Language of document : ECLI:EU:T:2011:360

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. liepos 13 d.(*)

„Konkurencija – Karteliai – Butadieno kaučiuko ir stireno‑butadieno kaučiuko, gauto emulsinės polimerizacijos būdu, rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Dalyvavimas kartelyje – Neteisėtų veiksmų inkriminavimas – Baudos – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Lengvinančios aplinkybės“

Byloje T‑53/07

Trade‑Stomil sp. z o.o., įsteigta Lodzėje (Lenkija), atstovaujama baristerės F. Carlin ir solisitoriaus E. Batchelor,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą X. Lewis ir V. Bottka, vėliau – V. Bottka ir V. Di Bucci,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą C(2006) 5700 galutinis dėl procedūros pagal [EB] sutarties 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/F/38.638 – Butadieno kaučiukas ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu), kiek jis susijęs su Trade‑Stomil sp. z o. o., arba, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti arba sumažinti Trade‑Stomil skirtą baudą

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro teisėjai F. Dehousse (pranešėjas), einantis pirmininko pareigas, I. Wiszniewska‑Białecka ir N. Wahl,

posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. spalio 20 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu C (2006) 5700 galutinis (byla COMP/F/38.638 – Butadieno kaučiukas ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu, toliau – ginčijamas sprendimas) Europos Bendrijų Komisija konstatavo, kad dalyvaudamos minėtų produktų rinkos kartelyje kelios įmonės pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį.

2        Ginčijamas sprendimas skirtas šioms įmonėms:

–        Bayer AG, įsikūrusiai Lėverkuzene (Vokietija),

–        The Dow Chemical Company, įsikūrusiai Midlande, Mičigane (Jungtinės Amerikos Valstijos) (toliau – Dow Chemical),

–        Dow Deutschland Inc., įsikūrusiai Švalbache (Vokietija),

–        Dow Deutschland Anlagengesellschaft mbH (buvusi Dow Deutschland GmbH & Co. OHG), įsikūrusiai Švalbache,

–        Dow Europe, įsikūrusiai Horgene (Šveicarija),

–        Eni SpA, įsikūrusiai Romoje (Italija),

–        Polimeri Europa SpA, įsikūrusiai Brindizyje (Italija) (toliau – Polimeri),

–        Shell Petroleum NV, įsikūrusiai Hagoje (Nyderlandai),

–        Shell Nederland BV, įsikūrusiai Hagoje,

–        Shell Nederland Chemie BV, įsikūrusiai Roterdame (Nyderlandai),

–        Unipetrol a.s., įsikūrusiai Prahoje (Čekijos Respublika),

–        Kaučuk a.s., įsikūrusiai Kralupuose prie Vltavos (Čekijos Respublika),

–        Trade‑Stomil sp. z o.o., įsikūrusiai Lodzėje (Lenkija) (toliau – Stomil).

3        Įmones Dow Deutschland, Dow Deutschland Anlagengesellschaft ir Dow Europe tiesiogiai ar netiesiogiai visiškai kontroliuoja Dow Chemical (toliau kartu vadinamos Dow) (ginčijamo sprendimo 16–21 konstatuojamosios dalys).

4        Su nagrinėjamais produktais susijusią Eni veiklą iš pradžių vykdė EniChem Elastomeri Srl, kurią netiesiogiai kontroliavo Eni per dukterinę bendrovę EniChem SpA (toliau – EniChem SpA). 1997 m. lapkričio 1 d. EniChem Elastomeri buvo prijungta prie EniChem SpA. Eni kontroliavo 99,97 % EniChem SpA. 2002 m. sausio 1 d. EniChem SpA savo strateginę cheminę veiklą (įskaitant veiklą, susijusią su butadieno kaučiuku ir stireno‑butadieno kaučiuku, gautu emulsinės polimerizacijos būdu) perdavė jai 100 % priklausančiai dukterinei bendrovei Polimeri. Nuo 2002 m. spalio 21 d. Eni tiesiogiai ir visiškai kontroliavo Polimeri. 2003 m. gegužės 1 d. EniChem SpA pakeitė pavadinimą į Syndial SpA (ginčijamo sprendimo 26–32 konstatuojamosios dalys). Ginčijamame sprendime pavadinimą „EniChem“ Komisija vartoja turėdama omenyje visas Eni priklausančias bendroves (toliau – EniChem) (ginčijamo sprendimo 36 konstatuojamoji dalis).

5        Shell Nederland Chemie yra Shell Nederland, kurią visiškai kontroliuoja Shell Petroleum, dukterinė bendrovė (ginčijamo sprendimo 38–40 konstatuojamosios dalys).

6        Kaučuk buvo įkurta 1997 m., susijungus Kaučuk Group a.s. ir Chemopetrol Group a.s. 1997 m. liepos 21 d. Unipetrol įgijo visą susijungusių įmonių turtą, teises ir įsipareigojimus. Unipetrol priklauso 100 % Kaučuk akcijų (ginčijamo sprendimo 45 ir 46 konstatuojamosios dalys). Be to, remiantis ginčijamu sprendimu, Tavorex s.r.o. (toliau – Tavorex), įsteigta Čekijos Respublikoje, atstovavo Kaučuk (ir jos pirmtakei Kaučuk Group) vykdant eksportą nuo 1991 m. iki 2003 m. vasario 28 d. Ginčijamame sprendime taip pat pažymėta, kad nuo 1996 m. Tavorex atstovavo Kaučuk Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimuose (ginčijamo sprendimo 49 konstatuojamoji dalis).

7        Remiantis ginčijamu sprendimu, apie 30 metų, bent iki 2001 m., Stomil atstovavo Lenkijos gamintojai Chemical Company Dwory S.A. (toliau – Dwory), jai vykdant eksporto veiklą. Ginčijamame sprendime taip pat pažymėta, kad nuo 1997 iki 2000 m. Stomil atstovavo Dwory Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimuose (ginčijamo sprendimo 51 konstatuojamoji dalis).

8        Laikoma, kad pažeidimas buvo vykdomas nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Bayer, Eni ir Polimeri atveju), nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d. (Shell Petroleum, Shell Nederland ir Shell Nederland Chemie atveju), nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Dow Chemical atveju), nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2001 m. lapkričio 27 d. (Dow Deutschland atveju), nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Unipetrol ir Kaučuk atveju), nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2000 m. vasario 22 d. (Stomil atveju), nuo 2001 m. vasario 22 d. iki 2002 m. vasario 28 d. (Dow Deutschland Anlagengesellschaft atveju) ir nuo 2001 m. lapkričio 26 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Dow Europe atveju) (ginčijamo sprendimo 476–485 konstatuojamosios dalys ir rezoliucinės dalies 1 straipsnis).

9        Butadieno kaučiukas (toliau – BK) ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu (toliau – SBK), yra sintetiniai kaučiukai, iš esmės naudojami padangų gamyboje. Šie du produktai pakeičiami tarpusavyje ir su kitais sintetiniais bei natūraliu kaučiuku (ginčijamo sprendimo 3–6 konstatuojamosios dalys).

10      Be ginčijamame sprendime paminėtų gamintojų, ribotą BK ir SBK kiekį EEE teritorijoje pardavė kiti Azijoje ir rytų Europoje įsikūrę gamintojai. Be to, didelę BK dalį tiesiogiai gamina dideli padangų gamintojai (ginčijamo sprendimo 54 konstatuojamoji dalis).

11      2002 m. gruodžio 20 d. Bayer susisiekė su Komisijos tarnybomis ir išreiškė norą bendradarbiauti pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155, toliau – pranešimas dėl bendradarbiavimo) dėl BK ir SBK. Kiek tai susiję su SBK, Bayer žodžiu apibūdino pagal kartelį vykdomą veiklą. Šis žodinis pareiškimas buvo įrašytas į magnetinę juostą (ginčijamo sprendimo 67 konstatuojamoji dalis).

12      2003 m. sausio 14 d. Bayer žodžiu apibūdino su BK susijusią pagal kartelį vykdomą veiklą. Šis žodinis pareiškimas buvo įrašytas į magnetinę juostą. Bayer taip pat pateikė Europos sintetinio kaučiuko asociacijos BK komiteto susitikimų protokolų (ginčijamo sprendimo 68 konstatuojamoji dalis).

13      2003 m. vasario 5 d. Komisija pranešė Bayer apie savo sprendimą suteikti jai sąlyginį atleidimą nuo baudos (ginčijamo sprendimo 69 konstatuojamoji dalis).

14      2003 m. kovo 27 d. Komisija, remdamasi 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, pirmojo reglamento, įgyvendinančio [EB 81] ir [82] straipsnius (OL 13, 1962, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 8 t., p. 3), 14 straipsnio 3 dalimi, atliko patikrinimą Dow Deutschland & Co. patalpose (ginčijamo sprendimo 70 konstatuojamoji dalis).

15      Nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2006 m. liepos mėn. ginčijamame sprendime nurodytoms įmonėms Komisija nusiuntė kelis prašymus pateikti informaciją pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsnį (ginčijamo sprendimo 71 konstatuojamoji dalis).

16      2003 m. spalio 16 d. Dow Deutschland ir Dow Deutschland & Co susitiko su Komisijos tarnybomis ir išreiškė norą bendradarbiauti pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo. Šiame susitikime buvo žodžiu apibūdinta su BK ir SBK susijusi kartelio veikla. Šis žodinis apibūdinimas buvo įrašytas. Taip pat perduota medžiaga, kurioje buvo su karteliu susiję dokumentai (ginčijamo sprendimo 72 konstatuojamoji dalis).

17      2005 m. kovo 4 d. Dow Deutschland buvo informuota apie Komisijos ketinimą sumažinti jos baudą nuo 30 iki 50 % (ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamoji dalis).

18      2005 m. birželio 7 d. Komisija pradėjo procedūrą ir nusiuntė ginčijamo sprendimo adresatėms, išskyrus Unipetrol, ir Dwory pirmąjį pranešimą apie kaltinimus. Pirmasis pranešimas apie kaltinimus taip pat buvo skirtas Tavorex, tačiau šiai įmonei jis nebuvo perduotas, nes nuo 2004 m. spalio mėn. buvo vykdoma jos bankroto procedūra. Taigi procedūra jos atžvilgiu buvo nutraukta (ginčijamo sprendimo 49 ir 74 konstatuojamosios dalys).

19      Suinteresuotos įmonės pateikė rašytines pastabas dėl šio pirmojo pranešimo apie kaltinimus (ginčijamo sprendimo 75 konstatuojamoji dalis). Komisijos patalpose jos taip pat turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, įrašyta į kompaktinę plokštelę, žodiniais pareiškimais ir su tuo susijusiais dokumentais (ginčijamo sprendimo 76 konstatuojamoji dalis).

20      2005 m. lapkričio 3 d. Manufacture française des pneumatiques Michelin (toliau – Michelin) paprašė leisti įstoti į bylą. 2006 m. sausio 13 d. ji pateikė rašytinius komentarus (ginčijamo sprendimo 78 konstatuojamoji dalis).

21      2006 m. balandžio 6 d. Komisija priėmė antrąjį ginčijamo sprendimo adresatėms skirtą pranešimą apie kaltinimus. Šiuo klausimu suinteresuotos įmonės pateikė rašytines pastabas (ginčijamo sprendimo 84 konstatuojamoji dalis).

22      2006 m. gegužės 12 d. Michelin pateikė skundą pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 5 straipsnį (ginčijamo sprendimo 85 konstatuojamoji dalis).

23      2006 m. birželio 22 d. ginčijamo sprendimo adresatės, išskyrus Stomil, ir Michelin dalyvavo Komisijos surengtoje apklausoje (ginčijamo sprendimo 86 konstatuojamoji dalis).

24      Neturėdama pakankamų Dwory dalyvavimo kartelyje įrodymų Komisija nusprendė nutraukti procedūrą jos atžvilgiu (ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat nusprendė nutraukti procedūrą Syndial atžvilgiu (ginčijamo sprendimo 89 konstatuojamoji dalis).

25      Be to, nors iš pradžių buvo naudojami du skirtingi (vienas BK, o kitas SBK atveju) bylų numeriai (COMP/E‑1/38.637 ir COMP/E‑1/38.638), po to, kai buvo priimtas pirmasis pranešimas apie kaltinimus, Komisija naudojo vieną numerį (COMP/F/38.638) (ginčijamo sprendimo 90 ir 91 konstatuojamosios dalys).

26      Administracinė procedūra buvo baigta 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijai priėmus ginčijamą sprendimą.

27      Pagal ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnį toliau išvardytos įmonės, nurodytais laikotarpiais dalyvaudamos viename tęstiniame susitarime, kuriuo jos susitarė nustatyti tikslines kainas, pasidalyti klientus agresyvios konkurencijos atsisakymo susitarimais ir keistis svarbia informacija apie kainas, konkurentus ir klientus BK bei SBK sektoriuose, pažeidė EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį:

a)      Bayer – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;

b)       Dow Chemical – nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.; Dow Deutschland – nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2001 m. lapkričio 27 d.; Dow Deutschland Anlagengesellschaft – nuo 2001 vasario 22 d. iki 2002 m. vasario 28 d.; Dow Europe – nuo 2001 m. lapkričio 26 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;

c)       Eni – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.; Polimeri – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;

d)       Shell Petroleum – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d.; Shell Nederland – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d.; Shell Nederland Chemie – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d.;

e)       Unipetrol – nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.; Kaučuk nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;

f)       Stomil – nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2000 m. vasario 22 d.

28      Remdamasi ginčijamame sprendime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktais teisiniais vertinimais, Komisija skyrė suinteresuotoms įmonėms baudas, kurios buvo apskaičiuotos pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 171, toliau – gairės) ir pranešime dėl bendradarbiavimo aprašytą metodą.

29      Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 straipsniu buvo skirtos tokios baudos:

a)       Bayer – 0 EUR;

b)       Dow Chemical – 64,575 mln. EUR, kurių:

i)       60,27 mln. EUR solidariai su Dow Deutschland;

ii)      47,355 mln. EUR solidariai su Dow Deutschland Anlagengesellschaft ir Dow Europe;

c)       ENI ir Polimeri solidariai – 272,25 mln. EUR;

d)       Shell Petroleum, Shell Nederland ir Shell Nederland Chemie solidariai – 160,875 mln. EUR;

e)       Unipetrol ir Kaučuk solidariai – 17,55 mln. EUR;

f)       Stomil – 3,8 mln. EUR.

30      Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 straipsniu 1 straipsnyje išvardytoms įmonėms nurodoma nedelsiant nutraukti, jeigu jos to dar nepadarė, tame pačiame straipsnyje nurodytus pažeidimus ir ateityje susilaikyti nuo bet kokių 1 straipsnyje aprašytų veiksmų ar elgesio, taip pat nuo bet kokių priemonių, kurių tikslas ar poveikis yra toks pats.

 Procesas ir šalių reikalavimai

31      2007 m. vasario 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu Stomil pareiškė šį ieškinį.

32      2009 m. balandžio 2 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu N. Wahl buvo paskirtas į kolegiją, nes vienas iš jos narių negalėjo vykdyti savo pareigų.

33      Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

34      Taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, teismas paprašė šalių atsakyti į tam tikrus klausimus ir pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.

35      Šalių žodiniai argumentai ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu užduotus klausimus buvo išklausyti 2009 m. spalio 20 d. posėdyje.

36      Stomil Bendrojo Teismo prašo:

–        ginčijamą sprendimą, būtent jo 1–4 straipsnius, kiek jis skirtas visų pirma panaikinti Stomil,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo:

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, kiek jis skirtas Stomil, arba

–        pakeisti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, kiek jis skirtas Stomil, panaikinant arba gerokai sumažinant baudą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

37      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Stomil bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

38      Stomil ieškinys grindžiamas keturiais ieškinio pagrindais. Šiais pagrindais iš esmės siekiama užginčyti tai, kad Stomil dalyvavo kartelyje, tai, kad Komisija galėjo pripažinti Stomil atsakinga, nors ši veikė kaip Dwory tarpininkė, taip pat pažeidimo trukmę ir baudos dydį. Be to, Stomil prašo imtis proceso organizavimo priemonių, konkrečiai kalbant, – nurodyti Komisijai leisti jai susipažinti su įmonių pareiškimais, padarytais pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo.

39      Iš pradžių reikia išnagrinėti pirmą Stomil nurodytą pagrindą, susijusį su Stomil dalyvavimo kartelyje įrodymų nebuvimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Stomil dalyvavimo kartelyje įrodymų nebuvimu

 Šalių argumentai

–       Stomil argumentai

40      Stomil mano, jog Komisija pažeidė EB 81 straipsnį, nes teisiniu požiūriu pakankamai neįrodė, kad ji dalyvavo kartelyje.

41      Komisija konstatavo, kad Stomil dalyvavo dviejuose kartelio susitikimuose, t. y. 1999 m. lapkričio 16 d. Frankfurte (Vokietija) įvykusiame susitikime ir 2000 m. vasario 22 d. Vermelskirchene (Vokietija) įvykusiame susitikime. Stomil manymu, Komisijos išvados nepagrįstos. Be to, Stomil teigia, kad jokie kiti įrodymai nepatvirtina, kad ji dalyvavo nagrinėjamame kartelyje.

–       Dėl Stomil dalyvavimo 1999 m. lapkričio 16 d. Frankfurte įvykusiame susitikime

42      Stomil manymu, įrodymai, kuriais remiasi Komisija, nepatvirtina, kad 1999 m. lapkričio 16 d. vakare Stomil dalyvavo viešbutyje „Meridien“ vykusiame neoficialiame susitikime šalia Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimo.

43      Konkrečiai kalbant, Stomil nurodo, kad L. (iš Stomil) nebuvo apsistojęs viešbutyje Meridien ir kad jis išvyko po Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimo, pasibaigusio 1999 m. lapkričio 16 d. 11 val. Šiuo klausimu Stomil pateikia du L. (iš Stomil) pareiškimus ir viešbučio sąskaitą. Stomil teigia, kad nepakeitė savo faktinių aplinkybių versijos, kaip tai savo rašytinėse pastabose nurodo Komisija. Stomil tvirtina, kad visada neigė savo dalyvavimą nagrinėjamame neteisėtame susitikime. Stomil teigia, kad jos pateikti įrodymai yra priimtini, ir Komisija klaidingai rėmėsi 2007 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu France Télécom prieš Komisiją (T‑339/04, Rink. p. II‑521).

44      Stomil manymu, ginčijamo sprendimo 202 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Dow pareiškimas nėra patikimas, nes jį patvirtina tik P. (iš Bayer), kurio 1999 m. lapkričio 16 d. vakare Frankfurte nebuvo. Šiuo klausimu Stomil remiasi keliais tyrimo medžiagos dokumentais. Todėl, anot Stomil, remiantis teismo praktika, nepatvirtintas Dow teiginys, kurį Stomil ir kitos atsakovės ginčijo per administracinę procedūrą, nėra tinkamas Stomil dalyvavimo šiame susitikime įrodymas. Stomil taip pat pabrėžia, kad L. (iš EniChem) negalėjo būti Frankfurte 1999 m. lapkričio 16 d. vakare.

45      Stomil teigia, kad jokie įrodymai nepatvirtina, jog L. (iš Stomil) tuo metu buvo Frankfurte. F. (iš Dow) ataskaitoje apie išlaidas nenurodoma nei už ką buvo mokama, nei asmenys, kurie galėjo dalyvauti susitikime. N. (iš Dow) užrašuose neminimas nei L. (iš Stomil), nei Stomil. Labai tikėtina, kad šie užrašai iš tiesų yra N. atmintinė. Žinoma, šiuose užrašuose minimas Dwory (kaip OS). Tačiau kelios Stomil nurodytos aplinkybės, jos manymu, patvirtina, kad ji negalėjo būti nagrinėjamuose užrašuose minėtos informacijos šaltinis. Taigi šie užrašai yra asmeniniai N. vertinimai arba grindžiami viešais šaltiniais. Konkrečiai kalbant, Stomil pažymi, kad, kiek tai susiję su Michelin, ji neturėjo jokio kontakto su šiuo klientu nuo 1998 m. antro pusmečio, kai Dwory jai pranešė, jog perims su šiuo klientu susijusią SBK pardavimo veiklą. Kiek tai susiję su bendrove Goodyear, 1999 ar 2000 m. Stomil šiam klientui tiekimo nevykdė. Kiek tai susiję su bendrove TGA, Stomil teigia šio kliento nepažįstanti. Galiausiai Stomil negalėjo žinoti Dwory „vietinio“ potencialo SBK srityje, nes Dwory buvo tik eksportuotoja. Be to, trys pagrindiniai Stomil klientai, t. y. bendrovės Vredestein, Nokian ir Pegasus, nebuvo įtraukti į sąrašą. Stomil taip pat teigia, kad kartelio nariai nuolat ir ne kartą painiojo Stomil ir Dwory.

46      Stomil priduria, kad atsiliepime į ieškinį Komisija pripažįsta, jog ginčijamame sprendime minimas 1999 m. lapkričio 16 d. susitikimas iš tikrųjų neįvyko. Taigi Komisija siekia ginčijamame sprendime padarytas faktines išvadas pakeisti teorija, pagal kurią neteisėtas susitikimas įvyko 1999 m. lapkričio 15 d. Stomil pabrėžia, kad šios teorijos nepagrindžia jokie įrodymai. Vienintelis Komisijos pateiktas įrodymas yra tos pačios dienos kvitas, patvirtinantis, kad bare buvo patiekta gėrimų už 89,50 Vokietijos markių (DEM). Stomil manymu, šis kvitas neįrodo, apie ką buvo kalbama, ar to, kad pasitarimas galėjo prilygti neteisėtiems veiksmams. Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad baro sąskaitą apmokėjo F. (iš Dow), o ne P. (iš Bayer) ir kad ji buvo apmokėta 1999 m. lapkričio 16 d. Galiausiai Stomil pabrėžia, kad Komisija tvirtina, jog T. (iš Kralupy) dalyvavo neteisėtuose pasitarimuose, nors iš P. ataskaitos apie išlaidas matyti, kad T. ten nebuvo.

47      Stomil manymu, šio naujo tariamo susitikimo nurodymu pažeidžiama teisė į gynybą ir neįvykdoma pareiga motyvuoti Stomil atžvilgiu, nes ji neturėjo jokios galimybės atsakyti į šį kaltinimą per administracinę procedūrą.

48      Be to, Stomil manymu, dėl Komisijos klaidos ginčijamo sprendimo 1 straipsnis, kuriame konstatuojama, kad Stomil dalyvavo vykdant nagrinėjamą pažeidimą nuo 1999 m. lapkričio 16 d., yra neteisėtas. Pateikdama nuorodą į 2003 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Ventouris prieš Komisiją (T‑59/99, Rink. p. II‑5257, 31–33 punktai) Stomil priduria, kad sprendimo rezoliucinę dalį galima aiškinti atsižvelgiant į jo motyvus tik tuo atveju, kai joje vartojamos sąvokos yra nepakankamai aiškios. Šiuo atveju Stomil tvirtina, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra jokių dviprasmybių.

–       Dėl Stomil dalyvavimo 2000 m. vasario 22 d. Vermelskirchene įvykusiame susitikime

49      Stomil teigia, jog nėra įrodymų, kad 2000 m. vasario 22 d. Vermelskirchene įvykusio Europos sintetinio kaučiuko asociacijos pakomitečio susitikimo dalyviai ėmėsi neteisėtų veiksmų.

50      Tačiau ginčijamo sprendimo 446 konstatuojamojoje dalyje Komisija daro išvadą, kad šis susitikimas reiškė Stomil dalyvavimo kartelyje pabaigą.

–       Dėl kitų Stomil dalyvavimą kartelyje patvirtinančių įrodymų nebuvimo

51      Stomil mano, jog kadangi vienintelis Komisijos pateiktas įrodymas nepatvirtina, kad ji dalyvavo kartelyje, kiti ginčijamame sprendime pateikti bendri teiginiai negali turėti įrodomosios galios.

52      Konkrečiai kalbant, Stomil pabrėžia, kad, pirma, nėra jos dalyvavimo kokiame nors susitarime dėl kainų nustatymo įrodymų. Šiuo klausimu Stomil nurodo, kad ginčijamo sprendimo 114 konstatuojamojoje dalyje pateiktame Bayer pareiškime kalbama apie Dwory, o ne apie Stomil, kaip teigia Komisija. Stomil pažymi, kad ji kartu su Dwory dalyvavo Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimuose po 1999 m. Dow taip pat neteigia, kad Stomil dalyvavo pasitarimuose dėl kainų. Šiuo klausimu Stomil pateikia nuorodą į ginčijamo sprendimo 115 konstatuojamąją dalį. Tas pats pasakytina apie Shell įrodymus, susijusius su laikotarpiu nuo 1995 m. rugpjūčio 30 d. iki 1999 m. gegužės 31 d. (ginčijamo sprendimo 119, 120 ir 123 konstatuojamosios dalys).

53      Antra, Stomil teigia, kad nėra jos dalyvavimo pasidalijant rinką įrodymų. Ginčijamo sprendimo 125 konstatuojamojoje dalyje pateiktame Dow pareiškime nenurodomas nei susitarimo dalykas, nei jo data, nei tai, ar jis susijęs su Stomil, ar Dwory. Komisijos išvada, kad Dow turėjo omenyje Stomil, neturi jokio pagrindo.

54      Trečia, kalbėdama apie pasikeitimą svarbia komercine informacija Stomil pažymi, kad susijęs yra tik 1999 m. lapkričio 16 d. Frankfurte įvykęs susitikimas. Be to, ginčijamo sprendimo 133 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Shell patvirtinimas neturi reikšmės su Stomil susijusiu laikotarpiu. Taip pat, kaip jau buvo pažymėta, Stomil neturėjo svarbios informacijos apie Dwory įvykdytus SBK tiekimus ginčijamame sprendime nurodytu laikotarpiu.

55      Be to, Stomil mano, kad kiti ginčijamame sprendime esantys bendri teiginiai yra nepakankami jos dalyvavimui kartelyje įrodyti. Ginčijamo sprendimo 155, 156, 158 ir 159 konstatuojamosiose dalyse arba kalbama apie Dwory, arba nėra pateikta Stomil neteisėtų veiksmų įrodymų.

 Komisijos argumentai

–       Dėl Stomil dalyvavimo 1999 m. lapkričio 16 d. Frankfurte įvykusiame susitikime

56      Iš pradžių Komisija nurodo, kad iš ginčijamame sprendime (ginčijamo sprendimo 199–212 konstatuojamosios dalys) pateikto aprašymo matyti, jog pirmomis 1999 m. lapkričio 16 d. valandomis įvyko neoficialus susitikimas, per kurį buvo sudaryti susitarimai dėl kainų ir pasikeista informacija apie pagrindinius klientus.

57      Komisija teigia, kad ieškinyje Stomil pakeitė savo faktinių aplinkybių versiją. Savo dalyvavimo nagrinėjamame neteisėtame susitikime neigimą dabar Stomil grindžia L. (iš Stomil) buvimo 1999 m. lapkričio 16 d. vakare vieta. Tačiau šiomis faktinėmis aplinkybėmis per administracinę procedūrą Stomil nesirėmė. Todėl, remiantis teismo praktika, Bendrasis Teismas turi pripažinti nepriimtinais Stomil pateiktus įrodymus, kuriais ši grindžia savo argumentus (t. y. du L. (iš Stomil) pareiškimus ir viešbučio sąskaitą). Komisija priduria, kad šie dokumentai iš tiesų neturi reikšmės. Be to, Komisija turi įrodymų, kad neoficialus susitikimas įvyko 1999 m. lapkričio 15 d. vakare ir kad L. (iš Stomil) jame dalyvavo. Konkrečiai kalbant, Komisija pateikia viešbučio sąskaitą ir P. ataskaitos apie išlaidas formuliarą, esančius tyrimo medžiagoje.

58      Priešingai nei teigia Stomil, Komisija pažymi, kad ginčijamo sprendimo 204 konstatuojamojoje dalyje pateiktame Dow pareiškime aiškiai paminėta, kad L. (iš Stomil) dalyvavo kartelio pasitarimuose. Šį pareiškimą patvirtino Bayer (ginčijamo sprendimo 205 konstatuojamoji dalis). Dėl N. (iš Dow) užrašų Komisija nurodo, kad pirmoje jų dalyje kalbama apie platesnę rinką nei SBK rinka, kuria Stomil turėjo tam tikrą suinteresuotumą. Be to, Komisija pažymi, kad tik neseniai ir iš dalies Stomil ir Dwory ryšiai buvo laipsniškai nutraukti ir todėl labai tikėtina, kad keitimasis informacija atitiko Stomil interesus ir buvo jai svarbus. Taigi Komisija turi pakankamai įrodymų apie Stomil buvimą ir dalyvavimą 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. kartelio susitikime.

59      Komisija priduria, jog ginčijamo sprendimo 4.3.8 punkte ji pateikė įrodymų, kad susitikimas vyko „1999 m. lapkričio 15–16 d.“. Todėl 1999 m. lapkričio 15 d. susitikimas nėra „naujas“. Be to, Stomil painioja dvi ataskaitas apie išlaidas. P. apmokėjo baro „Casablanka“ sąskaitą. F. sumokėjo už konferencijų salės nuomą. Taigi chronologinė įvykių seka nebuvo pakeista. Taip pat nėra prieštaravimo tarp įrodymų, kuriais remiasi Komisija.

60      Galiausiai Komisija teigia, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, būtent jos 1 straipsnio f punkte, nėra aiškiai nurodoma, kad Stomil dalyvavo 1999 m. lapkričio 15 d susitikime. Ginčijamame sprendime teigiama, kad Stomil dalyvavo vykdant EB 81 straipsnio pažeidimą nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2000 m. vasario 22 d. Komisija pažymi, kad niekada neteigė, jog šiame 1999 m. lapkričio 15 d. vakare vykusiame susitikime pasiekti susitarimai iš karto turėjo poveikį. Bet kuriuo atveju susitikimas tęsėsi iki pirmųjų 1999 m. lapkričio 16 d. valandų.

–       Dėl Stomil dalyvavimo 2000 m. vasario 22 d. Vermelskirchene įvykusiame susitikime

61      Komisija nurodo, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 213–215 konstatuojamųjų dalių, ji neteigia, jog per 2000 m. vasario 22 d. Vermelskirchene įvykusį susitikimą buvo imtasi neteisėtų veiksmų. Todėl Stomil pateikti argumentai šiuo atžvilgiu yra netinkami.

–       Dėl kitų įrodymų, patvirtinančių Stomil dalyvavimą kartelyje, nebuvimo

62      Komisija pažymi, jog ginčijamame sprendime netvirtino, kad 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. susitikime buvo sudarytas aiškus susitarimas pasidalyti rinką. Tačiau Komisija teigia turinti Stomil buvimo ir dalyvavimo šiame susitikime vykusiuose pasitarimuose dėl kainų ir keitimosi informacija įrodymų. Stomil dalyvavimą patvirtina Dow užrašai ir pareiškimai (ginčijamo sprendimo 201 ir 202 konstatuojamosios dalys). L. (iš Stomil) dalyvavimą ir jo kaip Stomil darbuotojo statusą patvirtina Dow, taip pat Komisijos pateiktas oficialaus susitikimo protokolas. Ginčijamo sprendimo 155 ir 156 konstatuojamosiose dalyse paminėti Bayer įrodymai taip pat patvirtina L. (iš Stomil) dalyvavimą.

 Bendrojo Teismo vertinimas

63      Dėl EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų pateikimo primintina, kad Komisija turi įrodyti savo konstatuotą pažeidimą ir pateikti pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą (1998 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Baustahlgewebe prieš Komisiją, C‑185/95 P, Rink. p. I‑8417, 58 punktas ir 1999 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, Rink. p. I‑4125, 86 punktas). Taigi Komisija turi pateikti tikslių ir nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių visišką įsitikinimą, kad pažeidimas buvo padarytas (žr. 2000 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Volkswagen prieš Komisiją, T‑62/98, Rink. p. II‑2707, 43 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Taip pat reikia priminti, jog tam, kad būtų sudarytas susitarimas, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, pakanka, kad atitinkamos įmonės išreikštų bendrą valią elgtis rinkoje tam tikru būdu (1970 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo ACF Chemiefarma prieš Komisiją, 41/69, Rink. p. 661, 112 punktas ir 1980 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo van Landewyck ir kt. prieš Komisiją, 209/78–215/78 ir 218/78, Rink. p. 3125, 86 punktas; 1991 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hercules Chemicals prieš Komisiją, T‑7/89, Rink. p. II‑1711, 256 punktas). Kilus abejonių, teismas jas turėtų spręsti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Todėl teismas negali padaryti išvados, kad Komisija teisiniu požiūriu pakankamai įrodė, jog nagrinėjamas pažeidimas buvo padarytas, jei šiuo klausimu jis dar turi abejonių (2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, T‑38/02, Rink. p. II‑4407, 215 punktas).

64      Be to, įprasta, kad antikonkurencinius susitarimus ir veiksmus apimanti veikla vykdoma paslapčia, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Tai reiškia, kad net jei Komisija randa dokumentų, aiškiai rodančių neteisėtus santykius tarp ūkio subjektų, jie paprastai yra tik fragmentiški bei pavieniai, todėl tam tikras detales dažnai reikia nustatyti naudojant dedukcijos metodą. Dėl to daugeliu atvejų tai, ar egzistuoja antikonkurencinių veiksmų ar susitarimų, turi būti nustatoma remiantis tam tikrais sutapimais ir nuorodomis, kurie, nagrinėjami kartu ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas (2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 55–57 punktai ir 2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel prieš Komisiją, C‑403/04 P ir C‑405/04 P, Rink. p. I‑729, 51 punktas).

65      Šiuo atveju reikia pažymėti, jog buvo konstatuota, kad nagrinėjamame kartelyje Stomil dalyvavo tik 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. Frankfurte įvykusio neteisėto susitikimo atveju.

66      Konkrečiai kalbant, šiuo klausimu Komisija teigia, kad šalia oficialaus Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimo „1999 m. lapkričio 16 d. vakare ir naktį“ įvyko kartelio susitikimas (ginčijamo sprendimo 212 konstatuojamoji dalis). Komisija tvirtina, kad šiame neteisėtame susitikime dalyvavo P. (iš Bayer), F., N., V. (iš Dow), L. (iš Stomil), L. (iš EniChem) ir T. (iš Tavorex). Šie asmenys iš pradžių susitiko viešbučio bare, o vėliau išsinuomojo konferencijų salę (ginčijamo sprendimo 202 konstatuojamoji dalis).

67      Iš pradžių reikia atmesti Komisijos argumentus, pagal kuriuos Stomil neigimas to, kad lapkričio 16 d. vakare L. (iš Stomil) buvo Frankfurte, yra nepriimtinas, bei šiuo klausimu prie bylos pridėtus dokumentus. Reikia pripažinti, kad Bendrajame Teisme Stomil tik ginčija jai ginčijamame sprendime pateiktą kaltinimą. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad per administracinę procedūrą Stomil visą laiką ginčijo savo dalyvavimą neteisėtame susitikime. Bet kuriuo atveju dėl toliau išdėstytų priežasčių reikia pažymėti, kad susiję dokumentai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, kaip, beje, savo rašytinėse pastabose teigia Komisija.

68      Dėl esmės, pirma, iš bylos dokumentų matyti, kad, kaip teigia Stomil, 1999 m. lapkričio 16 d. vakare P. (iš Bayer) Frankfurte nebuvo. Komisija tai pripažįsta.

69      Antra, reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime yra ne vienas prieštaravimas, susijęs su tiksliu nagrinėjamo neteisėto susitikimo laiku. Taigi ginčijamo sprendimo 212 konstatuojamojoje dalyje Komisija, remdamasi Dow pareiškimu, kalba apie „1999 m. lapkričio 16 d. vakarą ir <...> naktį“. Ginčijamo sprendimo 297 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat teigia, kad nagrinėjamas neteisėtas susitikimas įvyko „naktį iš 1999 m. lapkričio 15 į 16 d.“. Be to, ginčijamo sprendimo 4.3.8 punkte kalbama apie 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. Galiausiai ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Stomil pažeidimą pradėjo vykdyti 1999 m. lapkričio 16 d.

70      Trečia, daugelyje materialiųjų duomenų taip pat yra prieštaravimų dėl numanomos nagrinėjamo neteisėto susitikimo datos ir dėl kitų galimų Komisijos pasiūlytų paaiškinimų. Pavyzdžiui, P. (iš Bayer) ataskaitoje apie išlaidas, susijusioje, be kita ko, su 84,5 DEM mokėjimu viešbučio bare, yra nurodyta 1999 m. lapkričio 15 d. Savo ruožtu 436 DEM mokėjimas už konferencijų salės nuomą užregistruotas 1999 m. lapkričio 16 d. Be to, N. (iš Dow) užrašuose minima tik 1999 m. lapkričio 16 d. Galiausiai Dow pareiškime, pateiktame ginčijamo sprendimo 202 konstatuojamojoje dalyje, sakoma, kad neteisėtas susitikimas buvo po oficialaus Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimo, kuris įvyko lapkričio 16 d. ryte.

71      Ketvirta, ginčijamo sprendimo 202 konstatuojamojoje dalyje pateiktame Dow pareiškime teigiama, kad P. (iš Bayer) F., N., V. (iš Dow), L. (iš Stomil), L. (iš EniChem) ir T. (iš Tavorex) iš pradžių susitiko viešbučio bare, o vėliau išsinuomojo konferencijų salę. P. ataskaitoje apie išlaidas, susijusias su mokėjimais už maistą ir gėrimus minėtame bare, į kurią Komisija atkreipia dėmesį savo rašytinėse pastabose, taip pat nurodoma, kad ten buvo tuometinė Europos sintetinio kaučiuko asociacijos generalinė sekretorė (C.). Tačiau iš ginčijamo sprendimo 95 ir 115 konstatuojamųjų dalių matyti, kad ši generalinė sekretorė niekada nedalyvavo kartelio susitikimuose. Todėl negalima daryti išvados, kad vien dėl to, kad L. (iš Stomil) dalyvavo susitikime viešbučio bare, jis dalyvavo neteisėtame susitikime.

72      Penkta, kiek tai susiję su N. (iš Dow) užrašais, neginčytina, kad Komisija nepripažino Stomil atsakomybės už BK kartelį. Todėl N. užrašų dalis, susijusi su BK, neturi įrodomosios galios Stomil atžvilgiu. Kalbant apie N. užrašų dalį, susijusią su SBK, reikia pažymėti, kad joje, be karteliui priklausančių gamintojų, kiti kartelyje nedalyvaujantys gamintojai minimi kaip tam tikrų klientų tiekėjai. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad buvo įvertinti tik tam tikrų gamintojų tarpusavio tiekimai ir nėra įmanoma tiksliai nustatyti, ar Stomil buvo tarp jų, visų pirma atsižvelgiant į prieštaravimus dėl numanomos nagrinėjamo neteisėto susitikimo datos.

73      Atsižvelgdamas į visas konkrečias šios bylos aplinkybes, Bendrasis Teismas mano, kad kyla abejonių dėl Stomil dalyvavimo 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. Frankfurte įvykusiame neteisėtame susitikime. Šios abejonės turi būti aiškinamos Stomil naudai.

74      Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, jog su Stomil susijusių įrodymų, išdėstytų su kartelio susitikimais susijusioje ginčijamo sprendimo dalyje, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, kad ši įmonė dalyvavo nagrinėjamuose neteisėtuose susitarimuose.

75      Karteliui aprašyti skirtoje ginčijamo sprendimo dalyje (ginčijamo sprendimo 4.2 punktas) paminėti įrodymai nepaneigia šios išvados.

76      Šiuo klausimu Bendrasis Teismas mano, kad net jeigu kai kurie ginčijamo sprendimo 4.2 punkte paminėti įrodymai, visų pirma ginčijamo sprendimo 156 konstatuojamojoje dalyje nurodytas bendras Bayer pareiškimas, gali turėti tam tikros įrodomosios vertės, atsižvelgiant į pirma paminėtus konkrečius įrodymus apie kartelio susitikimus ir į abejones, kurios turi būti aiškinamos ieškovės naudai, jų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog Stomil padarė pažeidimą.

77      Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir jas bendrai įvertinęs, Bendrasis Teismas mano, jog Komisija padarė klaidą, kai pripažino, kad Stomil dalyvavo kartelyje.

78      Todėl ginčijamas sprendimas naikintinas, kiek jis susijęs su Stomil, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškiniui pagrįsti pateiktų pagrindų ir visų pirma klausimo dėl komitentų ir tarpininkų santykių vykdant konkurencijos taisyklių pažeidimus ar ieškovės prašymo taikyti proceso organizavimo priemones.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

79      Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Stomil reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą C(2006) 5700 galutinis dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/F/38.638 – Butadieno kaučiukas ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu), kiek jis susijęs su Trade‑Stomil sp. z o.o.

2.      Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Dehousse

Wiszniewska‑Białecka

Wahl

Paskelbta 2011 m. liepos 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.