Byla T‑75/06

Bayer CropScience AG ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Direktyva 91/414/EEB – Augalų apsaugos produktai – Veiklioji medžiaga endosulfanas – Leidimų pateikti į rinką panaikinimas – Įvertinimo procedūra – Terminai – Teisė į gynybą – Proporcingumo principas“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo neįtraukti medžiagos į Direktyvos 91/414 I priedą

(EB 230 straipsnis ir EB 233 straipsnio pirmoji pastraipa; Tarybos direktyvos 91/414 6 straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis)

2.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414

(Tarybos direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalis ir I priedas)

3.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414

(Tarybos direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalis ir I priedas)

4.      Bendrijos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Taikymo sritis

5.      Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Bendrijos institucijų diskrecija – Apimtis – Teisminė kontrolė – Ribos

6.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414

(Tarybos direktyvos 91/414 5 straipsnio 1 dalis)

1.      Nagrinėjant ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti sprendimą neįtraukti veikliosios medžiagos į Tarybos direktyvos 91/414 I priedą ir panaikinti leidimus augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, Komisijos negalėjimas priimti naujo sprendimo Direktyvos 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalies pagrindu, kad būtų įvykdytas galimas teismo sprendimas panaikinti aktą, nedaro poveikio ieškovių suinteresuotumui pareikšti ieškinį. Iš tiesų, pagal EB 233 straipsnio pirmąją pastraipą Komisija privalo imtis priemonių, būtinų įvykdyti sprendimą panaikinti aktą. Komisija, panaikinus jos sprendimą ir šiam panaikinimui galiojant atgaline data, turėtų iš naujo priimti sprendimą, remdamasi pateiktu dokumentų rinkiniu, kuriam panaikintos nuostatos turėjo įtakos, ir atsižvelgdama į rinkinio pateikimo datą. Aplinkybė, kad priėmus ginčijamą sprendimą buvo kaip nors pakeisti teisės aktai, kurie buvo jo pagrindas, neturi reikšmės sprendžiant apie ieškovių galimybę pareikšti pretenzijas dėl vykdytos procedūros ir rezultatų pagal faktinių aplinkybių metu galiojusią tvarką.

(žr. 63 punktą)

2.      Direktyva 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, kaip matyti iš šios direktyvos penktos, šeštos ir devintos konstatuojamųjų dalių, siekiama pašalinti šių produktų prekybos Bendrijoje kliūtis, išsaugant aukštą aplinkos apsaugos ir žmonių bei gyvūnų sveikatos apsaugos lygį. Šioje srityje Komisijai, kad ji galėtų veiksmingai siekti jai iškeltų tikslų, atsižvelgiant į sudėtingus techninius vertinimus, kuriuos ji turi atlikti, turi būti pripažinta didelė diskrecija. Teisė pratęsti terminą yra susijusi su diskrecija, kuri priklauso nuo kiekvieno atvejo aplinkybių.

Tačiau šių įgaliojimų įgyvendinimas neturėtų išvengti teisminės kontrolės. Iš tiesų, vykdydamas tokią kontrolę Bendrijos teismas turi patikrinti, kaip laikomasi proceso taisyklių, Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių tikslumą, taip pat ar nėra akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.

Kai šalis nurodo akivaizdžią vertinimo klaidą, kurią padarė kompetentinga institucija, būtent Bendrijos teismas turi patikrinti, ar ši institucija rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo visas konkretaus atvejo svarbias aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados.

(žr. 81–84 punktus)

3.      Priimant sprendimą dėl medžiagos, kuriai taikoma Direktyvos 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra, įtraukimo į šios direktyvos I priedą terminas atidedamas, jei, pirma, nėra neįmanoma nukrypti nuo nagrinėjamomis nuostatomis nustatytų procedūros terminų ir, antra, apie veikliąją medžiagą pranešusios šalys pateko į force majore situaciją, kuri joms sutrukdė laikytis procedūros terminų, o tokia aplinkybė gali atsirasti, jei negalėjimą laikytis minėtų terminų bent iš dalies lėmė prieštaringas kompetentingų valdžios institucijų elgesys. Politikos ar praktikos sumetimai nėra pakankama priežastis atsisakyti ypatingu atveju pratęsti terminą, jei toks pratęsimas būtinas siekiant užtikrinti teisingą ir nešališką įvertinimo procedūrą.

(žr. 89, 91 punktus)

4.      Šiaip ar taip, primintina, kad teisės į gynybą užtikrinimas bet kokioje procedūroje, kuri buvo pradėta prieš asmenį ir kuri gali pasibaigti jo nenaudai priimtu aktu, yra pagrindinis Bendrijos teisės principas, kurio reikia laikytis net ir nesant procedūrą reglamentuojančių teisės aktų. Pagal šį principą tie asmenys, kuriems skirti sprendimai, galintys turėti reikšmingą poveikį jų interesams, turi turėti galimybę veiksmingai pateikti savo nuomonę. Tačiau pažeidimas lemtų ginčijamo sprendimo panaikinimą, tik jei jis konkrečiai paveiktų ieškovo teisę į gynybą ir, tam tikra prasme, šio sprendimo turinį. Tai, kad iš esmės nesutarta dėl iš tam tikro tyrimo darytinų išvadų, neįrodo neturėjus galimybės pareikšti savo požiūrį ir negali būti laikoma ieškovių teisės į gynybą pažeidimu.

(žr. 130–132, 203 punktus)

5.      Bendrijos institucijos bendros žemės ūkio politikos srityje turi didelę diskreciją, nustatydamos siekiamus tikslus ir pasirinkdamos tinkamas veiklos priemones. Šiomis aplinkybėmis Bendrijos teismo kontrolė dėl esmės turi apimti tik įvertinimą, ar naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais, taip pat ar Bendrijos institucijos akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų. Jei Bendrijos institucija vykdydama savo įgaliojimus turi atlikti sudėtingus įvertinimus, diskrecija, kuria ji naudojasi, taip pat tam tikru mastu taikoma nustatant faktinius elementus, kuriais paremtas jos veiksmas. Vadinasi, kai Bendrijos institucijoms tenka moksliškai įvertinti pavojus ir vertinti labai sudėtingas mokslines ir technines faktines aplinkybes, teismo kontrolė, susijusi su šių Bendrijos institucijoms skirtų užduočių atlikimu, turi būti ribota. Tokiomis aplinkybėmis Bendrijos teismas negali savuoju faktinių elementų vertinimu pakeisti Bendrijos institucijų, kurioms pagal Sutartį ši užduotis paskirta, vertinimų. Užtat jis turi tik patikrinti, ar Bendrijos institucijos, naudodamosi šia diskrecija, nepadarė akivaizdžios klaidos arba nepiktnaudžiavo įgaliojimais, taip pat ar Bendrijos institucijos akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų.

(žr. 141 punktą)

6.      Vykdant šio teisinio principo laikymosi teisminę kontrolę, turint mintyje Komisijos turimą didelę diskreciją priimant sprendimus, susijusius su veikliosios medžiagos įtraukimu į Direktyvos 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką I priedą, tik akivaizdus priemonės netinkamumas jos tikslui pasiekti gali paveikti šios priemonės teisėtumą.

Kadangi Direktyva 91/414 siekiama, pirma, pašalinti augalų apsaugos produktų prekybos Bendrijoje kliūtis bei pagerinti augalų auginimą ir, antra, apsaugoti aplinką ir žmonių bei gyvūnų sveikatą, sprendimas neįtraukti medžiagos į šios direktyvos I priedą nėra neproporcingas, jei jis pagrįstas tuo, kad trūksta informacijos, iš kurios būtų galima padaryti išvadą, kad nėra tos pačios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžto pavojaus. Iš tiesų, pirma, žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos tikslams prieštarautų minėtos medžiagos gamintojų diskrecijai paliktas sprendimo įtraukti nagrinėjamą veikliąją medžiaga arba jos neįtraukti į Direktyvos 91/414 I priedą atidėjimas ir, antra, šie gamintojai bet kuriuo atveju gali teikti pakartotinai įvertinti veikliąją medžiagą tos pačios direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

(žr. 224, 225 ir 228 punktus)