Language of document : ECLI:EU:T:2004:373

Byla T‑303/04 R II

European Dynamics SA

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešieji paslaugų pirkimai – Bendrijos pirkimų procedūra – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Prašymas sustabdyti vykdymą – Skuba – Naujas prašymas – Naujos aplinkybės – Nebuvimas“

Nutarties santrauka

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ — Kumuliatyvus pobūdis — Laikinas priemonės pobūdis — Visų aptariamų interesų įvertinimas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija

(EB 225 straipsnio 1 dalis, EB 242 ir EB 243 straipsniai; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės — Pakeitimas arba panaikinimas – Sąlyga – Aplinkybių pasikeitimas – Pakeitimas arba panaikinimas atmetant prašymą – Išimtis

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 108 straipsnis)

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas — Prašymo atmetimas – Galimybė pateikti kitą prašymą – Sąlyga – Naujos aplinkybės – Sąvoka

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 109 straipsnis)

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių prašymuose turi būti nurodytas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių yra reikalingas skubus sprendimas, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys (fumus boni juris) prašomų laikinosios apsaugos priemonių reikalingumą. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl tokie prašymai turi būti atmesti, jei neįvykdoma bent viena iš jų. Be to, prašomos priemonės turi būti laikinos ta prasme, kad jos nedaro įtakos bylos teisiniams ar faktiniams klausimams ir iš anksto nepanaikina sprendimo, kuris bus priimtas vėliau pagrindinėje byloje, pasekmių.

Atlikdamas šį bendrą nagrinėjimą laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus įvertina esamus interesus. Jis turi didelę diskreciją ir, atsižvelgdamas į bylos ypatumus, gali savo nuožiūra nustatyti būdą, kuriuo šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, bei šio nagrinėjimo tvarką, nes jokia Bendrijos teisės norma neįpareigoja jo laikytis iš anksto nustatytos analizės tvarkos, kad įvertintų būtinybę priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

(žr. 29–31 punktus)

2.      Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 108 straipsnis, numatantis, kad pasikeitus aplinkybėms vienos šalių prašymu nutartis bet kuriuo metu gali būti pakeista arba panaikinta, taikomas tais atvejais, kai nutartimi buvo nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jis netaikomas tada, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, nes tokius atvejus reglamentuoja šio reglamento 109 straipsnis.

(žr. 54 punktą)

3.      Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 109 straipsnį prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetimas neapriboja jį pateikusios šalies teisės paduoti kitą prašymą, pagrįstą naujais faktais. Ieškovui reikia įrodyti, kad jis įvykdė Procedūros reglamento 109 straipsnyje nurodytas sąlygas, leidžiančias pateikti papildomą prašymą. „Nauji faktai“ šios nuostatos prasme reiškia faktus, kurie atsirado po pirmąjį prašymą atmetančios nutarties paskelbimo arba proceso dėl pirmosios nutarties pabaigoje, arba kurių ieškovas negalėjo nurodyti pirmame prašyme, ir kurie yra svarbūs nagrinėjamos bylos vertinimui.

(žr. 55, 57, 60 punktus)