Byla T-541/10
Anotati Dioikisi Enoseon Dimosion Ypallilon (ADEDY) ir kt.
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybei narei skirti sprendimai, siekiant ištaisyti padėtį esant perviršiniam deficitui – Tiesioginės sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“
Santrauka – 2012 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis
1. Ieškinys dėl panaikinimo ‒ Fiziniai ar juridiniai asmenys ‒ Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai ‒ Tiesioginis poveikis ‒ Kriterijai ‒ Tarybos sprendimas, kuriuo valstybė narė įspėjama imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama ištaisyti padėtį esant perviršiniam deficitui ‒ Profesinės konfederacijos ir jos narių ieškinys ‒ Tiesioginio poveikio nebuvimas ‒ Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1467/97 5 straipsnis)
2. Europos Sąjunga ‒ Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė ‒ Aktai, kuriems būtina priimti nacionalines taikymo priemones ‒ Galimybė fiziniams ar juridiniams asmenims pasinaudoti prejudicinio sprendimo dėl akto galiojimo procesu ‒ Valstybių narių pareiga nustatyti teisių gynimo priemones, būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą ‒ Ieškinio dėl panaikinimo nagrinėjimas Sąjungos teisme, kai nacionaliniame teisme nėra teisių gynimo procedūrų ‒ Neįtraukimas
(ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, SESV 263, 267 ir 277 straipsniai)
1. SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta priimtinumo sąlyga, pagal kurią sprendimas, dėl kurio teikiamas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, paprastai įvykdoma tik tuomet, kai tenkinami du kumuliaciniai kriterijai: pirma, ginčijama priemonė daro tiesioginį poveikį individo teisinei padėčiai ir, antra, ji nepalieka diskrecijos adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, vykstantį savaime ir išplaukiantį tik iš Europos Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių.
Taigi profesinė konfederacija, kurios nariais iš esmės yra visi valstybės tarnautojai ir pagal viešąją teisę įsteigtų juridinių asmenų darbuotojai, o taip pat šios konfederacijos nariai, nėra tiesiogiai susiję su Tarybos sprendimu, kuriuo valstybei narei nurodoma imtis priemonių sumažinti perviršinį valstybės deficitą.
Iš tiesų šio sprendimo nuostata dėl priemonių, kurių valstybė narė turi imtis, kad sumažintų perviršinį deficitą, atsižvelgiant į tai, kad ji įpareigoja atitinkamą valstybę narę pasiekti biudžeto tikslą, t. y. sutaupyti per metus tam tikrą sumą sumažinus valstybės tarnautojams mokamas premijas, tačiau nenustato nei šio sumažinimo tvarkos, nei atitinkamų valstybės tarnautojų, kuriems ji taikoma, kategorijų – šie elementai palikti vertinti šiai valstybei narei, negali tiesiogiai daryti poveikio ieškovų teisinei padėčiai, nes ją įgyvendindamos valstybės narės institucijos turi didelę diskreciją.
Be to, atitinkamo sprendimo nuostata, kuria tai pačiai valstybei narei nustatoma pareiga priimti pensijų sistemos reformos įstatymą, siekiant užtikrinti sistemos tvarumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad dėl jos reikia priimti ją įgyvendinantį nacionalinį įstatymą, ir valstybės narės institucijoms palikta labai didelė diskrecija siekiant apibrėžti šio įstatymo turinį, su sąlyga, kad juo bus užtikrintas pensijų sistemos tvarumas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, nėra tiesiogiai susijusi su minėtais ieškovais, nes tik šis įstatymas eventualiai gali daryti tiesioginį poveikį ieškovų teisinei padėčiai.
Be to, to paties sprendimo nuostata, kuria nustatoma į pensiją išėjusių viešojo sektoriaus darbuotojų pakeitimo riba, sudaro bendrą viešojo administravimo institucijų organizacinę ir valdymo priemonę, ir todėl nedaro tiesioginio poveikio ieškovų teisinei padėčiai. Iš tiesų, kadangi ši nuostata lemia valstybės sektoriaus veikimo pablogėjimą ir blogina ieškovų darbo sąlygas, tai yra aplinkybė, kuri susijusi ne su jų teisine, o tik su faktine padėtimi.
Pagaliau, kadangi galutinis tikslas yra sumažinti šalies perviršinį valstybės deficitą, nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamą valstybę narę priimti tam tikras fiskalines konsolidavimo priemones, priemones, skirtas sustiprinti biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą, taip pat struktūrines priemones, kuriomis, be kita ko, būtų siekiama bendrai pagerinti šalies ekonomikos konkurencingumą, atsižvelgiant į jų apimtį, reikia nacionalinių įgyvendinimo priemonių, kuriose būtų sukonkretintas jų turinys. Įgyvendindamos atitinkamos valstybės narės institucijos turi didelę diskreciją, su sąlyga, kad bus laikomasi galutinio tikslo sumažinti perviršinį deficitą. Būtent šios nacionalinės priemonės eventualiai padarys tiesioginį poveikį ieškovų teisinei padėčiai.
(žr. 64, 70, 72–74, 76, 78, 80, 84 punktus)
2. Sutartyje, pirma, 263 ir 277 straipsniuose ir, antra, 267 straipsnyje įtvirtinta užbaigta teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema, skirta užtikrinti institucijų teisės aktų teisėtumo kontrolę, kurią turi atlikti Sąjungos teismas. Pagal šią sistemą fiziniai ar juridiniai asmenys, negalintys tiesiogiai apskųsti visuotinai taikomų Sąjungos aktų dėl SESV 263 straipsnyje nustatytų priimtinumo sąlygų, turi galimybę remtis tokių aktų negaliojimu nacionaliniuose teismuose, paskatinant pastaruosius, kurie patys neturi jurisdikcijos pripažinti šių aktų negaliojančiais, pateikti šiuo atžvilgiu prejudicinius klausimus Teisingumo Teismui.
Sąjungos teisme pareiškiamo ieškinio dėl tokių aktų panaikinimo priimtinumas negali priklausyti nuo to, ar yra galimybė nacionaliniame teisme imtis teisių gynimo priemonės, kuri leistų išnagrinėti tokių aktų teisėtumą; ši galimybė taip pat negali priklausyti nuo tariamo nacionalinių teismų procesų lėtumo. Pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse.
(žr. 89, 90, 93 punktus)