Byla T-187/06

Ralf Schräder

prieš

Bendrijos augalų veislių tarnybą (BAVT)

„Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje – Augalų veislė SUMCOL 01 – Paraiškos dėl teisinės apsaugos Bendrijoje atmetimas – Prašomos apsaugoti veislės skiriamųjų požymių nebuvimas“

Sprendimo santrauka

1.      Žemės ūkis – Vienodi teisės aktai – Augalų veislių apsauga – Apsaugos suteikimo sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 ir 2 dalys)

2.      Žemės ūkis – Vienodi teisės aktai – Augalų veislių apsauga – Apsaugos suteikimo sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 2 dalis)

3.      Žemės ūkis – Vienodi teisės aktai – Augalų veislių apsauga – Sprendimas suteikti ar atsisakyti suteikti apsaugą

(Tarybos reglamento Nr. 2100/94 76 ir 78 straipsniai)

1.      Jei Bendrijos teismas pripažįsta, kad administracinės valdžios institucija turi ekonominių ar techninių klausimų vertinimo laisvę, tai nereiškia, kad jis privalo susilaikyti nuo administracinės valdžios institucijos atliktos tokio pobūdžio duomenų aiškinimo kontrolės. Iš tikrųjų Bendrijos teismas turi, be kita ko, patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų faktinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai atspindi visus esminius duomenis, į kuriuos reikėjo atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas. Tačiau, vykdydamas šią kontrolę, jis neturi pakeisti savo ekonominiu ar techniniu vertinimu administracinės valdžios institucijos vertinimo.

Augalų veislės skiriamųjų požymių vertinimas pagal Reglamento Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus mokslo ir techniniu požiūriu yra toks sudėtingas, kad gali pateisinti teisminės kontrolės apimties apribojimą. Toks vertinimas reikalauja ekspertizės ir specialių techninių žinių, ypač botanikos ir genetikos srityse. Atvirkščiai, kai atsižvelgiant į minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus vertinama, ar yra kita visuotinai žinoma veislė, toks vertinimas nereikalauja ekspertizės ar specialių techninių žinių ir nėra toks sudėtingas, kad galėtų pateisinti teisminės kontrolės apimties apribojimą.

(žr. 61 ir 63–65 punktus)

2.      Pagal pačius Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos konvencijos (TNAVAS konvencija) nurodymus augalo veislės smulkaus aprašo paskelbimas mokslinėje literatūroje yra viena aplinkybių, į kurias gali būti atsižvelgiama nustatant jos žinomumą. Į šią aplinkybę taip pat gali būti atsižvelgta pagal Reglamento Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 7 straipsnio 2 dalį. Viena vertus, ši nuostata nenumato išsamaus aplinkybių, kurioms esant nustatoma, kad kontrolinė veislė yra visuotinai žinoma, sąrašo, kaip tai patvirtina žodžių junginys „kiekvienu konkrečiu atveju“. Antra vertus, pagal priešpaskutinę Reglamento Nr. 2100/94 konstatuojamąją dalį minėtame reglamente atsižvelgiama į TNAVAS konvenciją.

(žr. 94, 97 ir 99 punktus)

3.      Reglamento Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 76 straipsniu Bendrijos augalų veislių tarnybos apeliacinei tarybai suteikta diskrecija savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtent pasinaudojant minėto reglamento 78 straipsnyje išvardytomis tyrimo priemonėmis. Todėl kadangi dėl tyrimo priemonės Apeliacinė taryba gali nuspręsti savo iniciatyva ir neprivalo iš anksto su šalimis aptarti, ar ši priemonė yra tinkama arba būtina, ji taip pat gali šios priemonės atsisakyti savo iniciatyva pagal tas pačias sąlygas, jeigu vykstant pasitarimams Apeliacinė taryba ją vertina kitaip. Šiuo atveju tai yra ne pažeidžiant tariamą bendrąjį Bendrijos teisės principą priimami netikėti sprendimai, bet vykdoma Apeliacinės tarybos pagal minėtą 76 straipsnį turima diskrecija.

(žr. 121 punktą)