Byla T‑186/06
Solvay SA
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Vandenilio peroksidas ir natrio perboratas – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Pažeidimo trukmė – „Susitarimo“ ir „suderintų veiksmų“ sąvokos – Galimybė susipažinti su byla – Baudos – Pranešimas dėl bendradarbiavimo – Vienodas požiūris – Teisėti lūkesčiai – Pareiga motyvuoti“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Sąvoka – Valios elgtis rinkoje tam tikru būdu suderinimas – Įtraukimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
2. Konkurencija – Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Keitimasis informacija dalyvaujant kartelyje arba jam rengiantis
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
3. Konkurencija – Karteliai – Sudėtinis pažeidimas, turintis susitarimo ir suderintų veiksmų elementų – Bendras kvalifikavimas kaip „susitarimo ir (arba) suderintų veiksmų“ – Leistinumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Konkurencija – Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
6. Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Oficialiai nutrauktų kartelių besitęsiantis poveikis
(EB 81 straipsnis)
7. Konkurencija – Karteliai – Įrodymai – Komisijos nurodytos aplinkybės – Dalyvavimas antikonkurencinį tikslą turinčiuose susitikimuose
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su byla – Apimtis – Dokumento nepateikimas – Pasekmės
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis)
9. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Atsakymų į pranešimą apie kaltinimus pateikimas – Sąlygos – Ribos
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis)
11. Konkurencija – Baudos – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Pareiga atsižvelgti į konkretų poveikį rinkai – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 A punktas)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Atgrasomasis pobūdis – Atsižvelgimas į baudžiamos įmonės dydį – Reikšmingumas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 A punktas)
14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atsižvelgimas į kaltinamosios įmonės bendradarbiavimą su Komisija ne pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo – Sąlygos – Ribos
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimų 98/C 9/03 3 punktas ir 2002/C 45/03 23 punkto b dalies trečia pastraipa)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos neskyrimas ar sumažinimas dėl kaltinamosios įmonės bendradarbiavimo – Prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikimo datos nustatymas – Kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 21 punktas ir 23 punkto b dalis)
16. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Kiekvienos įmonės bendradarbiavimo per administracinę procedūrą lygio įvertinimas – Vienodo požiūrio principo paisymas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
17. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
1. Tam, kad būtų susitarimas pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, pakanka, kad aptariamos įmonės išreikštų bendrą siekį tam tikru nustatytu būdu elgtis rinkoje.
Susitarimas pagal EB 81 straipsnio 1 dalį gali būti laikomas sudarytu, jei yra suderinti ketinimai dėl paties konkurencijos ribojimo principo, net jei dar vyksta derybos dėl konkrečių numatomo ribojimo detalių.
Tokiu atveju, kai įrodyta, kad diskusijos akivaizdžiai vyko dėl bendro jų dalyvių siekio susitarti dėl paties konkurencijos ribojimo principo, šio argumento negalima paneigti tuo, kad dėl konkrečių numatomo ribojimo detalių dalyviai derėjosi ir kad vėliau sudarytame tvirtame susitarime nustatytos kitokios priemonės, nei buvo aptariamos per ankstesnius susitikimus. Todėl Komisija visiškai teisingai gali konstatuoti, kad pradiniame kartelio etape vykdyti dalyvių veiksmai yra dalis to paties antikonkurencinio plano, todėl jie draudžiami pagal EB 81 straipsnio 1 dalį.
(žr. 85 ir 86, 139, 142 ir 143 punktus)
2. Sąvoka „suderinti veiksmai“ reiškia įmonių, kurios, nesudarydamos konkretaus susitarimo, sąmoningai bendradarbiauja tarpusavyje ir taip kelia grėsmę konkurencijai, elgesio derinimą.
Taigi EB 81 straipsnio 1 dalimi ūkio subjektams draudžiama palaikyti bet kokius tiesioginius ar netiesioginius kontaktus, kuriais būtų galima arba daryti įtaką esamo ar galimo konkurento veiksmams rinkoje, arba atskleisti tokiam konkurentui, kokių veiksmų nuspręsta ar numatoma imtis rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra konkurencijos ribojimas.
Informacijos atskleidimo savo konkurentams, siekiant parengti antikonkurencinį susitarimą, pakanka įrodyti, kad yra suderinti veiksmai pagal EB 81 straipsnį.
Šiuo atveju, net jei Komisijai nepavyko įrodyti, kad įmonės sudarė susitarimą siaurąja to žodžio prasme, EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimui konstatuoti pakanka, kad konkurentai užmezgė tiesioginius kontaktus siekdami „stabilizuoti rinką“.
Bet kuriuo atveju, jei nėra priešingų įrodymų, kuriuos privalo pateikti suinteresuotieji ūkio subjektai, daroma prielaida, kad suderintuose veiksmuose dalyvaujantys ir rinkoje tebeveikiantys ūkio subjektai, nustatydami savo elgesį šioje rinkoje, atsižvelgia į informaciją, kuria keičiasi su savo konkurentais.
(žr. 87–89, 147 ir 148, 160 punktus)
3. „Susitarimo“ ir „suderintų veiksmų“ sąvokos pagal EB 81 straipsnio 1 dalį reiškia slaptus susitarimus, kurie yra tokio paties pobūdžio ir skiriasi tik intensyvumu ir formomis, kuriomis jie pasireiškia.
Esant sudėtingam pažeidimui, kurį kelerių metų laikotarpiu siekdami bendro rinkos reguliavimo tikslo daro keli gamintojai, negalima reikalauti iš Komisijos, kad ji pažeidimą tiksliai kvalifikuotų kaip susitarimą arba suderintus veiksmus, nes bet kuriuo atveju bet kuri iš šių pažeidimo formų yra nurodyta EB 81 straipsnyje.
Dvigubas pažeidimo kvalifikavimas kaip susitarimo „ir (arba)“ suderintų veiksmų turi būti suprantamas kaip reiškiantis sudėtingą visumą, sudarytą iš faktinių aplinkybių, kurių vienos kvalifikuojamos kaip susitarimas, o kitos – kaip suderinti veiksmai pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, kurioje nenumatytas konkretus tokio sudėtingo pažeidimo rūšies kvalifikavimas.
(žr. 90 ir 92, 130 punktus)
4. Tam, kad būtų galima taikyti EB 81 straipsnio 1 dalį, nebūtina atsižvelgti į konkretų susitarimo ar suderintų veiksmų poveikį, jei paaiškėja, kad pažeidimu siekta trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje.
Konkrečiai kalbant, tai, kad suderinti veiksmai neturėjo tiesioginio poveikio kainų dydžiui, netrukdo konstatuoti, kad jais buvo ribojama atitinkamų įmonių konkurencija būtent panaikinant konkurencijos spaudimą.
(žr. 158, 162 punktus)
5. Kadangi Komisija įvertino, kad kartelis yra vienas pažeidimas, ji neprivalo atlikdama tokį įvertinimą atskirai nustatyti vien su viena iš aptariamų rinkų susijusių veiksmų trukmės. Kadangi kalbama ne apie du atskirus pažeidimus, ji taip pat neprivalo atsižvelgti į šį skirtumą nustatydama viso pažeidimo trukmę.
Iš tiesų būtų dirbtina išskaidyti tęstinį elgesį, kuriam būdingas vienas bendras tikslas, į kelis atskirus pažeidimus motyvuojant tuo, kad slapti veiksmai atskirose rinkose skyrėsi savo intensyvumu. Į tokius veiksnius reikia atsižvelgti tik vertinant pažeidimo sunkumą ir, jei reikia, nustatant baudos dydį.
(žr. 165 ir 166 punktus)
6. EB 81 straipsnis taikomas susitarimams, kurių poveikis tęsiasi ir po to, kai jie oficialiai nutraukiami. Visų pirma Komisija gali teisėtai tvirtinti, kad kartelio poveikis tebejaučiamas po to, kai oficialiai nutraukti slapti susitikimai, nes šiuose susitikimuose numatytas kainų didinimas taikomas ir vėlesniu laikotarpiu.
(žr. 174 ir 175 punktus)
7. Atsižvelgiant į visus sutampančius požymius, liudijančius apie kartelio egzistavimą, reikia turėti tikrai labai įtikinamą tvirtą paaiškinimą, kad būtų galima įrodyti, jog per konkretų susitikimą vyko visiškai kitokie dalykai nei ankstesniuose susitikimuose, nors visuose šiuose susitikimuose dalyvavo tie patys asmenys, jie vyko tomis pačiomis aplinkybėmis ir jų tikslas neginčijamai buvo tas pats.
(žr. 181 punktą)
8. Iš teisės į gynybą paisymo principo kylanti teisė susipažinti su bylos medžiaga reiškia, kad, kiek tai susiję su administracine procedūra dėl konkurencijos taisyklių taikymo, Komisija aptariamai įmonei turi suteikti galimybę išnagrinėti visus tyrimo byloje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai.
Šie dokumentai apima tiek kaltinamuosius, tiek kaltę paneigiančius dokumentus, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją.
Kalbant apie kaltinamuosius dokumentus pažymėtina, kad, nepateikus dokumento, teisė į gynybą pažeidžiama, tik jeigu aptariama įmonė įrodo, jog, pirma, Komisija remėsi šiuo dokumentu grįsdama kaltinimą dėl pažeidimo ir, antra, šį kaltinimą galima įrodyti tik remiantis minėtu dokumentu. Todėl aptariama įmonė turi įrodyti, kad Komisijos sprendimo rezultatas būtų buvęs kitoks, jei nepateiktas dokumentas nebūtų pripažintas įrodymu.
Atvirkščiai, kiek tai susiję su kaltę paneigiančio dokumento nepateikimu, aptariama įmonė turi tik įrodyti, kad jo neatskleidimas galėjo turėti įtakos procedūros eigai ir Komisijos sprendimo turiniui šios įmonės nenaudai. Įmonei pakanka įrodyti, jog kaltę paneigiančius dokumentus ji būtų galėjusi panaudoti savo gynybai, konkrečiai kalbant, – kad ji būtų galėjusi remtis su pranešimo apie kaltinimus etape Komisijos atliktais vertinimais nesutampančiais duomenimis ir bet kokiu būdu būtų galėjusi daryti įtaką sprendime pateiktiems vertinimams.
(žr. 205–208 punktus)
9. Kai vyksta administracinė procedūra konkurencijos srityje, atsakymai į pranešimą apie kaltinimus, tiesą sakant, nėra tyrimo bylos medžiagos dalis. Kalbant apie dokumentus, kurie nėra bylos medžiagos, surinktos pateikus pranešimą apie kaltinimus, sudedamoji dalis, reikia pažymėti, kad Komisija privalo atskleisti minėtus atsakymus kitoms aptariamoms šalims tik tuo atveju, jei nustatoma, kad juose yra naujų kaltinamųjų ar kaltę paneigiančių įrodymų.
Be to, Komisija negali viena nustatyti, kurie dokumentai naudingi aptariamos įmonės gynybai, o šio argumento, kuris susijęs su Komisijos bylos medžiagos dokumentais, negalima taikyti kitų aptariamų įmonių atsakymams į Komisijos pateiktus kaltinimus.
Todėl procesinių teisių lygybės principo ir teisės į gynybą paisymu grindžiamais argumentais iš esmės negalima įpareigoti Komisijos atskleisti atsakymus į pranešimą apie kaltinimus kitoms šalims, kad jos galėtų patikrinti, ar nėra galimų jų kaltę paneigiančių įrodymų.
Jeigu nagrinėjama įmonė, kuri yra ieškovė, Bendrajame Teisme teigia, kad atsakymuose, su kuriais jai neleista susipažinti, tariamai yra jos kaltę paneigiančių įrodymų, ji prima facie turi paaiškinti, kuo jos gynybai tie dokumentai gali būti naudingi. Visų pirma ji turi nurodyti galimus jos kaltę paneigiančius įrodymus arba požymius, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad jų yra, ir jų naudą teismo procese. Šiuo atveju vien fakto, jog kitos aptariamos įmonės pateikė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjama įmonė, nepakanka, kad tie argumentai galėtų būti laikomi panaikinančiais jos kaltę. Taip pat aplinkybė, kad tam tikroms įmonėms pavyko atsakymuose į pranešimą apie kaltinimus įrodyti, kad jų dalyvavimas darant minėtus pažeidimus nebuvo pakankamai įrodytas, visiškai nereiškia, kad tuose atsakymuose yra informacijos, kuria remiantis būtų galima kitu aspektu aiškinti dokumentais grįstus tiesioginius įrodymus, kuriais Komisija rėmėsi kitų įmonių atžvilgiu.
(žr. 224 ir 225, 228–231, 233 ir 234 punktus)
10. Konkurencijos taisyklių pažeidimo sunkumas nustatomas atsižvelgiant į daugelį veiksnių, kaip antai konkrečias bylos aplinkybes, pažeidimo kontekstą ir baudų atgrasomąjį poveikį, dėl kurių Komisija turi diskreciją.
Nors pradinis baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į viso pažeidimo sunkumą, kai pažeidimas yra vienas ir tęstinis, būtų tikslinga šioje baudos dydžio nustatymo stadijoje atsižvelgti į kintamą veiksmų, kuriais daromas pažeidimą, intensyvumą.
(žr. 255, 260 punktus)
11. Kalbant apie Komisijos sprendimo motyvavimą, kiek tai susiję su skirtos pradinės baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimą nustatymu, pažymėtina, kad esminiai procedūriniai reikalavimai yra įvykdyti, jei Komisija sprendime nurodo veiksnius, kuriais remdamasi galėjo įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę. Komisija įvykdo šiuos reikalavimus, kai sprendime pateikia duomenis, susijusius su pažeidimo pobūdžiu, mastu ir aptariamų rinkų dydžiu, ir paaiškina jų taikymą konkrečiu atveju.
Dėl pradinių baudų dydžių absoliučiais skaičiais pagrindimo primintina, kad baudos yra Komisijos konkurencijos politikos instrumentas, ir ji, nustatydama jų dydžius, turi naudotis tam tikra diskrecija, siekdama nukreipti įmonių elgesį konkurencijos taisyklių paisymo linkme. Be to, svarbu išvengti, kad ūkio subjektai galėtų lengvai numatyti baudas. Todėl negalima reikalauti, kad šiuo atžvilgiu Komisija pateiktų kitus motyvus, išskyrus susijusius su pažeidimo sunkumu ir trukme.
(žr. 271–273 punktus)
12. Nors nustatant baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimą dydį į konkretų pažeidimo poveikį rinkai reikia atsižvelgti vertinant minėto pažeidimo sunkumą, tai yra tik vienas iš kriterijų, kaip antai pats pažeidimo pobūdis ir geografinės rinkos dydis. Be to, Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairių 1 punkto A skirsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad į šį poveikį reikia atsižvelgti tik tuo atveju, jeigu jį galima įvertinti.
Todėl horizontalūs karteliai dėl kainų arba rinkų padalijimo gali būti kvalifikuojami kaip labai sunkūs pažeidimai remiantis tik pačiu jų pobūdžiu ir Komisija neprivalo įrodyti pažeidimo konkretaus poveikio rinkai. Konkretus pažeidimo poveikis yra tik vienas iš veiksnių, kuris, jeigu jį galima įvertinti, gali leisti Komisijai nustatyti didesnę nei mažiausia numatyta pradinę baudą.
Beje, kalbant apie papildomą veiksnį, į kurį atsižvelgta nustatant baudos dydį, pažymėtina, kad Komisija negali būti pagrįstai kaltinama, jog nepaaiškina teiginio, kad konkretaus pažeidimo poveikio neįmanoma įvertinti, motyvų.
Iš tiesų nustatydama skirtos pradinės baudos dydį Komisija teisėtai ir neprivalėdama pagrįsti tokio pasirinkimo gali neatsižvelgti į aptariamą veiksnį ir remtis kitais veiksniais, kaip antai pažeidimo pobūdis, geografinis mastas arba rinkos dydis.
(žr. 277 ir278, 288 ir 289 punktus)
13. Nustatydama už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtos baudos dydį Komisija turi atsižvelgti į jos atgrasomąjį pobūdį. Šiuo atveju Komisija gali, be kita ko, atsižvelgti į aptariamos įmonės dydį ir ekonominį pajėgumą.
Dėl to, jog pažeidimą, už kurį skirta bauda, sudaro veiksmai, kurių neteisėtumą Komisija ne kartą patvirtino nuo pat tyrimo pradžios, ji gali nustatyti pakankamai atgrasančią baudą ir neprivalo vertinti ieškovės recidyvo galimybės.
(žr. 297 ir 298, 300 punktus)
14. Kalbant apie konkurencijos taisyklių pažeidimus, kurie patenka į pranešimo apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju taikymo sritį, įmonė iš esmės negali pagrįstai kaltinti Komisijos, kad neatsižvelgė į jos bendradarbiavimo, nepatenkančio į pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymo sritį, intensyvumą kaip į lengvinančią aplinkybę. Taigi, kadangi Komisija atsižvelgė į įmonės bendradarbiavimą ir sumažino baudą pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo, negalima pagrįstai kaltinti Komisijos, kad ji netaikė papildomo įmonei skirtos baudos sumažinimo ne pagal minėtą pranešimą.
(žr. 314 ir 315 punktus)
15. Tam, kad būtų galima taikyti pranešimo apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju 23 punkto b papunktyje nurodytą už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtos baudos sumažinimo diapazoną, Komisija turi nustatyti momentą, kuriuo įmonė jai realiai pateikė įrodymų, turinčių didelę papildomąją vertę, palyginti su jos jau turimais įrodymais. Komisija privalo nustatyti tikslų momentą, kai aptariama įmonė įvykdė baudos sumažinimo sąlygas, ir palyginti jos pateiktus įrodymus su jau turimais prašymo pateikimo dieną, be to, tuos įrodymus ji jau turi būti gavusi.
Pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusių įmonių situacijos turi būti laikomos panašiomis, neatsižvelgiant į įrodymų pateikimo būdą, kurį pasirenka prašymą pateikusi įmonė. Todėl šios situacijos turi būti vertinamos vienodai.
Todėl kai įmonė kreipiasi į Komisiją norėdama pateikti parodymus žodžiu, tačiau tik rytojaus dieną pateikia su aptariamu pažeidimu susijusių įrodymų, Komisija gali pagrįstai konstatuoti, kad būtent tą dieną įmonė įvykdė pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 punkte nustatytą sąlygą.
Būtent dėl to, kad informacijos pateikimas žodžiu laikomas iš esmės lėtesniu bendradarbiavimo būdu nei informacijos pateikimas raštu, aptariama įmonė, nusprendusi žodžiu pateikti informaciją, turi žinoti, jog rizikuoja, kad kita įmonė Komisijai raštu ir anksčiau už ją pateiks informacijos, turinčios lemiamos reikšmės įrodant kartelio egzistavimą.
(žr. 365 ir 366, 370–372, 374 punktus)
16. Nors Komisija, vertindama kartelio dalyvių bendradarbiavimą, negali neatsižvelgti į vienodo požiūrio principą, ji turi didelę diskreciją vertinti kiekvienos įmonės bendradarbiavimo kokybę ir naudą. Todėl gali būti smerkiama tik Komisijos padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Tokiu atveju įmonė negali paprasčiausia prie ieškinio pridėti savarankiškai atlikto kitų įmonių pateiktos informacijos vertinimo; ji turi konkrečiais argumentais įrodyti, kodėl Komisijos atliktas vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas.
(žr. 394 ir 395 punktus)
17. Išlaidos, patirtos dėl banko garantijos pateikimo siekiant išvengti priverstinio Komisijos sprendimo vykdymo, nelaikomos bylinėjimosi išlaidomis.
(žr. 444 punktą)