PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2006 m. rugsėjo 27 d.(*)

„Konkurencija – EB 81 straipsnis – EB 82 straipsnis – Atsarginių dalių platinimas – Paralelinis importas – Skundas – Sprendimas jį atmesti“

Byloje T‑204/03

Haladjian Frères SA, įsteigta Sorge (Prancūzija), atstovaujama advokato N. Coutrelis,

ieškovė,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą A. Whelan ir O. Beynet, padedamų advokato D. Waelbroeck,

atsakovę,

palaikomą

Caterpillar, Inc., įsteigtos Piorijoje, Ilinojuje (Jungtinės Amerikos Valstijos),

Caterpillar Group Services SA, įsteigtos Šarlerua (Belgija),

iš pradžių atstovaujamų solicitor N. Levy ir barrister S. Kingston, vėliau – N. Levy ir advokato T. Graf,

įstojusių į bylą šalių,

dėl 2003 m. balandžio 1 d. Komisijos sprendimo atmesti skundą dėl tariamų EB 81 ir 82 straipsniuose nurodytų pažeidimų, kurį Haladjian Frères SA pateikė dėl Caterpillar, Inc.,

EUROPOS BENDRIJŲ
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas R. García‑Valdecasas, teisėjai J. D. Cooke ir V. Trstenjak,

posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. kovo 28 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Faktinės bylos aplinkybės

A –  Suinteresuotos bendrovės

1        Ieškovė, skundo pateikėja, yra Prancūzijos įmonė, importuojanti ir Europoje bei Afrikoje parduodanti atsargines statybos technikos dalis. Didžiausi jos aprūpinimo šaltiniai yra Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose.

2        Skunde nurodyta bendrovė Caterpillar, Inc., yra Jungtinių Valstijų įmonė, gaminanti ir parduodanti statybos techniką bei atitinkamas atsargines dalis. Ji prekes Europoje ir Afrikoje parduoda tarpininkaujant Šveicarijos filialui Caterpillar Overseas. 1990 m. Caterpillar Overseas Belgijoje įsteigė filialą Caterpillar Export Services (CES)Caterpillar gaminamų atsarginių dalių eksportui iš vienos geografinės teritorijos į kitą administruoti ir kontroliuoti.

B –  Administracinės procedūros

1.     Komisijos pradėta procedūra prieš Caterpillar

3        1963 m. Caterpillar pranešė Komisijai apie standartinę jos gaminių Europoje platinimo sutartį. Šis pranešimas buvo keletą kartų atnaujintas, be kita ko, 1983 ir 1992 metais. Pradedant 1990 m. dar prieš Haladjian skundo 1993 m. spalio mėnesį pateikimą kiti atsarginių dalių pardavėjai buvo pateikę skundus Komisijai dėl Caterpillar.

4        Gavusi šiuos skundus, Komisija 1993 m. gegužės 12 d. išsiuntė Caterpillar pranešimą apie kaltinimus (toliau – pranešimas apie kaltinimus), kuriame ši įmonė buvo kaltinama nustačiusi aptarnavimo mokestį už pardavimą ne priskirtoje teritorijoje, taikanti diskriminacines kainas ir draudžianti parduoti perpardavėjams, jeigu atrodydavo, kad jie ketina eksportuoti.

5        1993 m. rugpjūčio 27 d. Caterpillar išdėstė savo nuomonę dėl pranešimo apie kaltinimus, neigdama visus minėtus pažeidimus.

2.     Gavus Haladjian skundą pradėta procedūra

6        1993 m. spalio 18 d. ieškovė pateikė Komisijai prašymą pagal 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio Sutarties (81) ir (82) straipsnius (OL L 13, 1962, p. 204), 3 straipsnį dėl tariamų Caterpillar šiose Sutarties straipsniuose nurodytų pažeidimų (toliau – skundas).

7        1994 m. vasario 25 d. Caterpillar pateikė savo pastabas dėl skundo.

8        1994 m. gegužės 23 d. Haladjian išdėstė savo poziciją dėl šių pastabų ir dėl Caterpillar atsakymo į pranešimą apie kaltinimus.

9        Atlikdama tyrimą, 1995 m. liepos 6 ir 7 d. Komisija patikrino tam tikrų Caterpillar platintojų Europoje patalpas. Taip pat 1995 m. rugsėjo mėnesį Komisija Caterpillar platintojams Europoje išsiuntė įvairių prašymų pateikti informaciją. Į juos paskutiniai atsakymai buvo gauti 1996 m. balandžio mėnesį.

10      Haladjian taip pat išsiuntė Komisijai kelis laiškus, pateikdama jai naujų dokumentų. Be kita ko, 2000 m. rugpjūčio 11 d. ji pateikė Komisijai visų prie bylos medžiagos pridėtų jos skundo dalių santrauką.

11      2001 m. liepos 19 d. Komisija išsiuntė ieškovei laišką pagal 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2842/98 dėl šalių išklausymo nagrinėjant tam tikras bylas pagal EB steigimo sutarties (81) ir (82) straipsnius (OL L 354, p. 18) 6 straipsnį, pranešdama jai apie ketinimą atmesti skundą (toliau – laiškas pagal 6 straipsnį).

12      2001 m. spalio 22 d. ieškovė pateikė Komisijai savo pastabas dėl laiško pagal 6 straipsnį.

13      2003 m. balandžio 1 d. sprendimu Komisija oficialiai atmetė skundą (toliau – ginčijamas sprendimas).

14      2003 m. gegužės 8 d. laišku Komisija pranešė Caterpillar, kad, išnagrinėjusi jos atsakymą į pranešimą apie kaltinimus ir vėliau gautą informaciją, ji nusprendė atsiimti savo kaltinimus ir nutraukti tyrimą.

 Procedūra ir šalių reikalavimai

15      Ši byla buvo pradėta ieškovės ieškiniu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2003 m. birželio 10 dieną.

16      2003 m. spalio 2 d. laišku, papildytu spalio 16 d., Caterpillar ir Caterpillar Group Services paprašė leisti joms įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimus.

17      2003 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo penktosios kolegijos pirmininko nutartimi Caterpillar ir Caterpillar Group Services buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų ir patenkintas prašymas dėl konfidencialumo.

18      Caterpillar ir Caterpillar Group Services (toliau – Caterpillar) 2004 m. vasario 2 d. pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą. 2004 m. balandžio 22 ir 20 d. ieškovė ir Komisija pateikė savo pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.

19      Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Pirmosios instancijos teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones, paprašė Komisijos paaiškinti, kaip buvo užbaigta procedūra dėl Caterpillar, išsiuntus pranešimą apie kaltinimus. 2006 m. kovo 8 d. laišku, kuris Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje buvo įregistruotas 2006 m. kovo 10 d., Komisija atsakė į šį Pirmosios instancijos teismo klausimą.

20      2006 m. kovo 28 d. posėdyje Pirmosios instancijos teismas išklausė šalių pranešimus ir atsakymus į jo pateiktus klausimus.

21      Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas,

–        nurodyti įstojusioms į bylą šalims padengti savo bylinėjimosi bei su įstojimu į bylą susijusias išlaidas.

22      Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

23      Įstojusios į bylą šalys Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

A –  Įvadinės pastabos dėl Komisijos pareigų nagrinėjant skundą dėl EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimo apimties

24      Pagrindinės bylos šalys pirmiausia aprašo Komisijos pareigas nagrinėjant skundą, analizuoja šiame kontekste iš šios institucijos reikalaujamų įrodymų ir pagrindimo lygį ir aptaria Pirmosios instancijos teismo kontrolės apimtį ieškinio dėl sprendimo atmesti skundą pateikimo atveju.

25      Visų pirma Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad ginčijamame sprendime, patikrinus EB 81 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio taikymo galimybes, buvo nuspręsta, jog informacija, kurią Haladjian pateikė per administracinę procedūrą, pirmiausia atsakydama į laišką pagal 6 straipsnį, „neleidžia toliau nagrinėti (skundo)“, todėl skundas buvo atmestas. Šiame kontekste primintina, kokias teises turi pareiškėjas ir kokios pareigos tenka Komisijai skundo, kuriame teigiama, kad pažeidžiami EB 81 ir 82 straipsniai, atmetimo atveju.

26      Pavyzdžiui, pareiškėjas turi teisę būti informuotas ir pareikšti savo nuomonę dėl Komisijos numatomo skundo atmetimo motyvų prieš šiai institucijai priimant atitinkamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju taikomi Reglamentas Nr. 17 ir Reglamentas Nr. 2842/98 suteikia asmenims, pateikusiems Komisijai skundą pagal Reglamento Nr. 17 3 straipsnį, procedūrines teises. Tarp šių teisių yra ir teisės, numatytos Reglamento Nr. 2842/98 6 straipsnyje, pagal kurį Komisija, manydama, kad pagal jos turimą informaciją nėra pakankamo pagrindo nagrinėti skundą, praneša pareiškėjui atmetimo motyvus ir nustato datą, iki kurios jis gali raštu pranešti savo nuomonę.

27      Tačiau nei Reglamente Nr. 17, nei Reglamente Nr. 2842/98 nėra aiškių nuostatų dėl to, kaip turi būti nagrinėjamas skundas ir kokios galimos tyrimo pareigos tenka Komisijai jį nagrinėjant (1992 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Automec prieš Komisiją, T‑24/90, Rink. p. II‑2223, 72 punktas). Šiuo klausimu pažymėtina, kad Komisija neprivalo pradėti procedūrų, siekiant nustatyti galimus Bendrijos teisės pažeidimus (pagal analogiją žr. 1989 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Star Fruit prieš Komisiją, 247/87, Rink. p. 291, 301 punktą) ir kad tarp Reglamento Nr. 17 ir Reglamento Nr. 2842/98 pareiškėjams suteiktų teisių nėra teisės reikalauti, jog būtų priimtas galutinis sprendimas dėl tariamo pažeidimo egzistavimo (1979 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo GEMA prieš Komisiją, 125/78, Rink. p. 3173, 17 ir 18 punktai).

28      Remiantis šiais teismų praktikos pripažintais principais, Komisija, kadangi ji neturi pareigos pasisakyti dėl pažeidimo egzistavimo, neprivalo pradėti tyrimo, nes jo objektas yra tik pažeidimo egzistavimo, o to ji neprivalo konstatuoti, įrodymų paieška (minėto sprendimo Automec prieš Komisiją 76 punktas). Be to, net jei toks tyrimas buvo pradėtas, nė viena antrinės teisės nuostata nesuteikia pareiškėjui teisės reikalauti iš Komisijos tęsti procedūrą iki bus priimtas galutinis sprendimas, kuriame bus konstatuojamas tariamo pažeidimo buvimas ar nebuvimas (2001 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo IECC prieš Komisiją, C‑449/98 P, Rink. p. I‑3875, 35 punktas). Komisijai suteikta diskrecija nagrinėjant skundus nepriklauso nuo to, kiek pažengė tam tikros bylos tyrimas (minėto sprendimo IECC prieš Komisiją 37 punktas).

29      Šiame kontekste Pirmosios instancijos teismas jau yra nusprendęs, kad Komisija tada, kai nutaria pradėti tirti skundą, šį tyrimą, išskyrus tą atvejį, kai pateikia detalius motyvus, privalo atlikti laikydamasi reikiamo rūpestingumo, rimtumo ir apdairumo, kad galėtų įvertinti pareiškėjų jai pateiktus faktinius ir teisinius argumentus, žinodama visas bylos aplinkybes (1993 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑7/92, Rink. p. II‑669, 36 punktas ir 2001 m. kovo 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Métropole Télévision prieš Komisiją, T‑206/99, Rink. p. II-1057, 59 punktas).

30      Į tai atsižvelgdamas, Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar ginčijamame sprendime, kuriuo atmetamas skundas, tinkamai įvertinti Komisijai per administracinę procedūrą pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai. Šiuo atžvilgiu primintina, kad teisminė Komisijos aktų, kuriuose yra sudėtingas ekonominis vertinimas, kaip tai yra tariamų EB 81 ir EB 82 straipsnių pažeidimų atveju, kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar buvo laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių ir ar buvo teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, nebuvo padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų arba piktnaudžiauta įgaliojimais (1987 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo BAT ir Reynolds prieš Komisiją, 142/84 ir 156/84, Rink. p. 4487, 62 punktas ir 1993 m. birželio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Matra prieš Komisiją, C‑225/91, Rink. p. I‑3203, 23 ir 25 punktai; minėto sprendimo Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją 33 punktas).

B –  Bendras CES sistemos, Haladjian prieštaravimų ir ginčijamo sprendimo pristatymas

31      Haladjian pateiktas skundas susijęs su pakeitimais, kuriuos Caterpillar padarė savo atsarginių dalių pardavimo sistemoje 1982 m., siekdama apriboti Europoje paralelinį importą iš Jungtinių Valstijų.

1.     CES sistemos aprašymas

32      Savo gaminiams parduoti Caterpillar pasaulinę rinką padalijo į kelias geografines teritorijas, be kita ko, išskirdama Jungtines Valstijas, EB/ELPA teritoriją ir Afriką, bei pavedė savo statybos technikos ir jos atsarginių dalių pardavimą 181 nepriklausomam platintojui, veikiančiam 160 valstybių. Caterpillar platintojai EB/ELPA teritorijoje neturi išskirtinio platinimo teisės jiems skirtoje teritorijoje. Pavyzdžiui, Caterpillar turi du platintojus Italijoje (vienas iš jų – Maia), du platintojus Jungtinėje Karalystėje (vienas iš jų – Leverton) ir vieną platintoją Prancūzijoje (Bergerat).

33      Caterpillar savo platintojams nenustato pardavimo kainų. Kiekvienas jų gali laisvai nusistatyti kainas, atsižvelgdamas į pirkimo kainą, valiutos keitimo kurso svyravimus, pardavimo sąnaudas ir vietinės konkurencijos sąlygas. Remiantis per administracinę procedūrą gauta informacija, Jungtinių Valstijų platintojai taiko mažesnes nei Europos platintojai kainas. Jos savo ruožtu mažesnės už Afrikos platintojų kainas. Maža to, įvairiose valstybėse stipriai skiriasi Europos platintojų kainos.

34      Iki 1982 m. Caterpillar nenustatė jokių atsarginių dalių pirkimo kitose geografinėse teritorijose apribojimų. Atsarginių dalių perpardavėjai ir naudotojai galėjo visiškai laisvai jas pirkti toje pačioje geografinėje teritorijoje (tokioje kaip EB/ELPA). Tačiau 1982 m. Caterpillar nustatė, kad keletas perpardavėjų naudojasi kainų skirtumais skirtingose geografinėse teritorijose ir dideliais kiekiais importuoja gaminius iš vienos teritorijos į kitą. Caterpillar nuomone, tokie importai pradėjo kelti grėsmę platintojų, investavusių daug lėšų, siekiant užtikrinti veiksmingą ir konkurencingą statybos technikos platinimą, rentabilumui.

35      Nuo 1982 m. Caterpillar nusprendė apriboti atsarginių dalių pardavimą iš vienos geografinės teritorijos į kitą (toliau – tarpteritorinis pardavimas). 1982 m. rugsėjo 24 d. laišku Caterpillar pranešė savo platintojams Jungtinėse Valstijose, kad atsarginės dalys negali būti parduodamos perpardavėjui, kuris jas eksportuoja iš šios valstybės. Be to, 1982 m. gruodžio 15 d. Caterpillar pranešė savo platintojams Europoje, kad minėtos dalys neturėtų būti perparduodamos perpardavėjui, siekiant jas vėliau eksportuoti iš Jungtinių Valstijų ar EB/ELPA teritorijos valstybių.

36      Kadangi šių nurodymų nebuvo laikomasi, 1990 m. vasario 2 d. laišku Caterpillar informavo savo platintojus visame pasaulyje apie Caterpillar Export Services (CES) įkūrimą, siekiant administruoti ir kontroliuoti tarpteritorinį pardavimą (toliau – CES sistema). Caterpillar taip pat perdavė savo platintojams periodiškai atnaujinamą perpardavėjų, kurie užsiėmė tarpteritoriniu pardavimu, sąrašą, siekdama atkreipti jų dėmesį ir paskatinti juos tikrinti užsakytų atsarginių dalių paskirties vietą (toliau – tarpteritorinių perpardavėjų sąrašas). Tačiau, remiantis ginčijamu sprendimu, ši atsarginių dalių paskirties taško tikrinimo procedūra paliekama paties platintojo nuožiūrai.

37      Pagal CES sistemą Caterpillar gaminamos atsarginės dalys parduodamas vadovaujantis toliau aprašytais principais.

38      Pirma, galutinis vartotojas gali laisvai nusipirkti Caterpillar atsarginių dalių bet kur Europoje ir kitose geografinėse teritorijose.

39      Antra, Europos perpardavėjas gali nusipirkti atsarginių dalių perparduoti EB/ELPA teritorijos valstybėse iš bet kurio platintojo šiose valstybėse. Tikimasi, kad taip jis gali apsirūpinti atsargomis. CES sistema netaikoma Europos perpardavėjams, perkantiems vienoje EB/ELPA teritorijos valstybėje ir parduodantiems kitoje šios teritorijos šalyje.

40      Trečia, Europos perpardavėjas, perkantis Jungtinėse Valstijose ir parduodantis gaminius EB/ELPA teritorijoje, atsarginių dalių gali pirkti iš Caterpillar platintojų Jungtinėse Valstijose, tačiau turi laikytis specialios procedūros, atsižvelgdamas į du esminius jos aspektus. Pirma, Europos perpardavėjas turi pranešti CES, kokiam Europos klientui jis perka dalis, ir gauti kliento kodą. Antra, Jungtinių Valstijų platintojas turi pranešti Caterpillar, kad pateikia Europos perpardavėjo dalių, kurios bus eksportuojamos į EB/ELPA teritoriją, užsakymą. Tada Caterpillar ima iš šio platintojo mažiausiai 10 % didesnę kainą už tą, kuri nustatoma dalims, skirtoms Jungtinių Valstijų rinkai (toliau – kaina Jungtinių Valstijų platintojams). Caterpillar nuomone, tokį kainos didinimą pateisina siekis perkelti dalį per šią operaciją gauto pelno Europoje esančiam platintojui, kuris turi užtikrinti techninį atitinkamos statybos mašinos aptarnavimą. Tačiau Jungtinių Valstijų platintojas gali laisvai nustatyti kainą Europos perpardavėjui.

41      Tokia pat procedūra taikoma tada, kai Europos perpardavėjas perka gaminių Europoje, ketindamas juos perparduoti Afrikoje.

2.     Haladjian prieštaravimų santrauka

42      Savo skunde, kuris, be kita ko, buvo papildytas 2000 m. rugpjūčio 11 d. laišku, Haladjian tvirtina, kad kritikuojama praktika pažeidžia EB 81 ir EB 82 straipsnius. Jos nuomone, CES sistema savaime yra įmonių susitarimas EB 81 straipsnio prasme ir jo įgyvendinimo sąlygos, be kita ko, Haladjian atžvilgiu, gali riboti konkurenciją Bendrijoje. Haladjian teigia, kad Caterpillar draudžia savo platintojams tarpteritorinį pardavimą, pavyzdžiui, atsargines dalis eksportuoti iš Jungtinių Valstijų į EB/ELPA teritoriją, bei atsargines dalis parduoti perpardavėjams, esantiems kitose EB/ELPA teritorijos valstybėse, (toliau – pardavimas Bendrijoje), pavyzdžiui, iš Italijos į Prancūziją.

43      Dėl tarpteritorinio pardavimo Haladjian mano, kad jos atsarginių dalių pirkimo Jungtinėse Valstijose apribojimas, leidžiant pirkti tik tas dalis, kurias iš tikrųjų užsakė jos klientas Europoje, trukdo tinkamai aprūpinti Europos rinką, neleidžiant sudaryti pakankamų atsarginių dalių atsargų, bei iškraipo konkurenciją. Haladjian taip pat teigia, kad kainos Jungtinių Valstijų platintojams didinimas 10 % eksportui skirto pardavimo atveju yra konkurencijos ribojimas, turintis įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

44      Dėl pardavimo Bendrijoje Haladjian teigia, kad Caterpillar ir jos platintojai draudžia bet kokį paralelinį importą Bendrijos valstybėse narėse, o tai pažeidžia konkurenciją ir turi neigiamos įtakos prekybiniams mainams.

3.     Ginčijamas sprendimas ir Haladjian ieškinys

45      Aprašius CES sistemą ir išdėsčius kruopštaus Haladjian teiginių pagrįstumo tyrimo rezultatus, ginčijamame sprendime nurodoma, dėl kokių priežasčių Komisija mano, kad gauti duomenys neleidžia toliau tirti skundo. Komisijos atliktas teisinis vertinimas skiria tarpteritorinį pardavimą CES sistemoje nuo pardavimo Bendrijoje.

46      Nagrinėjant „(EB 81 straipsnio 1 dalies) taikymo galimybę susitarimams ir suderintiems veiksmams, susijusiems su (tarpzoniniais pardavimais)“, ginčijamame sprendime pažymima, kad CES sistema neizoliuoja Bendrijos rinkos, nes pagal ją nei faktiškai, nei teisiškai nėra draudžiama konkurencija importuojant pigesnes nei Europoje atsargines dalis. Šiuo klausimu ginčijamame sprendime nurodoma, kad EB/ELPA teritorijoje perpardavėjai gali laisvai ir be jokių apribojimų įsigyti prekių iš šioje teritorijoje esančių platintojų ir kad šie perpardavėjai taip pat gali pirkti prekių Jungtinėse Valstijose, laikydamiesi CES sistemos (ginčijamo sprendimo 7.2 punkto ketvirtoji pastraipa).

47      Ginčijamame sprendime iš tikrųjų nurodoma, kad, remiantis šiuo šaltiniu, keliamas reikalavimas pranešti apie galutinį dalių vartotoją, tačiau šis apribojimas negali juntamai riboti prekybos tarp Jungtinių Valstijų ir Europos bei paveikti konkurencijos Bendrijoje. Tai patvirtina aplinkybė, kad importas iš Jungtinių Valstijų vis dar įmanomas ir išlieka pelningas, todėl Europos rinka nėra padalijama bei praktiškai Haladjian ir toliau gali naudotis šiuo alternatyviu šaltiniu (ginčijamo sprendimo 7.2 punkto ketvirtoji pastraipa ir 7.2 punkto išvados pirma įtrauka).

48      Be to, ginčijamame sprendime nustatoma, kad 10 % procentų Jungtinių Valstijų platintojų kainų ir kainų, taikomų tarpteritoriniam pardavimui, skirtumas nėra labai reikšmingas, palyginti su atsarginių dalių kainų skirtumu Jungtinėse Valstijose ir Europoje bei neturi įtakos perpardavėjų konkurencijai Europos rinkoje. Todėl galima šio kainų didinimo įtaka konkurencijai, kurią perpardavėjai, importuojantys iš Jungtinių Valstijų, gali sudaryti oficialiems EB/ELPA teritorijos platintojams, yra minimali (ginčijamo sprendimo 7.2 punkto ketvirtoji pastraipa ir 7.2 punkto išvados pirma įtrauka).

49      Nagrinėjant „(EB 81 straipsnio 1 dalies) taikymo galimybę (pardavimams Bendrijoje)“, ginčijamame sprendime nurodoma, kad CES sistema niekaip neriboja konkurencijos skundo objekto atžvilgiu. Remiantis sprendimu, CES sistema susijusi tik su tarpteritoriniu pardavimu ir nekvestionuoja pirkimo ir pardavimo laisvės EB/ELPA teritorijoje. Galutiniai vartotojai ir perpardavėjai Europoje gali laisvai nusipirkti atsarginių dalių iš bet kurio Caterpillar pripažinto platintojo, esančio EB/ELPA teritorijoje, su sąlyga, kad perpardavėjų nupirktos dalys bus skirtos šioje teritorijoje esančioms rinkoms (ginčijamo sprendimo 7.1 punktas).

50      Iš esmės ieškovė pateikia tris savo ieškinio pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžiomis faktinių aplinkybių vertinimo klaidomis ir teisės klaidomis dėl EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo CES sistemai. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės klaidomis dėl EB 82 straipsnio taikymo CES sistemai. Trečiasis ieškinio pagrindas pateikiamas dėl procedūrinių taisyklių ir pareiškėjos teisių pažeidimo.

C –  Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su akivaizdžiomis faktinių aplinkybių vertinimo klaidomis ir teisės klaidomis dėl EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo CES sistemai

51      Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime yra daugybė akivaizdžių faktinių aplinkybių, nurodytų Komisijai per administracinę procedūrą, vertinimo klaidų, kurios lėmė teisės klaidas dėl nagrinėjamų susitarimų ir veiksmų vertinimo ir kvalifikavimo pagal EB 81 straipsnį.

1.     Dėl kaltinimų, susijusių su CES sistema

52      Visų pirma ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime neteisingai atsisakyta konstatuoti, jog CES sistema pati savaime sukuria prekybos tarp valstybės narių kliūtis dėl kainų Jungtinių Valstijų platintojams didinimo tarpteritorinio pardavimo atveju ir dėl Europos perpardavėjų užsakymų į Jungtines Valstijas apribojimo, leidžiant užsakyti tik tas dalis, kurios skirtos konkrečiam Europos klientui. Haladjian taip pat pateikia tris konkrečius kaltinimus dėl tarpteritorinių perpardavėjų sąrašo, dėl tarpteritorinio pardavimo paskirties kontrolės ir dėl vėlavimo suteikti kodus sandoriams pagal CES sistemą identifikuoti (toliau – CES kodai).

a)     Dėl tarpteritorinio pardavimo ribojimo įtakos

 Šalių argumentai

53      Ieškovė tvirtina, kad bendro CES sistemos pobūdžio bei apribojimų, kuriuos ji lėmė tarpteritoriniam pardavimui, negalima atskirti nuo jos Bendrijos aspekto, kurio įtaką būtina vertinti konkrečiai, o ne abstrakčiai. Taigi negalima teigti, kad CES sistema neturėjo juntamos įtakos konkurencijai Bendrijoje, jeigu ginčijamame sprendime visiškai nebuvo nagrinėjama atitinkama rinka. Be to, teiginys, kad importas iš Jungtinių Valstijų į Europą vis dar galimas ir išlieka rentabilus, todėl Europos rinka lieka neizoliuota (žr. ginčijamo sprendimo 7.2 punktą, p. 25, pirma įtrauka), neleidžia daryti išvados, kad konkurencija nebuvo apribota EB 81 straipsnio prasme.

54      Dėl šio klausimo ieškovė pabrėžia, kad ginčijamame sprendime nedaroma jokia išvada iš to, jog skirtingos geografinės rinkos yra griežtai izoliuotos, o tai parodo aplinkybė, kad perpardavėjai, priešingai nei galutiniai vartotojai, negali atlikti nepriklausomo pirkimo Jungtinėse Valstijos, taip pat aplinkybė, kad ji pati – vienintelis alternatyvus aprūpinimo šaltinis Bendrijoje – negali sudaryti Jungtinėse Valstijose nupirktų prekių atsargų, ir aplinkybė, kad jos rinkos dalis Prancūzijoje stipriai sumažėjo. Ši rinkos dalis nuo 30 % 1982 m. ir 20 % 1993 m. sumažėjo iki mažiau kaip 10 % 2003 m. ir tai įvyko Bergerat, Caterpillar platintojo Prancūzijoje, naudai bei stipriai viršijo jautrumo ribą, kurią Bendrijos teisės taikymui nustatė teismų praktika (2003 m. spalio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo General Motors Nederland ir Opel Nederland prieš Komisiją, T‑368/00, Rink. p. II‑4491, 153 punktas). Šio sumažėjimo, jos teigimu, pakanka siekiant įrodyti konkurencijos apribojimą EB 81 straipsnio prasme. Turint omenyje šios rinkos dalies pokyčius, nėra svarbu, kad galutinių vartotojų skaičius, kuriems užsakius Haladjian perka Jungtinėse Valstijose pagal CES sistemą, 2001–2003 m. padidėjo. Be to, turėtų būti išnagrinėta visa rinka, o ne tik pareiškėjos situacija. Praktiškai Europos galutiniam vartotojui, ieškančiam pardavėjo, kuris jam galėtų greitai užtikrinti dalių iš savo atsargų tiekimą, pirkimas Jungtinėse Valstijose per CES sistemą nėra veiksmingas alternatyvus aprūpinimo šaltinis.

55      Ieškovė taip pat teigia, kad kainų didinimo Jungtinių Valstijų platintojams pardavimo į Europą atvejais įtaka nėra vien kainų didinimas 10 %, nes iš tikrųjų mokėtina suma gali būti mažesnė nei Jungtinių Valstijų platintojams nustatytos kainos dėl Caterpillar savo platintojams paprastai taikomų nuolaidų. Tačiau iš kelių Haladjian Komisijai pateiktų dokumentų matyti, kad Caterpillar paprastai nesuteikia nuolaidų platintojams, parduodantiems prekes eksportui (žr. 1990 m. vasario 2 d. Caterpillar laišką Jungtinių Valstijų platintojams ir 1993 m. birželio 28 d. Caterpillar laišką mažmeniniams platintojams). Taigi antkainis Jungtinių Valstijų platintojams, o dėl to ir Europos perpardavėjui bei jo klientams gali būti daug didesnis, nei teigiama ginčijamame sprendime.

56      Komisija ir Caterpillar pažymi, kad importas iš Jungtinių Valstijų vis dar įmanomas ir išlieka rentabilus bei kad Europos vartotojams Haladjian ir toliau yra alternatyvus aprūpinimo šaltinis. Todėl įvairūs Haladjian nurodyti sunkumai negali sudaryti konkurencijos ribojimo EB 81 straipsnio 1 dalies prasme, visų pirma atsižvelgiant į kriterijus, išdėstytus 1998 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo sprendime Javico (C‑306/96, Rink. p. I‑1983, 16 ir 25 punktai), pagal kuriuos tariamų konkurencijos apribojimų įtaka mainams tarp valstybių narių turi būti ne nereikšminga, o juntama.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

57      Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CES sistemą tarpteritorinis pardavimas draudžiamas, nebent jis atitinka faktinį vartotojo, kuris įgalioja perpardavėją kaip tarpininką, užsakymą ir tokiu atveju užsakymas pateikiamas per CES sistemą. Šiuo atžvilgiu neginčijama, kad Europos perpardavėjas, pavyzdžiui, Haladjian, nebegali pirkti Caterpillar pagamintų atsarginių dalių Jungtinėse Valstijose savo sąskaita, be kita ko, norėdamas sudaryti atsargas, kad patenkintų savo klientų Europoje poreikius, kaip tai buvo įmanoma, kol buvo sukurta CES sistema. Be to, tarpteritorinio pardavimo atveju kaina Jungtinių Valstijų platintojams didinama apie 10 %, nors Jungtinėse Valstijose esantis platintojas ir toliau gali laisvai nustatyti kainą, kurios jis ketina prašyti iš Europos perpardavėjo.

58      Esant tokiai situacijai šie tarpteritorinio pardavimo apribojimai buvo išnagrinėti Komisijos, jai vykdant administracines procedūras, pradėtas prieš Caterpillar gavus Haladjian skundą. Šiame kontekste Caterpillar nurodė, kad realias statybos mašinos įsigijimo sąnaudas per pusę sudaro mašinos pirkimo kaina bei atsarginių dalių ir techninės priežiūros sąnaudos. Praktikoje veikiau atsarginių dalių, o ne statybos technikos pardavimas leidžia platintojams padengti sąnaudas, susijusias su platinimo tinklo kūrimu. Tokiomis sąlygomis Caterpillar norėjo sukurti sistemą, leidžiančią geriau atsižvelgti į platintojų interesus, turinčius tam tikrų pareigų, kurių neturi perpardavėjai, veikiantys kaip paraleliniai atsarginių dalių importuotojai, nepatirdami su statybos technikos platinimu susijusių sąnaudų. Caterpillar teigimu, ši sistema atitinka interesus jo klientų, kurie suinteresuoti turėti galimybę naudotis geru platinimo tinklu, kad galėtų užtikrinti savo technikos techninę priežiūrą ir remontą. Teismo posėdyje Caterpillar pažymėjo, kad tai yra lemiamas jos komercinės politikos elementas ir kad ji pasitiki savo tinklo kokybe, siekdama konkuruoti su kitais statybos technikos gamintojais.

59      Haladjian ir kitų nepriklausomų perpardavėjų situacija turi būti vertinama atsižvelgiant kaip tik į šį kontekstą. Iš tikrųjų Haladjian negali vien reikalauti išlaikyti naudingą situaciją, kuria ji naudojosi iki 1982 m., t. y. situaciją, kai ji galėjo be apribojimų pirkti Jungtinėse Valstijose, nes kaip tik ši situacija kėlė grėsmę Caterpillar pasaulinio platinimo tinklo vientisumui ir kokybei, ir dėl kurios buvo sukurta CES sistema. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kaip teigiama ginčijamame sprendime, kad Haladjian išsaugo galimybę pirkti Jungtinėse Valstijose, nors ir su sąlyga, jog laikysis CES sistemos taisyklių. Tokia išlikusi aprūpinimo galimybė yra reikšminga, nes ji leidžia Caterpillar patenkinti tam tikrų savo klientų, kurie pageidauja naudotis kitu nei vietinio platintojo siūlomu aprūpinimo šaltiniu, lūkesčius.

60      Remiantis bylos medžiaga, paaiškėja, kad Haladjian atveju vis dar galima stebėti tam tikrą paralelinio importo iš Jungtinių Valstijų į EB/ELPA teritoriją dinamiškumą, nes bendras galutinių vartotojų, kuriems ji įregistravo tiekimą CES tarpteritoriniam pardavimui, skaičius 2001–2003 m. išaugo daugiau kaip 20 % ir per šį laikotarpį jos pirkimas Jungtinėse Valstijose per CES sistemą padidėjo beveik 40 %. Vadinasi, Haladjian prisitaikė prie naujų CES sukurtų taisyklių ir, jeigu būtų laikomas teisingu teiginys, jog ji yra vienintelis alternatyvus aprūpinimo šaltinis Bendrijoje, sugebėjo išplėsti savo veiklą ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose valstybėse narėse.

61      Kalbant apie argumentą dėl jos rinkos dalių Prancūzijoje sumažėjimo, pažymėtina, kad jis nėra paremtas pakankamą įrodomąją galią turinčiais duomenimis, nes pagrįstas bendros Bergerat, greta Caterpillar prekių parduodančios ir kitus gaminius bei siūlančios daugiau paslaugų nei Haladjian, apyvartos palyginimu su Haladjian apyvarta, ir kad pirminė Haladjian rinkos dalis 1982 m. („apie trečdalį rinkos“) apskaičiuota pagal neoficialų Bergerat vertinimą, kuris buvo atliktas 1979 m. ir netiesiogiai priskirtas Haladjian 1981 m. spalio 19 d. vieno Kanados platintojo rašte.

62      Dėl ieškovės argumento, kad Caterpillar praktikuojamo kainų didinimo Jungtinių Valstijų platintojams eksporto į Europą atvejais įtaka nėra vien kainų Jungtinių Valstijų platintojams didėjimas 10 %, nes iš tikrųjų mokėtina suma gali būti mažesnė už šią kainą dėl Caterpillar savo platintojams paprastai taikomų nuolaidų, pažymėtina, jog, kaip nurodyta ginčijamame sprendime (5.1 punkto trečioji pastraipa), Caterpillar nesikiša nustatant galutinę pardavimo kainą, kurią jos platintojai taiko tarpteritorinio pardavimo atveju. Bet kokiu atveju ieškovė nepagrindė savo teiginių, kad Caterpillar paprastai nesuteikia nuolaidų savo platintojams vien todėl, jog parduodama eksportui, bei neįrodė, kad dėl CES sistemos reikšmingi kainų Jungtinėse Valstijose ir EB/ELPA teritorijoje skirtumai sumažėjo tiek, jog toks eksportas tapo ne toks patrauklus komerciniu požiūriu, juo labiau kad Jungtinių Valstijų platintojai ir toliau gali laisvai siūlyti nuolaidų iš savo antkainio. Pirmiausia du laiškai, kuriuos ieškovė citavo dėl šio klausimo, nėra įtikinami, nes pirmame iš jų, 1990 m. vasario 2 d. Caterpillar laiške Jungtinių Valstijų platintojams, nieko nekalbama apie nuolaidas, o antrame, 1993 m. birželio 28 d. Caterpillar laiške mažmeniniams platintojams, kalbama apie mažmenininkus, kurių užduotis yra aprūpinti vietinius Caterpillar klientus , o ne parduoti eksportui.

63      Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos nuspręsdama, jog ieškovės pateikti įrodymai, siekiant parodyti tarpteritorinio pardavimo apribojimus, buvo per mažai įtikinami.

64      Kiti ieškovės išdėstyti konkretūs argumentai neturi įtakos šiai išvadai.

b)     Dėl kaltinimo, susijusio su tarpteritorinių perpardavėjų sąrašu

65      Ieškovės teigimu, nors ir teisinga, kad tarpteritorinių perpardavėjų sąrašas oficialiai nėra susijęs su perpardavėjais, prekiaujančiais Bendrijoje, tačiau iš tikrųjų perpardavėjai, prekiaujantys ar ketinantys prekiauti Bendrijoje, neišvengiamai atsiduria šiame „juodajame sąraše“. Todėl Europos perpardavėjo, iš vienos valstybės narės veikiančio kitoje, ir tarpteritorinio pardavėjo, kuriam taikoma CES sistema, skirtumas yra tik teorinis. Taigi pačioje CES sistemoje yra konkurenciją ribojantis veiksnys, nenaudingas Europos perpardavėjams, parduodantiems Bendrijoje, nes minėtas sąrašas leidžia Caterpillar platintojams juos identifikuoti vien pagal tai, kad jie apibūdinami kaip tarpteritoriniai perpardavėjai.

66      Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad teigdama, jog visi Bendrijos perpardavėjai yra ir tarpteritoriniai perpardavėjai, įrašyti į atitinkamą sąrašą, ieškovė nepaaiškina, kodėl šis pastebėjimas įrodo pardavimo Bendrijoje ar tarpteritorinio pardavimo apribojimą. Taigi ieškovė nepaaiškina, kaip ši aplinkybė, jeigu ji būtų laikoma teisinga, galėjo trukdyti pirkti Jungtinėse Valstijose pagal CES sistemą arba kelti grėsmę jos galimybėms pirkti Europoje. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tarpteritorinių perpardavėjų sąrašas skirtas vien pranešti Caterpillar platintojams tai, kad perpardavėjas, prisistatantis kaip dalių vietos rinkai pirkėjas, iš tikrųjų galėtų būti perpardavėjas, ketinantis panaudoti šias dalis tarpteritorinei prekybai, pažeisdamas CES sistemą.

67      Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad ieškovės kaltinimas dėl tarpteritorinių perpardavėjų sąrašo turi būti atmestas.

c)     Dėl kaltinimo, susijusio su tarpteritorinio pardavimo paskirties kontrole

68      Ieškovė kritikuoja ginčijamo sprendimo teiginį, kad iš Europos perpardavėjo, įtraukto į tarpteritorinių perpardavėjų sąrašą, neatimama galimybė nusipirkti dalių, tačiau, atsižvelgiant į platintojo diskreciją, jo atžvilgiu gali būti taikoma prekių, nupirktų parduoti EB/ELPA teritorijoje, paskirties vietos kontrolės procedūra (ginčijamo sprendimo 5.3 punkto antros įtraukos penktoji pastraipa). Iš tikrųjų tariama platintojams palikta diskrecijos galimybė yra Caterpillar savo platintojams nustatyta pareiga. Kadangi minėti platintojai tarpteritorinių pardavimų atveju turi laikytis CES sistemos taisyklių, toks laikymasis neišvengiamai reiškia faktinę atsarginių dalių, parduotų tarpteritorinių perpardavėjų sąraše esantiems Europos perpardavėjams, paskirties vietos kontrolę. Todėl mažai reikšminga aplinkybė, kad Haladjian neteigė, jog Europos platintojas jos atžvilgiu būtų taikęs prekių, nupirktų parduoti EB/ELPA teritorijoje, paskirties vietos kontrolės procedūrą. Šis platintojas, jeigu jis žino, kad prekių paskirtis yra EB/ELPA teritorija, remiantis CES sistema, nėra įpareigotas atlikti kokį nors patikrinimą. Be to, Haladjian, kadangi ji įsteigta Prancūzijoje, kur kainos yra didelės, pirkimas kitose valstybėse narėse, ketinant parduoti Prancūzijoje, neišvengiamai atitinka pardavimo Bendrijoje sąlygas ir nėra prasmės reikalauti iš jos įrodyti, kad Bendrijoje jos atžvilgiu buvo taikyta nupirktų prekių paskirties vietos kontrolės procedūra. Ieškovė taip pat primena, kad 1990 m. rugsėjo 11 d. A. laiškas Schmidt leidžia nustatyti, jog Haladjian importą į Havro ir Marselio uostus prižiūrėjo Prancūzijos platintojas Bergerat.

69      Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad ieškovės teiginio, jog tarpteritorinio pardavimo paskirties vietos kontrolė iš tikrųjų Caterpillar buvo nustatyta privalomai, o ne palikta atitinkamo platintojo diskrecijai, negali pakakti siekiant įrodyti, kad ginčijamas sprendimas šiuo klausimu yra klaidingas. Iš 1990 m. gruodžio 13 d. Caterpillar laiško, kuriame EB/ELPA teritorijos platintojams išaiškinamas CES sistemos turinys, paaiškėja, kad platintojo atsakomybei tenka nustatyti, ar dalys, kurias jis parduoda perpardavėjui, esančiam EB/ELPA teritorijoje, skirtos šiai ar kitai geografinei teritorijai. Taigi ši kontrolė lieka platintojo, kuris ją atlieka, jei mano esant reikalinga, diskrecija. Kylant abejonėms, platintojas turi paklausti perpardavėjo apie dalių, kurias šis nupirko, paskirties vietą. Jeigu perparduodama ne atitinkamoje teritorijoje, pardavimui taikoma CES sistema; jeigu taip nėra, jokių kitų formalumų nereikalaujama. EB/ELPA teritorijos platintojo pardavimo šios teritorijos perpardavėjui atveju tokia kontrolė gali būti pateisinama tada, kai platintojas mano, kad dalys galėtų būti skirtos Afrikai, nes tokiu atveju tai būtų laikoma tarpteritoriniu pardavimu. Taigi nė iš vieno prie bylos medžiagos pridėto dokumento negalima spręsti, kad Caterpillar būtų nurodžiusi platintojams sistemingai tikrinti parduotų prekių paskirties vietą.

70      Be to, ieškovės nuoroda į 1990 m. rugsėjo 11 d. A. laišką Schmidt, pagal kurį Haladjian importą iš Jungtinių Valstijų Havro ir Marselio uostuose prižiūrėjo Prancūzijos platintojas Bergerat, tikrai neleidžia nuspręsti, kad tokios priežiūros reikalavo Caterpillar arba ji buvo būtina pagal CES sistemą. Šis dokumentas patenka į specifinį kontekstą, kai Bergerat ir Caterpillar bandė nustatyti Haladjian, kuri ir toliau pirko Jungtinėse Valstijose apeidama CES sistemą, aprūpinimo šaltinius.

71      Bet kokiu atveju būtina pažymėti, kad ieškovė neginčija ginčijamame sprendime pateikto vertinimo, jog ji nei nurodė, nei juo labiau įrodė, kad jos atžvilgiu buvo atliekama atsarginių dalių, nupirktų iš kurio nors EB/ELPA teritorijoje esančio platintojo, paskirties vietos kontrolė. Taigi, tuo remdamasi, ji negali teigti, kad CES sistema trukdo pardavimui Bendrijoje.

72      Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad ieškovės kaltinimas dėl tarpteritorinio pardavimo paskirties kontrolės turi būti atmestas.

d)     Dėl kaltinimo, susijusio su vėlavimu suteikiant CES kodus

73      Ieškovė teigia, kad kartais Caterpillar suteikia jai CES kodus vėluodama, nors šie kodai būtini jos klientų užsakymams Jungtinėse Valstijose atlikti. Ieškovės nuomone, į tokį vėlavimą turi būti atsižvelgta įvertinant CES sistemos antikonkurencinį pobūdį. Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad argumentuose, išdėstytuose ginčijamo sprendimo 5.4 punkte, siekiant paneigti jos teiginius, neatsižvelgiama į įrodymus, pateiktus per administracinę procedūrą. Taip Komisija kelia klausimą dėl tam tikrų duomenų lentelėje, kurią Haladjian pateikė savo pastabų dėl laiško pagal 6 straipsnį priede, pavyzdžiui, tai, kad nepateikiama pavyzdžių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti duomenų teisingumą, bei aplinkybę, jog atspirties taškas, apskaičiuojant kodo suteikimo terminą, yra ne prašymo perdavimas CES Belgijoje, o prašymo perdavimas į Jungtines Valstijas, nors kiti dokumentai įrodo, kad pati Caterpillar pripažįsta nagrinėjamą vėlavimą.

74      Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad per administracinę procedūrą ieškovė nepateikė nė vieno dokumento, tiesioginio ar bent netiesioginio įrodymo, jog pagrįstų, kad vėlavimas suteikti CES kodus, o tai kartais pasitaikydavo įvedus CES sistemą, susijęs su tuo, jog Caterpillar sąmoningai norėjo apsunkinti CES sistemos veikimą.

75      Remiantis 1993 m. gegužės 21 ir 28 d. Caterpillar ir Haladjian laiškais, daromai išvada, kad Caterpillar informavo Haladjian apie tai, jog CES kodų suteikimas priklauso nuo daug duomenų, būtinų užsakymams atlikti, gavimo, mat jie tuo metu nebūdavo visi nurodomi Haladjian pateikiamų užsakymų lapuose.

76      Be to, į 2000 m. kovo 7 d. Haladjian skundą, kad 1999 m. ir 2000 m. pradžioje buvo vėluojama suteikti kodus, Caterpillar 2000 m. kovo 31 d. laiške atsakė, jog kodų suteikimo procedūra niekaip nebuvo stabdoma ir vėlavimas susijęs su CES sunkumais susisiekiant su asmenimis, pavedusiais Haladjian atlikti jų užsakymą Jungtinėse Valstijose, bei pažymėjo, kad, norėdama išvengti šių sunkumų, CES nusprendė sušvelninti savo sistemą ir tikrinti tik atsitiktinai parinktus užsakovus, o ne visus kaip iki tol.

77      Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad ieškovės kaltinimas dėl vėlavimo suteikiant CES kodus turi būti atmestas.

78      Dėl to turi būti atmesti visi ieškovės kaltinimai, susiję su antikonkurenciniu CES sistemos pobūdžiu.

2.     Dėl kaltinimų, susijusių su 1982 m. gruodžio 15 d. Caterpillar laišku Europos platintojams

79      Ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo dalis, skirta Caterpillar platinimo sistemos pakeitimams nuo 1982 m. aprašyti (5.2 punktas) ir EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo skundžiamiems susitarimams ir veiksmams EB/ELPA teritorijoje galimybei analizuoti (7.1 punktas), pagrįsta neteisinga 1982 m. gruodžio 15 d. laiško, kurį Caterpillar išsiuntė savo Europos platintojams, versija. Remiantis ginčijamame sprendime cituota versija, Caterpillar paprašė savo platintojų Europoje neparduoti atsarginių dalių perpardavėjui, kuris ketina jas eksportuoti iš Jungtinių Valstijų ar EB/ELPA teritorijos. Tačiau vienintelė versija, į kurią turi būti atsižvelgta, yra ta šio laiško versija, kurią Haladjian perdavė Leverton, vienas iš Jungtinėje Karalystėje esančių platintojų, ir iš kurios matyti, kad draudimas parduoti ne priskirtoje teritorijoje susijęs tik su Jungtinėmis Valstijomis, o ne su EB/ELPA teritorijos valstybėmis, kaip neteisingai nurodoma ginčijamame sprendime.

80      Ieškovė taip pat tvirtina, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 2842/98 6 straipsnį, pagal kurį pareiškėjui turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl numatomo jo skundo atmetimo, nes 1982 m. gruodžio 15 d. laiškas, kuriuo remiasi sprendimas, nėra tas pats, kuris buvo pridėtas prie laiško pagal 6 straipsnį, ir kad Komisija nenurodė pareiškėjui, kaip jis bus aiškinamas ir kokią reikšmę ji ketina suteikti šiam dokumentui galutiniame sprendime (1983 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo AEG prieš Komisiją, 107/82, Rink. p. 3151, 26 ir 27 punktai).

81      Komisija, palaikoma Caterpillar, nepritaria tokiam vertinimui.

82      Pirmosios instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad yra ne dvi 1982 m. gruodžio 15 d. laiško versijos, kaip teigia ieškovė, o du skirtingi tos pačios dienos laiškai, kuriuos Caterpillar buvo išsiuntusi skirtingiems adresatams. Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad ginčijamame sprendime cituoto laiško turinys atitinka 1982 m. gruodžio 15 d. laiško, kurį Caterpillar parašė EB/ELPA teritorijos platintojams (ieškinio 46 priedas, p. 1034), turinį. Taigi ginčijamas sprendimas nėra klaidingas šiuo klausimu. Be to, kalbant apie ieškovės nurodytą 1982 m. gruodžio 15 d. laišką, pažymėtina, kad jis iš tikrųjų yra laiškas, tą pačią dieną Caterpillar išsiųstas platintojams, kurie nebuvo priskirti geografinei EB/ELPA teritorijai (ieškinio 46 priedas, p. 1038, taip pat žr. įstojimo į bylą 1 priedą). Todėl Komisija neturėjo atsižvelgti į šį laišką nagrinėdama galimybę taikyti EB 81 straipsnio 1 dalį susitarimams ir skundžiamiems veiksmams EB/ELPA teritorijoje.

83      Taip pat reikia pabrėžti, kad CES sistema buvo įdiegta tik nuo 1990 m. ir tai buvo padaryta, siekiant užkirsti kelią 1982 m. Caterpillar platintojams duotų nurodymų nesilaikymui. Taigi tik nuo 1990 m. Caterpillar faktiškai turėjo galimybę administruoti ir kontroliuoti atsarginių dalių eksportą iš vienos geografinės teritorijos į kitą. Šiuo klausimu, remiantis bylos medžiaga, galima daryti išvadą, kad 1993 m. gruodžio 13 d. laišku, kuris buvo išsiųstas visiems platintojams Bendrijoje po to, kai Vokietijos platintojas Zeppelin atsisakė parduoti prekes Belgijos perpardavėjui, Caterpillar aiškiai priminė, jog CES sistema netaikoma perpardavėjams, parduodantiems vartotojams EB/ELPA teritorijoje. Taigi šis dokumentas leidžia Komisijai manyti, kad nagrinėjamu atveju Europos platintojams nėra jokių rašytinių Caterpillar instrukcijų, reikalaujančių neparduoti prekių perpardavėjams, norintiems pirkti vienos EB/ELPA teritorijos valstybėje ir ketinantiems parduoti kitoje šios teritorijos valstybėje, kaip tai pasakyta ginčijamo sprendimo 6.1 ir 7.1 punktuose.

84      Be to, ieškovė negali remtis Reglamento Nr. 2842/98 6 straipsnio pažeidimu, nes du 1982 m. gruodžio 15 d. laiškai per administracinę procedūrą buvo jai perduoti kaip Caterpillar pastabų dėl 1994 m. vasario 9 d. skundo priedai ir ji savo nuomonę dėl jų išsakė savo pastabose dėl laiško pagal 6 straipsnį, atkreipdama Komisijos dėmesį į tai, kuri versija, jos nuomone, yra teisinga 1982 m. gruodžio 15 d. laiško versija, į kurią reikia atsižvelgti vertinant susitarimus ir skundžiamus veiksmus EB/ELPA teritorijoje. Taigi ieškovė negali kaltinti Komisijos atpasakojus laiško turinį, kurį Caterpillar iš tikrųjų buvo išsiuntusi savo platintojams EB/ELPA teritorijoje, ir iš to padarius atitinkamas išvadas.

85      Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad ieškovės kaltinimai dėl 1982 m. gruodžio 15 d. Caterpillar laiško Europos platintojams turi būti atmesti.

3.     Dėl kaltinimų, susijusių su dokumentais dėl Bergerat ir su Bergerat pasiūlymais Haladjian klientams

a)     Dėl kaltinimo, susijusio su 1990 m. liepos 19 d. Caterpillar laišku Bergerat

 Ginčijamas sprendimas

86      Išdėstant Caterpillar ir jos platintojo Prancūzijoje Bergerat santykių tyrimo rezultatus, ginčijamo sprendimo 6.2 punkte atpasakojamas šių dviejų įmonių susirašinėjimo turinys. Šiuo atveju kalbama apie 1990 m. liepos 10 d. Bergerat laišką Caterpillar, kuriame skundžiamasi konkurenciniu spaudimu jos teritorijoje dėl Jungtinėse Valstijose nupirktų atsarginių dalių, prašoma informuoti apie CES sistemos diegimo Jungtinėse Valstijose rezultatus ir apie 1990 m. liepos 19 d. Caterpillar atsakymą Bergerat, kuriame informuojama, kad CES sistema pasieks savo tikslą, kai Caterpillar atsarginių dalių perpardavėjų aprūpinimo šaltiniai pradės sekti ir vėliau visiškai išseks. Šiame 1990 m. liepos 19 d. laiške taip pat sakoma, kad CES sistema siekiama užkirsti kelią perpardavėjų veiklai, kartu siekiant pagerinti papildomo pardavimo galimybes ir neprarasti nė vienos svarbios sutarties dėl Caterpillar pagamintų atsarginių dalių (ginčijamo sprendimo 6.2 punktas, p. 11).

87      Remiantis ginčijamu sprendimu, šie dokumentai patvirtina Caterpillar politiką, siekiant per CES sistemą kontroliuoti tarpteritorinį pardavimą ir neleisti, kad toks pardavimas būtų atliekamas apeinant šią sistemą. Šiam teiginiui pagrįsti ginčijamame sprendime nurodoma, kad, nors atrodo, jog 1990 m. liepos 19 d. Caterpillar laišku nurodoma vykdyti tokią komercinę politiką, kuri užkirstų kelią perpardavėjų veiklai, iš tikrųjų šis laiškas, atsižvelgiant į jo kontekstą, susijęs tik su perpardavėjų importu iš Jungtinių Valstijų nesilaikant CES sistemos. Tokį aiškinimą patvirtina aplinkybė, kad šiuo laišku atsakoma į 1990 m. liepos 10 d. Bergerat laišką, kuriame pastaroji bendrovė buvo iškėlusi griežto CES sistemos taikymo eksportui iš Jungtinių Valstijų klausimą, bei tai, kad „nėra jokių įrodymų apie politikos, kuria siekiama nutraukti perpardavėjų importus iš Jungtinių Valstijų į Europą, vykdymą“ (ginčijamo sprendimo 6.2 punktas, p. 12).

 Šalių argumentai

88      Ieškovė nurodo, kad, remiantis 1990 m. liepos 19 d. Caterpillar laišku Bergerat, aiškiai galima daryti išvadą, jog CES sistema siekiama visiškai išsekinti perpardavėjų aprūpinimo Caterpillar gaminamomis atsarginėmis dalimis šaltinius Jungtinėse Valstijose. Taigi ginčijamame sprendime klaidingai teigiama, kad šis dokumentas neparodo ketinimų izoliuoti EB/ELPA teritoriją nuo kitų geografinių teritorijų. Ši išvada ginčijamame sprendime daroma tvirtinant, kad 1990 m. liepos 19 d. laiškas susijęs tik su perpardavėjų veikla „nesilaikant CES sistemos“. Tačiau, ieškovės nuomone, tokiam aiškinimui prieštarauja tiek šio laiško tekstas, tiek CES sistemos struktūra, kuri paremta idėja, kad perpardavėjai neturi teisės užsiimti tarpteritorine prekyba, o ši teisė suteikiama tik galutiniams vartotojams. Ieškovės teigimu, perpardavėjai, kuriems taikomas 1990 m. liepos 19 d. laiške minimas eksporto draudimas, yra visi perpardavėjai, o ne tik tie, kurie veikia nesilaikydami CES sistemos.

89      Komisija, palaikoma Caterpillar, tvirtina, kad šia kritika nepaisoma paties 1990 m. liepos 19 d. laiško teksto, kuriuo siekiama užtikrinti, jog visos suinteresuotosios šalys, visų pirma perpardavėjai, laikytųsi CES sistemos, leidžiančios Haladjian teikti užsakymus Jungtinėse Valstijose savo klientų sąskaita.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

90      Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad ieškovės kaltinimai, pateikti dėl 1990 m. liepos 19 d. Caterpillar laiško turinio išaiškinimo, išdėstyto ginčijamame sprendime, neleidžia abejoti šio išaiškinimo teisingumu. Ginčijamame sprendime visiškai teisingai nurodoma, kad 1990 m. liepos 19 d. Caterpillar Overseas laiške frazę „stopping resellers’activities“ („užkirsti kelią perpardavėjų veiklai“) 1990 m. liepos 19 d. Caterpillar Overseas laiške, kuri savaime galėtų parodyti Caterpillar norą išstumti perpardavėjus, būtina aiškinti, remiantis jos kontekstu, t. y. atsižvelgiant į 1990 m. liepos 10 d. Bergerat laišką, kuriame pastaroji buvo iškėlusi griežto CES sistemos taikymo eksportui iš Jungtinių Valstijų klausimą. Šiame kontekste „perpardavėjų veikla“, kuriai Caterpillar nori užkirsti kelią, gali būti suprantama kaip veikla, kurią siekia apriboti CES sistema, t. y. perpardavėjų, nesinaudojančių CES sistemos tarpininkavimu, importą iš Jungtinių Valstijų į Europą. CES sistema siekiama išsekinti kaip tik šiuos aprūpinimo šaltinius, o ne šaltinius, kurie pagal CES sistemą leidžia Europos perpardavėjui pirkti Jungtinėse Valstijose, jeigu jis veikia Europos vartotojo sąskaita, kaip teigia ieškovė, nepateikdama kitų įrodymų.

91      Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad ieškovės kaltinimas dėl 1990 m. liepos 19 d. Caterpillar laiško Bergerat turi būti atmestas.

b)     Dėl kaltinimų, susijusių su Bergerat pasiūlymais Haladjian klientams

 Ginčijamas sprendimas

92      Vertinant galimybę taikyti EB 81 straipsnio 1 dalį skundžiamiems susitarimams ir veiksmams EB/ELPA teritorijos valstybėse, ginčijamame sprendime pažymima, kad per administracinę procedūrą Haladjian pateikė keletą dokumentų, susijusių su 1993 m. Prancūzijos platintojo Bergerat kai kuriems jos klientams pateiktais komerciniais pasiūlymais. Haladjian teigimu, šiuose pasiūlymuose yra „konkurenciją ribojančių sąlygų, nes juose siūlomos specialios nuolaidos už pardavimų padidinimą“, t. y. kiekybinės nuolaidos, ir „kitų siūlymų, pavyzdžiui, dviem metams įšaldyti kainas“. Tačiau ginčijamame sprendime nurodoma, kad „aplinkybė, jog Bergerat, naudodamasi informacija, patenkančia į CES sistemą, bando sužinoti Haladjian klientų pavadinimus ir imtis veiksmų juos pritraukti, nėra konkurencijos apribojimas“ (ginčijamo sprendimo 7.1 punkto b papunktis, p. 21, pirmoji pastraipa).

 Šalių argumentai

93      Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime padaryta klaida, nes jame užsimenama apie Bergerat siūlymus jos klientams, neslepiant, jog ši bendrovė gali pasinaudoti „informacija, patenkančia į CES sistemą“. Todėl atrodo, kad Komisija pripažįsta, jog CES sistema sudaro platintojams galimybę gauti informacijos apie perpardavėjų veiklą. Tačiau ieškovė pabrėžia, kad per administracinę procedūrą pateikti dokumentai rodo, jog Bergerat turėjo Haladjian klientų pavadinimus jau 1993 m. balandžio 14 d., t. y. kitą dieną po to, kai pastaroji pranešė Caterpillar apie savo ketinimą veikti šių klientų vardu CES sistemoje. Be to, Komisija neatsižvelgia į aplinkybę, kad Bergerat atstovas vyko pas Haladjian lydimas Caterpillar atstovo, o tai įrodo suderintus šių įmonių veiksmus. Be to, ieškovė pabrėžia, kad iš 1999 m. gruodžio 21 d. Caterpillar laiško vienam Graikijos perpardavėjui paaiškėja, jog CES sistemai savaime būdinga, jog Caterpillar gaminių platintojas paskirties vietoje žino apie naują pirkėją, kuris naudojasi CES sistema, bei šių klientų pavadinimą. Todėl bet kokios konfidencialios informacijos apie Haladjian veiklą perdavimą Bergerat, siekiant apsunkinti pirmosios bendrovės veiklą arba net išstumti ją iš rinkos kaip konkurentę, Komisija turėjo pripažinti draudžiamais suderintais veiksmais EB 81 straipsnio požiūriu.

94      Ieškovė taip pat tvirtina, kad ginčijamame sprendime padaryta klaida, nes jame Bergerat ieškovės klientams pasiūlytos nuolaidos kvalifikuojamos kaip „kiekybinės nuolaidos“, kurios neriboja konkurencijos. Tačiau šios nuolaidos nėra proporcingos nupirktam kiekiui, o suteikiamos nuo pardavimo didinimo ir todėl jos nėra kiekybinės nuolaidos (1983 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Michelin prieš Komisiją, 322/81, Rink. p. 3461). Be to, ginčijamame sprendime neatsižvelgiama į tai, kad Bergerat taip pat siūlė įšaldyti kainas dvejiems metams. Taigi, atsižvelgiant į kontekstą siūlomų nuolaidų, kurios buvo tikslingai siūlomos Haladjian klientams, išreiškusiems savo susirūpinimą dėl alternatyvaus aprūpinimo šaltinio Jungtinėse Valstijose išlaikymo ir įgaliodamos ją kaip tarpininkę, nepaisant to, kad Haladjian, vienintelės Bergerat konkurentės Prancūzijos rinkoje, galimybės veikti buvo stipriai apribotos, akivaizdu, jog šių pasiūlymų dėl kainų tikslas buvo apriboti konkurenciją nagrinėjamoje rinkoje išstumiant Haladjian.

95      Komisija tikina, kad nė viena aplinkybė neleidžia teigti, jog Bergerat pasiūlymai buvo neteisėti arba jog jie buvo pateikti remiantis informacija, gauta per CES sistemą, nes Haladjian klientai taip pat galėjo būti Bergerat klientais. Be to, Haladjian nepateikė įrodymų, kad CES sistema neišvengiamai reikalavo perduoti duomenis apie klientus, teikiančius užsakymus perpardavėjui.

96      Caterpillar savo ruožtu nurodo, kad CES politika pagrįsta tuo, jog platintojams neperduodami duomenys apie galutinius vartotojus, importuojančius į jų teritoriją.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

97      Haladjian teiginiai, kad jos konkurentė, Prancūzijos platintoja Bergerat, gavo informaciją, kurią pirmoji buvo pranešusi Caterpillar, t. y. klientų, kurie per CES sistemą buvo nusipirkę atsarginių dalių iš Jungtinių Valstijų platintojų, pavadinimus, kad galėtų juos paveikti ir paskatintų pirkti iš Bergerat, o ne iš jos, iš esmės galėtų rodyti EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jeigu jie būtų pagrįsti pakankamais įrodymais, galinčiais tenkinti teisinius reikalavimus, kuriuos kelia ši nuostata. Kaip tik šiame kontekste, t. y. atsižvelgiant į bylos medžiagoje esančius duomenis, reikia analizuoti šį, nors ir iš tikrųjų labai trumpą teiginį, kad „aplinkybė, jog Bergerat, naudodamasi informacija, patenkančia į CES sistemą, bando sužinoti Haladjian klientų pavadinimus ir imtis veiksmų juos pritraukti, nėra konkurencijos apribojimas“.

98      Dėl dokumentų, susijusių su Bergerat, kuriuos nurodo ieškovė, pasakytina, jog jų analizė leidžia tik konstatuoti, kad šios įmonės atstovas kartu su Caterpillar atstovu aplankė vieną iš Haladjian klientų, duodančių jai užsakymus pagal CES sistemą (1993 m. balandžio 14 d. Bergerat faksas (B.), ieškinio 32 priedas, p. 766), ir kad po šio apsilankymo minėtas klientas gavo iš Bergerat komercinį pasiūlymą, kuriame buvo siūloma „papildoma 10 % nuolaida už atsarginių dalių pirkimų neeksportuojant nuo 1993 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. padidėjimą“ bei užšaldyti atsarginių dalių kainas 1993 m. ir 1994 metais. (1993 m. birželio 30 d. Bergerat laiškas (B.), ieškinio 32 priedas, p. 768). Šie dokumentai taip pat rodo, kad tokius pat įsipareigojimus Bergerat buvo prisiėmusi kito Haladjian kliento atžvilgiu po apsilankymo pas jį (1993 m. birželio 30 d. Bergerat laiškas (G.), ieškinio 32 priedas, p. 772).

99      Tačiau šių dokumentų nepakanka įrodyti, kad naudojantis CES sistema Bergerat buvo pranešti Haladjian klientų pavadinimai. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, atsakydama į atitinkamą klausimą per teismo posėdį, ieškovė Pirmosios instancijos teismui pasakė, jog 1993 m. gegužės 25 d. CES dokumentas (ieškinio 32 priedas, p. 767), kuriame yra kai kurių klientų, kurių vardu ji veikė Jungtinėse Valstijose pagal CES sistemą, pavadinimai ir, be kita ko, dviejų minėtų klientų, kuriems buvo pateiktas Bergerat komercinis pasiūlymas, pavadinimai, yra tas dokumentas, kurį jai atsiuntė Caterpillar, ir jog ji negalėjo nustatyti, ar jis taip pat buvo persiųstas Bergerat, ar Bergerat apie jį sužinojo per Caterpillar. Be to, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad visi Haladjian klientai, perkantys Caterpillar pagamintas atsargines dalis, neišvengiamai yra ir Caterpillar klientai, nusipirkę statybos mašiną, kuriai skirtos minėtos dalys. Taigi suprantama, kad Caterpillar atstovas apsilanko pas statybos technikos vartotojus, norėdamas sužinoti jų atsarginių dalių poreikius. Todėl Bergerat veiksmai bendraujant su Haladjian klientais, kai kada dalyvaujant Caterpillar atstovui, gali būti vertinami kaip komerciniai Bergerat veiksmai, kurių ji imasi visų savo Caterpillar markės techniką perkančių klientų, kurie gali būti ir Haladjian klientais, atžvilgiu, ir tai nereiškia, kad buvo ribojama konkurencija EB 81 straipsnio požiūriu.

100    Be to, kalbant apie 1999 m. rugsėjo 21 d. Caterpillar laišką Graikijos perpardavėjui, pasakytina, kad jo turinys prieštarauja ieškovės teiginiams. Šiame laiške, kuriame aprašomi pagrindiniai CES sistemos principai, aiškiai nurodoma, kad šiame kontekste Europos perpardavėjas gali pirkti iš bet kurio Caterpillar įgalioto platintojo, ir patikslinama, kad, jeigu perpardavėjas nuspręs pirkti iš CES Belgijoje, CES kreipsis į paskirties vietos platintoją leidimo veikti jo vardu. Tačiau šis prašymas nereiškia, kad CES praneš šiam platintojui kliento, kuriuo vardu veikia perpardavėjas, tapatybę.

101    Nė vienas dokumentas nepatvirtina ieškovės teiginių, kad Bergerat ar bet kuris kitas EB/ELPA teritorijos platintojas per CES sistemą gali prieiti prie klientų, kurie įgaliojo Haladjian atlikti tarpteritorinius pardavimus, pavadinimų.

102    Be to, kalbant apie ieškovės kaltinimus, susijusius su ginčijamo sprendimo klaidingumu dėl to, kad jame neanalizuojamos Bergerat dviem jos klientams pasiūlytos nuolaidos ir pasiūlymas užšaldyti kainas, nepaisant to, jog šiais komerciniais pasiūlymais buvo siekiama išstumti Haladjian iš nagrinėjamos rinkos, pasakytina, kad jos teiginių, kurie yra susiję su EB 82, o ne EB 81 straipsnio pažeidimais, Komisija neturėjo analizuoti nagrinėdama Haladjian skundą dėl Caterpillar, o ne dėl Bergerat. Šiuo atžvilgiu ieškovė neįrodė jokių Caterpillar ir Bergerat suderintų veiksmų dėl komercinių pasiūlymų.

103    Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad ieškovės kaltinimai dėl Bergerat pasiūlymų Haladjian klientams turi būti atmesti.

4.     Dėl kaltinimų, susijusių su dokumentais dėl Leverton

a)     Ginčijamas sprendimas

104    Apie dokumentus, kuriuos Haladjian pateikė, siekdama įrodyti, kad Leverton, vienas iš Caterpillar platintojų, įsikūrusių Jungtinėje Karalystėje, pasiūlė jai labai aukštas kainas, ginčijamo sprendimo 6.4 punkte pažymima, jog tarifas, kurį Leverton pasiūlė Haladjian 1993 m. balandžio 21 d. laiške, atitinka Jungtinės Karalystės vartotojams pasiūlytą kainą. Todėl ginčijamame sprendime daroma išvada, kad, jeigu šis tarifas Haladjian yra labai didelis, jis yra labai didelis ir Jungtinės Karalystės vartotojams.

b)     Šalių argumentai

105    Ieškovė tvirtina, kad šiuo klausimu ginčijamame sprendime nenurodoma, jog 1983 m. Leverton pranešė privalėsianti nutraukti tiekimą Haladjian, ir tai, jog Leverton 1993 m. balandžio 21 d. pasiūlymas, atitinkantis nacionalinį tarifą, yra toks pat, kokį tuo pat metu Haladjian pateikė Maia, paraginta Caterpillar. Be to, teiginys, kad, „jeigu šis tarifas Haladjian yra labai didelis, jis yra labai didelis ir (Jungtinės Karalystės) vartotojams“, yra neteisingas, nes perpardavėjų užsakymų dydis, ketinant prekiauti Bendrijoje, leido gauti tarifus, apskaičiuotus pagal „Consumer price“ (juos Maia taip pat vadina „tarptautiniu tarifu“) iki CES sistemos įdiegimo, ir šios kainos buvo mažesnės nei nacionaliniai tarifai, kuriuos Europos platintojai taikė savo teritorijose.

106    Komisija ir Caterpillar ginčija tokią analizę.

c)     Pirmosios instancijos teismo vertinimas

107    Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad nė vienas ieškovės pateiktas argumentas neleidžia nustatyti akivaizdžios Komisijos padarytos vertinimo klaidos.

108    Kalbant apie tai, kad nebuvo paminėtas Leverton atsisakymas parduoti prekes Haladjian 1983 m. kovo mėnesį, pažymėtina, jog atitinkamo dokumento (ieškinio 5 priedas, p. 380) nagrinėjimas leidžia tik konstatuoti, kad Leverton sustabdė Haladjian užsakymų vykdymą, laukdama informacijos apie Caterpillar gaminių realizavimo sistemos, kuri buvo ką tik įdiegta, kūrimą. Bet kokiu atveju šis dokumentas yra ankstesnis, nei buvo sukurta CES sistema.

109    Kalbant apie tai, kad ginčijamame sprendime neminimas tuo pačiu metu pateiktas Maia pasiūlymas Haladjian, pažymėtina, jog šis pasiūlymas ginčijamame sprendime buvo išnagrinėtas analizuojant su Maia susijusius dokumentus. Taigi prie jo nebuvo grįžta nagrinėjant su Leverton susijusius dokumentus. Be to, Maia pasiūlymas susijęs su Italijoje, o ne su Jungtinėje Karalystėje galiojusiu tarifu ir jame minima 10 % nuolaida. Todėl jo sąlygos nėra tokios pačios, kaip nurodytos Leverton pasiūlyme. Ieškovė taip pat nenurodo, kodėl šie pasiūlymai gali įrodyti Caterpillar ir Jungtinės Karalystės bei Italijos platintojų suderintus veiksmus šiuo klausimu.

110    Dėl kritikos, kurią ieškovė išdėstė dėl ginčijamo sprendimo teiginio, kad, „jeigu tarifas (taikomas Jungtinėje Karalystėje) Haladjian yra labai didelis, jis yra labai didelis ir (Jungtinės Karalystės) vartotojams“, t. y. kritikos, pagrįstos teiginiu, kad perpardavėjų, prekiaujančių Bendrijoje, pateiktų užsakymų apimtis iki CES sistemos įdiegimo leido gauti mažesnes už nacionalines kainas, pakanka pasakyti, jog ši kritika neturi įtakos ginčijamam sprendimui. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad platintojas ir toliau gali laisvai siūlyti kainas perpardavėjui bei gali pasiūlyti nacionalinę kainą arba bet kokią kitą kainą, kurią mano esant tinkamą. Šiuo atžvilgiu ieškovė nenurodo, kodėl nagrinėjamu atveju Leverton pasiūlyta kaina buvo diskriminacinė jos atžvilgiu.

111    Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad ieškovės kaltinimai dėl Leverton dokumentų turi būti atmesti.

5.     Dėl kaltinimų, susijusių su dokumentais dėl Maia

112    Ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas iškraipo Maia dokumentų, perduotų per administracinę procedūrą, turinį. Vietoje šių dokumentų, parodančių, ką turi daryti perpardavėjas, kad išvengtų faktiško paralelinių importų Bendrijoje draudimo, analizės ginčijamame sprendime jie naudojami Caterpillari veiksmams paaiškinti ir pateisinti.

a)     Dėl dokumentų, susijusių su Maia, ICBO ir Schmidt tinklų

 Ginčijamas sprendimas (6.3 punktas ir 7.1 punkto c papunktis)

113    Remiantis ginčijamu sprendimu, dokumentai dėl Maia, kuriuos Haladjian pateikė per administracinę procedūrą, leidžia konstatuoti, kad ši platintoja sukūrė lygiagretų platinimo tinklą, per kurį buvo tiekiama Haladjian ne CES sistemoje. Šiuo klausimu svarbūs dokumentai aprašyti ginčijamo sprendimo 6.3 punkte. Tai yra 1990 m. vasario mėnesį Caterpillar gautas anoniminis laiškas, informuojantis apie tai, kad Italijos bendrovė ICBO, tarp kurios akcininkų yra A., vienas iš Maia vadovų, ir Jungtinių Valstijų bendrovė Schmidt, pirko iš Maia atsargines dalis Schmidt sąskaita, kuri šias dalis tiekdavo Haladjian, taip pat 1990 m. vasario 13 d. A. faksas Schmidt, kuriame pranešama, jog Caterpillar pageidauja paaiškinimų dėl Maia pardavimo ICBO, ir 1990 m. rugsėjo 21 d. A. laiškas Schmidt, kuriame šiai bendrovei pranešama apie Caterpillar vizitą ir apie Maia atsakymą apie pardavimą ICBO.

114    Šio 1990 m. rugsėjo 21 d. laiško turinys, atpasakotas ginčijamame sprendime, yra toks:

„<...> Mus aplankė (Caterpillar Prancūzijoje ir Italijoje atstovai). Štai ką jie mums papasakojo. Prancūzijoje yra labai stiprus konkurentas (Haladjian, kuri įtraukta į perpardavėjų sąrašą!), kuris praeityje gavo daug konteinerių iš Jungtinių Valstijų <...>. Konteineriai nebeatvyksta, bet Haladjian tebetęsia sėkmingą verslą. Kas (kur) yra naujas šaltinis? (Bergerat) Marselyje sužinojo apie tam tikrus gandus dėl dalių iš CAT Italijoje judėjimo, kurį „valdo“ Italijos MAFIJA <…>. Mes atsakėme kaip ir pastarąjį kartą. Mes pažįstame ICBO; jie parduoda naudotą techniką į Afrikos valstybes <…>. Labai mandagiai Caterpillar atstovai pasakė tikį mumis, tačiau mes turime būti labai atsargūs, nes galiausiai jie galėtų reaguoti (nutraukdami sutartį) <…>. Tai mūsų įmonei kelia didelį nerimą. Aš manau, kad mes turėtume asmeniškai aptarti šį klausimą, nes situacija tampa vis pavojingesnė <…>“ (ginčijamo sprendimo 6.3 punktas, ketvirtoji pastraipa).

115    Remiantis ginčijamu sprendimu, šie dokumentai leidžia apibrėžti kontekstą, kuriam esant Haladjian pateikė užsakymą Maia 1993 m. (ginčijamo sprendimo 6.3 punktas, p. 15, antroji pastraipa). Be kita ko, buvo atskleisti tokie faktai. Pirma, Maia, oficialioji Caterpillar platintoja, naudojo ICBO kaip lygiagretų oficialiojo tinklo tinklą atsarginių dalių prekybai į ne Europos valstybes, apeidama CES sistemą ir pažeisdama savo platinimo sutartį. Antra, ICBO ir Schmidt gavo iš Maia dalių už kitokias kainas nei Italijos tarifas, apsimesdamos, kad dalys skirtos Jungtinėms Valstijoms. Iš tikrųjų šios dalys buvo skirtos Haladjian verslui Afrikoje ir galbūt, vadovaujantis bent jau Haladjian teiginiais, Prancūzijoje. Trečia, apie Maia pardavimą Haladjian, atliktą tarpininkaujant ICBO ir Schmidt, Caterpillar buvo pranešama kaip apie naudotų gaminių pardavimą į Afriką. Ketvirta, 1993 m., kai Caterpillar sužinojo apie neteisėtą lygiagrečią Maia veiklą, pastaroji nusprendė nutraukti savo veiklą tinkle, kuriame dalyvavo ICBO, Schmidt ir Haladjian. Šiuo klausimu, A. parašius Schmidt, kad jis gavo savo generalinio direktoriaus nurodymą vengti kontaktų su Haladjian, tai veikiau buvo susiję tik su jų neteisėta prekybine veikla.

116    Ginčijamame sprendime pažymima, kad Haladjian neginčija šių aplinkybių. Be kita ko, Haladjian neįrodė, kokioms šalims buvo skirtos dalys, kurias jai tiekė Maia tarpininkaujant ICBO ir Schmidt. Be to, ginčijamame sprendime pastebima, kad Haladjian nenurodė nei to, kad iki užsakymo, kurį ji pateikė Maia 1993 m. vasario 24 d. (toliau – 1993 m. vasario 24 d. užsakymas), ji bandė tiesiogiai iš Maia nupirkti dalių, skirtų Prancūzijai ar kitai EB/ELPA teritorijos rinkai, nei kad Maia atsisakė jai tiekti šias dalis, nei kad ginčo dėl kainų tokioje situacijoje atveju Caterpillar buvo įsikišusi kainų klausimu (ginčijamo sprendimo 6.3 punktas, p. 16 ir 17).

 Šalių argumentai

117    Ieškovė tvirtina, kad trys dokumentai dėl Maia 1990 m. aiškiai parodo, jog Haladjian pirkimas Italijoje, jei dalys buvo skirtos Prancūzijai, buvo ribojamas Caterpillar ir tam tikrų jos platintojų, o tai neatitinka CES sistemos nurodymų ir teiginių ginčijamame sprendime.

118    Dėl Caterpillar 1990 m. vasario mėnesį gauto anoniminio laiško ieškovė pastebi, kad šis dokumentas aiškiai rodo, jog prekės, kurias ICBO nupirko Italijoje tarpininkaujant Schmidt, buvo nugabentos į Marselį, ir vėliau Haladjian jas atsiėmė bei atliko su jomis muitinės procedūras. Šis patikslinimas, kurio nėra ginčijamame sprendime, jos nuomone, įrodo, kad Haladjian pirkimas tarpininkaujant ICBO ir Schmidt buvo skirtas Prancūzijai, o ne Afrikai.

119    Dėl 1990 m. vasario 13 d. A. fakso Schmidt ieškovė pastebi, kad jame ne tik nurodoma, jog Maia buvo susitikusi su Caterpillar, kad paaiškintų pardavimą ICBO. Šiame fakse A. taip pat klausia adresato nuomonės dėl vieną kartą atlikto pardavimo į Afriką 1986 metais. Vertinant jį kartu su anoniminiu laišku, šis faksas leidžia konstatuoti, kad Maia iškraipė Caterpillar pristatytus faktus, nurodžiusi pardavimą į Afriką, t. y. pažeidžiant CES sistemą, kuri draudžia platintojui parduoti prekes perpardavėjui, eksportuojančiam jas už teritorijos ribų, užuot pripažinusi pardavimą iš Italijos į Prancūziją, kaip paaiškėjo iš anoniminio laiško. Tačiau, kadangi pardavimas iš Italijos į Prancūziją visiškai leistinas, kaip teigia Caterpillar ir Komisija, ieškovė teigia, kad sunku suprasti, kodėl apie pardavimą iš Italijos į Prancūziją, įskaitant ir pardavimą per tarpininką, pavyzdžiui, ICBO, buvo pranešta anonimiškai ir vėliau „aiškinamasi“ Caterpillar.

120    Dėl 1990 m. rugsėjo 21 d. A. laiško Schmidt, susijusio su Caterpillar Prancūzijoje ir Italijoje atstovų apsilankymu Maia įmonėje, ieškovė pabrėžia, kad šiame laiške, kalbant apie Haladjian situaciją, sakoma, jog ši perpardavėja praeityje per Havro ir Marselio uostus, „kur (Bergerat) turi informatorių“, buvo gavusi keletą konteinerių. Nuorodos į Bergerat šioje ir kitose laiško dalyse leidžia konstatuoti, kad Caterpillar veikė glaudžiai bendradarbiaudama su savo platintoja Prancūzijoje, ir parodo Bergerat vaidmenį stebint Haladjian bei Caterpillar imantis veiksmų, bandant atgrasinti Maia nuo tiekimo Haladjian. Šis laiškas taip pat turėtų būti susietas su 1990 m. liepos 10 d. Bergerat laišku Caterpillar, kuriame visiems dalyviams primenamos žaidimo taisyklės.

121    Be to, ieškovė kritikuoja ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame teigiama, kad pardavimu, įvykdytu tarpininkaujant ICBO, buvo siekiama apeiti CES sistemą, nes taip buvo sudaroma galimybė parduoti prekes į Afriką. Šis teiginys pagrįstas vien 1990 m. vasario 13 d. faksu, kuriame A. praneša Schmidt, kad buvo susitikęs su Caterpillar, norėdamas paslėpti Haladjian aprūpinimo Marselyje pėdsakus. Šis paaiškinimas pateikiamas tik dėl akių ir neatitinka nagrinėjamų faktų. Į tai atsižvelgiama ginčijamame sprendime, kur teigiama, kad, nepaisant to, kaip turi būti aiškinamas šis laiškas, išlieka aplinkybė, jog Haladjian nesugebėjo įrodyti, kad visas Maia pardavimas ar jo dalis tarpininkaujant ICBO buvo skirtas Prancūzijai (žr. ginčijamo sprendimo 6.3 punktą, p. 17). Taigi negalėdama įrodyti savo teiginių, Komisija nusprendė, kad Haladjian turi įrodyti priešingą nuomonę. Tačiau, be to, kad šis reikalavimas yra visiškai neteisingas, atsižvelgiant į minėtus dokumentus, kurie aiškiai parodo, jog šis pardavimas buvo skirtas Prancūzijai, o ne Afrikai, juo taip pat pažeidžiamos teisės pareiškėjos, kuri ginčijamame sprendime pirmą kartą kaltinama nepateikusi įrodymų šiuo klausimu, nors to nė karto nebuvo prašoma per dešimt procedūros metų. Be to, Komisijai neturėjo kilti abejonių dėl galutinės įmonėje Maia tarpininkaujant ICBO ir Schmidt užsakytų dalių paskirties vietos, nes didžiąją dalį savo pardavimo Haladjian vykdė Prancūzijoje.

122    Komisija ginčija ieškovės argumentus, kad dokumentai įrodo, jog Maia siekė nuslėpti nuo Caterpillar ne tik CES sistemos pažeidimą, vykdant nedeklaruotą eksportą į Afriką, bet ir nerašytos taisyklės, kuri neleido Maia parduoti prekių Europos perpardavėjui, perkančiam EB/ELPA teritorijai skirtas dalis, pažeidimą. Ieškovė kaip atspirties tašku vadovaujasi tuo, kad egzistuoja apribojimų, kuriuos būtina nuslėpti, nepateikdama atitinkamų įrodymų, ir daro tai nepaisydama to, jog ji turėjo galimybę įrodyti tikrą dalių, nupirktų iš Maia tarpininkaujant ICBO, paskirties vietą.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

123    Iš esmės ieškovė skundžia ginčijamame sprendime pateiktą vertinimą, kad dokumentai dėl Maia, susiję su laikotarpiu iki 1993 m. vasario 24 d. užsakymo, neleidžia konstatuoti prekybos Bendrijoje apribojimų, kiek tai susiję su Europos perpardavėjais. Šiuo požiūriu ieškovė neneigia, kad, pirkdama Italijoje, naudojosi Maia, ICBO ir Schmidt tinklo paslaugomis, o tvirtina, jog šios prekės buvo skirtos tik prekybai Bendrijoje, t. y. iš Italijos į Prancūziją, ir tai buvo daroma, siekiant apeiti sistemą, kuri, jos nuomone, darė neįmanomą tokį pardavimą dėl Caterpillar ir jos platintojų, visų pirma Bergerat, veiksmų.

124    Vis dėlto ginčijamame sprendime šis teiginys buvo atmestas dėl to, kad nė vienas dokumentas neleidžia konstatuoti, jog buvo draudžiama taip parduoti Bendrijoje. Visų pirma ginčijamame sprendime pažymima, kad Haladjian nebando įrodyti, jog Italijoje, tarpininkaujant ICBO, gautos atsarginės dalys tikrai buvo skirtos Prancūzijai. Taigi nebuvo įrodyta prielaida, kuria remdamasi ieškovė pateikia argumentą. Be to, ginčijamame sprendime nurodoma, kad net darant prielaidą, jog galutinė atsarginių dalių paskirties vieta tikrai buvo Prancūzijoje, tai neįrodo, kad Caterpillar būtų uždraudusi savo platintojams parduoti atsargines dalis Haladjian (žr. ginčijamo sprendimo 6.3 punktą, p. 16, trečioji pastraipa).

125    Taigi reikia išnagrinėti atitinkamus bylos medžiagoje esančius dokumentus, norint nustatyti, ar Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nusprendusi dėl nepakankamų įrodymų atmesti ieškovės teiginius dėl galutinės iš Maia, tarpininkaujant ICBO ir Schmidt, nupirktų atsarginių dalių paskirties vietos Prancūzijoje ir dėl aplinkybės, kad praktiškai ieškovė negalėjo pirkti tiesiogiai iš Maia dėl tariamo Caterpillar ir jos Europos platintojų susitarimo ar suderintų veiksmų.

126    Visų pirma reikia pabrėžti, kad ieškovės nurodytiems dokumentams tenka labai ribota įrodomoji galia dėl jų prigimties ir jų konteksto. Pavyzdžiui, pirmas dokumentas dėl Maia, ICBO ir Schmidt tinklo veiklos 1990 m. yra anoniminis laiškas, atsiųstas Caterpillar 1990 m. vasario mėnesį. Kiti du ieškovės nurodyti dokumentai, t. y. 1990 m. vasario 13 d. A. faksas Schmidt ir 1990 m. rugsėjo 21 d. A. laiškas Schmidt, buvo surašyti tokiomis aplinkybėmis, kai Caterpillar, gavusi anoniminį laišką, kėlė klausimą, ar jos Italijos platintoja elgiasi lojaliai ir laikosi platinimo sutarties.

127    Remiantis šių trijų dokumentų analize, galima suformuluoti toliau išdėstytus teiginius. Pirma, anoniminiame 1990 m. vasario mėnesio laiške Caterpillar nurodoma, kad Schmidt tarpininkaujant ICBO parduotos dalys buvo nugabentos į sandėlį Marselyje. Iš ten jas „atsiėmė ir atliko su jomis muitinės procedūras Haladjian“. Antra, 1990 m. vasario 13 d. A. fakse Schmidt mini, kad 1986 m. Maia už 120 mln. Italijos lirų atsarginių dalių pardavė įmonei ICBO. Dalys Italijos verslininkų turėjo būti panaudotos Kamerūne ir Gabone. Trečia, 1990 m. rugsėjo 21 d. A. laiške Schmidt pirmiausia nurodoma, kad, Caterpillar atstovams lankantis įmonėje Maia, Caterpillar pranešė Maia žinanti, kad Haladjian Havre ir Marselyje gavo keletą atsarginių dalių konteinerių iš Jungtinių Valstijų, kad minėti konteineriai nebeatvyksta, tačiau Haladjian pardavimas nesumažėjo, todėl Caterpillar kelia klausimą, koks galėtų būti naujas Haladjian aprūpinimo šaltinis. Toliau šiame laiške pasakojama apie Maia atsakymą, kuris jau buvo duotas Caterpillar ir iš kurio matyti, kad Maia žinojo, jeigu taip galima pasakyti, kad ICBO parduoda naudotas atsargines dalis, kurios turi būti naudojamos keliose Afrikos valstybėse.

128    Todėl, perskaičius šiuos tris laiškus, ginčijamo sprendimo išvada, kad Haladjian pateikti dokumentai neleidžia nustatyti galutinės šios įmonės Italijoje įsigytų dalių paskirties vietos, nėra akivaizdžiai klaidinga. Iš esmės informacija, suprantama iš anoniminio laiško, kad Haladjian iš įmonės Maia, tarpininkaujant ICBO ir Schmidt, nupirktos dalys buvo nugabentos į Marselį, kur buvo atliktos muitinės procedūros, o tai leido manyti, kad į Jungtines Valstijas, kur įsikūrusi Schmidt, eksportuotos dalys vėliau buvo reeksportuotos į Prancūziją, kur buvo atliktos muitinės procedūros, turi būti palyginta su Caterpillar suteikta įmonės Maia informacija, kurioje kalbama apie pardavimą į Afriką. Taigi tam tikri dokumentai leido manyti, kad galutinė tam tikrų dalių paskirties vieta iš tikrųjų buvo Afrikoje. Todėl, nesant Haladjian pateiktų įrodymų dėl galutinės įmonės Maia, tarpininkaujant ICBO ir Schmidt, nupirktų dalių paskirties vietos, Komisijos negalima kaltinti ginčijamame sprendime nusprendus, kad nėra įrodymų, jog galutinė šių dalių paskirties vieta tikrai buvo Prancūzijoje.

129    Be to, nepaisant tikros nagrinėjamų dalių paskirties vietos, dokumentai, nurodyti ginčijamame sprendime ir kritikuoti ieškovės, neįrodo, kad pardavimas Bendrijoje nebuvo galimas dėl Caterpillar veiksmų. Šiuo klausimu būtina konstatuoti, kad ieškovė neįrodė nė menkiausio Caterpillar ir jos Europos platintojų susitarimo ar suderintų veiksmų, dėl kurių ieškovė nebūtų turėjusi galimybės pirkti Italijoje ir parduoti Prancūzijoje, buvimo, o tai yra pagrindinis šio ieškinio teiginys.

130    Be to, ieškovė negali teigti, kad buvo pažeistos jos, kaip pareiškėjos, teisės dėl to, jog per administracinę procedūrą ji neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl galutinės iš įmonės Maia, tarpininkaujant ICBO ir Schmidt, nupirktų dalių paskirties vietos, nes pati ieškovė savo pastabose dėl laiško pagal 6 straipsnį teigė, kad šių dalių paskirties vieta buvo Prancūzija, bet tuo metu nepateikė atitinkamų įrodymų. Taigi ieškovė negali kaltinti Komisijos atmetusi jos teiginį dėl nepakankamų įrodymų.

131    Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad ieškovės kaltinimai, susiję su dokumentais dėl Maia, ICBO ir Schmidt tinklo, kurio paslaugomis Haladjian naudojosi prieš pateikdama 1993 m. vasario 24 d. užsakymą, turi būti atmesti.

b)     Dėl dokumentų, susijusių su 1993 m. vasario 24 d. užsakymu

 Ginčijamas sprendimas

132    Ginčijamame sprendime taip pat nagrinėjama kita dokumentų grupė, susijusi su 1993 m. vasario 24 d. užsakymu bei su įmonės Maia ir netiesiogiai Caterpillar elgesiu su ja. Šiuo atveju reikšmingi toliau aprašyti dokumentai.

133    1993 m. vasario 24 d. laišku Haladjian pranešė Maia, kad keletas Prancūzijos vartotojų, kurių laiškai buvo pateikti priede, pavedė jai nupirkti Caterpillar gaminamų atsarginių dalių, kad ji aptarė šių laiškų turinį su Caterpillar, kuri jai nurodė, jog reikėtų pateikti užsakymą vienam iš platintojų, todėl ji būtų suinteresuota nusipirkti atsarginių dalių už „Consumer price“ Jungtinių Valstijų doleriais (toliau – doleriai) (ginčijamo sprendimo 6.3 punktas, penktoji pastraipa).

134    Po 1993 m. kovo 30 d. Haladjian priminimo 1993 m. kovo 31 d. Maia nusiuntė Caterpillar faksą, norėdama gauti informacijos, ką jai daryti, ir taip pat susisiekė su Caterpillar telefonu. Remiantis 1993 m. balandžio 20 d. įmonės Maia vidaus pažyma, Caterpillar atsakiusi, kad Maia turinti atsakyti Haladjian ir kad, jeigu Maia su tuo sutinkanti, ji galinti pasiūlyti kainą pagal Italijos tarifą (ginčijamo sprendimo 6.3 punktas, septintoji pastraipa).

135    Pagal ginčijamą sprendimą 1993 m. vasario 24 d. užsakymas yra netipinis. Pirma, Haladjian paaiškina, kad Prancūzijos klientai pavedė jai nupirkti Caterpillar gaminamų atsarginių dalių, tačiau toks pavedimas nėra būtinas, kai perpardavėjas perka dalis vienoje EB/ELPA teritorijos valstybėje, norėdamas jas parduoti kitoje šios teritorijos valstybėje. Antra, Haladjian nurodo, kad ji aptarė šiuos įgaliojamuosius laiškus su vienu iš Caterpillar vadovų, nors perpardavėjas, užsiimantis prekyba Bendrijoje, kad pateiktų užsakymą, neprivalo su niekuo tartis. Trečia, 1993 m. vasario 24 d. užsakyme prašoma kainas apskaičiuoti ne vietine valiuta, o doleriais, remiantis „Consumer price“. Tačiau kiekvienas platintojas pardavimo kainas nustato savo valiuta, o ne doleriais (ginčijamo sprendimo 6.3 punktas).

136    Šiuo atžvilgiu ginčijamame sprendime primenama, pirma, kad Haladjian neįrodė, jog anksčiau Maia ar kiti Europos platintojai būtų nustatę jai kainas doleriais, kai produktai buvo skirti Prancūzijai ar kitoms EB/ELPA teritorijos valstybėms, antra, kad Haladjian nepateikė įrodymų, jog Maia būtų taikiusi šį tariamą tarptautinį tarifą doleriais bendraudama su kitais Bendrijos klientais ir todėl atsisakymas taikyti šias kainas Haladjian yra diskriminacija, bei, trečia, kad Haladjian neįrodė, jog neįsikišus Caterpillar ji būtų galėjusi mokėti mažesnę kainą, nei buvo pasiūlyta 1993 m. balandžio 8 d. Maia laiške. Taigi 1993 m. vasario 24 d. užsakymu, atsižvelgiant į jo turinį, reaguojama į tai, kad Maia nusprendė nebetiekti prekių Haladjian apeidama CES sistemą, ir juo buvo siekiama gauti informacijos skundui pagrįsti (ginčijamo sprendimo 6.3 punktas ir 7.1 punkto c papunktis).

137    Be to, ginčijamame sprendime (6.3 punktas, šeštoji pastraipa) nurodoma 1993 m. kovo 30 d., taigi nurodomas po 1993 m. vasario 24 d. užsakymo A. laiškas Schmidt. Šiame laiške sakoma:

„Pirmos naujienos iš Caterpillar nėra geros. Pirmadienį po pietų mano generalinis direktorius paskambino man, norėdamas pasakyti, kad jam skambino iš Ženevos ir patarė vengti parduoti prekes H. F. Avignon; oficialiai to negalima daryti, todėl mes atsakysime ir pasiūlysime Italijos kainoraštį (t. y. vartotojų kainas (Consumer price) doleriais, vidutiniškai padidintas du kartus!!!); netrukus mes gausime galutinį Caterpillar atsakymą. <…>“

138    1993 m. balandžio 8 d. laišku Maia pasiūlė Haladjian Italijos tarifą atitinkančias kainas su 10 % nuolaida. 1993 m. balandžio 22 d. laišku Haladjian atmetė šį pasiūlymą ir paprašė parduoti jai prekes už „Consumer price“ doleriais, kaip tai buvo siūloma kitiems Maia klientams Bendrijoje, su nuolaida. Haladjian informavo Maia apie savo ketinimą pateikti Komisijai skundą dėl diskriminacinių kainų. Maia, remiantis minėta 1993 m. balandžio 20 d. jos vidaus pažyma, informavo Caterpillar ir Bergerat apie tokią Haladjian reakciją (ginčijamo sprendimo 6.3 punktas, aštuntoji ir devintoji pastraipos).

139    Remiantis 1993 m. balandžio 20 d. Maia vidaus pažyma, Haladjian kreipėsi į Maia, mat galėjo šantažuoti šią, nes, pirma, seniau Bendrijos klientams Maia taikė tarptautinį tarifą (kaip teigiama ginčijamame sprendime, ši pažyma atkartoja 1993 m. balandžio 22 d. Haladjian laišką Maia, nurodytą pirmesniame punkte, kuriame nurodoma „Consumer price“ doleriais), antra, Maia nesilaikė CES sistemos taisyklių pardavimo ne Bendrijoje atvejais, trečia, Haladjian galėjo įrodyti Maia pardavimą Haladjian tarpininkaujant ICBO ir, ketvirta, kai kurie Caterpillar vadovai žinojo apie lygiagrečią Maia veiklą, kurią ji iki šiol slėpė (ginčijamo sprendimo 6.3 punktas, antroji pastraipa ir 10 pastaba puslapio pabaigoje).

140    Kadangi 1993 m. vasario 24 d. užsakyme minimi pokalbiai su Caterpillar ir, atsižvelgiant į Maia nuogąstavimus dėl galimo jos platinimo sutarties nutraukimo dėl CES sistemos pažeidimų, ginčijamame sprendime pažymima, kad „nekeista“, jog Maia paprašė Caterpillar paaiškinti, kaip reikėtų elgtis su šiuo užsakymu. Šiuo klausimu ginčijamame sprendime nurodoma, kad Caterpillar į šį prašymą atsakė, jog Maia turinti atsakyti Haladjian ir, jeigu Maia su tuo sutinkanti, ji galinti pasiūlyti kainą pagal Italijos tarifą. Remiantis ginčijamu sprendimu, tai tėra „patarimas“. Kaip teigiama ginčijamame sprendime, šio patarimo Maia paklausė 1993 m. balandžio 8 d. veikdama visiškai savarankiškai, nes ji pasiūlė Haladjian Italijos tarifu paremtą kainą su 10 % nuolaida, tokia pačia, kuri buvo suteikiama vienam iš didžiausių Maia klientų. Todėl ginčijamame sprendime daroma išvada, kad šios Maia ir Caterpillar konsultacijos nėra susitarimas, kuriuo būtų siekiama sutrukdyti ar apsunkinti paralelinę prekybą tarp valstybių narių EB 81 straipsnio prasme. Be to, ginčijamame sprendime pažymima, kad, atsižvelgiant į tai, jog minėti dokumentai neįrodo konkurencijos apribojimo EB 81 straipsnio prasme, tariamas Bergerat spaudimas Caterpillar, kad pastaroji kontroliuotų importą į Prancūziją, taip pat nėra konkurencijos apribojimas (ginčijamo sprendimo 6.3 punktas, p. 17, ir 7.1 punkto c papunktis).

 Šalių argumentai

141    Pirmiausia ieškovė ginčija tai, kaip ginčijamame sprendime buvo įvertinti tam tikri 1993 m. dokumentai dėl Maia.

142    Pirma, ji kritikuoja ginčijamame sprendime pateiktą vertinimą, kad 1993 m. vasario 24 d. užsakymas yra netipinis. Pirma, ji pažymi, kad ginčijamame sprendime nenurodoma, jog minėtas užsakymas buvo pateiktas tuo pačiu metu, kai Haladjian bendravo su Caterpillar dėl CES sistemos taikymo jos atžvilgiu, ir yra susijęs su jos 1993 m. kovo 30 d. ir balandžio 13 d. susirašinėjimu su Caterpillar. Antra, ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime vadovaujamasi principu, jog nėra prekybos Bendrijoje apribojimų ir dėl to nėra normalu teikti su Prancūzijos rinka susijusius reikalavimus Maia, nurodant išankstinį Caterpillar pritarimą. Nors tokia pastaba gali atrodyti teoriškai pagrįsta, ieškovė vis dėlto teigia, kad iš tikrųjų dokumentai dėl Maia parodo, jog prekyba Bendrijoje ribojama. Pavyzdžiui, Maia, kuri dėl Haladjian užsakymo nedelsdama pradėjo konsultuotis su Caterpillar, reakcija parodo, kad laisvai ir atvirai verstis prekyba Bendrijoje nebuvo įmanoma. Šiuo atžvilgiu ieškovė pastebi, kad, nors 1993 m. vasario 24 d. nuoroda į Haladjian kontaktus su Caterpillar galėtų bent jau paaiškinti tai, jog Maia kreipėsi į pastarąją bendrovę prašydama paaiškinti, ši nuoroda nepateisina to, jog Maia iš jos prašė instrukcijų. Trečia, ieškovė pabrėžia, kad nusprendus, jog Haladjian prašymas apskaičiuoti kainas remiantis „Consumer price“ doleriais yra „netipinis“, ginčijamame sprendime neatsižvelgiama į prekybos Bendrijoje kainų struktūrą. Iš tikrųjų perpardavėjų pirkimas paprastai vyko pagal šį tarifą (kuris 1993 m. balandžio 30 d. Maia pažymoje taip pat vadinamas „tarptautiniu tarifu“), o ne pagal pernelyg padidintus nacionalinius tarifus, kol Caterpillar tam pasipriešino.

143    Be to, ieškovė pabrėžia, kad 1993 m. balandžio 30 d. Maia pažymos, persiųstos Caterpillar balandžio 23 d., reikšmės negalima apriboti iki dviejų argumentų, pacituotų ginčijamame sprendime, t. y. kad Caterpillar paragino Maia atsakyti Haladjian, patardama jai laikytis Italijos tarifo, ir kad Maia informavo Bergerat apie Haladjian reakciją į tokį kainų pasiūlymą. Šioje pažymoje taip pat nurodoma, kad Caterpillar iš pradžių patarė Maia, prieš atsakant Haladjian, laimėti laiko, kad Maia norėjo sužinoti, ar kitas Italijos perpardavėjas gavo tokį pat prašymą, jog prireikus būtų duotas toks pat atsakymas, kad Caterpillar „patarimai“ neapsiribojo rekomendacija Maia pasiūlyti Haladjian Italijos tarifą, nes Caterpillar domėjosi pardavimo sąlygų detalėmis ir rekomendavo paklausti Prancūzijos klientų mašinų modelių ir numerių, kad Maia dar kartą bandė laimėti laiko, kai 1993 m. balandžio 16 d. Haladjian paprašė pranešti jai Italijos tarifą, ir kad Maia informavo Bergerat ne tik paprasčiausiai apie „Haladjian reakciją“, kaip neteisingai teigiama ginčijamame sprendime, bet ir apie tai, kaip Maia elgėsi Haladjian atžvilgiu.

144    Galiausiai ieškovė pabrėžia, kad ginčijamame sprendime turėjo būti atsižvelgta į paaiškinimus, išdėstytus 1993 m. kovo 30 d. A. laiške Schmidt, iš kurio suprantama, kad Caterpillar „patarė“ Maia vengti tiekti prekes „HF Avignon“ (t. y. Haladjian), nes „oficialiai to negalima daryti“, kad Maia pasiūlys Haladjian Italijos tarifą ir kad Maia laukia galutinio Caterpillar atsakymo šiuo klausimu.

145    Antra, ieškovė kritikuoja ginčijamame sprendime išdėstytus motyvus, pasitelktus pagrįsti teiginį, kad Maia kainos buvo pasiūlytos išlaikant visišką autonomiją ir kad Maia konsultavimasis su Caterpillar nėra susitarimas EB 81 straipsnio prasme, t. y. ji kritikuoja išvadą, kad Haladjian reikalavimais, pateiktais Maia, buvo siekiama tik šantažuoti Maia, ir išvadą, kad Maia ir Caterpillar bendravimo turinį paaiškina aplinkybė, jog pirkimo, vykdomo tarpininkaujant ICBO ir Schmidt, paskirties vieta buvo Afrikoje.

146    Kalbant apie tariamą šantažą, ieškovės nuomone, toks aiškinimas neatitinka įvykių chronologijos, nes 1993 m. vasario 24 d. užsakymas buvo pateiktas anksčiau, nei buvo nutraukti prekybiniai santykiai tarpininkaujant Maia, o apie tai buvo pranešta 1993 m. kovo 30 d. A. laiške Schmidt. Be to, šis užsakymas buvo pateiktas prieš du mėnesius iki Haladjian grasinimo kreiptis į Bendrijos institucijas, kuris buvo pareikštas 1993 m. balandžio 22 d. laiške Maia atsisakius pasiūlyti jai tokias pačias kainas kaip ir pasiūlymuose kitiems Bendrijos pirkėjams, esantiems panašioje situacijoje.

147    Kaip ir klaidos, padarytos dėl 1990 m. dokumentų, atveju, ginčijamame sprendime dar kartą teigiama, kad sandorių, sudarytų tarpininkaujant ICBO, paskirties vieta buvo Afrikoje, apeinant CES sistemą, ir kad Haladjian neįrodė, jog buvo priešingai. Tačiau klausimas dėl Maia pardavimo Haladjian tarpininkaujant ICBO visiškai skiriasi nuo klausimo dėl 1993 m. vasario 24 d. užsakymo, kuriuo siekiama tiesiogiai ir atvirai pirkti prekes iš Maia, laikantis Caterpillar priimtos sistemos. Todėl 1993 m. vasario 24 d. užsakymo aiškinimas, atsižvelgiant į ankstesnius Maia ir Haladjian komercinius santykius, neišvengiamai lemia visišką situacijos nesupratimą. Kad ir kaip būtų galima vertinti santykius su ICBO, nesvarbu, ar būtų pripažinta, jog jie riboja prekybą Bendrijoje, šie santykiai bet kokiu atveju neturi daryti įtakos tiesioginių susitarimų, kuriuos sudarė Maia ir Caterpillar dėl atsakymo į Haladjian užsakymą, įrodymų vertinimui.

148    Trečia, ieškovė sako, kad ginčijamame sprendime neteisingai teigiama, jog ji neįrodė kainų diskriminacijos, kuria Haladjian kaltina Maia 1993 m. balandžio 22 d. laiške. Norint konstatuoti atvirą ir sąmoningą diskriminacinį šių kainų poveikį, pakanka prisiminti 1993 m. kovo 30 d. A. laišką Schmidt. Be to, ginčijamame sprendime, neprieštaraujant kitiems teiginiams, nebuvo galima neigti, kad Maia kitų Bendrijos klientų atžvilgiu taikė tarptautinį tarifą, nes ši aplinkybė du kartus minima šiame sprendime, kai jame kalbama apie ranka rašytą 1993 m. balandžio 30 d. Maia vidaus pažymą (6.3 punktas, p. 14, priešpaskutinė pastraipa, p. 15, paskutinė įtrauka), nepaisant to, kad ginčijamo sprendimo 10 išnašoje pažymima, jog tarptautinio tarifo minėjimas šioje Maia vidaus pažymoje nėra Maia „prisipažinimas“, o tik 1993 m. balandžio 22 d. Haladjian laiško turinio atpasakojimas.

149    Toks aiškinimas neteisingas, nes, net darant prielaidą, jog 1993 m. balandžio 30 d. vidaus pažymos autorius tik citavo 1993 m. balandžio 22 d. Haladjian laišką, šioje pažymoje teigiama, kad šis faktas akivaizdus, kad Haladjian gali jį įrodyti ir kad aplinkybė, jog Caterpillar galėtų apie tai sužinoti, jam kelia nerimą. Ši pažyma taip pat įrodo ne tik tai, kad diskriminacija, kurią patyrė Haladjian, yra tikra, bet ir tai, kad Maia nuogąstavo, jog Caterpillar sužinos, kad ji konkurencingomis kainomis parduodavo prekes, kurių paskirties vieta buvo kitose valstybėse narėse („avrà certamente „material“ che puo „inchiodarci e avvalorare la sua affermazione dell’ultima lettera“ (noi vendiamo usando il listino Internazionale a clienti EEC“).

150    Be to, ieškovė pažymi, kad 1994 m. gegužės mėnesį ji sužinojo apie Maia pasiūlymą Jungtinės Karalystės vartotojui (toliau – C.) palankesnėmis kainomis, nei Maia buvo pasiūliusi jai (skirtumas, atsižvelgiant į dalis, siekė 90–160 %). Tuo metu Haladjian taip pat buvo gavusi vieno Italijos perpardavėjo (toliau – M.) pasiūlymą, kuris pirko iš Maia ir galėjo pateikti pasiūlymą Haladjian žemesnėmis kainomis, nei Haladjian galėjo gauti tiesiogiai iš Maia.

151    Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad iš išdėstytų argumentų paaiškėja, jog Komisija padarė teisės klaidą nekonstatavusi Caterpillar ir Maia suderintų veiksmų buvimo. Komisijos argumentai pagrįsti tuo, kad 1993 m. vasario 24 d. užsakymas buvo netipinis, ir aplinkybe, kad Haladjian neįrodė, jog prieš šį užsakymą būtų buvę pateikti kiti panašūs užsakymai. Tačiau tam, kad Bendrijos vidaus užsakymo atveju būtų konstatuotas konkurencijos apribojimas, nebūtina remtis subjektyviais sandorio motyvais arba tuo, ar anksčiau buvo sudaryti panašūs sandoriai.

152    Komisija neigia ieškovės argumentus, primindama, kad iš ginčijamo sprendimo paaiškėja, jog Caterpillar ir Maia kontaktai, pateikus 1993 m. vasario 24 d. užsakymą, neįrodo, kad būtų buvusi tariama nerašyta taisyklė, draudžianti perpardavėjams eksportuoti EB/ELPA teritorijoje, ir juos paaiškina ypatingas kontekstas, kuriame buvo pateiktas šis užsakymas. Be to, nėra įrodymų, kad Maia tokio sandorio pardavimo kainą, įskaitant ir Haladjian pasiūlytą 10 % nuolaidą, nenustatė laisvai. Komisija taip pat kritikuoja teiginį, kad dokumentai dėl Maia pasiūlymo C. ir M. pasiūlymo Haladjian turi pakankamą įrodomąją galią.

153    Be to, Caterpillar pabrėžia, kad Maia vienašališkai nusprendė susisiekti su Caterpillar ir Bergerat ir kad atsakant buvo paprasčiausiai pasiūlyta vertinti Haladjian taip pat kaip ir kitus atsarginių dalių pirkėjus, t. y. pasitelkiant mažmeninės prekybos kainoraštį.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

154    Nė vienas iš ieškovės pateiktų argumentų neleidžia nustatyti akivaizdžios Komisijos vertinimo klaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovė apsiriboja įvairių Komisijos cituotų ir išnagrinėtų dokumentų, susijusių su 1993 m. vasario 24 d. užsakymo vykdymu, kritika, nepateikdama įrodymų, verčiančių suabejoti ginčijamo sprendimo išvada šiuo klausimu, t. y., viena vertus, išvada, kad Maia ir Caterpillar susitarimas šio užsakymo vykdymo klausimu nėra konkurencijos apribojimas EB 81 straipsnio prasme, ir, antra vertus, išvada, kad kaina, kurią Maia pasiūlė Haladjian, t. y. nacionalinis Italijos tarifas su 10 % nuolaida, buvo nustatyta visiškai nepriklausomai, nepaisant Caterpillar, kuri pasiūlė taikyti nacionalinį Italijos tarifą, rekomendacijos.

155    Remiantis ginčijamu sprendimu, Maia ir Caterpillar susitarimą dėl atsakymo į Haladjian užsakymą, kuris, be kita ko, matomas iš 1993 m. balandžio 20 d. Maia vidaus pažymos, išsiųstos Caterpillar 1993 m. balandžio 23 d., paaiškina kontekstas, kuriam esant šis užsakymas buvo pateiktas, ir aplinkybė, kad minėtame užsakyme pažymima, jog Haladjian aptarė su Caterpillar tam tikrus jo aspektus, t. y. Haladjian klientų pavedimus.

156    Reikia priminti, kad seniau Maia pardavimas Haladjian vyko per tinklą, kuriame turėjo veikti ICBO Italijoje ir Schmidt Jungtinėse Valstijose. Be to, po Caterpillar tyrimo Maia nusprendė nutraukti šią tiekimo liniją, siekdama išvengti savo platinimo sutarties nutraukimo, nes Caterpillar pagrasino tai padaryti (žr. 1993 m. kovo 30 d. A. laišką Schmidt, ieškinio 29 priedas). Šiomis aplinkybėmis ginčijamas sprendimas nėra akivaizdžiai neteisingas tiek, kiek jame konstatuojama, kad Maia paklausė Caterpillar, kaip ji turėtų elgtis, atsakydama į 1993 m. vasario 24 d. užsakymą, nes nenorėjo prarasti savo platinimo sutarties privalumų. Tokį elgesį paaiškina pats minėto užsakymo turinys, kuriame minimi kontaktai su Caterpillar, ir pirkimo pavedimai, pasirašyti Prancūzijos vartotojų, nors tokių kontaktų ir pavedimų parduodant Bendrijoje iš Italijos į Prancūziją nereikalaujama. Taigi Maia galėjo pagrįstai jaustis privalanti susisiekti su Caterpillar, kad gautų daugiau informacijos šiuo klausimu.

157    Todėl ginčijamame sprendime padarius išvadą, kad Maia ir Caterpillar susitarimas paaiškinamas konjunktūrinėmis priežastimis, kurios neleidžia teisiniu požiūriu pakankamai užtikrintai konstatuoti pardavimo perpardavėjams Bendrijoje apribojimų, nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos.

158    Kalbant apie Maia pasiūlymo, t. y. pasiūlymo taikyti Italijos tarifą su 10 % nuolaida, autonomiškumą, reikia pabrėžti, kad ginčijamas sprendimas nėra akivaizdžiai neteisingas tiek, kiek jame nurodoma, jog, nors toks pasiūlymas bent jau iš dalies buvo rekomenduotas Caterpillar, kuri pasiūlė Maia atsakyti Haladjian remiantis nacionaliniu Italijos tarifu, jis buvo pateiktas visiškai nepriklausomai, o tai paaiškėja iš pastabos „jei mes sutiktume“, pateiktos 1993 m. balandžio 20 d. Maia vidaus pažymoje, kurioje atpasakojama informacija, Caterpillar atstovo suteikta Maia telefonu dėl Haladjian užsakymo. Be to, 10 % nuolaida buvo pasiūlyta Maia iniciatyva. Ši nuolaida taip pat yra ginčijamame sprendime aprašyto bendrojo principo pavyzdys, kuriuo vadovaudamasis platintojas perpardavėjams gali laisvai siūlyti, jo manymu, tinkamą kainą. Pagal CES sistemą minėtas platintojas paprasčiausiai turi laikytis taisyklių, taikomų tarpteritoriniam pardavimui, o to greičiausiai nebuvo šiuo atveju, atsižvelgiant į aplinkybę, kad 1993 m. vasario 24 d. užsakymas rėmėsi pavedimais, kuriuos suteikė Prancūzijos platintojai.

159    Todėl ginčijamame sprendime padarius išvadą, kad Maia pasiūlymą Haladjian šis platintojas pateikė visiškai savarankiškai ir kad jis neriboja pardavimo perpardavėjams Bendrijoje, nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos.

160    Be to, be savo teiginių, ieškovė neįrodė, kad Maia pasiūlymas jos atžvilgiu buvo diskriminacinis arba apskritai ribojo konkurenciją. Visų pirma pažymėtina, kad Komisija negalėjo padaryti tokios išvados, remdamasi jai pateikta informacija, t. y. nuoroda į tarptautinį tarifą 1993 m. kovo 30 d. A. laiške Schmidt („Consumer price“ doleriais“) ir 1993 m. balandžio 30 d. Maia vidaus pažymoje, nes nagrinėjamam sandoriui nebuvo taikytina CES sistema ir jis bet kokiu atveju buvo sudarytas be jokio įrodyto Caterpillar įsikišimo šiuo klausimu.

161    Kalbant apie 1994 m. sausio 26 d. ir vasario 21 d. Maia pasiūlymą Anglijos vartotojui C., nurodant kainas, kurios buvo daug geresnės nei kainos, kurias Maia pasiūlė Haladjian 1993 m. balandžio 8 d., pažymėtina, kad šie pasiūlymai buvo pateikti Italijos liromis, o ne doleriais ir kad jie buvo pateikti praėjus dešimt vienuolikai mėnesių nuo pasiūlymo, kurį Maia pateikė Haladjian, kai Italijos liros kursas stipriai svyravo. Taigi, nesant duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad tuo pačiu metu pateiktas Haladjian užsakymas būtų buvęs traktuojamas kitaip nei Anglijos vartotojo užsakymas, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, pažymėjusi, kad Haladjian neįrodė, jog ją diskriminavo Maia ir, bet kokiu atveju, kad toks diskriminavimas galėtų būti inkriminuojamas Caterpillar.

162    Be to, kalbant apie Haladjian gautą pasiūlymą iš Italijos perpardavėjo M., kuris pirko prekes iš Maia ir kuris galėjo pasiūlyti Haladjian mažesnes kainas nei kainos, kurias pastaroji bendrovė galėjo gauti tiesiogiai iš Maia, taip pat pažymėtina, kad šis pasiūlymas savaime neturi užtektinai įrodomosios galios, siekiant konstatuoti ieškovės nurodomą kainų diskriminaciją. Nė vienas šio pasiūlymo elementas neįrodo, kad Italijos perpardavėjas nupirko dalių iš Maia, kaip teigia ieškovė. Todėl, neturėdama galimybės tinkamai palyginti šio pasiūlymo su Maia pasiūlymu Haladjian, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, nurodžiusi, kad Haladjian neįrodė, jog Maia ją diskriminavo tarifais ir, bet kokiu atveju, kad toks diskriminavimas galėtų būti inkriminuojamas Caterpillar.

163    Be to, ieškovės kritika dėl tariamo Maia šantažo nėra reikšminga, nes grasinimas pateikti skundą Komisijai dėl diskriminacinių kainų aiškiai matomas iš 1993 m. balandžio 22 d. Haladjian laiško, kuriame atmetamas Maia pasiūlymas ir prašoma parduoti prekes už „Consumer price“ doleriais. Šiuo atžvilgiu įvykių chronologija, kurią pasitelkia ieškovė ginčydama tokį šantažą, prieštarauja jos teiginiams, nes 1993 m. balandžio 22 d. laiške ji pati grasina kreiptis į Bendrijos institucijas ir išreikšti savo nepasitenkinimą dėl 1993 m. balandžio 8 d. Maia pasiūlytų tarifinių sąlygų. Ieškovės argumentas, susijęs su pardavimu į Afriką, taip pat nereikšmingas, nes jis neturi įtakos ginčijamame sprendime išdėstytiems motyvams dėl Haladjian užsakymo ir Maia atsakymo į jį.

164    Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad ieškovės kaltinimai, susiję su dokumentais dėl 1993 m. vasario 24 d. užsakymo, turi būti atmesti.

6.     Išvada

165    Remiantis visais pirmiau išdėstytais argumentais, daroma išvada, kad ieškovė nepateikė duomenų, galinčių paneigti ginčijamo sprendimo išvadas dėl galimybės taikyti EB 81 straipsnį.

166    Visų pirma, kalbant apie CES sistemos įtaką pardavimui EB/ELPA teritorijoje, pažymėtina, kad nė vienas ieškovės pateiktas argumentas nepaneigia išvados, kurią Komisija padarė išnagrinėjusi skundą, t. y. kad „nebuvo įrodytas joks konkurencijos apribojimas, kuriuo siekiama sutrukdyti ar apsunkinti prekybą atsarginėmis dalimis šioje zonoje“ (ginčijamo sprendimo 7.1 punktas, p. 22, trečioji pastraipa).

167    Taip pat, kalbant apie išvadą dėl CES sistemos tarpteritoriniam pardavimui, vykstančiam tarp Jungtinių Valstijų ir EB/ELPA teritorijos, pasakytina, kad nė vienas ieškovės pateiktas argumentas nepaneigia Komisijos išvados, padarytos per administracinę procedūrą, kad CES sistema neizoliuoja Bendrijos rinkos, uždrausdama joje iš Jungtinių Valstijų importuotų pigesnių už Europoje taikomas kainas atsarginių dalių konkurenciją, ir neturi įtakos prekybai tokiomis atsarginėmis dalimis Bendrijoje (ginčijamo sprendimo 7.2 punktas, p. 25, pirma ir antra įtraukos). Šiuo klausimu primintina, kad tam, jog būtų pateisinamas konkurencijos taisyklių taikymas susitarimui dėl Jungtinėse Valstijose parduoti Bendrijoje pirktų prekių, šis susitarimas, remiantis visomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, su gana didele tikimybe turi leisti prognozuoti, jog jis galėtų daugiau nei nereikšmingai paveikti konkurenciją Bendrijoje ir prekybą tarp valstybių narių (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Javico 16 ir 18 punktus). Paprasčiausias faktas, kad tam tikras elgesys turės tam tikros įtakos, kad ir kokia ji būtų, Bendrijos ekonomikai, savaime nesukuria gana glaudaus ryšio, leidžiančio pagrįsti Bendrijos kompetenciją. Kad būtų galima atsižvelgti į tokią įtaką, būtina, jog ji būtų reikšminga, t. y. juntama ir nemenka.

168    Todėl pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

D –  Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su ginčijamo sprendimo motyvais dėl galimybės taikyti EB 82 straipsnį

1.     Dėl skundo turinio

169    Ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 8 punkte neteisingai teigiama, jog skunde nekeliamas EB 82 straipsnio pažeidimo klausimas.

170    Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad EB 82 straipsnio pažeidimo klausimu skundas apsiriboja nuoroda jo baigiamojoje dalyje, jog Caterpillar elgesys „galėtų būti laikomas EB (82) straipsniu uždraustu piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi“, ir kad, jeigu Komisija manytų esant tikslinga atlikti tyrimą šiuo klausimu, Haladjian lieka Komisijos dispozicijoje ir gali padėti jai apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti dominuojančią Caterpillar padėtį ir piktnaudžiavimą šia dominuojančia padėtimi. Be to, reikia pabrėžti, kad savo pastabose dėl laiško pagal 6 straipsnį ieškovė šiuo klausimu pripažino, jog, nors skunde ji iš tikrųjų nepagrindė savo teiginių dėl EB 82 straipsnio pažeidimo, tačiau taip įvyko dėl to, kad ji buvo (ir yra) įsitikinusi, jog veiksmai, dėl kurių kaltinama Caterpillar, draudžiami pagal EB 81 straipsnį. Todėl, skunde nesant jokių duomenų, leidžiančių suvokti, kodėl Caterpillar elgesys galėtų sudaryti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, ieškovė kelia neteisingą kaltinimą, kad ginčijamame sprendime nurodoma, jog jos skunde nekeliamas EB 82 straipsnio pažeidimo klausimas.

2.     Dėl teiginių 2000 m. rugpjūčio 11 d. santraukoje

171    Ginčijamo sprendimo 8 punkte pažymima, kad tik 2000 m. rugpjūčio 11 d. santraukoje Haladjian aiškiai, nors ir bendrais bruožais ir nepateikdama įrodymų, iškėlė EB 82 straipsnio pažeidimų klausimą, apsiribodama kai kurių šioje nuostatoje minimų piktnaudžiavimo veiksmų išvardijimu. Vis dėlto, net padarius prielaidą, kad Caterpillar padėtis atsarginių dalių rinkoje dominuojanti, šie kaltinimai ginčijamame sprendime buvo atmesti.

a)     Dėl tariamai nesąžiningų sandorių kainų nustatymo

172    Pirmo tvirtinimo dėl EB 82 straipsnio pažeidimo, susijusio su nesąžiningų sandorių kainų nustatymu, klausimu ginčijamame sprendime pažymima, kad tokiam teiginiui negalima pritarti, nes Caterpillar nenustato jokių kainų ir jos platintojai gali laisvai siūlyti perpardavėjams ar vartotojams savo norimas kainas (ginčijamo sprendimo 8 punkto antroji pastraipa).

173    Ieškovė teigia, kad ši išvada neteisinga, atsižvelgiant į Caterpillar spaudimą Maia 1993 metais. Be to, esminis klausimas šiuo atveju, ar aplinkybė, kad Caterpillar Jungtinių Valstijų platintojams 10 % padidino eksportui į Europą skirtų atsarginių dalių pardavimo kainas ir atėmė iš Europos perpardavėjų, perkančių Jungtinėse Valstijose, galimybę pasinaudoti kiekybine nuolaida, yra nesąžiningų kainų nustatymas. Šiuo požiūriu ieškovė teigia, kad, net darant prielaidą, jog antkainis galėtų būti apskaičiuojamas siekiant „kompensuoti žalą“, patiriamą Europos platintojų, į kurių teritoriją eksportuojami produktai, nubaudus Jungtinių Valstijų platintoją, eksportuojantį į Europą, tikrai negalima pasiekti šio tikslo. Be to, ginčijamame sprendime neatsižvelgiama į ieškovės per administracinę procedūrą pateiktą informaciją dėl Europos vartotojo, kuris tiesiogiai ar tarpininkaujant perpardavėjui perka Jungtinėse Valstijose, mokėdamas doleriais rinkos kaina, patiriamos diskriminacijos, palyginti su Europos platintojais, perkančiais Belgijoje ir mokančiais Europos valiutomis kainas, kurias apskaičiuojant neišvengiamai atsižvelgiama į mažesnį dolerio kursą, nei jis yra iš tikrųjų. Ši Caterpillar pagalba savo Europos platintojams iškraipo rinkos dėsnius ir leidžia jiems pasipriešinti importui iš Jungtinių Valstijų.

174    Visų pirma Pirmosios instancijos teismas apskritai pažymi, kad teiginiai dėl EB 82 straipsnio pažeidimo, pirmą kartą ieškovės išdėstyti 2000 m. rugpjūčio 11 d. santraukoje, apsiriboja tvirtinimais, jog Caterpillar nustatė Haladjian ir kitiems Europos perpardavėjams nepalankias ir diskriminacines pardavimo sąlygas ir todėl „(Caterpillar) elgesys sudaro piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi EB 82 straipsnio prasme, be kita ko, pasireiškiančią nesąžiningų sandorių kainų nustatymu, rinkų ribojimu pažeidžiant vartotojų interesus, nevienodų sąlygų taikymu lygiaverčiams sandoriams, kas yra aiškiai EB 82 straipsnyje numatyti pažeidimai“. Taip ieškovė apsiriboja teiginiu dėl formalaus EB 82 straipsnio pažeidimų buvimo, nepagrįsdama jo nagrinėjamu atveju tinkamais argumentais ir nepateikdama bent menkiausio įrodymo tokiam teiginiui paremti.

175    Kalbant apie pirmą Haladjian teiginį, pažymėtina, kad ieškovė neneigia, jog Caterpillar palieka savo platintojams, be kita ko, ir Jungtinių Valstijų platintojams, visišką laisvę nustatyti atsarginių dalių perpardavimo savo klientams, pavyzdžiui, Haladjian, kainas. Ieškovė šiuo atveju apsiriboja tuo, kad atkartoja argumentus, į kuriuos jau buvo atsakyta, arba teiginius, kurie nėra paremti pakankamais įrodymais.

176    Kalbant apie tariamą Caterpillar spaudimą Maia 1993 m., pasakytina, kad šių dviejų įmonių kontaktų dėl 1993 m. vasario 24 d. užsakymo analizė, atlikta nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą, leidžia konstatuoti, jog Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, nurodydama, kad šiuos kontaktus paaiškina ypatingas kontekstas, kuriam esant buvo pateiktas šis užsakymas (žr. šio sprendimo 155 ir 156 punktus). Dėl tų pačių priežasčių šie kontaktai neleidžia pakankamai užtikrintai konstatuoti tariamai nesąžiningų sandorių kainų, apie kurias kalba Haladjian. Tas pat pasakytina apie Europos perpardavėjo galimybę gauti kiekybinių nuolaidų iš Caterpillar Jungtinių Valstijų platintojų, nes šis klausimas buvo išnagrinėtas analizuojant pirmąjį ieškinio pagrindą ir neleidžia konstatuoti galimų konkurencijos apribojimų nagrinėjamu atveju (žr. šio sprendimo 62 punktą).

177    Be to, ieškovės tvirtinimas, kad kainų didinimas 10 %, kurio ėmėsi Caterpillar savo Jungtinių Valstijų platintojų atžvilgiu, eksportui į EB/ELPA teritoriją skirtų atsarginių dalių užsakymo atveju viršija tai, kas būtina CES sistemos tikslams pasiekti, yra neparemtas jokiu įrodymu dėl šios priemonės neproporcingumo ar nepagrįstumo. Taigi toks tvirtinimas negali kelti abejonių dėl objektyvių kainų, kurias Caterpillar taiko savo Jungtinių Valstijų platintojams pardavimo eksportui atveju, nustatymo priežasčių, paminėtų ginčijamame sprendime, t. y. būtinybės išsaugoti savo platinimo tinklo Europoje kokybę ir vientisumą.

178    Be to, duomenys apie Bergerat Prancūzijoje taikomų ir Haladjian Jungtinėse Valstijose siūlomų kainų kaitą 1992–2000 m., pateikti per administracinę procedūrą 2000 m. rugpjūčio 11 d. santraukos priede, kuriuos ieškovė naudoja kaip įrodymą, jog ji buvo diskriminuojama, palyginti su Caterpillar Europos platintojais, nes turi apmokėti savo pirkimą Jungtinėse Valstijose doleriais, o Europos platintojai Europoje gali pirkti iš CaterpillarOverseas, mokėdami Europos valiutomis, indeksuotomis pagal jiems naudingesnį dolerio kursą, negali sukelti abejonių dėl ginčijamame sprendime padarytos išvados dėl tariamo nesąžiningų sandorių kainų nustatymo. Šį Haladjian konstatuotą kainų skirtumą kuo puikiausiai gali paaiškinti dolerio kurso analizė, palyginti su Europos valiutomis 1992 – 2000 m., bei Caterpillar platinimo tinklo poreikiai, nes Caterpillar, taikydama savo prekybos politiką, gali nuspręsti siekti, kad jos Europos platintojai nepatirtų visos žalos dėl finansų rinkos svyravimo. Be to, ir visų pirma, Europos perpardavėjų situacijos negalima prilyginti Caterpillar Europos platintojų situacijai, turint omenyje aplinkybę, kad pirmųjų nesaisto tokie sutartiniai įpareigojimai, kurie nustatomi pastariesiems.

179    Taigi ieškovė neįrodė akivaizdžios Komisijos vertinimo klaidos buvimo, kiek tai susiję su jos teiginiu dėl EB 82 straipsnio pažeidimo Catepillar nustačius nesąžiningas sandorio kainas.

b)     Dėl tariamo rinkų ribojimo pažeidžiant vartotojų interesus

180    Kalbant apie antrą teiginį dėl EB 82 straipsnio pažeidimo dėl rinkų ribojimo pažeidžiant vartotojų interesus, ginčijamame sprendime nurodoma, kad šis tvirtinimas nepagrįstas, nes vartotojai be jokių apribojimų gali pirkti bet kurioje pasaulio vietoje ir kad perpardavėjai gali pirkti kitose geografinėse teritorijose, įvardydami atsarginių dalių paskirties vartotojus geografinėje teritorijoje (ginčijamo sprendimo 8 punkto antroji pastraipa).

181    Ieškovė kritikuoja tokią išvadą, pabrėždama, kad joje neatsižvelgiama į didelę CES sistemos, pagal kurią reikalaujama už būtinumo ribų išeinančios informacijos, užkraunamą naštą ir jos nelankstumą. Be to, aplinkybė, kad Europos perpardavėjas net veikdamas Europos vartotojo sąskaita negali kaupti atsargų Jungtinėse Valstijose, kur atsarginių dalių kainos yra mažesnės, riboja Europos vartotojų aprūpinimo galimybes. Šiuo atžvilgiu ieškovė remiasi dviem pažymomis, kurias 1993 m. sausio ir vasario mėnesiais išdavė du jos klientai, pageidavę, kad ji galėtų valdyti dideles atsarginių dalių atsargas.

182    Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad, remiantis argumentų, pateiktų dėl pirmojo ieškinio pagrindo, analize, suprantama, jog nė vienas iš jų neleidžia daryti išvados, kad Europos vartotojų, kurie CES sistemoje naudojosi Haladjian kaip įgaliotinio paslaugomis, užsakymai nebuvo įvykdyti (žr. šio sprendimo 74–77 punktus). Taigi rinkos nebuvo apribotos pažeidžiant vartotojų interesus, kaip teigia ieškovė.

183    Be to, taip pat reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad visiškai teisėtas Europos vartotojų noras gauti naudos iš atsarginių dalių pirkimo Jungtinėse Valstijose, kur jos yra pigesnės, turi būti vertinamas, atsižvelgiant į Komisijos patvirtintą prekybos politiką, kurią vykdo Caterpillar, pageidaujanti riboti tokį tarpteritorinį pardavimą ir privilegijuoti savo Europos platintojus, kurie tam, kad galėtų veikti vietoje ir pasiūlyti visas Caterpillar reikalaujamas paslaugas, pavyzdžiui, statybos technikos pardavimą, privalo padengti išlaidas, kurių nepatiria Europos perpardavėjai, perkantys Jungtinėse Valstijose Europos vartotojų sąskaita. Taigi ieškovės pateikti argumentai negali kelti abejonių dėl šios situacijos, kuriai esant suderinami įvairių čia aptariamų šalių interesai, nepaisant dviejų Haladjian klientų, kurie pageidautų maksimaliai padidinti savo apsirūpinimo galimybes, bet neatsižvelgia į Caterpillar ir jos platinimo tinklo interesus, išreikštos valios.

184    Todėl ieškovė neįrodė akivaizdžios Komisijos vertinimo klaidos, analizuojant jos tvirtinimą dėl EB 82 straipsnio pažeidimo, Caterpillar apribojus rinkas ir taip pažeidžiant vartotojų interesus.

c)     Dėl tariamo nevienodų sąlygų taikymo lygiaverčiams sandoriams prekybos partnerių atžvilgiu

185    Kalbant apie trečią tvirtinimą dėl EB 82 straipsnio pažeidimo, susijusį su nevienodų sąlygų taikymu lygiaverčiams sandoriams prekybos partnerių atžvilgiu, ginčijamame sprendime konstatuojama, kad pareiškėja nepateikia jokių duomenų, galinčių įrodyti, jog ji patyrė diskriminaciją palyginti su kitais perpardavėjais. Priešingai, pagal CES sistemą visi Europos perpardavėjai traktuojami vienodai (ginčijamo sprendimo 8 punkto antroji pastraipa).

186    Ieškovė tvirtina, kad šiuo atveju svarbus klausimas ne dėl jos patirtos diskriminacijos, palyginti su kitais Europos perpardavėjais, o dėl diskriminacijos, kurią ji patyrė, palyginti su kitais Europos pirkėjais – platintojais, perpardavėjais ir vartotojais, – panašaus kiekio atžvilgiu. Todėl aplinkybė, kad pagal CES sistemą su tokiais Europos perpardavėjais kaip Haladjian prekiaujama tik su sąlyga, jog jie veikia kaip galutinių vartotojų įgaliotiniai, reiškia, kad jiems nustatomos sąlygos, kurių negalima objektyviai pateisinti ir kurių vienintelis tikslas – sumažinti alternatyvios pasiūlos galimybes.

187    Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad ir šiuo atveju ieškovė negali reikalauti traktuoti jos taip pat, kaip Caterpillar traktuoja savo Europos platintojus, nes šiuos platintojus saisto sutartiniai įpareigojimai, kurie nenustatomi Haladjian. Taigi ši pirkėjų kategorija skiriasi nuo perpardavėjų ir vartotojų, kurių nesaisto tokie įpareigojimai.

188    Taigi ieškovė neįrodė akivaizdžios Komisijos vertinimo klaidos buvimo, kiek tai susiję su jos teiginiu dėl EB 82 straipsnio pažeidimo taikant nevienodas sąlygas lygiaverčiams sandoriams.

3.     Dėl kitų ieškovės kaltinimų

189    Ieškovė kritikuoja ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame visiškai neatsižvelgiama į kitokius Caterpillar veiksmus, vykdant sistemingo jos išstūmimo politiką, nes ji yra vienintelė Europoje esanti Europos platintojų konkurentė. Šiuos veiksmus, kurių daugiausia ėmėsi Caterpillar kartu su Bergerat, sudarė jos pirkimo kontrolė, „nutekėjimas“ iš CES sistemos, leidęs Bergerat kreiptis į jos klientus, „credit profit“ sumažinimas įmonei Bergerat, kuris leido jai sužinoti Haladjian savo Prancūzijos klientų sąskaita vykdyto pirkimo Jungtinėse Valstijose apimtis, bandymai diskredituoti jos ir perpardavėjų veiklą apskritai, duodant suprasti, kad nėra užtikrinama jų parduodamų dalių kokybė ir autentiškumas.

190    Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad ieškovė šių kaltinimų, ir visų pirma kaltinimų, susijusių su tariamais Bergerat veiksmais, nepateikė per administracinę procedūrą kaip teiginių dėl EB 82 straipsnio pažeidimo. Taigi dabar ginčijamas sprendimas negali būti skundžiamas dėl to, kad jie nebuvo išnagrinėti šiuo požiūriu.

4.     Išvada

191    Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad ieškovės išdėstyti argumentai, susiję su ginčijamo sprendimo motyvais dėl galimybės taikyti EB 82 straipsnį, negali kelti abejonių dėl faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo, kurį šiuo klausimu atliko Komisija. Todėl antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

E –  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su procedūrinių taisyklių pažeidimu

1.     Dėl kaltinimo, susijusio su neprotinga procedūros trukme

192    Ieškovė konstatuoja, kad administracinė procedūra nuo skundo pateikimo iki sprendimo jį atmesti truko beveik dešimt metų, ir teigia, kad tokia trukmė nėra protinga. Tyrimas užtruko pernelyg ilgai, nes, pateikus skundą 1993 m. spalio mėnesį, iki 2000 m. rugsėjo mėnesio, kai Komisijos tarnybos žodžiu informavo ją apie savo ketinimą jį nutraukti, praėjo septyneri metai. Be to, nuo 2000 m. spalio mėnesio ieškovė turėjo imtis įvairių veiksmų, taip pat pateikti ieškinį dėl neveikimo, kad pasiektų, jog būtų išsiųstas laiškas pagal 6 straipsnį ir priimtas galutinis sprendimas. Neprotinga administracinės procedūros trukmė taip pat turėjo įtakos bylos medžiagos turiniui: ieškovė nebegalėjo gauti papildomų įrodymų dėl kainų pamažu įvedant CES sistemą.

193    Visų pirma Pirmosios instancijos teismas primena, kad, kadangi ginčijamas sprendimas yra sprendimas atmesti skundą, galima pernelyg ilga šio skundo nagrinėjimo trukmė iš principo negalėjo turėti įtakos pačiam Komisijos priimto galutinio sprendimo turiniui. Išskyrus išskirtines aplinkybes, ši trukmė negali pakeisti esminių aplinkybių, kurios konkrečiu atveju įrodo konkurencijos taisyklių pažeidimą arba pateisina tai, kad Komisija netęsia tyrimo (2000 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo nutartis SGA prieš Komisiją, C‑39/00 P, Rink. p. I‑11201, 44 punktas). Taigi iš principo skundo tyrimo trukmė nedaro žalos pareiškėjui, jei skundas buvo atmestas.

194    Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamai neįrodė, kaip administracinės procedūros trukmė galėjo paveikti ar pakeisti esmines aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta ginčijamame sprendime.

195    Taip pat pažymėtina, kad protingo termino paisymas Komisijai priimant sprendimą užbaigus administracinę procedūrą konkurencijos politikos srityje yra gero administravimo principo taikymas (skundo atmetimo klausimu žr. 1997 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Guérin automobiles prieš Komisiją, C‑282/95 P, Rink. p. I‑1503, 37 ir 38 punktus). Tokios procedūros trukmės protingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į išskirtines kiekvienos bylos aplinkybes, pirmiausia į jos kontekstą, įvairius procedūros etapus, kurių turi laikytis Komisija, bylos sudėtingumą ir jos reikšmę įvairioms suinteresuotosioms šalims (1997 m. spalio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SCK ir FNK prieš Komisiją, T‑213/95 ir T‑18/96, Rink. p. II‑1739, 57 punktas).

196    Nagrinėjamu atveju procedūros trukmę paaiškina faktų sudėtingumas, nes keliamas klausimas dėl didelės įmonės prekybos politikos pasaulyje ir Europoje ir būtinybė išnagrinėti daugelį ieškovės teiginių bei dokumentų priedų. Pavyzdžiui, papildydama 1993 m. spalio 18 d. skundą, pateiktą per procedūrą, kurią iš pradžių Komisija dėl Caterpillar pradėjo išsiuntusi 1993 m. gegužės 12 d. pranešimą apie kaltinimus, ieškovė 1994 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, 1995 m. rugpjūčio mėnesį, 1997 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesiais, 1997 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais ir 2000 m. rugpjūčio mėnesį atsiuntė Komisijai keletą laiškų, norėdama pateikti jai naujų duomenų ir pakomentuoti procedūros eigą. Be to, po laiško pagal 6 straipsnį, kuris ieškovei buvo išsiųstas 2001 m. liepos 19 d., 2001 m. spalio 22 d. pastaroji pateikė daug pastabų. Jas Komisija turėjo išnagrinėti prieš 2003 m. balandžio 1 d. priimdama ginčijamą sprendimą.

197    Todėl kaltinimas dėl neprotingos administracinės procedūros trukmės turi būti atmestas.

2.     Dėl kaltinimų, susijusių su rūpestingumo ir nešališkumo stoka nagrinėjant skundą bei su ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka

198    Ieškovė teigia, kad Komisija stokojo rūpestingumo ir nešališkumo, kai atmetė jos skundą net neišnagrinėjusi atitinkamos rinkos situacijos, ir tai buvo padaryta nepaisant to, kad Komisija disponavo informacija šiuo klausimu, t. y. skundo priede esančia lentele, kuri rodė Haladjian pardavimo sumažėjimą 1989–1992 m. ir kuri buvo atnaujinta 1999 m., bei Haladjian arba platintojų suteiktais duomenimis apie parduotas prekes ir kainas, kurias įvairūs platintojai taikė Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Be to, ieškovė tvirtina, kad Komisija ginčijamame sprendime privalėjo paaiškinti priežastis, dėl kurių ji nusprendė atmesti skundą, nors septynerius metus ji jai duodavo suprasti ką kita. Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad 1995 m. balandžio 13 d. laišku Komisija jai pranešė, jog tam tikriems bylos dokumentams tenka „ypatinga svarba“, arba kad 1999 m. birželio 15 d. K. Van Miert, tuometinio už konkurenciją atsakingo Komisijos nario, laiškas leido manyti, jog Caterpillar bus išsiųstas pranešimas apie kaltinimus.

199    Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad sprendimo, kuris priimamas konkurencijos taisyklių taikymui užtikrinti, motyvuose Komisija neprivalo išsakyti savo pozicijos dėl visų argumentų, kuriuos suinteresuoti asmenys pateikia savo prašymui pagrįsti. Pakanka, kad ji išdėsto lemiamos reikšmės sprendimo struktūrai turinčius faktus ir teisinius argumentus (1998 m. liepos 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ITT Promedia prieš Komisiją, T‑111/96, Rink. p. II‑2937, 131 punktas).

200    Šiuo atžvilgiu, kalbant apie teiginius, kad Komisija neišnagrinėjo atitinkamos rinkos situacijos, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 4 punkte yra apibrėžiama nagrinėjama rinka, kiek tai susiję tiek su atitinkamais produktais, t. y. statybos technika ir jų atsarginėmis dalimis, tiek minėtos rinkos geografija. Be to, ginčijamame sprendime aiškiai išdėstyti faktai ir teisiniai argumentai, pateisinantys skundo atmetimą, kiek jis susijęs su EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimu. Taigi Komisijos negalima kaltinti tuo, kad per administracinę procedūrą arba ginčijamame sprendime ji nepasisakė dėl dokumentų, kurių reikšmingumo ieškovė neįrodė.

201    Taip pat reikia pabrėžti, kad 1995 m. balandžio 13 d. Komisijos laiškas apsiribojo klausimu ieškovei apie tai, kurie iš išskirtinę reikšmę turinčių bylos dokumentų turėtų būti laikomi konfidencialiais Caterpillar atžvilgiu ir kurių kaip tokių nebūtų galima pateikti šiai įmonei. 1999 m. birželio 15 d. Komisijos nario K. Van Miert laiške ieškovei tik nurodoma, jog „po neseniai priimto sprendimo byloje Javico, (jo) tarnybos užbaigia konsultacijų prieš naujo pranešimo apie kaltinimus išsiuntimą procedūrą“ ir jog vis dėlto pareiškėja turėjo pripažinti, „kad šiame etape (jam nebuvo) įmanoma įvertinti šių konsultacijų baigties“. Taigi šie dokumentai neleidžia konstatuoti, kad septynerius metus Komisija teikė ieškovei nuorodų, leidžiančių manyti, jog ji nusprendė nubausti Caterpillar pagal EB 81 ir 82 straipsnius, o ne atmesti skundą, ir jog jie nebuvo išnagrinėti priimant galutinį sprendimą.

202    Todėl kaltinimai, susiję su rūpestingumo ir nešališkumo stoka nagrinėjant skundą ir su ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka, turi būti atmesti.

3.     Dėl kaltinimo, susijusio su Reglamento Nr. 2842/98 6 straipsnio pažeidimu

203    Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 2842/98 6 straipsnį, pagal kurį Komisija, jeigu ji mano, kad pagal jos turimą informaciją nėra pakankamo pagrindo nagrinėti skundą, apie tai praneša pareiškėjui, nurodydama priežastis, ir nustato datą, iki kurios jis gali raštu pranešti savo nuomonę. Nagrinėjamu atveju Komisija nesudarė jai galimybių pateikti savo pastabų dėl numatomų skundo atmetimo motyvų. Taip ginčijamame sprendime ieškovė kaltinama nepateikusi tam tikro įrodymų skaičiaus, visų pirma dėl realaus pirkimo iš Maia už „Consumer price“ doleriais iki 1993 m. vasario 14 d. arba dėl aplinkybės, kad Maia pateiktų užsakymų paskirties vieta buvo Prancūzijoje, o ne Afrikoje, nesuteikus jai galimybės pasisakyti šiais klausimais laiške pagal 6 straipsnį.

204    Vis dėlto Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad laiške pagal 6 straipsnį buvo nurodyta, jog, išnagrinėjusi įvairius per administracinę procedūrą gautus dokumentus, Komisija padarė išvadą, kad „šioje bylos stadijoje gauti duomenys neleidžia tęsti prašymo nagrinėjimo“. Kalbant konkrečiau apie dokumentus dėl Maia, laiške pagal 6 straipsnį pažymima:

„ICBO ir Schmidt gauna iš Maia dalis už kainas („Consumer price“ doleriais arba pagal „nacionalinį tarifą“ doleriais), kurios skiriasi ir yra gerokai mažesnės nei Italijos tarifo kainos, teigdami, kad šios dalys skirtos Jungtinėms Valstijoms, t. y. šaliai, į kurią dėl daug mažesnių už europietiškas kainų eksportas įprastinėmis Europos kainomis paprastai nerentabilus. Iš tikrųjų šios dalys skirtos Haladjian <…> jos komercinei veiklai Afrikoje ir Prancūzijoje.“

205    Atsakydama į šį argumentavimą, Komisija ketino tęsti, kad Haladjian, nepateikdama įrodymų šiuo klausimu, tvirtino, jog atsarginės dalys, nupirktos tarpininkaujant ICBO ir Schmidt, buvo skirtos Prancūzijai ir Maia nedrįso atvirai tiekti prekių Haladjian dėl Caterpillar grasinimo nutraukti sutartį. Todėl ieškovė negali stebėtis, kad ginčijamame sprendime į šias pastabas atsakoma pažymint, jog Haladjian neįrodė anksčiau turėjusi galimybę pirkti iš Maia prekių pagal tarptautinį tarifą ir ji taip pat neįrodė, kad pardavimo, atlikto tarpininkaujant ICBO ir Schmidt, galutinė paskirties vieta buvo Prancūzijoje, o ne Afrikoje.

206    Todėl kaltinimas dėl Reglamento Nr. 2842/98 6 straipsnio pažeidimo turi būti atmestas.

4.     Dėl kaltinimų, susijusių su teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimu

207    Ieškovė primena, kad 2001 m. spalio 23 d. laišku ji paprašė tyrimą atliekančio tarnautojo pateikti dviejų laiške pagal 6 straipsnį paminėtų dokumentų kopijas, t. y. informacijos apie kainas, kurią pateikė tam tikri Caterpillar Europos platintojai (žr. laiško pagal 6 straipsnį 5.1 punktą), ir Komisijos turimų dokumentų, pateiktų Leverton (žr. laiško pagal 6 straipsnį 7.1 punkto d papunktį). 2001 m. gruodžio 10 d. laišku tyrimą atliekantis tarnautojas atsakė, kad duomenys dėl Caterpillar skirtingiems platintojams taikomų kainų yra konfidencialūs, drauge pažymėjo, kad pareiškėjui nėra būtina susipažinti su šiais dokumentais, nes ketinimas atmesti skundą nėra pagrįstas konkrečiu kainų lygiu. Tyrimą atliekantis tarnautojas taip pat pažymėjo, kad neatskleistas Leverton dokumentas draudė šiai įmonei naudoti savo Jungtinėse Valstijose padalinį pirkimui ne pagal CES sistemą. Tuo remdamasis jis padarė išvadą, kad šis dokumentas nėra reikšmingas atmetant skundą.

208    Tačiau ieškovė tvirtina, kad, priešingai nei teigė tyrimą atliekantis tarnautojas, dokumentas, susijęs su tuo, kad Caterpillar taiko CES sistemą Europos platintojo padaliniui Jungtinėse Valstijose, labai reikšmingas bylos nagrinėjimui, nes jis leidžia išnagrinėti CES sistemos įtaką konkurencijai Bendrijoje. Be to, ieškovė pažymi, kad laiške pagal 6 straipsnį buvo pateikti tam tikri duomenys apie Caterpillar kainas, taikomas jos platintojams, nors ginčijamame sprendime nėra nė vienos nuorodos šiuo klausimu. Tačiau tokia informacija svarbi nustatant Caterpillar kainų politikos savo platintojų atžvilgiu turinį. Taip pat būtų naudinga patikrinti, ar yra tikslinių nuolaidų, kurias Bergerat pasiūlė tam tikriems Haladjian klientams 1993 m., ir Caterpillar tuo metu taikytų kainų savo platintojams, ryšys arba apskritai, ar Caterpillar savo platintojams taikytos kainos stipriai skyrėsi nuo Jungtinių Valstijų platintojams taikytų kainų ir, jeigu taip, tai kodėl.

209    Be to, ieškovė pažymi, kad ginčijamame sprendime neatsižvelgiama į aplinkybę, jog Maia darbuotojas per administracinę procedūrą pripažino, kad Caterpillar panaikino šiai įmonei taikytas nuolaidas pardavimo Haladjian atveju.

210    Dėl visų šių priežasčių ieškovė prašo Pirmosios instancijos teismo imtis visų reikalingų priemonių, siekiant patikrinti, ar Komisijos byloje nėra duomenų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta arba kuriuos ji neteisingai išnagrinėjo, ir taip nustatyti, ar sprendimas iš tikrųjų paremtas teisingomis faktinėmis aplinkybėmis ir ar joje nėra akivaizdžių vertinimo klaidų, be tų, kurias nurodė ieškovė. Pateikdama šį prašymą ieškovė suvokia, kad kaip pareiškėja ji neturi tokios pačios teisės susipažinti su bylos medžiaga kaip ir nagrinėjamos įmonės. Ji taip pat nesiekia susipažinti su komercinėmis paslaptimis. Kaip tik dėl šios priežasties ji prašo Pirmosios instancijos teismo tiesiogiai paimti bylos medžiagą ar bent jau visus dokumentus, kuriuos manys esant tikslinga paimti, atsižvelgiant į būtinybę panaikinti visus netikrumus, siekiant išspręsti bylą.

211    Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateikti argumentai dėl kaltinimo, susijusio su teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimu, nekelia jokių abejonių dėl tyrimą atlikusio tarnautojo vertinimo, jog aptariamų dokumentų turinys jos atžvilgiu yra konfidencialus dėl komercinės paslapties priežasčių. Taigi šiuo atveju negalima kalbėti apie teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimą.

212    Be to, kritikuodama tyrimą atlikusio tarnautojo vertinimą, kad susipažinimas su aptariamais dokumentais tikrai nereikalingas tam, jog būtų galima suprasti priežastis, dėl kurių buvo atmestas Haladjian skundas, ieškovė apsiriboja visiškai hipotetine ir perspektyvine nuoroda į tai, koks galėtų būti Komisijos suinteresuotumas išnagrinėti Caterpillar kainų politiką savo platintojų atžvilgiu. Šiuo atžvilgiu primintina, kad, gavusi skundą dėl EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimo, Komisija neprivalo pradėti procedūros šiems pažeidimams nustatyti, o turi tik atidžiai išnagrinėti pareiškėjo pateiktas faktines ir teisines aplinkybes, siekdama įvertinti, ar šie duomenys leidžia konstatuoti elgesį, galintį iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje ir paveikti prekybą tarp valstybių narių (žr. šio sprendimo 26–28 punktus). Taigi Komisijos negalima kaltinti ginčijamame sprendime detaliai neišnagrinėjus Caterpillar kainų politikos savo platintojų atžvilgiu, nes šiame sprendime teisiniu požiūriu išdėstoma pakankamai priežasčių, dėl kurių Haladjian teiginiai dėl EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimo turi būti atmesti.

213    Taigi Pirmosios instancijos teismas nemato būtinybės imtis tyrimo priemonių, nurodant Komisijai pateikti visus dokumentus, reikalingus bylai išspręsti, atsakant į atitinkamą ieškovės pateiktą prašymą.

214    Galiausiai pažymėtina, kad ieškovė per teismo procesą negali pirmą kartą remtis aplinkybe, jog, jos nuomone, per 1998 m. birželio 29 d. susitikimą Komisijos nario K. Van Miert kabinete vienas iš dalyvių teigė, kad „per patikrinimą vienas iš Maia vadovų (raštu) pripažino, kad, jei Caterpillar žinotų, jog ji parduoda prekes Haladjian, jai taikomos nuolaidos (būtų) panaikintos“, siekdama, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas. Net darant prielaidą, kad ši aplinkybė teisinga, o tai paaiškėja iš bylos medžiagos, jos savaime nebūtų pakakę abejonėms dėl ginčijamo sprendimo sukelti, nes šiame sprendime teigiama, jog iki 1993 m. vasario mėnesio Caterpillar grasino Maia nutraukti jos sutartį, jei pasitvirtintų, kad ji apeina CES sistemos taisykles, vykdydama tarpteritorinį pardavimą ir nesilaikydama ten nustatytų taisyklių. Taigi pirmiau paminėtas Maia vadovybės atstovo komentaras visiškai atitinka Caterpillar grasinimą nutraukti Maia sutartį, jeigu ji ir toliau parduos prekių ICBO ir Schmidt tinklui, apie ką buvo pranešta 1990 m. vasario mėnesio laišku.

215    Todėl kaltinimai dėl Reglamento Nr. 2842/98 6 straipsnio pažeidimo turi būti atmesti.

216    Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad visas trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

217    Todėl visas ieškinys turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

218    Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo šią bylą ir Komisija prašė priteisti išlaidas iš ieškovės, pastaroji turi padengti savo bei Komisijos ir į bylą įstojusių šalių bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Ieškovė padengia savo, taip pat Komisijos ir į bylą įstojusių šalių išlaidas.

García-Valdecasas Cooke Trstenjak

Paskelbta 2006 m. rugsėjo 27 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris        Pirmininkas

E. Coulon        R. García-Valdecasas

Turinys

Faktinės bylos aplinkybės

A –  Suinteresuotos bendrovės

B –  Administracinės procedūros

1.  Komisijos pradėta procedūra prieš Caterpillar

2.  Gavus Haladjian skundą pradėta procedūra

Procedūra ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

A –  Įvadinės pastabos dėl Komisijos pareigų nagrinėjant skundą dėl EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimo apimties

B –  Bendras CES sistemos, Haladjian prieštaravimų ir ginčijamo sprendimo pristatymas

1.  CES sistemos aprašymas

2.  Haladjian prieštaravimų santrauka

3.  Ginčijamas sprendimas ir Haladjian ieškinys

C –  Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su akivaizdžiomis faktinių aplinkybių vertinimo klaidomis ir teisės klaidomis dėl EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo CES sistemai

1.  Dėl kaltinimų, susijusių su CES sistema

a)  Dėl tarpteritorinio pardavimo ribojimo įtakos

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

b)  Dėl kaltinimo, susijusio su tarpteritorinių perpardavėjų sąrašu

c)  Dėl kaltinimo, susijusio su tarpteritorinio pardavimo paskirties kontrole

d)  Dėl kaltinimo, susijusio su vėlavimu suteikiant CES kodus

2.  Dėl kaltinimų, susijusių su 1982 m. gruod˛io 15 d. Caterpillar lai�ku Europos platintojams

3.  Dėl kaltinimų, susijusių su dokumentais dėl Bergerat ir su Bergerat pasiūlymais Haladjian klientams

a)  Dėl kaltinimo, susijusio su 1990 m. liepos 19 d. Caterpillar lai�ku Bergerat

Ginčijamas sprendimas

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

b)  Dėl kaltinimų, susijusių su Bergerat pasiūlymais Haladjian klientams

Ginčijamas sprendimas

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

4.  Dėl kaltinimų, susijusių su dokumentais dėl Leverton

a)  Ginčijamas sprendimas

b)  Šalių argumentai

c)  Pirmosios instancijos teismo vertinimas

5.  Dėl kaltinimų, susijusių su dokumentais dėl Maia

a)  Dėl dokumentų, susijusių su Maia, ICBO ir Schmidt tinklų

Ginčijamas sprendimas (6.3 punktas ir 7.1 punkto c papunktis)

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

b)  Dėl dokumentų, susijusių su 1993 m. vasario 24 d. užsakymu

Ginčijamas sprendimas

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

6.  Išvada

D –  Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su ginčijamo sprendimo motyvais dėl galimybės taikyti EB 82 straipsnį

1.  Dėl skundo turinio

2.  Dėl teiginių 2000 m. rugpjūčio 11 d. santraukoje

a)  Dėl tariamai nesąžiningų sandorių kainų nustatymo

b)  Dėl tariamo rinkų ribojimo pažeidžiant vartotojų interesus

c)  Dėl tariamo nevienodų sąlygų taikymo lygiaverčiams sandoriams prekybos partnerių atžvilgiu

3.  Dėl kitų ieškovės kaltinimų

4.  Išvada

E –  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su procedūrinių taisyklių pažeidimu

1.  Dėl kaltinimo, susijusio su neprotinga procedūros trukme

2.  Dėl kaltinimų, susijusių su rūpestingumo ir nešališkumo stoka nagrinėjant skundą bei su ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka

3.  Dėl kaltinimo, susijusio su Reglamento Nr. 2842/98 6 straipsnio pažeidimu

4.  Dėl kaltinimų, susijusių su teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimu

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*Proceso kalba: prancūzų.