GENERALINIO ADVOKATO
NILS WAHL IŠVADA,
pateikta 2017 m. spalio 5 d.(1)
Byla C‑473/16
F
prieš
Bevándorlási és Menekültügyi Hivatal (anksčiau Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal)
(Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Direktyva 2011/95/ES – Būtiniausi pabėgėlių statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo standartai – 4 straipsnis – Faktų ir aplinkybių vertinimas – Vertinimo metodai – Psichologiniai testai – Baimė būti persekiojamam dėl seksualinės orientacijos – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 1 straipsnis – Žmogaus orumas – 7 straipsnis – Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“
1. Kaip nacionalinės valdžios institucijos turi tikrinti prieglobsčio prašytojo pareiškimų patikimumą, kai jis prašo prieglobsčio iš baimės būti persekiojamas savo kilmės šalyje dėl priežasčių, susijusių su seksualine orientacija? Ar, pirmiausia, pagal ES teisę toms valdžios institucijoms draudžiama vadovautis psichologijos ekspertų nuomone?
2. Trumpai tariant, būtent tokie klausimai keliami šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija).
I. Teisinis pagrindas
A. ES teisė
1. Direktyva 2011/95/ES(2)
3. Direktyvos 2011/95 2 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ d punkte nurodyta:
„pabėgėlis – trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja naudotis tos šalies apsauga <…>“.
4. Direktyvos 2011/95 4 straipsnyje „Faktų ir aplinkybių vertinimas“ nustatyta:
„1. Valstybės narės gali laikyti, kad prašytojas privalo kuo greičiau pateikti visą informaciją tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti. Valstybės narės pareiga – bendradarbiaujant su prašytoju įvertinti atitinkamą su prašymu susijusią informaciją.
2. 1 dalyje nurodyta informacija – prašytojo pareiškimai ir visi jo turimi dokumentai, susiję su jo amžiumi, biografijos faktais, įskaitant atitinkamų giminaičių amžių ir biografijos faktus, tapatybe, pilietybe (-ėmis), šalimi (-is) ir vieta (-omis), kurioje (-se) anksčiau gyveno, ankstesniais prieglobsčio prašymais, kelionės maršrutais, kelionės dokumentais ir tarptautinės apsaugos prašymo teikimo priežastimis.
3. Tarptautinės apsaugos prašymas įvertinamas individualiai ir atsižvelgiant į:
a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;
b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;
c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;
<…>
5. Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:
a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;
b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;
c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;
d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir
e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas.“
2. Direktyva 2013/32/ES(3)
5. Direktyvos 2013/32 10 straipsnio „Prašymų nagrinėjimo reikalavimai“ 3 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad:
a) prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai;
<…>
d) prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams suteikiama galimybė, kai tai būtina, tartis su ekspertais konkrečių sričių, kaip antai medicinos, kultūros, religijos, su vaikais susijusiais ar lyčių, klausimais.“
B. Nacionalinė teisė
6. A menedékjogról szóló 2007. évi LXXX. törvény (2007 m. Įstatymas LXXX dėl teisės į prieglobstį) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Vengrija suteikia pabėgėlio statusą užsieniečiams, susiklosčius Konstitucijos XIV straipsnio 3 dalyje numatytoms aplinkybėms.“
7. To įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Nepažeisdama įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kompetentinga prieglobsčio institucija suteikia pabėgėlio statusą užsieniečiams, kurie visiškai arba pakankamai patikimai įrodo, kad jiems taikomos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, kaip numatyta Ženevos konvencijos 1 straipsnyje.“
8. To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Pagal prieglobsčio suteikimo tvarką, siekiant įrodyti arba pakankamai patikimai nustatyti, kad prieglobsčio prašytojas atitinka pabėgėlio, papildomos apsaugos ar laikinosios apsaugos statuso suteikimo reikalavimus:
a) siekdamas pagrįsti pabėgimą jis gali nurodyti faktus ir aplinkybes ir kartu pateikti reikšmingų įrodymų;
<…>
c) jis gali pateikti bet kokią reikšmingą informaciją apie savo kilmės šalį, įskaitant informaciją apie jos teisės aktus arba kitas asmenims taikomas privalomas normas ir apie jų taikymo būdus.“
II. Faktinės aplinkybės, procesas ir pateikti klausimai
9. 2015 m. balandžio mėn. prašytojas (toliau – F), Nigerijos pilietis, pateikė (dabartinei) Bevándorlási és Menekültügyi Hiavatal (Vengrijos imigracijos ir prieglobsčio tarnyba, toliau – tarnyba) prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Per pirmąjį pokalbį jis pareiškė bijantis, kad jei grįžtų į kilmės šalį, būtų persekiojamas dėl savo homoseksualumo.
10. Laikydamasi prieglobsčio suteikimo tvarkos Tarnyba surengė kelis asmeninius pokalbius, kad nustatytų prašytojo patikimumą. Tarnyba taip pat paskyrė psichologą F asmenybei ištirti, kad būtų galima padaryti išvadą dėl jo homoseksualumo. Atlikęs asmenybės tyrimą ir vertinimą, „žmogaus lietuje“ testą, Rorschach ir Szondi projekcinius asmenybės testus (toliau kartu – nagrinėjami tyrimai), psichologas priėjo prie išvados, kad tyrimų rezultatai nepatvirtina prieglobsčio prašytojo teiginių dėl jo homoseksualios orientacijos.
11. 2015 m. spalio 1 d. sprendimu tarnyba atmetė F prašymą suteikti prieglobstį.
12. F apskundė šį sprendimą Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas). Pirmiausia jis teigė, kad atliekant nagrinėjamus tyrimus buvo pažeistos jo pagrindinės teisės ir kad bet kuriuo atveju tie tyrimai nėra tinkami seksualinei orientacijai nustatyti. Vykstant paskesniam procesui šis teismas paprašė Teismo ekspertų ir tyrėjų instituto (toliau – Institutas) tais klausimais parengti eksperto nuomonę.
13. Instituto parengtoje eksperto nuomonėje konstatuojama, kad, priešingai, nei teigia prašytojas, nagrinėjami tyrimai tinkami asmens seksualinei orientacijai nustatyti pakankamai patikimai. Nuomonėje taip pat tvirtinama, jog atliekant tuos tyrimus prašytojo žmogaus orumas negali būti pažeidžiamas.
14. Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas) nusprendė, jog, kadangi jis neturi mokslinių ir techninių žinių, kad galėtų patikrinti ekspertų išvadas, nuo tų išvadų nukrypti negalima. Tas teismas taip pat nusprendė, kad nagrinėjami tyrimai nėra medicininio pobūdžio, nes psichologija yra humanitarinis mokslas, ir kad tie tyrimai nėra panašūs į tuos, kuriuos Teisingumo Teismas pripažino nesuderinamais su ES teise Sprendime A ir kt.(4)
15. Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo abejonių, kaip tinkamai aiškinti ES teisę, jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos [(toliau – Chartija)] 1 straipsnį, Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį nedraudžiama, kad [lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių (toliau – LGBTI) asmenų grupei] priklausančio prieglobsčio prašytojo atveju būtų gaunama ir vertinama teismo eksperto psichologo išvada, pagrįsta projekciniais asmenybės testais, kuriuos atliekant neužduodami klausimai apie prieglobsčio prašytojo seksualinius įpročius ir neatliekama jo medicininė apžiūra?
2. Tuo atveju, jeigu pirmajame klausime nurodyta teismo eksperto psichologo išvada negalima remtis kaip įrodymu, ar, atsižvelgiant į [Chartijos] 1 straipsnį, Direktyvos 2004/83 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai prieglobsčio prašymas pagrįstas persekiojimu dėl seksualinės orientacijos, nacionalinės administracinės institucijos ir teismai neturi jokios galimybės pasinaudoti teismo ekspertų metodais vertindami prieglobsčio prašytojo teiginių teisingumą, nesvarbu, kokie minėtų metodų ypatumai?“
16. 2017 m. birželio 19 d. raštu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismui pranešė apie savo pageidavimą iš dalies pakeisti pateiktus prejudicinius klausimus, t. y. nuorodas į Direktyvos 2004/83 4 straipsnį pakeisti nuorodomis į Direktyvos 2011/95 4 straipsnį.
17. Rašytines pastabas pateikė F, Vengrijos, Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės ir Komisija. 2017 m. liepos 13 d. teismo posėdyje kalbėjo F, Vengrijos ir Prancūzijos vyriausybės ir Komisija.
III. Analizė
18. Šiais dviem klausimais, kuriuos nagrinėsiu kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės teiraujasi, kaip nacionalinės valdžios institucijos turi patikrinti prieglobsčio prašytojo teiginių patikimumą, kai jis prašo suteikti prieglobstį iš baimės būti persekiojamas dėl priežasčių, susijusių su jo seksualine orientacija. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia klausia, ar pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnį, aiškinamą atsižvelgiant į Chartijos 1 straipsnį, toms institucijoms draudžiama naudotis psichologo eksperto nuomone.
A. Pirminės pastabos
19. Prieš išsamiau nagrinėjant konkrečius šioje byloje keliamus klausimus, manau, būtų naudinga trumpai prisiminti pagrindines ES teisės nuostatas ir su jomis susijusią Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Iš tikrųjų daugelyje bylų Teisingumo Teismas jau yra pateikęs svarbių paaiškinimų dėl valstybių narių prievolių pagal ES teisę nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus.
20. Pagal Direktyvos 2013/32 10 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami „individualiai, objektyviai ir nešališkai“. Pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 3 dalį vertindamos prašymus kompetentingos institucijos turi atsižvelgti, be kita ko, į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus ir prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes.
21. Toks vertinimas vyksta dviem atskirais etapais. Pirmasis etapas susijęs su faktinių aplinkybių, kurios gali būti prašymą pagrindžiantys įrodymai, nustatymu, o antrasis etapas – su šių įrodymų teisiniu įvertinimu, t. y. sprendimo dėl klausimo, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra įvykdyti materialūs tarptautinės apsaugos suteikimo reikalavimai, priėmimu(5).
22. Kalbant apie pabėgėlio statusą, kompetentingoms institucijoms svarbiausia nustatyti, ar prašytojas jaučia „visiškai pagrįstą persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimę“ šalyje, kurios pilietis jis yra (arba, jeigu tai asmuo be pilietybės, šalyje, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta)(6). Apskritai pripažįstama, kad šiuo tikslu homoseksualūs asmenys gali būti laikomi tam tikra socialine grupe(7).
23. Pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją, reikalingą pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Tad valstybių narių pareiga – bendradarbiaujant su prašytoju įvertinti atitinkamą su prašymu susijusią informaciją.
24. Tačiau Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 5 dalyje papildomai numatyta, kad, kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos tam tikros kartu taikomos sąlygos. Pagal vieną iš tų sąlygų turi būti nustatyta, kad prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs bei patikimi ir neprieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju, ir kad prašytojas apskritai yra patikimas.
25. Be to, Sprendime A ir kt.(8) Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, jeigu Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos, prieglobsčio prašytojų teiginius dėl jų seksualinės orientacijos gali reikėti patvirtinti. Taigi, kaip pažymi Teisingumo Teismas, tie teiginiai „gali būti laikomi tik atspirties tašku atliekant [Direktyvos 2011/95] 4 straipsnyje numatytą faktų ir aplinkybių vertinimą“(9).
26. Neginčijama, kad jokiame ES teisės akte nėra konkrečių taisyklių dėl metodikos, kurią nacionalinės valdžios institucijos turėtų taikyti vertindamos prieglobsčio prašytojų pateiktą informaciją ir įrodymus ir pirmiausia vertindamos prašytojų patikimumą. Taigi šiuo požiūriu valstybės narės turi tam tikrą veiksmų laisvę(10). Vis dėlto taikoma metodika turi būti suderinama su direktyvų 2011/95 ir 2013/32 nuostatomis ir, kaip matyti iš atitinkamų šių direktyvų 16 ir 60 konstatuojamųjų dalių, su Chartija užtikrinamomis pagrindinėmis teisėmis, kaip antai Chartijos 1 straipsnyje įtvirtinta teise į žmogaus orumo gerbimą ir 7 straipsnyje numatyta teise į privatų ir šeimos gyvenimą(11).
27. Būtent tuo remsiuosi analizuodamas šioje byloje keliamus teisinius klausimus.
B. Psichologų ekspertų konsultacijų naudojimas
28. Siekiant atsakyti į prejudicinius klausimus reikia išsiaiškinti, ar nagrinėdamos tarptautinės apsaugos prašymus, susijusius su seksualine orientacija, nacionalinės valdžios institucijos gali naudotis psichologų ekspertų konsultacijomis ir, jeigu taip, kokiomis sąlygomis.
29. Tačiau iš karto norėčiau pabrėžti, kad atliekant vertinimą pagal direktyvų 2011/95 ir 2013/32 nuostatas svarbiausia atsakyti į klausimą, ar tariama prašytojo persekiojimo baimė yra visiškai pagrįsta. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos turi įsitikinti, ar nustatytos aplinkybės kelia tokią grėsmę, kad atitinkamas asmuo, remdamasis savo asmeninėmis aplinkybėmis, gali pagrįstai baimintis, kad prieš jį iš tiesų bus imtasi persekiojimo veiksmų(12). Net kai prieglobsčio prašytojas tariamai bijo būti persekiojamas dėl seksualinės orientacijos, ne visada būtina nustatyti jo tikrąją seksualinę orientaciją, kaip pažymi Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės.
30. Pavyzdžiui, gali būti šalių (neatsižvelgiant į tai, ar jose galioja įstatymai, pagal kuriuos homoseksualumas draudžiamas), kuriose tam tikriems homoseksualiems asmenimis (pavyzdžiui, dėl to, kad įstatymai nėra taikomi sistemingai(13), ir dėl jų socialinių, ekonominių ir šeimos aplinkybių, vietos, kurioje jie gyvena, ir t. t.(14)) nekyla jokio tikro pavojaus būti persekiojamiems. Kita vertus, gali būti atvejų, kai vien dėl tam tikro elgesio, kuris tradiciškai laikomas nebūdingu konkrečios lyties atstovams(15), gali kilti tikras pavojus patirti fizinę ar psichologinę žalą(16).
31. Vis dėlto derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Direktyvos 2013/32 10 straipsnio 3 dalies d punktą tarptautinės apsaugos prašymą nagrinėjančios nacionalinės valdžios institucijos turi turėti galimybę prireikus konsultuotis su tam tikrų sričių, įskaitant lyčių klausimus, ekspertais.
32. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia kyla klausimas, ar ekspertų konsultacijos, kurių gali prašyti kompetentingos institucijos, gali būti psichologijos srities.
33. Iš principo neįžvelgiu jokių priežasčių, dėl kurių kompetentingos institucijos neturėtų turėti galimybės konsultuotis su psichologijos srities(17), t. y. srities, kuri tiria žmogaus protą ir elgesį, išsilavinimą turinčiais kvalifikuotais asmenimis. Man neatrodo, kad bet koks psichologinis tyrimas, jeigu jis laikomas naudingu, visais atvejais neišvengiamai neatitinka pagarbos žmogaus orumui principo. Priešingai, negalima atmesti galimybės, kad bent jau tam tikrais atvejais psichologų pagalba galėtų būti naudinga administracinėms institucijoms priimant sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo arba nacionaliniams teismams peržiūrint tą sprendimą ir tikriausiai patiems prašytojams.
34. Pavyzdžiui, psichologui dalyvaujant pokalbiuose prieglobsčio prašytojui, kuris tvirtina esąs persekiojamas arba patiriantis žalą (arba tiesiog bijo būti persekiojamas, jeigu grįžtų į kilmės šalį), gali būti lengviau atvirai kalbėti apie ankstesnę patirtį arba baimes, kad valdžios institucijos galėtų susidaryti išsamesnį ir tikresnį vaizdą apie jo padėtį(18). Juk pagal Direktyvos 2013/32 4 straipsnį už prašymų nagrinėjimą atsakinga nacionalinė valdžios institucija turi turėti „tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių, kad galėtų [atlikti] savo užduotis“. Pirmiausia pokalbius su prašytojais vykdantys asmenys turi „turėti bendrą supratimą apie problemas, kurios gali neigiamai atsiliepti prašytojų galimybei būti apklausiamais per pokalbį“.
35. Be to, valdžios institucijos taip pat galėtų nuspręsti, kad psichologo pagalba gali būti naudinga prašytojo patikimumui apskritai įvertinti. Tai svarbus kompetentingų institucijų atliekamo vertinimo aspektas, nes, jeigu nustatytas prašytojo patikimumas (ir jeigu taip pat tenkinamos kitos kartu taikomos Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos), prašytojo nurodytos seksualinės orientacijos, nesvarbu, ar esama įrodomųjų dokumentų ar kitokių įrodymų, galima netikrinti.
36. Vis dėlto nesu tikras, kad remiantis psichologo eksperto nuomone, susidaryta įvertinus prašytojo asmenybę, galima pakankamai patikimai nustatyti, ar prašytojas teisingai nurodė savo seksualinę orientaciją. Pirma, paviršutiniškai peržiūrėjus mokslinę literatūrą matyti, jog, remiantis keliais psichologijos tyrimais, homoseksualūs vyrai ir moterys savo psichologija nesiskiria nuo heteroseksualių vyrų ir moterų(19).
37. Antra, kad ir koks būtų mokslinis pagrindimas, nesu tikras, kad projekciniais asmenybės testais grindžiama analizė, kurią atliekant siekiama nustatyti asmens seksualinę orientaciją, yra suderinama su Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Jeigu teisingai suprantu, nustačius slaptą konfliktą ar emocijas, kurias tokia analizė turi atskleisti, ją atliekančių psichologų nuomone, prašytojo nurodyta seksualinė orientacija būtų patvirtinta arba dėl jos kiltų abejonių. Man vis dėlto atrodo, kad atliekant tokią analizę neišvengiamai vadovaujamasi stereotipine samprata, siejama su homoseksualiu asmenų elgesiu. Faktiškai pateikus tą klausimą per teismo posėdį Vengrijos vyriausybei sunkiai sekėsi paaiškinti, kodėl pagrindinėje byloje nagrinėjama analizė nesusijusi su stereotipinėmis sampratomis. Tačiau tai analizė, kurią Teisingumo Teismas jau pripažino keliančia problemų Sprendime A ir kt., nes ją atliekant neįmanoma išsamiai atsižvelgti į prašytojo asmeninę padėtį ir aplinkybes(20).
38. Atsižvelgiant į tai, kyla antrasis klausimas – kokiomis sąlygomis psichologo eksperto nuomonė yra priimtina ir, konkrečiau kalbant, ar ta eksperto nuomonė gali būti grindžiama tokiais tyrimais, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje.
C. Reikalavimas dėl sutikimo
39. Pirma, manau, kad psichologiniai tyrimai priimtini tik jeigu prašytojas sutinka leisti juos atlikti ir jeigu jie gali būti atlikti taip, kad būtų gerbiamas prašytojo orumas ir teisė į privatų ir šeimos gyvenimą.
40. Direktyvos 2013/32 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta: „Kai sprendžiančioji institucija mano, kad to reikia vertinant tarptautinės apsaugos prašymą <…>, valstybės narės, prašytojui sutikus, pasirūpina jo medicininiu patikrinimu dėl praeityje patirto persekiojimo ar didelės žalos požymių. Alternatyviai, valstybės narės gali nustatyti, kad prašytojas pats pasirūpintų tokio medicininio patikrinimo organizavimu.“
41. Be to, tos pačios direktyvos 25 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje, susijusioje su nelydimų nepilnamečių medicininiais patikrinimais, nustatyta: „Medicininis patikrinimas atliekamas visapusiškai gerbiant asmens orumą, pasirenkant mažiausiai invazinius tyrimus, ir jį atlieka kvalifikuoti medicinos specialistai, užtikrinant, kiek tai įmanoma, patikimą rezultatą.“
42. Dėl psichologų atliekamo patikrinimo Direktyvoje 2013/32 panašių nuostatų nėra. Vis dėlto manau, kad Direktyvos 2013/32 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 25 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje išdėstyti bendrieji principai tam tikra prasme galioja ir psichologiniams patikrinimams(21).
43. Psichologiniai patikrinimai prašytojų psichikai gali būti tokie pat invaziniai, kaip kūnui – medicininiai patikrinimai. Juos atliekant taip pat akivaizdžiai kišamasi į privatų gyvenimą(22). Todėl, mano nuomone, prašytojo sutikimas, kad jam būtų atlikti tokie patikrinimai, tokiomis aplinkybėmis yra būtinas. Žinoma, suprantu, kad prieglobsčio prašytojo padėtis yra tokia, kad gali būti gana sunku praktiškai neduoti sutikimo. Ypač todėl, kad neretai gali būti sunku pateikti įrodymų dėl seksualinės orientacijos(23). Mano nuomone, dėl to dar svarbiau, kad pirmiausia būtų gerbiamas atsisakymas dalyvauti tokiuose patikrinimuose. Tikrojo sutikimo būtinoji sąlyga, žinoma, yra tai, kad prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė gana gerai sužinoti ir suprasti visus psichologinių patikrinimų elementus ir padarinius(24). Antra, itin svarbu, kad tokie patikrinimai būtų atliekami taip, kad būtų gerbiamas prašytojo orumas ir privatus ir šeimos gyvenimas(25).
44. Toks aiškinimas patvirtinamas ir Direktyvos 2013/32 29 konstatuojamąja dalimi, pagal kurią „kai kuriems prašytojams gali reikėti specialių procesinių garantijų, inter alia, dėl jų <…> lytinės orientacijos <…> Tiems prašytojams turėtų būti suteikta tinkama parama, be kita ko, skirta pakankamai laiko, kad jiems būtų sudarytos sąlygos, būtinos, kad jie galėtų veiksmingai naudotis procedūromis ir pateikti reikiamą informaciją jų tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti“. Toje konstatuojamojoje dalyje patvirtinamas delikatus bet kokių asmens seksualumo patikrinimų pobūdis.
45. Žinoma, jeigu prašytojas atsisako dalyvauti tokiame patikrinime, kai tinkamai pasirūpinama tuo, kad patikrinimas būtų atliekamas gerbiant prašytojo orumą ir teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, tai netrukdo valdžios institucijoms priimti sprendimą dėl prašymo(26). Tai reiškia, kad, jeigu valstybėse narėse taikomas principas, pagal kurį pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą turi prašytojas, ir Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos, prašytojo atsisakymas gali turėti tam tikrų pasekmių, su kuriomis tvarkytis turi pats prašytojas.
46. Remiantis nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, F sutiko, kad jam būtų atliktas psichologinis patikrinimas. Tačiau patikrinti, ar tas patikrinimas vyko taip, kad būtų iš tikrųjų gerbiamas F orumas ir privatus ir šeimos gyvenimas, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas(27).
D. Psichologinių testų naudojimas
47. Antra, psichologiniai testai, kuriuos turi atlikti valdžios institucijų paskirti ekspertai, turėtų būti grindžiami metodais, principais ir sampratomis, kurias apskritai pripažįsta mokslininkų bendruomenė arba kurios bet kuriuo atveju yra pakankamai patikimos. Be to, tie metodai, principai ir sampratos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turi būti svarbūs tos rūšies patikrinimui, kurį siekia atlikti valdžios institucijos. Taigi atlikus psichologinius patikrinimus turi būti įmanoma gauti pakankamai patikimus rezultatus(28).
48. Kaip suprantu, valdžios institucijos, ko gero, negali vertinti tyrimų, atliktų remiantis ginčytinais ar nepripažintais mokslo principais, kaip turinčių įrodomąją vertę. Tyrimai, kurie iš principo grindžiami bendrai pripažintais metodais, principais ir sampratomis, bet buvo atlikti netinkamai arba netinkamomis aplinkybėmis, taip pat negali duoti pakankamai patikimų rezultatų.
49. Žinoma, Teisingumo Teismas neturi spręsti dėl tam tikrų rūšių tyrimų, nagrinėjamų pagrindinėje byloje, patikimumo ir svarbos(29). Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės pirmiausia nutarti, ar F atveju atlikti tyrimai („žmogaus lietuje“ testas, Rorschach ir Szondi projekciniai asmenybės testai) yra, kaip teigia Vengrijos vyriausybė, grindžiami metodais, principais ir sampratomis, kuriuos apskritai pripažįsta mokslininkų bendruomenė arba, kaip tvirtina F, kurie labai kontroversiškai vertinami mokslinėje literatūroje.
E. Teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę
50. Trečia, jeigu siekdamas peržiūrėti valdžios institucijų sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo nacionalinis teismas prašo ekspertų nuomonės, tas teismas jokiomis aplinkybėmis negali savęs laikyti de lege arba de facto privalančiu laikytis eksperto išvadų (ir a fortiori ekspertų, kuriuos valdžios institucijos paskyrė vykstant administracinei procedūrai, išvadų).
51. Pagal Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 1 ir 3 dalis tarptautinės apsaugos prašytojai turi turėti teisę „į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme“, kad galėtų apskųsti, be kita ko, dėl jų prašymo priimtus sprendimus. Tokia teisių gynimo priemone turėtų būti numatytas „išsamus <…> faktinis ir teisinis <…> nagrinėjimas“(30).
52. Taigi pagal Direktyvos 2013/32 46 straipsnį, ypač aiškinamą atsižvelgiant į ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, nacionaliniai teismai turi sugebėti atlikti nuodugnią, nepriklausomą ir kritišką visų svarbių faktinių ir teisinių aspektų peržiūrą(31). Tai, mano nuomone, būtinai apima galimybę atmesti ekspertų išvadas (jos yra įrodymai, kurie turi būti vertinami su kitais įrodymais), kurios, teisėjo nuomone, gali būti šališkos, nepagrįstos arba grindžiamos kontroversiškais metodais ir teorijomis.
53. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į procesinės autonomijos principą ir laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje reikia nustatyti įrodinėjimo būdus, kompetentingame nacionaliniame teisme priimtinas įrodinėjimo priemones arba principus, reglamentuojančius šio teismo atliekamą jam pateiktų įrodymų vertinimą ir reikalaujamą įrodinėjimo standartą(32). Tačiau taikydamas veiksmingumo principą Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionaliniai teismai negali taikyti įrodinėjimo taisyklių taip, kad praktiškai būtų nustatytos nepagrįstos prezumpcijos, dėl kurių būtų pažeistos ES teisės aktuose nustatytos įrodinėjimo taisyklės arba sumažėtų tuose teisės aktuose numatytų materialinių teisės normų veiksmingumas(33). Tokia problema galėtų kilti tais atvejais, kai nacionaliniai teismai pernelyg griežtai taiko vidaus įrodinėjimo taisykles ir priima nesvarbius ar nepakankamus įrodymus.
54. Taigi nacionaliniai teismai turi užtikrinti, kad jiems pateikiami įrodymai būtų pakankamai pagrįsti, tikslūs ir neprieštaringi, kad jais remiantis būtų galima padaryti pagrįstą išvadą(34). Jie turi pasirūpinti išsaugoti savo vertinimo laisvę spręsti, ar toks įrodymas yra teisiniu požiūriu pakankamas, iki momento, kol, atsižvelgę į visus šalių pateiktus įrodymus ir tarpusavyje išdėstytus argumentus, jie mano galį, turėdami mintyje visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, susidaryti galutinę nuomonę šiuo klausimu(35).
55. Priešinga pozicija iš esmės reikštų, kad teisėjas atsisako savo vaidmens ir Direktyvos 2013/32 46 straipsnyje aiškiai įtvirtintos garantijos tampa neveiksmingos. Tai ypač pasakytina apie ekspertų nuomones, kuriose išdėstoma išvada teisiniais klausimais. Pavyzdžiui, derėtų pažymėti, kad pagrindinėje byloje Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas) paskirtas ekspertas nustatė, jog būdas, kuriuo Vengrijos administracinių institucijų paskirti psichologai atliko F patikrinimą, nėra F pagrindinių teisių pažeidimas. Tačiau, atrodo, tokį teisinį vertinimą turi atlikti kompetentingi teisėjai, o ne byloje paskirtas ekspertas(36).
IV. Išvada
56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau į Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:
Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnį, taikomą atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnį, valdžios institucijoms nėra draudžiama naudotis psichologo eksperto nuomone, ypač siekiant įvertinti tarptautinės apsaugos prašytojo patikimumą apskritai, jeigu: i) prašytojo patikrinimas vyksta prašytojui sutikus ir gerbiant prašytojo orumą ir privatų ir šeimos gyvenimą; ii) nuomonė grindžiama pakankamai patikimais ir bylos aplinkybėms svarbiais metodais, principais ir sampratomis ir gali būti gauta pakankamai patikimų rezultatų; ir iii) eksperto išvados nėra privalomos sprendimą dėl prašymo peržiūrintiems nacionaliniams teismams.