TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. liepos 11 d.

Byla F‑7/06

B

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo B iš esmės prašo panaikinti 2005 m. balandžio 26 d. Komisijos paskyrimų tarnybos sprendimą neskirti ieškovei ekspatriacijos išmokos, kartu su 2005 m. spalio 10 d. šios tarnybos sprendimu atmesti ieškovės skundą dėl minėto 2005 m. balandžio 26 d. sprendimo.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Skyrimo sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punktas)

Bendrijos teisės aktų leidėjas, vykdydamas savo didelę diskreciją nustatyti sąlygas, kuriomis suteikiama teisė į ekspatriacijos išmoką, ir siekdamas apriboti turinčiųjų teisę į ekspatriacijos išmoką, kuri turi būti mokama remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punktu, ratą, turi teisę dvigubą pilietybę turintiems pareigūnams taikyti tas pačias taisykles, net jei šie asmenys nėra panašioje situacijoje, palyginti su asmenimis, kurie turi tik vieną pilietybę. Iš tiesų griežtomis sąlygomis, kaip antai neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos įdarbinimo vietos valstybėje 10 metų iki pradedant tarnybą, siekiama užtikrinti, kad ši išmoka būtų skirta pareigūnui, turinčiam įdarbinimo vietos valstybės pilietybę, tik paneigus prezumpciją, pagal kurią asmens pilietybė yra svarbus įvairių ryšių tarp šio asmens ir pilietybės valstybės įrodymas, ir nustačius, kad visi pastovūs ryšiai tarp pareigūno ir šios valstybės buvo nutraukti.

Toks turinčiųjų teisę į ekspatriacijos išmoką rato apribojimas nėra neteisėta ar netinkama diskriminacija atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsniu siekiamą tikslą. Nors Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio kategorijų naudojimas iš tiesų gali sukelti kraštutines situacijas, kai pareigūnai negautų ekspatriacijos išmokų, nors jų padėtis panaši į nurodytąją šiame straipsnyje, šio straipsnio nuostatose negalima įžvelgti neteisėtos diferenciacijos, kai šios nuostatos, pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, taikomos tokiu pačiu būdu visiems pareigūnams, esantiems Pareigūnų tarnybos nuostatuose nurodytoje situacijoje.

(žr. 39–41, 45 ir 46 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1980 m. spalio 16 d. Sprendimo Hochstrass prieš Teisingumo Teismą, 147/79, Rink. p. 3005, 12 punktas; 1981 m. sausio 15 d. Sprendimo Vutera prieš Komisiją, 1322/79, Rink. p. 127, 9 punktas; 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Garcia Avello, C‑148/02, Rink. p. I‑11613, 31–37 punktai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1992 m. balandžio 8 d. Sprendimo Costacurta Gelabert prieš Komisiją, T‑18/91, Rink. p. II‑1655, 42 punktas; 2000 m. balandžio 13 d. Sprendimo Reichert prieš Parlamentą, T‑18/98, Rink. VT p. I‑A‑73 ir II‑309, 25 punktas; 2000 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Lemaître prieš Komisiją, T‑317/99, Rink. VT p. I‑A‑191 ir II‑867, 50 punktas; 2004 m. gruodžio 13 d. Sprendimo E prieš Komisiją, T‑251/02, Rink. VT p. I‑A‑359 ir II‑1643, 124 ir 126 punktai.