PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji kolegija)
SPRENDIMAS
2006 m. spalio 10 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo map&guide paraiška – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Apibūdinamasis pobūdis – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai“
Byloje T‑302/03
PTV Planung Transport Verkehr AG, įsteigta Karlsrūhėje (Vokietija), atstovaujama advokato F. Nielsen,
ieškovė
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujamą B. Müller ir G. Schneider,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2003 m. liepos 1 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1046/2001‑2), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį prekių ženklą map&guide kaip Bendrijos prekių ženklą,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Pirrung, teisėjai A. W. H. Meij ir I. Pelikánová,
posėdžio sekretorius I. Natsinas, administratorius,
susipažinęs su 2003 m. rugsėjo 4 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2003 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos kanceliarijai pateiktu atsakymu į ieškinį,
įvykus 2005 m. gruodžio 7 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2001 m. vasario 15 d. ieškovė, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir dizainams) (VRDT) pateikė Bendrijos prekių ženklo paraišką.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo map&guide.
3 Prekės ir paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams įregistruoti 9, 41 ir 42 klasėms ir atitinka tokį apibūdinimą:
– „kompiuterinė programinė įranga“, priklausanti 9 klasei,
– „su programine įranga susijusių mokymų organizavimas“, priklausantis 41 klasei,
– „programavimas kompiuteriams“, priklausantis 42 klasei.
4 Remdamasis Reglamento Nr. 40/94 38 straipsniu, 2001 m. spalio 19 d. Sprendimu ekspertas atmetė paraišką įregistruoti prekių ženklą kaip Bendrijos prekių ženklą „kompiuterinei programinei įrangai“ ir „programavimo kompiuteriams“ paslaugoms, motyvuodamas tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas apibūdina nagrinėjamas prekes ir paslaugas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme bei neturi skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Priešingai nei buvo nusprendęs iš pradžių, jis neatmetė paraiškos įregistruoti prekių ženklą „su programine įranga susijusių mokymų organizavimo“ paslaugoms.
5 Remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais, 2001 m. gruodžio 19 d. ieškovė dėl eksperto sprendimo pateikė apeliaciją Tarnybai.
6 2003 m. liepos 1 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas), apie kurį ieškovei pranešta 2003 m. liepos 4 d., antroji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė dėl to, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, nurodydama, kad nėra būtinybės nustatyti, ar yra Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu pagrįstas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.
8 Tarnyba Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Šalių argumentai
9 Ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
10 Pirmiausia, grįsdama savo reikalavimą ji teigia, kad iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės, kuri numato „neturinčius jokio skiriamojo požymio prekių ženklus“, matyti, kad silpno skiriamojo požymio pakanka šioje nuostatoje numatytam absoliučiam atsisakymo registruoti pagrindui atmesti.
11 Paskui ji nurodo, jog iš 2003 m. liepos 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Best Buy Concepts prieš VRDT (BEST BUY) (T‑122/01, Rink. p. II‑2235, 21 punktas) aišku, kad prekių ženklas yra skiriamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, jei jis gali būti iš karto suvokiamas kaip žymimų prekių ar paslaugų komercinės kilmės nuoroda, kurios paskirtis – leisti atitinkamai visuomenės daliai atskirti prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas nuo kitos komercinės kilmės prekių ir paslaugų. Šioje byloje žymuo map&guide atlieka šią funkciją, nes nurodo „kompiuterinės programinės įrangos“ ir „programavimo kompiuteriams“ paslaugų komercinę kilmę.
12 Šiuo atžvilgiu ieškovė tvirtina, pirma, kad Tarnyba klaidingai nusprendė, jog žymuo map&guide tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su „kompiuterine programine įranga“ ir „programavimo kompiuteriams“ paslaugomis.
13 Jos manymu, Tarnyba nepakankamai atsižvelgė į tai, kad Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos nėra miestų planai arba kelionių vadovai, bet „kompiuterinė programinė įranga“ ir „programavimo kompiuteriams“ paslaugos, kurios gali būti susijusios su bet kokiu klausimu. Todėl ryšys tarp pastarųjų ir žymens map&guide neišvengiamai yra bendras ir hipotetinis. Taigi, kitaip nei kaip knyga išleisto kelionių vadovo, kurį kiekvienas vadintų kelionių vadovu, atveju, nurodant „kompiuterinę programinę įrangą“ nebūtų naudojamas apibūdinimas „map&guide“. Juo labiau žymuo map&guide tiesiogiai nenurodo „programavimo kompiuteriams“ paslaugos. Taigi atitinkama visuomenė žymenį map&guide suvoks kaip vaizdingą pasakymą, nuorodantį komercinę kilmę. Nėra sąsajos tarp žymens map&guide ir atitinkamų prekių ir paslaugų. Žymens map&guide semantinio turinio ir „kompiuterinės programinės įrangos“ bei „programavimo kompiuteriams“ paslaugų sąsają galima aptikti nebent dedukciniu būdu. Todėl sąlyga nustatyti, kad žymuo map&guide negali būti saugomas, nes neturi skiriamojo požymio, nėra tenkinama.
14 Ieškovė taip pat teigia, kad, pagal ginčijamame sprendime pasirinktą poziciją, nė vienas iš „konkretaus žodžio“ sudarytas prekių ženklas negali žymėti „kompiuterinės programinės įrangos“ arba „programavimo kompiuteriams“ paslaugų, nes visada yra galimybė nustatyti ryšį tarp semantinio šio žodžio turinio, pavyzdžiui, „liūtas“ arba „erelis“, ir atitinkamos prekės arba paslaugos objekto arba taikymo srities.
15 Antra, ieškovė tvirtina, kad nagrinėjamas žymuo, vertinamas bendrai ir atsižvelgiant į reikalaujamas prekes ir paslaugas, turi būti laikomas skiriamuoju.
16 Trečia, ieškovė teigia, kad žymuo map&guide neišvengiamai turi tam tikrą skiriamąjį požymį, nes ekspertas, iš pradžių pasiūlęs atmesti prekių ženklo paraišką „su programine įranga susijusių mokymų organizavimo“ paslaugai, vėliau pritarė nagrinėjamo žymens įregistravimui šiai paslaugai. Taigi, jei žymuo map&guide neturėtų jokio skiriamojo požymio, ekspertas nebūtų galėjęs pakeisti savo pirminio vertinimo.
17 Ketvirta, ji teigia, kad net jei kiekvienas atvejis turi būti vertinamas autonomiškai ir kad vertinant, ar prekių ženklas gali būti saugomas, ankstesnės kitų prekių ženklų registracijos neturi reikšmės, Tarnyba vis dėlto turi stengtis teisę taikyti vienodai. Iš esmės iš to išplaukia, kad ginčijamo sprendimo visiškai negalima pateisinti, nes tam tikri prekių ženklai galėjo būti įregistruoti prekėms arba paslaugoms, su kuriomis juos sieja glaudesnis ryšys už esantį tarp, pirma, žymens map&guide bei, antra, „kompiuterinės programinės įrangos“ ir „programavimo kompiuteriams“ paslaugų. Kaip pavyzdį ieškovė nurodė prekių ženklo LEICHT (lengvas) įregistravimą įmontuotiems virtuviniams baldams, PRO CARE – kūno priežiūros ir kosmetinės priežiūros prekėms, POLY COLOR – plaukų priežiūros priemonėms, šampūnui ir plaukų dažams, GOLDEN CARE – draudimui ir finansiniams sandoriams, Safetytech – pramonėje naudojamiems pakavimo įrenginiams arba RAPID – grąžtams.
18 Galiausiai ieškinyje ieškovė bendrai nurodė savo dokumentus, pateiktus per procedūrą Tarnyboje. Tačiau per posėdį ji pareiškė, kad atsisako remtis savo dokumentais, pateiktais per šią procedūrą Tarnyboje.
19 Tarnyba nesutinka su ieškovės argumentais ir tvirtina, kad žymuo map&guide neturi skiriamojo požymio.
20 Pirma, iš esmės ji teigia, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamasis požymis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme pasireiškia konkrečiu šio prekių ženklo galėjimu identifikuoti paraiškoje nurodytas prekes ir paslaugas nurodant jų komercinę kilmę. Šiuo atžvilgiu iš Bendrijos teismų praktikos išplaukia, kad lemiamas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra numanomas paprasto, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo, priklausančio suinteresuotajai visuomenei, suvokimas (1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 26 punktas).
21 Šiuo atveju prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamasis požymis vertinamas atsižvelgiant į angliškai kalbančio vartotojo požiūrį. Iš tiesų žymuo map&guide sudarytas iš angliškų žodžių, ir iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalies matyti, kad žymuo neregistruojamas kaip Bendrijos prekių ženklas, jei jis neturi skiriamojo požymio viena iš Bendrijos teritorijoje visuomenės vartojamų kalbų (2000 m. kovo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ford Motor prieš VRDT (OPTIONS), T‑91/99, Rink. p. II‑1925, 25 ir kt. punktai).
22 Antra, Tarnyba tvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė, tarp žymens map&guide ir prekių bei paslaugų, kurioms prašoma šį žymenį įregistruoti, yra tiesioginis ir konkretus ryšys, dėl kurio minėtas žymuo neturi jokio skiriamojo požymio atitinkamų prekių ir paslaugų atžvilgiu.
23 Šiuo klausimu ji teigia, kad, kaip tai nurodė Apeliacinė taryba, abu žodžiai – „map“ ir „guide“, kurie reiškia atitinkamai planas arba miesto planas ir vadovas arba kelionių vadovas, – neturi skiriamojo požymio, nes jie nurodo tik patį prekės „kompiuterinė programinė įranga“ ir „programavimo kompiuteriams“ paslaugos objektą. Kaip pabrėžta ginčijamame sprendime, paprastas atitinkamos prekių ir paslaugų kategorijos vartotojas kompiuterines programas pirktų siekdamas naudotis jose esančiais duomenimis ir nesvarstydamas bei nesinaudodamas dedukciniu būdu suprastų, kad kompiuterinė programinė įranga arba su ja susijusi paslauga sukuria geografinius žemėlapius, miestų planus arba kelionės vadovus.
24 Be to, kaip tai nurodyta ginčijamame sprendime, paprastas žodžių „map“ ir „guide“ derinys „map&guide“ yra tik skiriamojo požymio neturinčių žodžių junginys. Dviejų žodžių sujungimas tipografiniu ženklu „&“, reiškiančiu „ir“, gramatiniu požiūriu yra visiškai įprastas. Taigi žymens map&guide sudarymas neparodo pastebimo skirtumo kasdieninėje kalboje vartojamos terminijos atžvilgiu, kuris galėtų jam suteikti skiriamąjį požymį 2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT (C‑383/99 P, Rink. p. I‑6251) prasme. Susidūręs su žymeniu map&guide kompiuterinės programinės įrangos ir programavimo kompiuteriams srityje, vartotojas nedelsdamas suvoktų jo reikšmę ir be intelektualinių pastangų nustatytų konkretų ir tiesioginį ryšį tarp minėto žymens ir prekių bei paslaugų, kurias jis, kaip yra manoma, žymi.
25 Be to, ekspertas remdamasis pavyzdžiais taip pat nustatė atitinkamos visuomenės dalies požiūrį. Be to, jis nurodė, kad programinė įranga, pateikta kaip geografinis žemėlapis su vadovu, suteikiantis išspausdinto vadovo teikiamas galimybes viršijančias galimybes, kaip antai individualaus maršruto sudarymas, yra kasdien naudojama rinkoje, ypač CD‑ROM forma. Ieškovė šių faktinių teiginių neginčijo.
26 Kalbėdama apie ieškovės argumentą, kad niekas programinės įrangos nenurodo žodžių junginiu „map&guide“, nors kaip knyga išleistas kelionių vadovas nurodomas žodžiais „kelionių vadovas“, Tarnyba iš esmės tvirtina, kad programinė įranga gali pakeisti knygą, jeigu Bendrijos regionuose, kuriuose kalbama anglų kalba, yra informacinių leidinių, kurie išleisti tiek kaip knygos, tiek kaip CD‑ROM. Ji priduria, kad susidūręs su užrašu „map&guide“ ant knygos vartotojas tiesiogiai galvoja apie kelionių vadovą kartu su geografiniais žemėlapiais arba miestų planais ir kad todėl žodžiai „kelionių vadovas“, „žemėlapis“, „vadovas“ arba „map&guide“ negali būti saugomi 16 klasei priklausantiems leidiniams. Todėl tas pats pasakytina apie atitinkamą programinę įrangą.
27 Dėl ieškovės kritikos, kad jei būtų vadovaujamasi ginčijamame sprendime nurodyta nuomone, joks konkretus žodis, kaip antai „liūtas“ arba „erelis“, negalėtų apsaugoti programinės įrangos ir su ja susijusių paslaugų, Tarnyba iš esmės atsako, jog svarbiausias yra vartotojo požiūris ir kad šį požiūrį lemia konkreti atitinkamo sektoriaus praktika. Tačiau plačioji visuomenė, kuri šiuo atveju yra suinteresuotoji visuomenė, pastebės, kad geografiniai žemėlapiai arba miesto planai su vadovu parduodami kaip programinė įranga. Todėl, kaip šioje byloje pripažino Apeliacinė taryba, atsižvelgiant į praktiką rinkoje, paprastas vartotojas, susidūręs su užrašu „map&guide“ ant programinės įrangos pakuotės arba teikiant atitinkamą paslaugą, pagalvos apie elektroninį kelionių vadovą su miesto planu arba geografiniu žemėlapiu, išleistą kaip programinė įranga. Tačiau Tarnyba mano, kad, susidūrusi su žodžiu „liūtas“ arba „erelis“ (arba „apple“) pavadinta programine įranga, atitinkama visuomenė negalvos, kad tai yra programinės įrangos turinio nurodymas, bet šį pavadinimą suvoks kaip prekių ženklą.
28 Tarnyba taip pat priduria, kad jei ieškovė nori parduoti prekių ženklu map&guide pažymėtą programinę įrangą, kurios objektas nėra geografiniai žemėlapiai ir vadovai, ji galėjo apriboti prekių ir paslaugų, kurioms ji prašo įregistruoti prekių ženklą, sąrašą pagal Reglamento Nr. 40/94 44 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje paraiška įregistruoti prekių ženklą apima visą neišskaidytą prekių kategoriją „kompiuterinė programinė įranga“ ir visą neišskaidytą paslaugų kategoriją „programavimas kompiuteriams“. Šiomis aplinkybėmis reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimą dėl šių neišskaidytų kategorijų (2001 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DKV prieš VRDT (EuroHealth), T‑359/99, Rink. p. II‑1645, 33 punktas ir 2002 m. vasario 27 d. Sprendimo Ellos prieš VRDT (ELLOS), T‑219/00, Rink. p. II‑753, 36 punktas).
29 Trečia, Tarnyba teigia, jog faktas, kad ekspertas pakeitė iš pradžių pateiktus prieštaravimus prašomo įregistruoti prekių ženklo atžvilgiu, tiek, kiek jie susiję su 41 klasei priklausančia „su programine įranga susijusių mokymų organizavimo“ paslauga, šioje byloje neturi reikšmės.
30 Ketvirta, Tarnyba tvirtina, jog teiginys, kad anksčiau ji sutikdavo registruoti prekių ženklus, kuriuos su jų žymimomis prekėmis ir paslaugomis sieja daug glaudesnis ryšys už esantį tarp žymens map&guide ir ginčijamų prekių bei paslaugų, šioje byloje neturi reikšmės. Šiuo atžvilgiu ji tvirtina, jog Pirmosios instancijos teismui priėmus 2002 m. vasario 27 d. Sprendimą Streamserve prieš VRDT (STREAMSERVE) (T‑106/00, Rink. p. II‑723, 66–67 punktai), ieškovė gali tik tvirtinti, kad Tarnyba galėjo padaryti klaidą kitais atvejais registruodama panašius prekių ženklus.
31 Iš to, kas nurodyta, aišku, kad žymuo map&guide negali būti „kompiuterinės programinės įrangos“ ir „programavimo kompiuteriams“ paslaugų kilmės nuoroda.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
32 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis šios nuostatos b punktu, neregistruojami prekių ženklai, neturintys jokio skiriamojo požymio ir, vadovaujantis šios nuostatos c punktu, – prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų savybėms.
33 Kiekvienas iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų atsisakymo įregistruoti pagrindų yra nepriklausomas nuo kitų ir privalo būti nagrinėjamas atskirai. Be to, minėti atmetimo pagrindai turi būti aiškinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą, kuriuo kiekvienas iš jų grindžiamas. Bendrasis interesas, į kurį atsižvelgiama nagrinėjant kiekvieną atmetimo pagrindą, gali ar net privalo atspindėti skirtingus argumentus pagal konkretų nagrinėjamą atmetimo pagrindą (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Henkel prieš VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, Rink. p. I‑5089, 45 ir 46 punktai; 2004 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo SAT.1 prieš VRDT, C‑329/02 P, Rink. p. I‑8317, 25 punktas, ir 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo BioID prieš VRDT, C‑37/03 P, Rink. p. I‑7975, 59 punktas).
34 Tačiau minėtos nuostatos b–d punktuose nurodytų pagrindų atitinkamos taikymo sritys akivaizdžiai sutampa (2004 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Campina Melkunie, C‑265/00, Rink. p. I‑1699, 18 punktas ir sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, Rink. p. I‑1619, 67 punktas). Konkrečiai kalbant, iš Bendrijos teismų praktikos matyti, kad žodinis prekių ženklas, kuris apibūdina prekių ir paslaugų savybes Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, dėl šios aplinkybės neišvengiamai neturi skiriamųjų požymių tų pačių prekių ir paslaugų atžvilgiu šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme (nurodyto sprendimo Campina Melkunie 19 punktas ir nurodyto sprendimo Koninklijke KPN Nederland 86 punktas).
35 Nagrinėjamu atveju, kai ginčijamu sprendimu atsisakoma įregistruoti prašomą įregistruoti prekių ženklą dėl to, kad yra Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas, reikia išnagrinėti, ar Tarnyba įrodė, jog šis prekių ženklas neturi skiriamojo požymio.
36 Šiuo klausimu reikia priminti, kad bendrojo intereso, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas, sąvoka akivaizdžiai painiojama su svarbiausia prekių ženklo funkcija užtikrinti vartotojui arba galutiniam naudotojui prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmės tapatybę, suteikiant jam galimybę nesuklydus atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekių ir paslaugų (sprendimo SAT.1 prieš VRDT, nurodyto 33 punkte, 23 ir 27 punktai ir sprendimo BioID prieš VRDT, nurodyto 33 punkte, 60 punktas).
37 Kalbant apie iš žodžių ir tipografinio ženklo sudarytą prekių ženklą, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, iš dalies galima atskirai nagrinėti kiekvieno iš jo žodžių ar dalių skiriamąjį požymį, tačiau bet kuriuo atveju jis turi priklausyti nuo visumos, kuriai jis priklauso, nagrinėjimo. Iš tiesų vien tik aplinkybė, kad kiekviena iš šių dalių, nagrinėjama atskirai, neturi skiriamojo požymio, nepašalina galimybės, kad jų sudarytas derinys gali turėti skiriamąjį požymį (sprendimo Campina Melkunie, nurodyto 34 punkte, 40 ir 41 punktai; sprendimo Koninklijke KPN Nederland, nurodyto 34 punkte, 99 ir 100 punktai ir sprendimo SAT.1 prieš VRDT, nurodyto 33 punkte, 28 punktas).
38 Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją, remdamasi būtent tuo, kad „kompiuterinės programinės įrangos“ ir „programavimo kompiuteriams“ atžvilgiu žymenį map&guide vartotojas tikrai suvoks tik kaip su pačiomis prekėmis ir paslaugomis susijusią nuorodą, o ne kaip kilmės nuorodą, leidžiančią atskirti vienos įmonės prekes ir paslaugas nuo kitos įmonės prekių ir paslaugų.
39 Iš to aišku, kad nors Apeliacinė taryba nurodė, jog nereikia nagrinėti su nagrinėjamo žymens apibūdinamuoju pobūdžiu susijusio absoliutaus atmetimo pagrindo, iš esmės ji nusprendė, kad žymuo map&guide nėra skiriamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, motyvuodama tuo, jog atitinkama visuomenė jį suvoks kaip apibūdinantį nagrinėjamas prekes ir paslaugas.
40 Taigi reikia patikrinti, ar Apeliacinės tarybos nustatytas ryšys tarp, pirma, prašomo įregistruoti žymens semantinio turinio ir, antra, nagrinėjamų prekių ir paslaugų yra pakankamai konkretus ir tiesioginis, kad įrodytų, jog šis žymuo, atitinkamos visuomenės požiūriu, leidžia nedelsiant identifikuoti šias prekes ir paslaugas ir kad todėl jis yra apibūdinamojo pobūdžio (šiuo klausimu žr. sprendimo EuroHealth, nurodyto 28 punkte, 35 ir 36 punktus).
41 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką žymens apibūdinamasis pobūdis turi būti vertinamas, pirma, prekių ar paslaugų, kurioms prašoma jį įregistruoti, atžvilgiu ir, antra, atitinkamos visuomenės dalies suvokimo atžvilgiu (sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT, nurodyto 24 punkte, 39 punktas ir 2004 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Erpo Möbelwerk, C‑64/02 P, Rink. p. I‑10031, 43 punktas).
42 Ieškovė neginčija Apeliacinės tarybos vertinimo, pagal kurį, kalbant apie prekes ir paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, atitinkamos visuomenės dalis yra plačiajai visuomenei priklausantis paprastas vartotojas. Be to, kaip nurodo Tarnyba, taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamą žymenį sudaro anglų kalbos žodžiai, tikslinė visuomenė, į kurią atsižvelgiant reikia vertinti absoliutų atmetimo pagrindą, yra paprastas angliškai kalbantis vartotojas.
43 Šiuo atžvilgiu ieškovei neprieštaraujant, Apeliacinė taryba nurodė, kad nagrinėjamas žymuo sudarytas būtent iš dviejų angliškų daiktavardžių, t. y. „map“ ir „guide“, kurie reiškia atitinkamai planą arba miesto planą ir vadovą arba kelionių vadovą.
44 Be to, ji aiškiai nurodė, jog paprastas žodžių „map“ ir „guide“ sujungimas tipografiniu ženklu „&“, reiškiančiu „ir“, gramatiniu požiūriu visiškai nėra originalus ir kad todėl taip sujungtų žodžių reikšmė nepasikeičia. Iš to ji padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti žymuo, jį vertinant bendrai, yra tik jį sudarančių žodžių junginys.
45 Kaip nurodo Tarnyba, žymens map&guide konstrukcija, jį vertinant bendrai, neturi pastebimo skirtumo, palyginti su atitinkamos visuomenės kasdieninėje kalboje vartojama terminija, kuris galėtų jam suteikti skiriamąjį požymį sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT, nurodyto 24 punkte, (40 punktas) prasme.
46 Taigi reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba iš esmės teisingai nusprendė, kad žymuo, vertinamas bendrai, reiškia „map and guide“, t. y. (miesto) planas ir (kelionių) vadovas.
47 Dėl ryšio tarp semantinio žymens map&guide turinio ir nagrinėjamų prekių ir paslaugų Apeliacinė taryba apgalvotai nusprendė, kad šis žymuo tik apibūdina patį tam tikrų prekių („kompiuterinė programinė įranga“) ir tam tikrų paslaugų („programavimo kompiuteriams“) objektą. Iš tiesų Bendrijos teritorijoje, kurioje kalbama anglų kalba, šis žymuo gali būti naudojamas žymėti tą kompiuterinę programinę įrangą ir tas programavimo kompiuteriams paslaugas, kurios skirtos (miesto) planams ir (kelionių) vadovams. Iš to matyti, kad semantinis žymens map&guide turinys leidžia atitinkamos visuomenės daliai iš karto nesvarstant nustatyti tiesioginį ir konkretų ryšį su kompiuterine programine įranga ir programavimo kompiuteriams paslaugomis, atliekančiomis (miesto) plano ir (kelionių) vadovo funkciją.
48 Kadangi paraiška įregistruoti prekių ženklą susijusi su neišskaidyta „kompiuterinės programinės įrangos“ kategorija ir neišskaidyta „programavimo kompiuteriams“ paslaugų kategorija, reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimą tiek, kiek jis susijęs su visomis šiomis prekėmis ir paslaugomis (šiuo klausimu žr. sprendimo EuroHealth, nurodyto 28 punkte, 33 punktą).
49 Priešingai nei teigia ieškovė, aplinkybė, kad „kompiuterinė programinė įranga“ ir „programavimo kompiuteriams“ paslaugos gali būti susijusios su bet kokiu klausimu, neprieštarauja teiginiui, jog semantinis nagrinėjamo žymens turinys apibūdina patį tam tikrų paraiškoje įregistruoti nurodytų prekių ir paslaugų objektą. Iš tiesų, tvirtindama, kad šioje paraiškoje nurodytos atitinkamos prekės ir paslaugos susijusios su bet kokiu klausimu, ieškovė netiesiogiai pripažino, kad tam tikra „kompiuterinė programinė įranga“ ir tam tikros „programavimo kompiuteriams“ paslaugos skirtos (miesto) planams ir (kelionių) vadovams.
50 Be to, tokio požiūrio, koks yra Apeliacinės tarybos, pasekmė nėra, kaip teigia ieškovė, draudimas registruoti iš „konkretaus žodžio“ sudarytus prekių ženklus „kompiuterinei programinei įrangai“ arba „programavimo kompiuteriams“ paslaugoms, remiantis tuo, kad visada bus galima nustatyti ryšį tarp semantinio žymens turinio ir atitinkamų prekių bei paslaugų. Iš tiesų tik tuo atveju, jei šis ryšys yra tiesioginis ir konkretus, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas prieštarauja tokio žymens registracijai.
51 Iš to, kas nurodyta, matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog atitinkamos visuomenės dalies, sudarytos iš anglų kalba kalbančiai plačiajai visuomenei priklausančių paprastų vartotojų, požiūriu žymuo map&guide apibūdina paraiškoje įregistruoti nurodytas prekes ir paslaugas. Todėl remiantis Bendrijos teismų praktika, pagal kurią bet kuris apibūdinantis žymuo neišvengiamai neturi jokio skiriamojo pobūdžio (sprendimo Campina Melkunie, nurodyto 34 punkte, 19 punktas ir sprendimo Koninklijke KPN Nederland, nurodyto 34 punkte, 86 punkte), Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad žymuo map&guide nėra skiriamasis.
52 Be to, tiek, kiek Apeliacinė taryba siekė ginčijamą sprendimą pagrįsti teiginiu, kad žymuo, vertinant bendrai, gali būti visuotinai naudojamas versle pateikiant atitinkamas prekes ir paslaugas (minėto sprendimo 15 ir 16 punktai), reikia priminti, jog iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad šis kriterijus nesutampa su kriterijumi, pagal kurį turi būti aiškinamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas, ir kad bendrasis interesas, kuriuo grindžiama ši nuostata, nereikalauja, kad joje nurodyti žymenys galėtų būti visų laisvai naudojami (sprendimo SAT.1 prieš VRDT, nurodyto 33 punkte, 36 punktas).
53 Tačiau kadangi ginčijamas sprendimas grindžiamas teisingu vertinimu, pagal kurį žymuo map&guide nėra skiriamasis dėl to, kad yra tiesioginis ir konkretus ryšys tarp jo semantinio turinio ir atitinkamų prekių ir paslaugų, reikia vertinti, kad nusprendusi, jog yra absoliutus atsisakymo registruoti žymenį map&guide pagrindas, Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos.
54 Be to, iš 41 punkte nurodytos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į prekes ir paslaugas, kurioms jį prašoma įregistruoti. Todėl priešingai tam, ką teigia ieškovė, aplinkybė, jog ekspertas pripažino žymens map&guide skiriamąjį požymį „su programine įranga susijusių mokymų organizavimo“ paslaugų atžvilgiu neturi reikšmės vertinant šio žymens skiriamąjį požymį kitų prekių ir paslaugų, t. y. „kompiuterinės programinės įrangos“ ir „programavimo kompiuteriams“ paslaugų atžvilgiu.
55 Galiausiai, priešingai nei nurodo ieškovė, net jei Tarnyba tariamai pritarė prekių ženklų registracijai prekėms ir paslaugoms, kurias su šiais prekių ženklais sieja glaudesnis ryšys už esantį tarp žymens map&guide bei prekių ir paslaugų, kurioms šį žymenį prašoma registruoti, tai visiškai nereiškia, jog vienodas Reglamento Nr. 40/94 taikymas reikalauja, kad minėtas žymuo būtų įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas atitinkamoms prekėms ir paslaugoms. Iš tiesų sprendimai dėl žymens įregistravimo kaip Bendrijos prekių ženklo, kuriuos apeliacinės tarybos priima remdamosi Reglamentu Nr. 40/94, priskiriami susietai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl apeliacinių tarybų priimtų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas Bendrijos teismų pateiktu Reglamento Nr. 40/94 išaiškinimu, o ne ankstesniais jų sprendimais (sprendimo BioID prieš VRDT, nurodyto 33 punkte, 47 punktas ir minėta Bendrijos teismų praktika). Be to, nurodyti prekių ženklai bei su jais susijusios prekės ir paslaugos nesutampa nei su nagrinėjamu žymeniu, nei su šioje byloje nagrinėjamomis prekėmis ir paslaugomis. Todėl, atsižvelgiant į 41 punkte primintą Bendrijos teismų praktiką, prekių ženklų, kuriais remiasi ieškovė, registravimas nėra svarbus vertinant žymens map&guide skiriamąjį požymį šioje byloje nagrinėjamų prekių ir paslaugų atžvilgiu.
56 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikia daryti išvadą, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad žymuo map&guide neturi skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
57 Iš to matyti, kad ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal atsakovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2006 m. spalio 10 d. viešame posėdyje Liuksemburge.