Byla T‑301/04
Clearstream Banking AG ir
Clearstream International SA
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Finansinės paslaugos – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 82 straipsnio pažeidimas – Atsisakymas teikti tarpvalstybinio kliringo ir atsiskaitymo paslaugas – Diskriminacinės kainos – Atitinkama rinka – Atsakomybė už neteisėtus veiksmus“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Apibrėžimas – Sudėtingas ekonominis vertinimas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(EB 82 straipsnis)
2. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Apibrėžimas – Kriterijai
(EB 82 straipsnis)
3. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Apibrėžimas – Kriterijai – Prekių ar paslaugų pakeičiamumas pasiūlos ir paklausos atžvilgiu
(EB 82 straipsnis; Komisijos pranešimas 97/C 372/03)
4. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Apibrėžimas – Ankstesnių Komisijos sprendimų poveikis – Nebuvimas
(EB 82 straipsnis)
5. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Apibrėžimas – Kriterijai – Visiškas kitų, iš dalies pakeičiamų, paslaugų konkurencijos nebuvimas – Nebūtina sąlyga
(EB 82 straipsnis)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Sprendimas, kurį priimant reikia atlikti sudėtingą ekonominį ar techninį vertinimą – Teisminė kontrolė – Ribos
(EB 81 ir 82 straipsniai)
7. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Dominuojančią padėtį užimančios įmonės pareigos – Galimybė dominuojančią padėtį užimančiai įmonei išsaugoti savo komercinius interesus, jeigu ji nesustiprina savo dominuojančios padėties ir ja nepiktnaudžiauja
(EB 82 straipsnis)
8. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sąvoka – Klaidos nebuvimas – Veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama, tikslo poveikis
(EB 82 straipsnis)
9. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sąvoka – Veiksmai, kurių poveikis ar tikslas yra trukdyti palaikyti konkurenciją arba trukdyti jai vystytis
(EB 82 straipsnis)
10. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Diskriminacinis atsisakymas leisti patekti į pagal Vokietijos įstatymus išleistų vertybinių popierių pirminių kliringo ir atsiskaitymo paslaugų rinką
(EB 82 straipsnis)
11. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Diskriminacinių kainų taikymas
(EB 82 straipsnis)
12. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Skirtingų sąlygų taikymas lygiavertėms paslaugoms – Faktinio konkurencijos iškraipymo įrodymo būtinumas – Nebuvimas
(EB 3 straipsnio 1 dalies g punktas ir EB 82 straipsnio antrosios pastraipos c punktas)
13. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Dukterinės bendrovės padarytas pažeidimas – Priskyrimas patronuojančiai bendrovei – Sąlygos
14. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas – Pažeidimų, už kuriuos skirtos sankcijos, identifikavimas
(EB 81 ir 82 straipsniai)
15. Procesas – Tyrimo priemonės – Liudytojų apklausa – Teismo diskrecija
(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 68 straipsnio 1 dalis)
1. Kadangi nagrinėjamos rinkos apibrėžimas pagal Bendrijos konkurencijos teisę pagrįstas sudėtingais Komisijos atliktais ekonominiais vertinimais, Bendrijos teismas gali atlikti tik ribotą jo kontrolę. Tačiau teismas neturi susilaikyti nuo Komisijos atliktos ekonominių rodiklių interpretacijos kontrolės. Šiuo atžvilgiu jis turi patikrinti, ar Komisija pagrindė savo vertinimą teisingais, patikimais ir nuosekliais įrodymais, atspindinčiais visus esminius duomenis, į kuriuos reikėjo atsižvelgti vertinant kompleksinę situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.
(žr. 47 punktą)
2. Siekiant nustatyti tariamai dominuojančią įmonės padėtį atitinkamoje sektorinėje rinkoje, konkurencijos galimybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į rinką, apimančią visas prekes ir paslaugas, kurios dėl savo savybių yra tinkamiausios tenkinant nuolatinius poreikius ir sunkiai pakeičiamos kitomis prekėmis ir paslaugomis.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama rinka apibrėžiama siekiant įvertinti, ar atitinkama įmonė turi galimybę kliudyti išsaugoti veiksmingą konkurenciją ir gali veikti pakankamai nepriklausomai nuo savo konkurentų ir klientų, negalima apsiriboti vien atitinkamų prekių ar paslaugų objektyvių savybių nagrinėjimu, o reikia atsižvelgti ir į konkurencijos sąlygas, paklausos bei pasiūlos rinkoje struktūrą.
Atitinkamos rinkos sąvoka reiškia, kad gali egzistuoti veiksminga konkurencija tarp ją sudarančių prekių ir paslaugų, tačiau tam būtinas visų toje pačioje rinkoje esančių prekių ar paslaugų pakankamas pakeičiamumas tarpusavyje tam pačiam naudojimui.
(žr. 48–49 punktus)
3. Iš Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams aišku, kad „atitinkama prekės rinka apima visas prekes ir (arba) paslaugas, kurias vartotojas laiko viena kitą pakeičiančiomis ar pakeičiamomis pagal prekių savybes, kainas ir paskirtį“. Į pasiūlos pakeičiamumą taip pat galima atsižvelgti, kai rinkos apibrėžiamos esant tokiai padėčiai, kad jo poveikis efektyvumo ir greitumo atžvilgiu yra tolygus paklausos pakeičiamumui. Tai reiškia, kad atsižvelgdami į ilgalaikius nedidelius santykinių kainų pakitimus tiekėjai per trumpą laiką ir nepatirdami didesnių papildomų sąnaudų ar rizikos gali pradėti gaminti atitinkamas prekes ir jas pardavinėti.
Šiuo atžvilgiu manydama, kad egzistuoja specifinė pagal Vokietijos įstatymus išleistų vertybinių popierių pirminių kliringo ir atsiskaitymo paslaugų teikimo rinka, kuri skiriasi nuo antrinių paslaugų rinkos, Komisija nedaro akivaizdžios vertinimo klaidos, nes dėl to, kad įmonė šioje rinkoje faktiškai turi monopolį ir yra neišvengiamas prekybos partneris šių pirminių paslaugų atžvilgiu, nėra šių paslaugų nei paklausos, nei pasiūlos pakeičiamumo.
Specifinės paklausos ar pasiūlos atžvilgiu rinkos dalis, kur siūlomos bendresnėje rinkoje, kurios dalis ji yra, būtinos ir nepakeičiamos prekės ar paslaugos, turi būti laikoma atskira prekių ar paslaugų rinka. Atsižvelgiant į tai pakanka, kad būtų galima apibrėžti potencialią, net hipotetinę, rinką ir taip yra tuo atveju, kai prekės ar paslaugos yra būtinos vykdyti tam tikrą veiklą ir kai egzistuoja tikra jų paklausa iš norinčių verstis šia veikla įmonių. Taigi lemiamas veiksnys yra ta aplinkybė, jog galima skirti dvi atskiras gamybos stadijas, kurias sieja tai, jog pirminė prekė yra būtina tiekiant antrinę prekę.
(žr. 50–51, 57, 62, 64–68, 73 punktus)
4. Naudodamasi savo sprendimų priėmimo teise konkurencijos srityje Komisija privalo atskirai išanalizuoti kiekvienos bylos aplinkybes, neatsižvelgdama į ankstesnius sprendimus. Iš to darytina išvada, kad šalys, kurioms skirtas taikant EB 82 straipsnį Komisijos priimtas sprendimas, neturi teisės ginčyti Komisijos išvadų ir teigti kad jos skiriasi nuo buvusių ankstesniame sprendime, net tuo atveju, jei abiejose bylose nagrinėtos rinkos yra panašios ar net identiškos.
(žr. 55 punktą)
5. Nors dviejų paslaugų konkurencija nereiškia jų visiško pakeičiamumo konkretaus naudojimo atveju, siekiant konstatuoti dominuojančią padėtį teikiant vieną paslaugą nereikia, kad kitos iš dalies pakeičiamos paslaugos visiškai nekonkuruotų, nes ši konkurencija nepašalina įmonės galimybės iš esmės paveikti šios konkurencijos plėtros sąlygas, ir daugeliu atvejų elgtis neatsižvelgiant į šias sąlygas ir nepatiriant dėl to jokios žalos.
(žr. 64 punktą)
6. Nors Bendrijos teismas paprastai neribotai kontroliuoja, ar įvykdytos konkurencijos taisyklių taikymo sąlygos, vis dėlto jo vykdoma Komisijos atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikomasi procedūrinių taisyklių ir pareigos motyvuoti bei ar buvo nustatytos teisingos faktinės aplinkybės ir nepadaryta akivaizdžių vertinimo klaidų arba piktnaudžiauta įgaliojimais.
Be to, jeigu Komisijos sprendimas yra sudėtingų techninių vertinimų rezultatas, jiems iš principo taikoma ribota teisminė kontrolė, reiškianti, kad Bendrijos teismas negali pakeisti Komisijos atlikto faktinių aplinkybių vertinimo savuoju.
Tačiau nors Bendrijos teismas pripažįsta, kad Komisija turi ekonominių ir techninių klausimų vertinimo laisvę, tai nereiškia, kad jis privalo susilaikyti nuo Komisijos atliktos tokio pobūdžio duomenų interpretacijos kontrolės. Iš tikrųjų Bendrijos teismas turi patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų materialinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai atspindi visus esminius duomenis, į kuriuos reikėjo atsižvelgti vertinant kompleksinę situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.
(žr. 93–95 punktus)
7. Nors konstatavus dominuojančios padėties buvimą suinteresuotoji įmonė jokiu būdu negali būti dėl to kaltinama, tokia įmonė, neatsižvelgiant į tokios padėties atsiradimo priežastis, turi ypatingą pareigą savo veiksmais nedaryti neigiamo poveikio veiksmingai ir neiškreiptai konkurencijai bendrojoje rinkoje. Be to, nors užimama dominuojanti padėtis neatima iš tokią padėtį užimančios įmonės teisės ginti savo pačios komercinius interesus, kai jiems kyla pavojus, ir nors ši įmonė turi teisę imtis pagrįstų veiksmų, kuriuos ji laiko tinkamais apsaugoti šiuos interesus, tokie veiksmai yra nepriimtini, jeigu jais iš tikrųjų siekiama sustiprinti turimą dominuojančią padėtį ir ja piktnaudžiauti.
Iš EB 82 straipsniu nustatytų įpareigojimų pobūdžio matyti, jog ypatingomis aplinkybėmis dominuojančią padėtį užimanti įmonė gali netekti teisės nustatyti savo strategijos arba vykdyti veiksmų, kurie patys savaime nėra piktnaudžiavimas ir net būtų nebaustini, jeigu juos įgyvendintų arba vykdytų dominuojančią padėtį neužimančios įmonės.
Šiuo atžvilgiu veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama, yra tai, kad dominuojančią padėtį pagal Vokietijos įstatymus išleistų vertybinių popierių pirminių kliringo ir atsiskaitymo paslaugų rinkoje užimanti įmonė vilkina kitos įmonės tiesioginę prieigą prie teikiant šias paslaugas būtinos informacinės sistemos.
(žr. 132–133, 136 punktus)
8. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąvoka yra objektyvi, apimanti dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmus, galinčius turėti įtakos rinkos, kurioje kaip tik dėl nagrinėjamos įmonės buvimo konkurencija jau yra susilpnėjusi, struktūrai ir kurie gali trukdyti išlaikyti rinkoje dar esančios konkurencijos lygį arba neleisti jai vystytis, pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo įprastos prekių ar paslaugų konkurencijos, remiantis ūkio subjektų priemonių pasiūla. Taigi dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmai gali būti laikomi piktnaudžiavimu EB 82 straipsnio prasme net nesant kaltės. Todėl tai, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė nesiekė jokio antikonkurencinio tikslo, neturi reikšmės teisiniam faktinių aplinkybių vertinimui. Šiomis aplinkybėmis dominuojančią padėtį užimančios įmonės ginčijamų veiksmų tikslo nustatymas gali patvirtinti išvadą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, tačiau nėra jos sąlyga.
(žr. 140–142 punktus)
9. Nustatant EB 82 straipsnio pažeidimą pakanka įrodyti, kad piktnaudžiaudama dominuojanti įmonė siekia apriboti konkurenciją arba, kitaip tariant, kad jos veiksmai gali daryti tokį poveikį.
(žr. 144 punktą)
10. Siekiant konstatuoti piktnaudžiavimą EB 82 straipsnio prasme, kai atsisakoma teikti paslaugą, reikia, kad dėl to galėtų būti panaikinta visa paslaugos prašančio subjekto sudaroma konkurencija, kad tokio atsisakymo nebūtų galima objektyviai pateisinti ir kad pati paslauga būtų būtina konkurento veiklai. Prekė arba paslauga laikomos esminėmis arba būtinomis, jei nėra jokio tikro ar potencialaus pakaitalo. Be to, visos konkurencijos panaikinimo kriterijus nereiškia, kad Komisija turi įrodyti visos konkurencijos rinkoje panaikinimą, o iš tikrųjų pakanka įrodyti, kad gali būti panaikinta bet kokia veiksminga konkurencija joje.
Šiuo atžvilgiu piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi EB 82 straipsnio prasme yra tai, kad dominuojančią padėtį pagal Vokietijos įstatymus išleistų vertybinių popierių pirminių kliringo ir atsiskaitymo paslaugų rinkoje užimanti įmonė, kuri faktiškai turi toje rinkoje monopolį ir todėl yra neišvengiama prekybos partnerė teikiant šias paslaugas, diskriminaciškai atsisako kitai įmonei suteikti prieigą prie šių paslaugų, nors ji yra būtina teikiant antrines tarpvalstybinių operacijų su vertybiniais popieriais kliringo ir atsiskaitymo paslaugas, taip be objektyvaus pagrindo darydama neigiamą poveikį naujovių įdiegimui ir šių tarpvalstybinių paslaugų teikimo konkurencijai ir galiausiai vieningos rinkos vartotojams.
(žr. 145–150 punktus)
11. Pagal EB 82 straipsnio antros pastraipos c punktą dominuojančią padėtį užimančiai įmonei draudžiama taikyti diskriminacines kainas. Todėl įmonė negali taikyti dirbtinai skirtingų kainų, dėl ko jos klientai atsidurtų nepalankioje padėtyje ir būtų iškreipta konkurencija.
(žr. 169–170 punktus)
12. EB 82 straipsnio antros pastraipos c punkte įtvirtintas specialus diskriminacijos draudimas sudaro sistemos, pagal EB 3 straipsnio 1 dalies g punktą užtikrinančios, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma, dalį. Dominuojančią padėtį užimančios įmonės komercinis elgesys neturi iškraipyti konkurencijos aukštesnės ar žemesnės pakopos rinkoje, t. y. konkurencijos tarp šios įmonės tiekėjų ar klientų. Minėtos įmonės kontrahentai negali būti palankiau ar nepalankiau vertinami tarpusavio konkurencijoje. Todėl tam, kad būtų įvykdytos EB 82 straipsnio antros pastraipos c punkto taikymo sąlygos, reikia konstatuoti, kad dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesys rinkoje yra ne tik diskriminuojantis, bet juo siekiama iškraipyti šį konkurencinį santykį, t. y. paveikti vienų šios įmonės prekybos partnerių konkurencinę situaciją kitų partnerių atžvilgiu.
Šiuo atžvilgiu niekas netrukdo pripažinti piktnaudžiavimu tarpusavyje konkuruojančių prekybos partnerių diskriminacijos, kai tik dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesiu, atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes, siekiama iškraipyti konkurenciją tarp šių prekybos partnerių. Esant tokiai situacijai negali būti reikalaujama dar įrodyti kiekvieno prekybos partnerio konkurencinės situacijos realaus ir apskaičiuojamo pablogėjimo.
(žr. 192–193 punktus)
13. Įmonės antikonkurenciniai veiksmai gali būti inkriminuojami kitai įmonei, jei pirmoji įmonė savarankiškai nepriėmė sprendimų dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės vykdė kitos įmonės nurodymus, ypač atsižvelgiant į ekonominį ir teisinį jas siejantį ryšį. Taigi dukterinės bendrovės veiksmai gali būti priskiriami patronuojančiai bendrovei, jei dukterinė bendrovė savarankiškai nepriima sprendimų dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės vykdo patronuojančios bendrovės nurodymus.
Ypatingais atvejais, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 % pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės kapitalo, egzistuoja paprasta prezumpcija, kad tokia patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui ir todėl jos sudaro vieną įmonę konkurencijos teisės prasme. Todėl patronuojanti bendrovė, Bendrijos teisme ginčijanti Komisijos sprendimą, kuriuo jai skiriama bauda už jos dukterinės bendrovės veiksmus, turi paneigti šią prezumpciją, pateikdama savo dukterinės bendrovės savarankiškumo įrodymų.
(žr. 198–199 punktus)
14. Savo sprendimų rezoliucinėje dalyje Komisija nurodo konkurencijos normų pažeidimų, kuriuos ji konstatuoja arba už kuriuos baudžia, pobūdį ir apimtį. Iš principo, kalbant apie pažeidimų apimtį ir pobūdį, svarbi yra rezoliucinė dalis, o ne motyvuojamoji. Tik tuo atveju, kai rezoliucinėje dalyje pavartoti terminai yra neaiškūs, ją reikia aiškinti remiantis ginčijamo sprendimo motyvuojamąja dalimi. Šiuo atžvilgiu sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurioje nurodomas veiksmų, sudarančių konkurencijos normų pažeidimą, pobūdis, trukmė ir juos padarę asmenys bei jiems nurodoma susilaikyti nuo tokių veiksmų ateityje, nėra jokio dviprasmiškumo.
(žr. 210–212 punktus)
15. Pirmosios instancijos teismas vienintelis sprendžia dėl būtinumo papildyti nagrinėjamose bylose turimą informaciją. Net jeigu ieškinyje pateiktame prašyme apklausti liudytojus tiksliai nurodomi faktai, dėl kurių liudytojas ar liudytojai turėtų būti apklausti, ir priežastys, dėl kurių tai turėtų būti padaryta, teismas turi pats įvertinti prašymo svarbą, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir būtinybę apklausti nurodytus liudytojus. Todėl jei teismas mano galintis priimti sprendimą remdamasis rašytinėje ir žodinėje teismo proceso dalyse pareikštais prašymais, ieškinio pagrindais ir argumentais, jis gali atmesti prašymą apklausti liudytoją.
(žr. 216–218 punktus)