PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKO
NUTARTIS
2004 m. gruodžio 22 d.(*)
„Viešieji paslaugų pirkimai – Bendrijos pirkimų procedūra – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Prašymas sustabdyti vykdymą – Skuba – Naujas prašymas – Naujos aplinkybės – Nebuvimas“
Byloje T‑303/04 R II
European Dynamics SA, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokato S. Pappas,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą L. Parpala ir E. Manhaeve, padedamų advokato J. Stuyck, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
dėl prašymo sustabdyti vykdyti, pirma, 2004 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimą (DIGIT/R2/CTR/mas D (2004) 324), kuriuo konsorciumo, kuriam priklauso ieškovė, pateiktas pasiūlymas konkurse dėl su informacinėmis technologijomis susijusių paslaugų teikimo buvo pripažintas antru, ir, antra, 2004 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą (DG DIGIT/R2/CTR/mas D (2004) 811), kuriuo buvo atmesti 2004 m. birželio 21 d., liepos 1 d., 5 d. ir 8 d. ieškovės skundai dėl sprendimo sudaryti sutartį su kitu konsorciumu,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS
priima šią
Nutartį
Faktinės bylos aplinkybės, procesas ir šalių reikalavimai
1 European Dynamics SA vykdo veiklą informacinių ir komunikacinių technologijų srityje, be kita ko, skirtoje ir Europos institucijoms.
2 Po 2001 m. kovo 16 d. konkurso ADMIN/DI/0005 ESP (External Service Providers) Komisija sudarė keletą preliminarių sutarčių, taikydama sutarčių sudarymo procedūrą, numatytą 1998 m. birželio 11 d. Komisijos paskelbtų Bendrųjų sąlygų dėl sutarčių, susijusių su informacinėmis technologijomis, sudarymo (toliau – pakopinė sistema) 1.4 punkte, kai sutartys sudaromos su keletu tiekėjų dėl išorinių paslaugų, susijusių su informacinėmis sistemomis, teikimo. Bendra sutartis buvo padalyta į devynias dalis, iš kurių dalis Nr. 4 skirta išorinių paslaugų, susijusių su duomenų valdymo taikomosiomis programomis ir informacinėmis sistemomis, teikimui (toliau – ESP 4 dalis), o dalis Nr. 5 – dėl išorinių paslaugų, susijusių su interneto ir intraneto taikomosiomis programomis, teikimo (toliau – ESP 5 dalis).
3 2001 m. lapkričio 5 d. Komisija sudarė preliminarią sutartį DI‑02432‑00 su tiekėju, kuris buvo pirmasis pagal pakopinę sistemą daliai ESP 5, t. y. konsorciumu, kurį sudaro European Dynamics, IRIS SA, Datacep SA, Primesphere SA ir Reggiani SpA (toliau – ESP 5 konsorciumas).
4 2001 m. spalio 16 d. Komisija sudarė preliminarią sutartį DI‑02432‑00 su tiekėju, kuris buvo atrinktas pirmuoju pagal pakopinę sistemą ESP 4 daliai, t. y. konsorciumu, kurį sudaro Trasys SA ir Cronos Luxembourg SA – tapęs Sword Technologies SA (toliau – ESP 4 konsorciumas).
5 2003 m. gruodžio 27 d. Komisija paskelbė pirkimo konkursą ADMIN/DI2/PO/2003/192 ESP-DIMA „dėl paslaugų, susijusių su Europos Komisijos duomenų valdymo ir informacinių sistemų vystymu, priežiūra ir kita susijusia veikla teikimo vietoje ir už jos ribų“ (toliau – pirkimo konkursas ESP‑DIMA).
6 Po šio pirkimo konkurso Komisijos tarnybos ir ieškovė apsikeitė laiškais ir nuomonėmis dėl pastarosios susirūpinimo ESP 5 ir ESP 4 dalių įgyvendinimu, nes ieškovė iš esmės manė, kad ESP 5 dalis buvo nepakankamai panaudojama ESP 4 dalies naudai, bei dėl ieškovės pateiktų prašymų atšaukti ESP‑DIMA pirkimo konkurso procedūrą. Ieškovė manė, kad ši procedūra nebuvo pateisinama, nes Komisija galėjo pasinaudoti ESP 5 dalimi, užuot skelbdama ESP‑DIMA pirkimo konkursą, kad pakeistų ESP 4 dalį, kurios biudžetas jau buvo išeikvotas.
7 Išsamesnį pagrindinio ginčo tarp Komisijos ir ieškovės dėl ESP‑DIMA pirkimo konkurso paskelbimo ir dėl ESP 4 bei ESP 5 dalių įgyvendinimo faktinių aplinkybių aprašymą galima rasti 2004 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismo primininko nutartyje European Dynamics prieš Komisiją (T‑303/04 R, dar nepaskelbta Rinkinyje, toliau – 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutartis), kuria buvo atmestas pirmasis prašymas šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8 2004 m. vasario 20 d. bendrovės European Dynamics, IRIS, Datacep ir Reggiani (t. y. įmonės, sudarančios ESP 5 konsorciumą, išskyrus bendrovę Primesphere, toliau – ED konsorciumas), atsakydamos į kvietimą dalyvauti ESP‑DIMA pirkimo konkurse, pateikė bendrą pasiūlymą.
9 2004 m. birželio 2 d. Komisija priėmė sprendimą sudaryti ESP-DIMA pirkimo sutartį. Kaip pirmasis pasiūlymą pateikęs asmuo pagal pakopinę sistemą buvo atrinktas konsorciumas, kurį sudaro bendrovės Trasys ir Sword Technologies bei Intrasoft International SA ir TXT SpA (t. y. ESP 4 konsorciumas, prie kurio prisidėjo dar du partneriai, toliau – ESP‑DIMA konsorciumas). ED konsorciumas buvo atrinktas antruoju tiekėju pagal pakopinę sistemą, po kurio dar buvo atrinkti pasiūlymus pateikę asmenys, nurodyti kaip trečiasis ir ketvirtasis pagal pakopinę sistemą.
10 Apie rezultatus 2004 m. balandžio 4 d. laišku buvo pranešta visiems pasiūlymus pateikusiems asmenims, įskaitant ED konsorciumui (toliau – sprendimas sudaryti pirkimo sutartį).
11 2004 m. balandžio 8 d. faksimile European Dynamics paprašė suteikti papildomos informacijos dėl sprendimo sudaryti pirkimo sutartį. Komisija atsakė 2004 m. balandžio 9 d. laišku, kuriame ji pateikė išsamesnę informaciją apie kiekvieno svarbaus kriterijaus techninio įvertinimo rezultatus.
12 2004 m. liepos 14 d. laišku (toliau – motyvacijos laiškas) Komisija atsakė į European Dynamics minėtuose laiškuose pateiktus klausimus ir atsisakė jai pateikti vertinimo ataskaitos kopiją, nurodydama, kad taip būtų perduota kitų konkurso dalyvių konfidenciali komercinė informacija. Dėl išreikštos abejonės, ar reikėjo skelbti pirkimo konkursą ESP-DIMA, ir dėl pasiūlymo naudoti ESP 5 dalį teikiant ESP 4 dalyje numatytas paslaugas Komisija nurodo, kad Informatikos GD 2004 m. sausio 30 d. laiške patvirtino: kadangi abi dalys yra susijusios su skirtingomis ir atskiromis rinkomis, pereiti nuo vienos prie kitos nebuvo įmanoma dėl paprastos priežasties – vienos iš dviejų dalių biudžetas dar nebuvo išeikvotas. Pradėti pirkimo konkursą dėl dalies, kurios biudžetas negalėjo būti padidintas, buvo vienintelis tinkamas būdas pagal 2002 m. balandžio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1).
13 Pagal sprendimą sudaryti pirkimo sutartį 2004 m. liepos 15 d. Komisija vienu metu išsiuntė sutartis keturiems atrinktiems konsorciumams, įskaitant ir ED konsorciumą, kaip antrąjį tiekėją (preliminari sutartis DIGIT 04551 00), nurodydama, kad sutartys turi būti jai grąžintos pasirašytos iki 2004 m. liepos 30 dienos.
14 Ieškovė pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą pareiškė ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. liepos 29 d., reikalaudama, pirma, nutraukti ESP‑DIMA pirkimo konkurso procedūrą, t. y. atšaukti skelbimą apie sutarties sudarymą 2003/S249-221337 ESP‑DIMA bei pirkimo konkursą ESP-DIMA, ir, antra, panaikinti Komisijos sprendimus dėl pasiūlymų klasifikavimo, t. y. sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ir motyvacijos laišką.
15 Atskiru dokumentu, tą pačią dieną užregistruotu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje, ieškovė pateikė prašymą pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 76a straipsnį dėl sprendimo priėmimo pagreitinta tvarka.
16 Atskiru dokumentu, tą pačią dieną užregistruotu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje, ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama, kad būtų sustabdytas sprendimo sudaryti pirkimo sutartį bei motyvacijos laiško vykdymas, taip užkertant kelią sudaryti sutartį su ESP-DIMA konsorciumu iki tol, kol Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą pagrindinėje byloje (toliau – „pirmasis prašymas“).
17 2004 m. liepos 30 d. Komisija gavo ED konsorciumo pasirašytą sutartį. Keletas įgaliojimų, kurių trūko, Komisijai buvo išsiųsti 2004 m. rugpjūčio 4 d., ir tą dieną Komisija turėjo visus sutarčių, susijusių su ESP-DIMA pirkimu, originalus, pasirašytus visų tiekėjų.
18 Ieškovei, siekiančiai, kad būtų sustabdytas sprendimo sudaryti pirkimo sutartį vykdymas, pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Komisija 2004 m. rugpjūčio 4 d. nusprendė atidėti keturių sutarčių, susijusių su ESP-DIMA pirkimu, pasirašymą.
19 Po pirmojo prašymo 2004 m. rugpjūčio 26 d. Komisija pateikė pastabas. Ieškovei ir Komisijai buvo suteikta galimybė antrą kartą pasikeisti pareiškimais ir jos savo pastabas pateikė atitinkamai 2004 m. rugsėjo 23 d. ir spalio 15 dieną.
20 Ieškovė 2004 m. rugsėjo 23 d. pastabose paprašė nurodyti Komisijai pateikti tam tikrus dokumentus, t. y. užklausas apie siūlomas kainas ir statistinius duomenis, susijusius su ESP 4 dalies įgyvendinimu (toliau – nagrinėjami dokumentai).
21 2004 m. lapkričio 2 d. ieškovė išsiuntė laišką Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai, kuriame pateikė papildomų pastabų dėl Komisijos 2004 m. spalio 15 d. pastabų ir paprašė Pirmosios instancijos teismo pirmininko į jas atsižvelgti pateikiant savo vertinimą. Ieškovė pareiškė, kad dvi prie 2004 m. spalio 15 d. Komisijos pastabų pridėtos ataskaitos apie jos finansinę padėtį – 2004 m. kovo 22 d. EuroDB kabineto ataskaita ir 2004 m. liepos 26 d. Dun & Bradstreet kabineto ataskaita – buvo „klaidingos ir pasenusios“. Šis laiškas buvo prijungtas prie bylos dokumentų ir apie jį buvo pranešta Komisijai remiantis Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalimi.
22 2004 m. lapkričio 9 d. laišku Pirmosios instancijos teismo kancleris pranešė ieškovei, kad teismas nusprendė atmesti prašymą dėl sprendimo priėmimo pagreitinta tvarka.
23 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutartimi Pirmosios instancijos teismo pirmininkas atmetė pirmąjį prašymą, motyvuodamas tuo, kad ieškovės pateikti įrodymai neleidžia teisės požiūriu pakankamai įrodyti, jog nepatenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ji patirtų didelę ir nepataisomą žalą, ir kadangi ji neįrodė, jog skubos sąlyga buvo patenkinta, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas, nesant būtinybės spręsti nei dėl jo priimtinumo, nei nagrinėti, ar patenkintos kitos laikinųjų priemonių taikymo sąlygos.
24 Ta pačia nutartimi Pirmosios instancijos teismo pirmininkas taip pat atmetė ieškovės prašymą dėl nagrinėjamų dokumentų, pripažindamas, kad jie nėra reikšmingi prašymo dėl laikinųjų priemonių taikymo nagrinėjimui, todėl nėra būtina taikyti priemonių, susijusių su ieškovės prašomais nagrinėjamais dokumentais.
25 2004 m. lapkričio 18 d. Komisija su konsorciumu ESP‑DIMA pasirašė sutartį.
26 Šiomis aplinkybėmis atskiru dokumentu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje 2004 m. rugsėjo 30 d., ieškovė, remdamasi EB sutarties 242 straipsniu ir Procedūros reglamento 104 bwi kitais straipsniais, pateikė šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdama, jog būtų sustabdytas ginčijamo sprendimo sudaryti sutartį ir dėl motyvacijos laiško vykdymas. Ieškovė pakartojo prašymą, kad Pirmosios instancijos teismo pirmininkas nurodytų Komisijai pateikti nagrinėjamus dokumentus.
27 2004 m. gruodžio 1 d. Komisija pateikė savo pastabas dėl šio prašymo. Ji prašo, kad pirmininkas šį prašymą atmestų kaip nepriimtiną, o jei pirmasis prašymas nebūtų patenkintas, atmesti šį prašymą kaip nepagrįstą. Komisija prašo atmesti prašymą dėl nagrinėjamų dokumentų pateikimo, nes ieškovė nepateikė įrodymų, jog šie dokumentai yra reikšmingi šiam procesui.
Dėl teisės
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
28 Pagal EB 242 ir 243 straipsnius bei 225 straipsnio 1 dalį, jei Pirmosios instancijos teismas mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis gali sustabdyti ginčijamo akto taikymą arba nustatyti bet kurias būtinas laikinąsias apsaugos priemones.
29 Procedūros reglamento 104 straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymuose turi būti nurodyta bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių yra reikalingas skubus sprendimas, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys (fumus boni juris) prašomų laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl tokie prašymai turi būti atmesti, jei neįvykdoma bent viena iš jų (1996 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis SCK ir FNK prieš Komisiją, C‑268/96 P(R), Rink. p. I‑4971, 30 punktas). Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus gali vertinti esamus interesus (1999 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis Italija prieš Komisiją, C‑107/99 R, Rink. p. I‑4011, 59 punktas).
30 Be to, prašomos priemonės turi būti laikinos ta prasme, kad jos nedaro įtakos bylos teisiniams ar faktiniams klausimams ir iš anksto nepanaikina sprendimo, kuris bus priimtas vėliau pagrindinėje byloje, pasekmių (1995 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Atlantic Container Line ir kt., C‑149/95 P(R), Rink. p. I‑2165, 22 punktas).
31 Be to, nagrinėdamas visas aplinkybes, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir, atsižvelgdamas į bylos ypatumus, gali savo nuožiūra nustatyti būdą, kaip ir kokia tvarka šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, nes jokia Bendrijos teisės norma neįpareigoja jo laikytis iš anksto nustatytos analizės tvarkos, kad įvertintų būtinybę priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (minėtos nutarties Komisija prieš Atlantic Container Lineir kt. 23 punktas).
32 Pagal Procedūros reglamento 109 straipsnį „prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas neapriboja jį pateikusios šalies teisės paduoti kitą prašymą, pagrįstą naujais faktais“.
33 Atsižvelgęs į bylos medžiagoje esančią informaciją, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad jam jos visiškai pakanka priimti sprendimą dėl pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant būtinybės iš anksto išklausyti šalių nuomones žodžiu.
Šalių argumentai
34 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo pirmininko prašo pripažinti jos prašymą pagrįstu, nes naujos faktinės aplinkybės pagrindžia jos pirmajame prašyme nurodytus argumentus.
35 Ieškovė tvirtina, kad 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutartis yra grindžiama klaidingais duomenimis, atsižvelgiant į netikslumus dviejose atitinkamai 2004 m. kovo 22 d. ir liepos 26 d. EuroDB ir Dun & Bradstreet ataskaitose (toliau – ankstesnės ataskaitos), kurias Komisija pateikė pirmojo prašymo nagrinėjimo procedūros metu; nors ji turėjo šių ataskaitų pataisytas redakcijas, apie tai Pirmosios instancijos teismui nepranešė.
36 Dėl Komisijos veiksmų ieškovė apskritai teigia, kad Komisija „kariauja nepaskelbtą karą“, kuris pasireiškia atsakovės sudarytu „juoduoju sąrašu“, į kurį įrašomi konkursuose pateikę pasiūlymus asmenys. Ieškovė šiuo atžvilgiu teigia, kad Komisijos už dalis Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 7 sumokėtų sumų skaičiai rodo, jog visas dalis kontroliuoja konsorciumai, sudaryti iš Trasys SA arba Sword Technologies SA (abu yra ESP 4 koncerno nariai), ir kad jų vartojimo lygis yra neįprastai didelis. Ieškovės nuomone, šie neįprastai dideli vartojimo lygiai galėjo atsirasti dėl ESP konkurso metu pasiūlytos kainos, kurias ji prašo atskleisti.
37 Ieškovė teigia, kad ESP‑DIMA sutarties įgyvendinimas iš esmės reiškia ESP 5 dalies pabaigą, nes ESP‑DIMA sutartis perima ESP 4 dalį, kurią, jos nuomone, Komisija panaudojo neteisingai pakenkdama ESP 5 daliai.
38 Atsižvelgdama į šias faktines aplinkybes ir savo finansinę padėtį, ieškovė teigia, kad ji patirs neatlygintiną žalą, jei jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebus patenkintas.
39 Ieškovė mano, kad 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutartis, be kita ko, grindžiama, klaidinga informacija apie jos finansinę padėtį, t. y., kad ieškovė turi labai daug klientų, tarp kurių Europos institucijos, nacionalinės viešosios valdžios institucijos ir tarptautinės įmonės, ir kad ieškovės finansinė padėtis pažymėta kaip „gera“, nurodant teigiamus pardavimo, pelningumo ir bendrų aktyvų duomenis (2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutarties 79 punktas).
40 Ieškovė tvirtina, kad prie šio prašymo pridėtos naujos redakcijos ataskaitos, t. y. 2004 m. lapkričio 2 d. Dun & Bradstreet kabineto ataskaita ir EuroDB kabineto ataskaita (toliau – naujos ataskaitos), parodo, kad pagal 2003 m. gruodžio mėn. duomenis jos metinė apyvarta sumažėjo nuo 16 milijonų eurų 2001 metais iki 14 milijonų eurų 2002 metais ir iki 10 milijonų eurų 2003 metais. Be to, naujos ataskaitos parodo, kad daugelis ankstesnėse ataskaitose minimų bendrovių nebėra ieškovės tiekėjai ar klientai. Šiuo atžvilgiu ji pabrėžia, kad jos klientų skaičius sumažėjo nuo 200 iki 15, jog ji nebedalyvauja „dideliuose projektuose“, išskyrus susijusiuose su Komisija, kaip antai ESEM, ESP 5 dalis ir preliminariosios sutartys su GD „Biudžetas“, ir nebeturi jokio nekilnojamojo turto.
41 Ieškovė teigia, kad dėl Komisijos ESP 5 dalies ir kitų su ja pasirašytų sutarčių įgyvendinimo būdo iki metų pabaigos ji bus priversta atleisti 30 % darbuotojų.
42 Dėl sumažėjusių pajamų ir su netinkamu ESP 5 dalies įgyvendinimu susijusiu savo darbuotojų atleidimo ieškovė teigia, kad šio pajamų sumažėjimo pasekmės negalės būti lengvai įveiktos, nebent jos finansinė padėtis pasitaisytų. Bet kuriuo atveju nebus įmanoma atlyginti žalos, kuri nebus vien finansinė. Tai būtų susiję su patirtos žalos dydžiu, su didelėmis išlaidomis, kurias ieškovė patyrė dėl ESP 5 dalies paslaugų teikimo, bei su tuo, kad ši dalis yra didžiausias jos projektas ir sudaro didžiausią jos biudžeto dalį, kuri sumažėjo.
43 Komisija tvirtai atmeta ieškovės kaltinimus šališku elgesiu, ir kad tiriant pirmąjį prašymą ji tyčia kaip įrodymus pateikė klaidingus duomenis. Komisijos nuomone, šie ypač rimti ir kaip šmeižtas galintys būti nagrinėjami kaltinimai yra visiškai nepagrįsti ir netikslūs. Konkrečiai kalbant, Komisija visiškai nesutinka, kad tuo metu, kai Pirmosios instancijos teismui pateikė ankstesnes ataskaitas, ji jau turėjo naujas. Iš tikrųjų naujas ataskaitas ji gavo tada, kai 2004 m. lapkričio 24 d. jai buvo pranešta apie šį prašymą. Ieškovė visiškai neteisingai teigia, kad ankstesnėse atskaitose buvo netikslių ar pasenusių duomenų, nes jos buvo parengtos remiantis ieškovės atstovų apklausomis ir pateiktos kaip jos finansinės padėties įrodymai ESP‑DIMA viešųjų pirkimų konkurse.
44 Komisijos nuomone, šis prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
45 Visų pirma, neaišku, ko prašoma, nes ieškovė nesiekia sustabdyti su ESP‑DIMA konsorciumu sudarytos sutarties vykdymo.
46 Antra, šis prašymas iš esmės turėtų būti vertinamas kaip apeliacinis skundas dėl 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutarties, o ne kaip naujas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
47 Trečia, prašymas neatitinka Procedūros reglamento 104 straipsnio sąlygų, nes nėra įgyvendintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. skuba, fumus boni juris ir ieškovei palankesni interesai.
48 Ketvirta, nors šis prašymas yra grindžiamas Procedūros reglamento 108 ir 109 straipsniais, šių nuostatų prasme nėra jokio naujo fakto ar pasikeitusios aplinkybės, kurie galėtų pagrįsti jo priimtinumą. Komisija pastebi, kad naujos ataskaitos nėra „nauji faktai“ arba „pasikeitusios aplinkybės“ Procedūros reglamento 108 ir 109 straipsnių prasme. Jei taip būtų ir jei šios ataskaitos būtų pateiktos „tinkamu laiku“, t. y. klientui paprašius, šalys galėtų iš naujo pradėti procedūrą prašydamos tik pateikti naujas tokio tipo ataskaitas.
49 Komisija pabrėžia, kad bet kuriuo atveju atskaitos negali būti nauji faktai, nes jos buvo parengtos vėliau nei 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutartis (2004 m. lapkričio 2 d. Dun & Bradstreet ataskaita ir EuroDB ataskaita su nenurodyta data), ir grindžiamos 2003 m. pabaigos finansiniais duomenimis, todėl bet kuriuo atveju jose nenurodomi nauji faktai, kurie galėtų pakeisti skubos vertinimą 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartyje. Atvirkščiai, Komisija pastebi, kad naujos ataskaitos taip pat rodo, jog ieškovės finansinė padėtis nekelia pavojaus jos išlikimui. Tai, kad naujose ataskaitose kalbama apie jos klientų skaičiaus sumažėjimą, nereiškia, kad ji nebeturi daug klientų, ir tai ji nurodo savo interneto tinklalapyje. Galiausia ieškovės teiginį dėl darbuotojų atleidimo tiesiogiai paneigia tas faktas, jog iš jos interneto tinklalapio matyti, kad ji aktyviai ieško darbuotojų būtent „darbui su pastaraisiais Europos Komisijos projektais“.
50 Komisija papildomai teigia, kad jei Pirmosios instancijos teismas nuspręstų, jog prašymas yra priimtinas, nurodyti faktai aiškiai rodo, kad nėra jokios skubos, kaip visiškai teisingai nusprendė Pirmosios instancijos teismo pirmininkas 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutartyje.
51 Galiausia Komisija teigia, kad interesų pusiausvyra aiškiai linksta jos naudai, nes sprendimas sustabdyti vykdymą paveiktų kitų pasiūlymus pateikusių asmenų interesus, su kuriais ji sudarė sutartis.
Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo vertinimas
52 Visų pirma pastebėtina, kad šiame prašyme, kuris, kaip ir pirmasis, yra naujas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindinėje byloje, ieškovė nurodo Procedūros reglamento 108 ir 109 straipsnius ir siekia tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių kaip ir pirmajame prašyme, t. y., kad būtų sustabdytas sprendimo sudaryti sutartis ir motyvacijos laiško vykdymas.
53 Pirmasis prašymas buvo atmestas 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutartimi.
54 Kadangi ieškovė šiuo atveju remiasi Procedūros reglamento 108 straipsniu nenurodydama motyvų, pastebėtina, kad pagal šią nuostatą, pasikeitus aplinkybėms, vienos šalių prašymu nutartis bet kuriuo metu gali būti pakeista arba panaikinta. Ši nuostata taikytina tais atvejais, kai nutartimi buvo nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ji netaikoma tada, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, – tokie atvejai reglamentuojami Procedūros reglamento 109 straipsniu (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Artedogan, C‑440/01 P(R), Rink. p. I‑1489, 62–64 punktus).
55 Pagal Procedūros reglamento 109 straipsnį „prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetimas neapriboja jį pateikusios šalies teisės paduoti kitą prašymą, pagrįstą naujais faktais“.
56 Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis prašymas buvo atmestas, o šis prašymas pagrįstas tariamai naujais faktais, prašymas priimtinas, tik jei yra įvykdytos Procedūros reglamento 109 straipsnyje nurodytos sąlygos (šiuo klausimu žr. 2001 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Stauner ir kt. prieš Parlamentą ir Komisiją, T‑236/00 R II, Rink. p. II‑2943, 46 punktą).
57 Todėl ieškovei reikia įrodyti, kad ji įvykdė Procedūros reglamento 109 straipsnyje nurodytas sąlygas, leidžiančias pateikti papildomą prašymą.
58 Tačiau ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju įvykdė šias sąlygas.
59 Visų pirma nurodytina, kad ieškovė nesiekia aiškiai įrodyti, kodėl šiame prašyme esantys faktai turi būti laikomi „naujais faktais“ Procedūros reglamento 109 straipsnio prasme.
60 „Nauji faktai“ Procedūros reglamento 109 straipsnio prasme reiškia faktus, kurie atsirado po pirmąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetančios nutarties paskelbimo arba kurių ieškovė negalėjo nurodyti pirmame prašyme arba proceso dėl pirmosios nutarties pabaigoje ir kurie yra svarbūs nagrinėjamos bylos vertinimui (šiuo klausimu žr. minėtos nutarties Stauner ir kt. prieš Parlamentą ir Komisiją 49 punktą; pagal analogiją dėl „pasikeitusių aplinkybių“ sąvokos Procedūros reglamento 108 straipsnio prasme žr. minėtos nutarties Komisija prieš Artedogan 63 ir 64 punktus; 2002 m. balandžio 4 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Technische Glaswerke Ilmenau prieš Komisiją, T‑198/01 R, Rink. p. II‑2153, 123 punktą ir 2004 m. sausio 21 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties FNSEA ir kt. Prieš Komisiją, T‑245/03 R, dar nepaskelbtos Rinkinyje, 129 punktą).
61 Jokia šiame prašyme ieškovės nurodyta informacija negali būti laikoma nauju faktu Procedūros reglamento 109 straipsnio prasme.
62 Iš esmės ieškovė remiasi naujomis ataskaitomis bei pakartoja kelis jau pirmame prašyme nurodytus argumentus dėl ESP 5 dalies reikšmės jos veiklai ir biudžetui ir dėl tariamai neteisingai įgyvendintos ESP 5 dalies galimų pasekmių jos veiklai, darbuotojams ir biudžetui.
63 Šio prašymo 3 punkte išdėstyti argumentai dėl ieškovės pajamų sumažėjimo nuo 16 milijonų eurų 2001 m. iki 10 milijonų eurų 2003 m. jau buvo nurodyti pirmajame prašyme ir dėl jų 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutartyje buvo aiškiai nuspręsta, kad jie neįrodo teiginio, jog tai kelia pavojų ieškovės išlikimui (51 ir 75–76 punktai). Apskritai, kaip ir pirmajame prašyme, ieškovė nesiekia įrodyti, kodėl toks pajamų mažėjimas galėtų sukelti pavojų jos išlikimui, nes nurodyti 2003 m. finansiniai duomenys, kurie jau buvo pateikti pirmajame prašyme, akivaizdžiai negali būti naujas faktas Procedūros reglamento 109 straipsnio prasme.
64 Šie svarstymai tinka ir šio prašymo 3, 5 ir 6 punktuose nurodytiems argumentams dėl ESP 5 dalies įgyvendinimo ir galimų pasekmių ieškovės veiklai, darbuotojams ir biudžetui, ypač dėl galimo daugelio darbuotojų atleidimo iš darbo. Šie argumentai neatskleidžia naujų faktų. Iš tikrųjų jie jau buvo nurodyti pirmajame prašyme ir aiškiai atmesti 2004 lapkričio mėn. 10 d. Nutartimi (49 ir 52–81 punktai).
65 Šio prašymo 4 punkte nurodyti duomenys nėra svarbūs nagrinėjant skubos sąlygą, todėl jie negali kelti abejonių dėl 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutartyje padarytų išvadų. Bet kuriuo atveju šie duomenys yra susiję su įvairių ESP sutarčių dalių vartojimo lygiu praeityje. Ieškovė neteigia ir iš bylos duomenų nematyti, kad šie duomenys yra nauji faktai, atsiradę po 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutarties, arba kurių ieškovė negalėjo nurodyti proceso dėl šios nutarties pradžioje. Todėl jie negali būti nauji faktai Procedūros reglamento 109 straipsnio prasme.
66 Dėl prie šio prašymo pridėtų naujų ataskaitų ieškovė teigia, kad šios parodo, jog jos finansinė padėtis buvo blogesnė nei nurodyta ankstesnėse ataskaitose, ypač kad jos pajamos sumažėjo 2003 m., kad ankstesnėse ataskaitose nurodytas klaidingas jos klientų sąrašas ir kad ji neturi jokio nekilnojamojo turto.
67 Tačiau, kaip visiškai teisingai pastabose nurodo Komisija, naujos ataskaitos negali būti laikomos „naujais faktais“ arba pasikeitusiomis aplinkybėmis Procedūros reglamento 109 straipsnio prasme.
68 Visų pirma pastebėtina, kad ataskaitos nėra naujos, nes ieškovė galėjo jas nurodyti procese, kuriame buvo priimta 2004 m. lapkričio 10 d. Nutartis. 2004 m. lapkričio 2 d. Dun & Bradstreet ataskaita yra ankstesnė nei 2004 m. lapkričio 10 d. Nutartis, o EuroDB ataskaitos data nenurodoma. Be to, šie du dokumentai grindžiami duomenimis, kurie yra ankstesni už 2004 m. lapkričio 10 d. Nutartį, būtent susitikimais su ieškovės tarnybos atstovais, vykusiais iki 2004 m. lapkričio 1 d. (Dun & Bradstreet ataskaita, p. 2), ir finansiniais duomenimis, parodančiais bendrovės padėtį 2003 kalendorinių metų pabaigoje (Dun & Bradstreet ataskaita, p. 4 ir EuroDB ataskaita, p. 3). Ieškovė apie naujas ataskaitas net pranešė Pirmosios instancijos teismui raštu 2004 m. lapkričio 2 dieną. Primintina, kad Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu atsižvelgė į 2004 m. lapkričio 2 d. ieškovės laišką.
69 Antra, naujose ataskaitose nenurodomi duomenys, kurių ieškovė negalėjo nurodyti proceso dėl 2004 m. lapkričio 10 d. Nutarties pradžioje. Finansinės ataskaitos, kaip antai nagrinėjamos ataskaitos, analizuoja tik bendrovės finansinę padėtį remiantis ataskaitas rengusių asmenų gauta informacija. Jos gali būti papildomi ieškovės finansinės padėties įrodymai, tačiau negali pakeisti tikrų su šia padėtimi susijusių faktų. Kaip visiškai teisingai pastabose pabrėžė Komisija, jeigu vien šių ataskaitų (palyginti su realia jų nagrinėjama finansine padėtimi), kurios pateikiamos klientui paprašius „tinkamu laiku“ ir kurios didžiąja dalimi grindžiamos šio kliento pateiktais duomenimis, buvimas būtų laikomas „nauju faktu“ Procedūros reglamento 109 straipsnio prasme, šalis turėtų galimybę neribotai remtis naujais faktais, paprasčiausiai užsakydama naują ataskaitą, nors finansinė padėtis nebūtinai būtų pasikeitusi.
70 Ieškovė, pateikdama pirmąjį prašymą arba atsakydama į Komisijos pastabas dėl jo, puikiausiai galėjo šiuo aspektu pateikti duomenis, susijusius su jos pačios realia finansine padėtimi. Jai nereikėjo išorinių finansinių ataskaitų, kad įrodytų tam tikrą klientų skaičių ar tai, kad ji neturėjo nekilnojamojo turto. Be to, kadangi nagrinėjamos ataskaitos klientui paprašius galėjo būti gautos tinkamu laiku, negalima laikyti, kad ieškovė galėjo remtis jos aktualią padėtį atspindinčia ataskaita, galinčia įrodyti jos pirmo prašymo teiginius dėl skubos.
71 Kaip nurodyta 2004 m. lapkričio 10 d. Nutartyje, ieškovė pirmajame prašyme nepateikė duomenų, įrodančių jos argumentą, kad netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jos finansinė padėtis keltų pavojų jos egzistavimui. Vien naujų ataskaitų buvimas nepakeičia ieškovės finansinės padėties, kokia ji buvo pateikiant pirmąjį prašymą arba pasirašant 2004 m. lapkričio 10 d. Nutartį. Sunku įsivaizduoti, kad šiuo aspektu ieškovės padėtis per tokį trumpą dviejų savaičių laikotarpį nuo nutarties priėmimo 2004 m. lapkričio 10 d. iki šio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo datos arba net laikotarpiu po pirmojo prašymo pateikimo dienos būtų pakankamai pasikeitusi. Be to, ieškovė to ir neteigia.
72 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad abi ataskaitos negali būti laikomos naujais faktais Procedūros reglamento 109 straipsnio prasme.
73 Be to, pastebėtina, kad bet kuriuo atveju naujų ataskaitų, kuriose, primintina, analizuojama ieškovės finansinė padėtis iki 2004 m. lapkričio 10 d., turinio nagrinėjimas rodo, jog bendras jos padėties įvertinimas iš esmės nesiskiria nuo pateikto pirmesnėse ataskaitose. Todėl jos negali paneigti 2004 m. lapkričio 10 d. Nutarties išvadų, kad ieškovė neįrodė, jog prašomų laikinųjų priemonių netaikymas galėtų sukelti pavojų ieškovės egzistavimui arba nepataisomai pakeistų jos padėtį rinkoje (2004 m. lapkričio 10 d. Nutarties 73 punktas).
74 Kaip teisingai pabrėžia Komisija savo pastabose, 2004 m. liepos 26 d. ir 2004 m. lapkričio 2 d. Dun & Bradstreet ataskaitos tokiomis pat formuluotėmis įvardija bendrą ieškovės finansinę padėtį kaip „pakankamai gerą“ (fair), suteikdamos „2A3“ finansinį įvertinimą. Ankstesnė EuroDB ataskaita ieškovės finansinę padėtį apibūdino kaip „gerą“ (good), nors naujojoje ataskaitoje nėra panašaus įvertinimo. Naujoje 2004 m. lapkričio 2 d Dun & Bradstreet ataskaitoje priduriama, kad ieškovė „gali būti apibūdinama kaip turinti pakankamai nuosavų finansinių išteklių“. Šios ataskaitos turinys taip pat nekeičia 2004 m. lapkričio 10 d. Nutarties išvados, kad ieškovė turi daug klientų ir dalyvauja įvairiuose projektuose. Nors jame minimas mažesnis klientų skaičius, naujos ataskaitos nurodo, kad ieškovė turi 27 klientus (nauja Dun & Bradstreet ataskaita, p. 3), įskaitant tokius didelius klientus kaip Komisija, Europos Bendrijų statistikos tarnyba, Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras ir Europos profesinio mokymo plėtros centras (EuroDB ataskaita, p. 2). Pati ieškovė pripažįsta, kad ji vis dar dalyvauja didžiuosiuose Komisijos projektuose. Kaip pastabose pabrėžia Komisija, ši informacija patvirtinama pačios ieškovės interneto tinklalapyje.
75 Galiausia pastebėtina, kad bet kuriuo atveju nei naujų ataskaitų buvimas, nei jų turinys negali pakeisti 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. Nutartyje padarytų išvadų.
76 Naujų ataskaitų buvimas neturėtų sukelti abejonių dėl 2004 m. lapkričio 10 d. Nutarties išvadų, jog ieškovė teisės požiūriu pakankamai neįrodė, kad dėl ginčijamų aktų ji tariamai patirtų žalą arba kad ši žala galėtų būti laikoma didele ir nepataisoma Pirmosios instancijos teismo praktikos prasme (šiuo klausimu žr. 2000 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Esedra prieš Komisiją, T‑169/00 R, Rink. p. II‑2951, 43 punktą ir 2004 m. liepos 27 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties TQ Travel Solutions Belgium prieš Komisiją, T‑148/04 R, dar nepaskelbtos Rinkinyje, 41 punktą ir cituojamą teismų praktiką). Šioje nutartyje buvo atsižvelgiama ne į ankstesnių ataskaitų turinį, bet visų pirma į tai, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir aktų, kurių vykdymą prašoma sustabdyti (2004 m. lapkričio 10 d. Nutarties 66–70 punktai), ir į tai, kad ji nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas būtų galėjęs konstatuoti, jog ieškovei kyla pavojus dėl jos išlikimo iki Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą pagrindinėje byloje (75 ir 76 punktai), arba nepateikė įrodymų, kad jos padėtis rinkoje nepataisomai pasikeistų (81 punktas).
77 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, negalima pripažinti, kad šis prašymas atskleidžia naujų faktų Procedūros reglamento 109 straipsnio prasme arba bet kuriuo atveju nurodo faktus, galinčius paneigti 2004 lapkričio 10 d. Nutartyje padarytas išvadas.
78 Iš to išplaukia, kad, nesant naujų faktų, šis prašymas turi būti atmestinas kaip nepriimtinas.
Dėl prašymo taikyti tyrimo priemones siekiant, kad Komisija pateiktų dokumentus
Šalių argumentai
79 Ieškovė pakartoja prašymą, kurį ji nurodė dėl pirmojo prašymo 2004 m. rugsėjo 23 d. pateiktose pastabose, t. y., kad Pirmosios instancijos teismo pirmininkas nurodytų Komisijai pateikti nagrinėjamus dokumentus, nes jie galėtų patvirtinti, kad ESP 4 ir ESP 5 dalių įgyvendinimas buvo nenuolatinis ir iš dalies palankus ESP 4 koncernui, be to, jie yra svarbūs jos teisei į gynybą įgyvendinti, taip pat jie padėtų Pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.
80 Komisija mano, kad prašymas dėl tyrimo priemonių taikymo turi būti atmestas, nes ieškovė visiškai neįrodė ginčijamų dokumentų pateikimo naudingumo, o tai prieštarauja Teisingumo Teismo praktikai.
Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo vertinimas
81 Kaip nurodyta 2004 m. lapkričio 10 d. Nutartyje, ieškovės prašymas dėl nagrinėjamų dokumentų pateikimo negali būti suprantamas kaip prašymas dėl tyrimo priemonių arba dėl proceso organizavimo priemonių taikymo.
82 Pagal Pirmosios instancijos teismo Procedūros reglamento 105 straipsnio 2 dalį Pirmosios instancijos teismo pirmininkas sprendžia, ar reikia atlikti parengtinį tyrimą. Procedūros reglamento 65 straipsnis patikslina, kad tyrimo priemonė gali būti prašymas pateikti dokumentus. Procedūros reglamento 64 straipsnis leidžia Pirmosios instancijos teismui nustatyti proceso organizavimo priemones, įskaitant prašymą pateikti dokumentus ar bet kokius su byla susijusius raštus.
83 Kadangi šis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atmestas neįvykdžius Procedūros reglamento 109 straipsnyje numatytų sąlygų, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad nagrinėjami dokumentai nėra reikšmingi prašymo dėl laikinųjų priemonių taikymo nagrinėjimui, todėl nereikia taikyti priemonių dėl ieškovės prašomų dokumentų pateikimo.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PRIMININKAS
nutaria:
1. Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Priimta 2004 m. gruodžio 22 d. Liuksemburge.