisijos taikytos korekcijos sumos, lygios 5 279 881,28 euro. Tačiau reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime atsižvelgiama į šią sumą, kuri yra įrašyta prie sprendimo pridėtoje lentelėje esančiame stulpelyje „Finansinis poveikis“.

199    Todėl šį ieškinio pagrindą ir visą ieškinį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

200    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Graikijos Respublika pralaimėjo bylą, ji turi padengti išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Truchot Martins Ribeiro Kanninen

Paskelbta 2012 m. liepos 5 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

* Proceso kalba: graikų.