Laikina versija
BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. gegužės 8 d.(*)
„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Registruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis batą – Ankstesnis Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindai – Individualios savybės – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktas ir 6 straipsnio 1 dalis“
Byloje T‑758/22
Puma SE, įsteigta Hercogenaurache (Vokietija), atstovaujama advokatų M. Schunke ir P. Trieb,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą J. Ivanausko,
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis
Fujian Daocheng Electronic Commerce Co. Ltd, įsteigta Quanzhou (Kinija),
BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas F. Schalin (pranešėjas), teisėjai P. Škvařilová-Pelzl, I. Nõmm, G. Steinfatt ir D. Kukovec,
posėdžio sekretorė A. Juhász-Tóth, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2023 m. spalio 18 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Puma SE prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 21 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1876/2021‑3) (toliau – ginčijamas sprendimas).
Ginčo aplinkybės
2 2021 m. balandžio 1 d. ieškovė pateikė EUIPO prašymą pripažinti Bendrijos dizaino, įregistruoto pagal 2020 m. gruodžio 23 d. Fujian Daocheng Electronic Commerce Co. Ltd pateiktą paraišką, registraciją negaliojančia; šis dizainas pavaizduotas taip:
3 Gaminys, kuriame numatyta pritaikyti ginčijamą dizainą, priklauso 02.04 klasei pagal iš dalies pakeistą 1968 m. spalio 8 d. Lokarno susitarimą, kuriuo nustatoma tarptautinio pramoninio dizaino klasifikacija, ir atitinka šį aprašymą: „Avalynė“.
4 Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia grindžiamas 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 25 straipsnio 1 dalies b punktu, siejamu su to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalimi.
5 Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia buvo grindžiamas tuo, kad ginčijamas dizainas neturėjo individualių savybių, atsižvelgiant, be kita ko, į ankstesnius dizainus ir toliau vaizduojamus gaminius:
– ankstesnis dizainas Nr. 1286116‑0005 (toliau – D 1):
– ankstesnis dizainas Nr. 1286116‑0006 (toliau – D 2):
– ankstesnis dizainas Nr. 1286116‑0003 (toliau – D 3):
– ankstesnis dizainas Nr. 1286116‑0002 (toliau – D 4):
– ankstesnis dizainas Nr. 1286116‑0001 (toliau – D 5):
– prekių ženklo PUMA gaminys „NRGY v2“, nurodytas kataloge „Run/Train/Fit A/W 2016“ (toliau – D 6):
– gaminys „Mega NRGY Knit“, nurodytas kataloge „Run/Train/Fit A/W 2017“ (toliau – D 7):
6 2021 m. rugsėjo 10 d. Anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia, motyvuodamas tuo, kad jis turėjo individualių savybių.
7 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė pateikė apeliaciją EUIPO dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.
8 Ginčijamu sprendimu Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Pirma, Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad ankstesni dizainai D 1–D 7 tapo prieinami visuomenei, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalį. Antra, dėl informuoto vartotojo apibrėžties, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį, ji pažymėjo, kad tai yra asmuo, kuris paprastai perka avalynę ir kurio pastabumo lygis yra santykinai didelis. Trečia, dėl kūrybinės laisvės ji nurodė, kad dizaineris turi didelę laisvę, kiek tai susiję su avalynės kūrimu, o konkrečiai – su struktūra, forma, medžiaga, spalva, raštais ir dekoratyviniais elementais. Ketvirta, dėl bendro įspūdžio ji teigė, kad ginčijamas dizainas ir ankstesni dizainai D 1–D 7 informuotam vartotojui sukelia skirtingą bendrą įspūdį. Taigi Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad nereikia pripažinti ginčijamo dizaino registracijos negaliojančia pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalimi.
Šalių reikalavimai
9 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą Apeliacinėje taryboje.
10 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, jei būtų surengtas teismo posėdis.
Dėl teisės
Dėl pirmojo ieškovės reikalavimo antros dalies
11 Pirmojo reikalavimo antroje dalyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia.
12 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad šiame ieškinyje ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 3 dalimi, pateikė prašymą pakeisti sprendimą, kuriuo siekiama, kad Bendrasis Teismas priimtų sprendimą, kurį turėjo priimti Apeliacinė taryba (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Şölen Çikolata Gıda Sanayi ve Ticaret / EUIPO – Zaharieva (Valgomųjų ledų ragelių pakuotė), T‑794/16, nepaskelbtas Rink., EU: T:2018:70, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
Dėl esmės
13 Ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, pažeidimu, nes Apeliacinė taryba iš esmės nepaisė ankstesnių dizainų apsaugos apimties ir klaidingai nusprendė, kad ginčijamas dizainas turi individualių savybių.
14 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą Bendrijos dizainas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu neatitinka minėto reglamento 4–9 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o būtent su naujumu ir individualiomis savybėmis susijusių reikalavimų.
15 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą registruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, tapęs prieinamas visuomenei iki paraiškos įregistruoti dizainą padavimo datos.
16 Bendrijos dizaino individualios savybės iš esmės vertinamos keturiais etapais. Nustatomas, pirma, gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba tą dizainą panaudoti, sektorius, antra, informuotas minėtų gaminių, atsižvelgiant į jų paskirtį, vartotojas ir, atsižvelgiant į šį informuotą vartotoją – ankstesnio dizaino žinomumo lygis ir pastabumo, lyginant dizainų panašumus ir skirtumus, lygis, trečia, dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas, kurio įtaka individualumui yra atvirkščiai proporcinga, ir, ketvirta, atsižvelgiant į jį – informuotam vartotojui ginčijamo dizaino ir ankstesnio visuomenei atskleisto dizaino daromo bendro įspūdžio palyginimo (jei įmanoma – tiesioginio) rezultatas (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Visi/one / EUIPO – EasyFix (Automobilių informaciniai stoveliai), T‑74/18, EU:T:2019:417, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
17 Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia įvertinti, ar nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai manyti, kad ginčijamas dizainas turi individualių savybių.
Dėl ankstesnių dizainų atskleidimo, informuoto vartotojo ir dizainerio laisvės masto
18 Visų pirma dėl ankstesnių dizainų atskleidimo Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 25 punkte iš esmės teigė, kad, viena vertus, iš EUIPO duomenų bazės „eSearch“ išrašų, kiek jie susiję su ankstesniais dizainais D 1–D 5, ir, kita vertus, iš katalogų išrašų, kiek tai susiję su ankstesniais dizainais D 6 ir D 7, matyti, jog minėti dizainai buvo pakankamai atskleisti, kad į juos būtų atsižvelgta vertinant ginčijamo dizaino galiojimą.
19 Be to, ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad ginčijamas dizainas skirtas būti panaudotas avalynei, todėl dėl susidomėjimo batais informuotas vartotojas, juos naudodamas, bus palyginti pastabus.
20 Galiausiai ginčijamo sprendimo 30 punkte Apeliacinė taryba teigė, kad dizainerio laisvės mastas yra didelis, nes ta laisvė yra ribojama tik tiek, kiek avalynė turi atitikti pėdų ergonomiją, būti patvari, leisti išlaikyti stabilią laikyseną ir būti vartotojui patogi bei saugi dėvėti. Vis dėlto dizaineris gali laisvai pasirinkti, be kita ko, formą, medžiagą, spalvą, raštus ir dekoratyvinius elementus.
21 Reikia patvirtinti šias Apeliacinės tarybos išvadas, kurios, atsižvelgiant į bylos medžiagoje esančią informaciją, yra teisingos ir kurių, be to, šalys neginčijo.
Dėl nagrinėjamų dizainų reikšmingų elementų
22 Ieškovė teigia, kad ankstesni dizainai D 1–D 5 įregistruoti su nuoroda „batų padai“ ir kad likusios bato dalies grafinis vaizdas, kuris ankstesniuose dizainuose pavaizduotas punktyrinėmis linijomis, yra tik tam, kad stebėtojui būtų nurodyta, kaip padas prisitvirtina prie likusios bato dalies. Todėl ginčijamą dizainą ir ankstesnius dizainus D 1–D 5 galima palyginti tik remiantis batų padais, kurie yra pagrindinis elementas, nes priešingu atveju šių elementų apsauga netektų poveikio.
23 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
24 Šioje byloje ieškovė ginčija tai, kad lyginant nagrinėjamų dizainų bendrą įspūdį buvo atsižvelgta, pirma, į ginčijamo dizaino viršutinę dalį ir, antra, į punktyrinėmis linijomis pažymėtus elementus, esančius ankstesniuose dizainuose D 1–D 5. Tikslinga paeiliui išnagrinėti šiuos du prieštaravimus, kad būtų galima nustatyti reikšmingus elementus, į kuriuos reikia atsižvelgti lyginant nagrinėjamų dizainų bendrą įspūdį.
– Dėl reikšmingų elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti ginčijamame dizaine
25 Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamo bendro įspūdžio palyginimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieno iš šių dizainų bendrą vaizdą (2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Ferrari, C‑123/20, EU:C:2021:889, 46 punktas).
26 Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su šio reglamento 6 straipsniu, pažymėtina, kad dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamo bendro įspūdžio palyginimas turi remtis ginčijamo dizaino atskleistomis savybėmis ir apimti tik saugomas to dizaino savybes, neatsižvelgiant į savybes, kurios, kaip antai techninės, nėra saugomos (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Eternit / EUIPO – Eternit Österreich (Statybinė plokštė), T‑193/20, EU:T:2021:782, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
27 Šiuo aspektu tai, kad ankstesniame dizaine atskleidžiami papildomi elementai, kurių nėra ginčijamame dizaine, neturi reikšmės nagrinėjamų dizainų palyginimui (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Haverkamp IP / EUIPO – Sissel (Gargždo paplūdimio paviršiaus raštas), T‑228/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:369, 38 punktą ir 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Statybinė plokštė, T‑193/20, EU:T:2021:782, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
28 Taigi, siekiant palyginti dizainus, dėl kurių kilo ginčas, reikia nustatyti, kurie elementai faktiškai yra saugomi ginčijamu dizainu, taigi kurie yra reikšmingi šiuo aspektu (2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Gargždo paplūdimio paviršiaus raštas, T‑228/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:369, 37 punktas).
29 Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijamas dizainas buvo įregistruotas su nuoroda „avalynė“ ir kad jame, kaip matyti iš 2 punkto, nurodomi įvairūs viso bato vieno modelio vaizdai.
30 Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 25–28 punktuose nurodytą jurisprudenciją, lyginant ginčijamą dizainą su ankstesniais dizainais reikia atsižvelgti į visus faktiškai saugomus ginčijamo dizaino, vaizduojančio visą batą, sudarytą ir iš pado, ir iš batviršio, elementus.
31 Vadinasi, ginčijamų dizainų palyginimas negali apsiriboti vien ginčijamo dizaino pado vaizdo palyginimu su ankstesniuose dizainuose D 1–D 5 esančiu padu, kuris yra vienintelė saugoma dalis.
32 Ieškovė teigia, kad dėl tokio sprendimo kvestionuojama tik gaminio dalies kaip dizaino apsauga. Vis dėlto reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto negaliojimo pagrindo nagrinėjimas, priešingai nei to paties reglamento 25 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto negaliojimo pagrindo nagrinėjimo arba procedūros dėl pažeidimo atveju, neatitinka ankstesnės teisės apsaugos logikos. Iš tiesų Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu negaliojimo pagrindu siekiama tik nustatyti, ar ginčijamas dizainas atitinka registracijos sąlygas, numatytas to paties reglamento 4–9 straipsniuose.
33 Vis dėlto jei būtų remiamasi ankstesnio dizaino saugomomis savybėmis, kaip to norėtų ieškovė, o ne ginčijamo dizaino saugomomis savybėmis, tai reikštų, kad nebūtų palyginamos ginčijamo dizaino saugomos savybės. Dėl to nebūtų patikrinta, ar visas minėtas dizainas atitinka apsaugos reikalavimus, o tai prieštarautų Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsniui.
34 Be to, dėl ieškovės argumento, kad padas yra esminis batų elementas, reikia priminti, jog remiantis jurisprudencija negalima atmesti galimybės, kad lyginant dizainus, kiekvieno iš jų daromame bendrame įspūdyje gali dominuoti tam tikros atitinkamų gaminių ar jų dalių savybės. Norint nustatyti, ar tam tikra savybė dominuoja gaminyje ar jo dalyje, būtina įvertinti mažesnę ar didesnę įtaką, kurią gaminio ar jo dalies išvaizdai daro skirtingos gaminio ar nagrinėjamos jo dalies savybės (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Merlin ir kt. / VRDT – Dusyma (Žaislai), T 231/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:560, 36 punktą).
35 Reikia pažymėti, pritariant EUIPO, kad ieškovė nenurodė, kodėl padas turi būti laikomas esminiu bato elementu, kuris vienas galėtų būti palyginimo pagrindas. Be to, net darant prielaidą, kad taip yra vien techniniu požiūriu, ši išvada neturi reikšmės kalbant apie dizaino apsaugą, nes, kitaip nei patentų atveju, yra saugoma tik išvaizda.
36 Šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad vien vizualiu aspektu padas informuotam vartotojui yra savybė, kuri dominuoja likusios bato dalies atžvilgiu. Daugių daugiausia, kalbant apie bendrą vizualų bato įspūdį, padas bus toks pat svarbus kaip ir batviršis.
37 Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 34 punkte nurodytą jurisprudenciją, nereikia manyti, kad nagrinėjamų dizainų bendrą įspūdį formuos padų išvaizda.
– Dėl reikšmingų elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti ankstesniuose dizainuose D 1–D 5
38 Nors EUIPO gairės dėl registruotų Bendrijos dizainų paraiškų nagrinėjimo neturi privalomosios galios, jos yra EUIPO praktikos dizaino srityje orientacinis šaltinis (pagal analogiją žr. 2022 m. birželio 8 d. Sprendimo Muschaweck / EUIPO Conze (UM), T‑293/21, EU:T:2022:345, 38 punktą). Šiuo klausimu 2023 m. kovo 31 d. galiojusios redakcijos minėtų gairių 5.4 punkte nustatyta:
„Vizualios išimtys rodo, kad neprašoma suteikti apsaugos tam tikriems vaizde parodyto dizaino požymiams ir kad šie požymiai nėra įregistruojami. Todėl išimtinių teisių į vaizdinius elementus atsisakymas rodo, kokių požymių neketinama apsaugoti. Tai galima padaryti[, be kita ko,] dizaino požymius, kurių neprašoma apsaugoti, atskiriant punktyrinėmis linijomis, neryškiu vaizdavimu arba šešėliavimu <...>“.
39 Šiuo atveju ankstesni dizainai D 1–D 5 yra įregistruoti su gaminio nuoroda „batų padai“ ir, kaip matyti iš šio sprendimo 5 punkto, vaizduoja bato padą su punktyrine linija pavaizduotu batviršiu. Reikia konstatuoti, kad nebuvo prašyta apsaugos punktyrine linija pavaizduotam batviršiui.
40 Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 26 punkte nurodytos jurisprudencijos, dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamo bendro įspūdžio palyginimas turi būti grindžiamas ginčijamo dizaino atskleistomis ir saugomomis savybėmis, kurios apima bato pado ir batviršio išvaizdą.
41 Taigi reikia nustatyti, ar lyginant dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamą bendrą įspūdį taip pat galima atsižvelgti į ankstesnių dizainų D 1–D 5 batviršio išvaizdą, nepaisant to, kad tai nėra savybės, kurioms buvo prašoma suteikti apsaugą.
42 Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 6/2002 14 konstatuojamosios dalies matyti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su jo 6 straipsniu, dizaino individualių savybių vertinimas turėtų būti pagrįstas tuo, ar įspūdis, kuris daromas dizainą apžiūrinčiam informuotam stebėtojui, aiškiai skiriasi nuo įspūdžio, kurį jam padaro esama dizainų visuma (2021 m. birželio 16 d. Sprendimo Davide Groppi / EUIPO – Viabizzuno (Stalinė lempa), T‑187/20, EU:T:2021:363, 25 punktas).
43 Nagrinėjant Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte, siejamame su to paties reglamento 6 straipsniu, nurodytą negaliojimo pagrindą, vienintelė ankstesnio dizaino funkcija yra atskleisti ankstesnius technologinius sprendimus. Jie atitinka su nagrinėjamu gaminiu susijusių dizainų, kurie tapo atskleisti paraiškos registruoti atitinkamą dizainą pateikimo dieną, visumą. Tačiau tai, kad ankstesnis dizainas priklauso minėtai visumai, atsiranda tik dėl jo atskleidimo (žr. 2021 m. birželio 16 d. Sprendimo Stalinė lempa, T‑187/20, EU:T:2021:363, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
44 Taigi siekiant nustatyti, ar galima atsižvelgti į ankstesnio dizaino elementus, reikia atkreipti dėmesį ne į šio dizaino apsaugos objektą, o tik į tai, ar šie elementai tapo prieinami.
45 Šiuo klausimu Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dizainas laikomas tapusiu prieinamu visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, arba eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas iki Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos, išskyrus tuos atvejus, kai šie faktai negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams.
46 Be to, tam, kad atskleidžiant dizainą visuomenei būtų atskleisti visi jo elementai, būtina, kad šie elementai būtų aiškiai ir tiksliai nurodyti šio atskleidimo momentu (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Ferrari, C‑123/20, EU:C:2021:889, 38 ir 39 punktus).
47 Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo, kad paraiškoje nenurodyti ankstesnių dizainų D 1–D 5 elementai, t. y. punktyrinėmis linijomis pavaizduoto batviršio vaizdas, taip pat buvo atskleisti kartu su saugoma minėtų dizainų dalimi. Be to, reikia pažymėti, jog paraiškoje nenurodyti ankstesnių dizainų D 1–D 5 elementai yra pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad be jokių aiškinimo pastangų būtų galima suvokti batviršio ir įvairių bato dalių, kaip antai užkulnio, batraiščių ar net viršutinės dalies, vaizdą.
48 Taigi ginčijamo sprendimo 32 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes galima atsižvelgti į paraiškoje nenurodytus ankstesnių dizainų D 1–D 5 elementus.
Dėl bendro įspūdžio
49 Ieškovė teigė, kad, pirma, ginčijamas dizainas ir ankstesni dizainai turi tas pačias pado savybes ir, antra, ginčijamo dizaino tarppadžio savybės yra tapačios ankstesnio dizaino D 7 pado savybėms.
50 Papildomai ieškovė nurodė, kad visus nagrinėjamus dizainus galima palyginti tik su ankstesniais dizainais D 6–D 7, kurie sukuria tokį patį bendrą įspūdį kaip ir ginčijamas dizainas. Šiuo klausimu ieškovė nesutinka su tuo, kad ginčijamo sprendimo 42 punkte buvo atsižvelgta į ankstesniame dizaine D 6 esančią prie pagrindo išplatintą horizontalią juostą, kuri einant į šoną susiaurėja, motyvuodama tuo, kad tai yra Europos Sąjungos prekių ženklas. Be to, ieškovė nesutinka su tuo, kad ginčijamo sprendimo 43 punkte buvo atsižvelgta į batraiščių suvarstymą nagrinėjamuose dizainuose, motyvuodama tuo, kad tai yra išimami elementai.
51 Taip pat ieškovė tvirtino, kad, priešingai, nei konstatavo Apeliacinė taryba, ankstesniuose dizainuose D 6 ir D 7, kaip ir ginčijamame dizaine, taip pat yra kilpa prie liežuvėlio, skirta batraiščiams laikyti.
52 Galiausiai ieškovė taip pat ginčijo Apeliacinės tarybos vertinimą, pagal kurį ginčijamo dizaino batviršis yra platesnis ir labiau išlenktas nei ankstesnių dizainų D 6 ir D 7 batviršiai, kurie yra plonesni. Ieškovės teigimu, šie skirtumai neišplaukia iš paveikslėlių ir negali sukelti skirtingo bendro įspūdžio.
53 EUIPO ginčijo ieškovės argumentus.
54 Pagal suformuotą jurisprudenciją informuoto vartotojo atveju dizaino individualios savybės išplaukia iš skirtingo bendro įspūdžio arba iš „déjà vu“ nebuvimo, atsižvelgiant į ankstesnių dizainų visumą ir nekreipiant dėmesio į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, nors ir nepaisant nereikšmingų detalių, tačiau įvertinus skirtumus, kurie pakankamai ryškūs, kad sukurtų skirtingą bendrą įspūdį (žr. 2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Antrax It / EUIPO – Vasco Group (Radiatorių termosifonai), T‑828/14 ir T‑829/14, EU:T:2017:87, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
55 Taip pat iš jurisprudencijos matyti, kad dizainų sukeliamo bendro įspūdžio palyginimas turi būti dirbtinis ir kad negalima apsiriboti analitiniu išvardytų panašumų ir skirtumų palyginimu (2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Roca Sanitario / VRDT – Villeroy & Boch (Vienos svirties vandens maišytuvas), T‑334/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:817, 58 punktas).
56 Be to, kadangi nagrinėjamuose dizainuose esantys žodiniai ir vaizdiniai elementai yra prekių ženklai ar skiriamieji žymenys, kuriais ant gaminio žymima jo kilmė ir kurie neatlieka ornamentinės ar dekoratyvinės funkcijos ir nėra gaminio savybės, suteikiančios išvaizdą atitinkamiems gaminiams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a ir b punktus, šie elementai neturi reikšmės lyginant bendrą įspūdį, siekiant nustatyti ginčijamo dizaino individualias savybes (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Sanford / EUIPO – Avery Zweckform (Etiketės), T‑443/20, EU:T:2021:767, 80 punktą).
57 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 31 ir 48 punktų, reikia atsižvelgti į ankstesniuose dizainuose D 1–D 5 esančius dizaino atsisakymo elementus, nes jie buvo atskleisti ir pateikti aiškiai ir tiksliai, o nagrinėjamų dizainų palyginimas, priešingai, nei teigia ieškovė, negali apsiriboti vien padų palyginimu.
58 Be to, kaip matyti iš 37 punkto, kalbant apie bendrą nagrinėjamų dizainų įspūdį, nėra pagrindo kuriai nors konkrečiai bato daliai teikti didesnę reikšmę.
– Dėl ginčijamo dizaino ir ankstesnių dizainų D 1 ir D 2 palyginimo
59 Ginčijamo sprendimo 34 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad nagrinėjami dizainai sutampa tik dėl penkių porų akučių batraiščiams ir plonėjančio struktūrinio pado, o tokių jų skirtumų pakanka, kad informuotam vartotojui susidarytų skirtingas bendras įspūdis.
60 Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 35 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad ginčijamas dizainas skiriasi nuo ankstesnių dizainų D 1 ir D 2, be kita ko, tuo, kad jo batviršis yra su žemu apyčiurniu, paaukštintu užkulniu ties Achilo sausgysle, išryškintu liežuvėliu, užpakaliniu dirželiu, batraiščiams prilaikyti skirta kilpa ant liežuvėlio ir paviršiumi, dekoruotu keliais pailgos formos elementais šonuose ir turinčiu pereinančią nuo tamsiausios ties nosele iki šviesiausios ties kulnu spalvą. Be to, ginčijamo dizaino batraiščiai suverti sukryžiuotai, todėl tai, skirtingai nei ankstesni dizainai D 1 ir D 2, suteikia batams sportiškesnę išvaizdą.
61 Ginčijamo sprendimo 35 ir 36 punktuose Apeliacinė taryba taip pat nurodė, kad, priešingai nei ginčijamo dizaino atveju, ankstesniuose dizainuose D 1 ir D 2 yra dvi skirtingos juosteles ties apkulniu ir nosele, o padas sudarytas tik iš vieno sluoksnio, kuris nėra išsikišęs už kulno ir neatrodo siauresnis ties nosele.
62 Pirma išdėstytos Apeliacinės tarybos išvados turi būti patvirtintos.
63 Žinoma, nagrinėjami dizainai gali turėti tam tikrų bendrų vizualinių savybių, visų pirma kiek tai susiję su ankstesnio dizaino D 1 pado tekstūra. Vis dėlto ginčijamas dizainas iš esmės skiriasi nuo ankstesnių dizainų D 1–D 2 batviršio apdaila, žemu apyčiurniu, esamu išoriniu padu, padu, kuris sustorėja ties kulnu ir suplonėja ties nosele, ir galiausiai tarppadžiu, sudarytu iš dviejų sluoksnių su tarp jų iškilusia linija. Šių pagrindinių skirtumų pakanka, kad nagrinėjami dizainai sudarytų skirtingą bendrą įspūdį, kuris neliks nepastebėtas informuoto ir labai pastabaus vartotojo.
64 Ieškovės argumentai neleidžia paneigti to, kas išdėstyta.
65 Iš tiesų ieškovė rėmėsi tik nagrinėjamų dizainų padų palyginimu, teigdama, kad jie turi tokių pačių savybių, tarp kurių, visų pirma, yra: padas, kuris šiek tiek siaurėja nuo kulno srities iki noselės, kur jis šiek tiek užlenkiamas į viršų; paviršius, kurio struktūra panaši į polistireno; įvairūs atskiri vienas šalia kito išdėstyti vien baltos spalvos moduliai; struktūra, kuri tolygiai tęsiasi per visą pado šoninį vaizdą, ir padas, kuris remiasi į išorinį padą.
66 Vis dėlto šio sprendimo 63 punkte nurodyti skirtumai yra reikšmingesni nei ieškovės nurodytos bendros savybės ir jų pakanka, kad susidarytų skirtingas bendras nagrinėjamų dizainų įspūdis. Ši išvada grindžiama, be kita ko, tuo, kad Apeliacinės tarybos vertinimai, priešingai nei ieškovės, nėra pagrįsti vien padų palyginimu ir kad nagrinėjamų dizainų batviršiai turi reikšmingų skirtumų, dėl to informuotam vartotojui gali susidaryti skirtingas bendras įspūdis.
67 Be to, kalbant apie ieškovės argumentą, kad Apeliacinė taryba klaidingai atsižvelgė į batraiščių suvarstymą nagrinėjamų dizainų sukeliamame bendrame įspūdyje, reikia konstatuoti, kad toks argumentas, jei jis būtų teisingas, negali paneigti pirma padarytų išvadų, nes skirtingas minėtų dizainų batraiščių suvarstymas turi tik nežymų poveikį jų daromam bendram įspūdžiui.
– Dėl ginčijamo dizaino ir ankstesnių dizainų D 3–D 5 palyginimo
68 Ginčijamo sprendimo 39 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad ginčijamas dizainas nuo nagrinėjamų ankstesnių dizainų skiriasi, be kita ko, paviršiumi, dekoruotu keliais pailgos formos elementais šonuose ir turinčiu pereinančią nuo tamsiausios ties nosele iki šviesiausios ties kulnu spalvą, užpakaliniu dirželiu, batraiščiams prilaikyti skirta kilpa ant liežuvėlio ir plokščiais kryžminiu būdu suvarstytais batraiščiais. Be to, ginčijamame dizaine yra paaukštintas užkulnis ties Achilo sausgysle, o dalis ties nosele yra didesnė ir storesnė nei ankstesniuose dizainuose D 3–D 5.
69 Tame pačiame punkte Apeliacinė taryba taip pat nurodė, kad, priešingai nei ginčijamo dizaino atveju, ankstesniuose dizainuose yra dvi atskiros juostelės ant apkulnio ir ties nosele ir kad batraiščiai yra suvarstyti tiesiai.
70 Konkrečiau dėl pado ginčijamo sprendimo 40 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad ginčijamo dizaino padas sudarytas iš dviejų skirtingų sluoksnių ir su ryškia iškyša ties kulnu ir kad jis lygiai jungiasi su batviršiu. O ankstesnių dizainų D 3–D 5 padai sudaryti iš vieno sluoksnio, jų iškyša ties kulnu yra mažesnė nei ginčijamo dizaino atveju. Be to, ginčijamo dizaino išorinis padas dengia visą pado pagrindą ir turi dantytą profilį, o ankstesnio dizaino D 4 išorinis padas dengia tik dalį viso pado, taip pat ankstesnio dizaino D 3 išorinis padas turi mažesnį profilį. Ankstesnis dizainas D 5 neturi išorinio pado su profiliu.
71 Taigi ginčijamo sprendimo 41 punkte Apeliacinė taryba teigė, kad bendras įspūdis, kurį informuotam vartotojui sukelia ginčijamas dizainas, skiriasi nuo įspūdžio, kurį sukelia ankstesni dizainai D 3–D 5.
72 Pirma išdėstytos Apeliacinės tarybos išvados turi būti patvirtintos.
73 Žinoma, nagrinėjami dizainai gali turėti tam tikrų bendrų vizualinių savybių. Vis dėlto ginčijamas dizainas iš esmės skiriasi nuo ankstesnių dizainų D 3–D 5 batviršio apdaila, žemu apyčiurniu, padu, kuris sustorėja ties kulnu ir suplonėja ties nosele, ir galiausiai tarppadžiu, sudarytu iš dviejų sluoksnių su tarp jų iškilusia linija. Šių pagrindinių skirtumų pakanka, kad nagrinėjami dizainai sudarytų skirtingą bendrą įspūdį, kuris neliks nepastebėtas informuoto ir labai pastabaus vartotojo.
74 Ieškovės argumentai neleidžia paneigti to, kas išdėstyta.
75 Iš tiesų ieškovės nurodytos nagrinėjamų dizainų bendros savybės, kaip antai mutatis mutandis nurodytos šio sprendimo 65 punkte, neleidžia atsverti minėtų dizainų sukeliamam skirtingam bendram įspūdžiui. Ši išvada grindžiama, be kita ko, tuo, kad Apeliacinės tarybos vertinimai nėra pagrįsti vien padų palyginimu ir kad nagrinėjamų dizainų batviršiai turi reikšmingų skirtumų, dėl to informuotam vartotojui gali susidaryti skirtingas bendras įspūdis.
76 Be to, kaip jau konstatuota šio sprendimo 67 punkte, tai, kad atsižvelgta į batraiščių suvarstymą minėtuose dizainuose, negali paneigti išvados, kad ginčijamas dizainas sukelia skirtingą bendrą įspūdį, palyginti su ankstesniais dizainais D 3–D 5.
– Dėl ginčijamo dizaino ir ankstesnių dizainų D 6 ir D 7 palyginimo
77 Ginčijamo sprendimo 42 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad nagrinėjami dizainai skiriasi batviršio apdaila. Konkrečiai ji pažymėjo, kad ankstesniame dizaine D 6 yra prie pagrindo išplatinta horizontali juosta, kuri einant į šoną susiaurėja, o ankstesniame dizaine D 7 yra kontrastingas trikampis šone, prasidedantis priekinėje batviršio dalyje ir apjuostas keliomis lygiagrečiomis linijomis. O ginčijamo dizaino spalva yra pereinanti nuo tamsiausios ties nosele iki šviesiausios ties kulnu su keliais pailgos formos elementais šonuose ir vienu žodiniu elementu ant liežuvėlio.
78 Dėl batviršio konfigūracijos Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 43 punkte konstatavo, kad ginčijamas dizainas turi penkias poras akučių, sukryžiuotai suvarstytus plokščius batraiščius ir kilpą, skirtą batraiščiams prilaikyti ant bato liežuvėlio. Ji pažymėjo, kad ankstesniuose dizainuose D 6 ir D 7, priešingai, yra tik trys poros akučių ir kitokios batraiščių suvarstymo kilpos, nes ankstesniame dizaine D 6 liežuvėlio priekyje buvo stora juosta, o ankstesniame dizaine D 7 nebuvo kilpos, be to, abiejuose šiuose dizainuose taip pat buvo kilpa liežuvėlio viršuje. Be to, ginčijamo dizaino batviršis yra storesnis ir labiau išlenktas, o ankstesnių dizainų D 6 ir D 7 – plonesnis ir plokštesnis.
79 Galiausiai dėl išorinės pado dalies ginčijamo sprendimo 44 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad ginčijamas dizainas turi specifinį raštą su kontrastingais stačiakampiais elementais, o ankstesniuose dizainuose D 6 ir D 7 yra atitinkamai tam tikras skaičius juostelių ir linijų bei kontrastingų trikampių formų pavieniui išdėstytas raštas. Todėl Apeliacinė taryba teigė, kad dėl šių raštų ginčijamo dizaino išorinis padas turi ryškų profilį, o ankstesnio dizaino D 7 išorinio pado profilis yra mažesnis ir lygesnis, o ankstesniame dizaine D 6 nėra jokio profilio.
80 Taigi ginčijamo sprendimo 45 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ginčijamas dizainas informuotam vartotojui sukelia kitokį bendrą įspūdį.
81 Pirma išdėstytos Apeliacinės tarybos išvados turi būti patvirtintos.
82 Žinoma, nagrinėjami dizainai gali turėti tam tikrų bendrų vizualinių savybių, visų pirma kiek tai susiję su ankstesnio dizaino D 6 pado apyčiurniu, nesamu išryškintu liežuvėliu ir galiausiai tarppadžiu, kuris sustorėja ties kulnu ir yra sudarytas iš dviejų sluoksnių su tarp jų iškilusia linija. Kalbant apie dizainą D 7, pažymėtina, kad ginčijamas dizainas iš esmės skiriasi batviršio apdaila, žemu liežuvėliu, akutėmis ir galiausiai mažiau iškirptu apyčiurniu. Šių pagrindinių skirtumų pakanka, kad nagrinėjami dizainai sudarytų skirtingą bendrą įspūdį, kuris neliks nepastebėtas informuoto ir labai pastabaus vartotojo.
83 Ieškovės argumentai neleidžia paneigti to, kas išdėstyta.
84 Iš tiesų ieškovės nurodytos nagrinėjamų dizainų bendros savybės, kaip antai mutatis mutandis nurodytos šio sprendimo 65 punkte, neleidžia atsverti minėtų dizainų sukeliamam skirtingam bendram įspūdžiui. Šiuo klausimu ieškovė taip pat nurodė, kad ginčijamo dizaino išorinis padas turi tokias pačias savybes kaip ir ankstesnio dizaino D 7 išorinis padas, nes abiejų padų priekinėje ir užpakalinėje dalyse yra nedideli balti raštai. Tačiau, net jeigu ir tiesa, kad lyginant batų apatinę dalį gali susidaryti „déjà vu“ įspūdis, reikia pažymėti, kad šį įspūdį atsveria egzistuojantys nagrinėjamų dizainų skirtumai, kaip antai nurodyti šio sprendimo 82 punkte.
85 Be to, priešingai nei teigė ieškovė, reikia pažymėti, kad Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos atsižvelgusi į „prie pagrindo išplatintą horizontalią juostą, kuri susiaurė[jo] į plonesnę liniją“ ir atitiko Europos Sąjungos prekių ženklą, nes šis vaizdinis žymuo, ypač dėl savo dydžio ir konkrečiai dėl savo ornamentikos, labai prisideda prie ankstesnio dizaino D 6 išvaizdos (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Etiketės, T‑443/20, EU:T:2021:767, 80 punktą).
86 Ieškovė taip pat ginčijo tai, kad Apeliacinė taryba manė, jog ankstesni dizainai D 6 ir D 7 neturėjo kilpos prie liežuvėlio, skirtos batraiščiams prilaikyti. Dėl ankstesnio dizaino D 6 pažymėtina, kad, priešingai, nei teigė ieškovė, ginčijamo sprendimo 43 punkte Apeliacinė taryba nurodė, jog, kiek tai susiję su batraiščiams prilaikyti skirta kilpa, dizaine iš tiesų yra stora juostelė liežuvėlio priekyje. Dėl ankstesnio dizaino D 7 Apeliacinė taryba nurodė, jog neatrodo, jog jis turi kokią nors kilpą. Net jei pažymėtina, kaip tai darė ieškovė, kad tokia kilpa iš tiesų yra ankstesniame dizaine D 7, ji labai skiriasi nuo esančios ginčijamame dizaine. Taigi neatsižvelgimas į ją negali paneigti išvados, kad ginčijamas dizainas informuotam vartotojui sudaro kitokį bendrą įspūdį.
87 Galiausiai, priešingai nei tvirtino ieškovė, Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos ginčijamo sprendimo 43 punkte konstatuodama, kad ginčijamo dizaino batviršis yra storesnis ir labiau išlenktas nei ankstesnių dizainų D 6 ir D 7 batviršiai. Iš tiesų jų batviršis atrodo ilgesnis ir plokštesnis už ginčijamo dizaino batviršį. Be to, tokios savybės pakankamai aiškiai matosi iš nagrinėjamų dizainų ir prisideda prie jų skirtingo bendro įspūdžio.
88 Taigi Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ginčijamas dizainas sukelia kitokį bendrą įspūdį nei ankstesni dizainai D 1–D 7.
89 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nė vienas iš ankstesnių ieškovės nurodytų dizainų nesukelia tokio paties bendro įspūdžio kaip ginčijamas dizainas ir kad nėra jokio pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą sprendimą.
90 Vadinasi, reikia atmesti vienintelį ieškovės nurodytą pagrindą, taigi ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
91 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
92 Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Puma SE bylinėjimosi išlaidas.
Schalin | Škvařilová-Pelzl | Nõmm |
Paskelbtas 2024 m. gegužės 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.